2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

Europos futbolo klubų TOP 20. Gruodis


Prabėgo dar vieni futbolo metai. Vieni juos užbaigė kaip didvyriai, kiti kaip pašlemėkai. Apie viską nuo pradžių.
 
 

Po ilgos pertraukos tarp kiečiausių sugrįžo Man. United, tačiau EPL neteko Southampton, kuris nebeatlaiko favoritų tempo. Tų, kurie išliko 20-uke pozicijos keitėsi nedaug, tik Liverpulio klubai kiek stipriau pasilypėjo į viršų.

Ispanija neteko Villarreal. Kiti trys klubai laikosi penketuke, tačiau Barcelona pirmą poziciją užleido Bayern.

Guardiolos Bayern (foto - Mandžukič) pagaliau įkopė ten, kur pernai laikėsi nuolat - į pačią viršūnę. Bayer ir Borussia gana stiprokai krito žemyn.

Italijoje į viršų stipriausiai lipo Juventus ir po mėnesio į 20-uką sugrįžę Napoli futbolininkai. Inter sparčiai artėja prie 20-uko borto.

LIgue1 klubų pozicijos beveik nekito, tik Monaco nežymiai pakilo į viršų.

Mėnesio šaunuoliai

Lorient

Mėnuo buvo puikus, per 4 rungtynes klubas iškovojo 10 taškų. Įveikti tokie klubai, kaip Rennes ir Montpellier, kurie nors ir neblizga, bet potencialo turi, taškai atimti ir iš Lyon. +5 vietos LIgue1 ir +29 reitinge.

Mėnesio nevykėliai

Getafe

Vienas iš tų atvejų, kada klubas tampa aplinkybių auka :). Nebuvo gruodis toks jau tragiškas, bet pralaimėjimai Barcelonai (triuškinantis) ir Malagai Getafe sugebėjo nublokšti net 20 vietų atgal, aišku, dėl stipriai pablogėjusio įvarčių santykio.

Reitingas (pirmuose skliaustuose - vieta prieš mėnesį, antruose - paskutinaime 2012 metų reitinge):

1. (4) (2) Bayern 115,1 tšk.
2. (1) (1) FC Barcelona 114,5 tšk.
3. (2) (7) Atletico 111,2 tšk.
4. (3) (5) Manchester City 109 tšk.
5. (5) (6) Real Madrid 95 tšk.
6. (13) (8) Juventus 83,8 tšk.
7. (6) (9) Arsenal 83 tšk.
8. (7) (30) Roma 82,7 tšk.
9. (11) (25) Liverpool 81 tšk.
10. (10) (10) PSG 80 tšk.
11. (12) (4) Chelsea 76 tšk.
12. (16) (18) Everton 70 tšk.
13. (9) (15) Bayer 69,2 tšk.
14. (8) (12) Borussia 68,1 tšk.
15. (15) (44) Mgladbach 67 tšk.
16. (18) (N) Monaco 64 tšk.
17. (21) (16) Napoli 61,4 tšk.
18. (14) (19) Internazionale 60,3 tšk.
19. (19) (26) Lille 58 tšk.
20. (22) (3) Manchester United 58 tšk.
...
40. (69) (31) Lorient 30 tšk.
...
62. (42) (58) Getafe 14,5 tšk.

2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Pagrindinės 2014-ųjų politinės intrigos

 Įdomiausi dalykai kitais metais bus šie:

1. Ar Vakarai šoks pagal Rusijos dūdelę?



Metai Putinui arti tobulų - konfliktas Sirijoje sprendžiamas pagal jo scenarijų, po ranka pasipainiojęs Snowden sudavė smūgį Vakarų vienybei, artėja olimpinės žaidynės ir galima paleisti visiškai nekenksmingus politinius kalinius, kurie, arba kaip Chodorkovskis nebeturi jėgų ir/ar noro kovoti arba kaip Pussy Riot, stokoja smegenų protestuoti tokiu būdu, kuris sulauktų palaikymo šalyje. Ne veltui Putin ne viename įtakingiausiųjų sąraše šiemet virš Obamos. Kaip atrodys Vakarų santykiai tarpusavyje? Kaip po metų atrodys Sirija? Ar Sočio olimpiada bus sėkminga? Ar Putinas toliau sėkmingai didins savo galią? Laukia įdomūs metai.

2. Kas taps Indijos premjeru?

Didžiausios pasaulio demokratijos laukia įdomūs rinkimai. Opozicinė Bharatiya Janata turi neblogas galimybes kartu su savo Nacionaliniu demokratiniu aljansu tapti valdančiąja jėga. Narendra Modi - populiariausias pretendentas į ministro pirmininko postą. Profesionalus propagandininkas, vegetaras, gerai išmanantis ekonomiką tokiu atveju taptų šalies lyderiu. Vieningo progreso aljansas, dabar esantis valdžioje, iš kailio neriasi, jog sugebėtų išalikyti valdžią po rinkimų. Ne vienas projektas atrodo nepamatuotai ambicingas. Bloką į priekį ves legendinio Gandhi klano atstovė Sonia. Rinkimai šalyje visada sunkiai prognozuotini, bet panašu, kad sėkmė gali nusišypsoti Modi.

3. Ar Europos parlamento rinkimai sudomins europiečius?

Europos parlamento rinkimai senokia kelia nuobodulį ne vienoje valstybėje. Dabar žaidimo taisyklės artinamos prie eilinių demokratinių valstybių - partijos kelia kandidatus į EK vadovus. Kol kas aišku tik tai, jog socialistus į priekį ves Martinas Schulzas (jeigu nenutiks kažko nenumatyto). Kitų partijų ėjimus prognozuoti sunkiau - Liaudies partijos dažniausiai minimi kandidatai yra Katainen, Kenny, Reading, Juncker, Reindfelt, liberalų - Rasmussen ir Rehn, galimi ir nepartiniai kandidatai - Monti ar net pats Schwarznenegger. Ne mažiau svarbu, kas rinkimus laimės, nors istorija rodo, kad dažnai didžiosios jėgos sėkmingai dirba kartu.

4. Kas taps Brazilijos prezidentu?

Auganti Lotynų Amerikos galybė rinksis, kas ją ves į ateitį. Prezidentei Rousseff metai buvo sunkūs - vargino protestai prieš tai, kad šalis leidžia pinigus dideliems tarptautiniams sporto turnyrams, kai skurdo problemos dar aktualios. Visgi, prezidentės reitingai artėja prie 50 procentų. Pagrindinis konkurentas - populiarus ekonomistas Aecio Neves, kurio tėvas yra laimėjęs prezidento rinkimus, bet mirė dar iki kadencijos pradžios ir Eduardo Campos, sėkmingai vietos valdžios lygmenyje dirbantis taip pat ekonomistas. Galbūt rinkimuose dalyvaus ir Fernando Gabeira, garsus pasipriešinimo karinei diktatūrai aktyvistas, daug metų praleis emigracijoje dėl kritikos karinei diktatūrai, bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Joaquim Barbosa.

5. Lietuvai - ar įsivesime eurą?

Įdomių įvykių bus ir daugiau, bet tai vienas iš nedaugelio, kurio pasekmės būtų jaučiamos dar daugybę metų. Nors lietuviai į eurą žvelgia atsargiai, nemenkas pasiekimas būtų vien tai, jeigu po dešimtmečių neatsakingos finansinės politikos mes atitiktume garsiuosius Mastrichto kriterijus. Neabejoju, kad referendumo nebūtų, o socdemai rimtai nusiteikę įvesti eurą, tad sėkmė slypės tik ekonomikoje ir sugebėjime efektyviai vykdyti fiskalinę politiką.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis

2014 simbolinė sudėtis

Metų geriausius rinkti - praktika įprastinė. Todėl, nenorėdamas atsilikti nuo madų, savo rikiuotę pristatau ir aš.




GK Neuer Bayern/Vokietija

Aišku, kad nebuvo tas vartininkas, kuris šiemet turėjo labai daug darbo. Bet jį visada atlikdavo nepriekaištingai. Išvengė duobių ir buvo labai geras. Įrodė, kad yra visiškai elitinis vartininkas.

LB Alaba Bayern/Austrija

Sužaidė nuostabų sezoną. Iš talentingo ir jauno tapo labai gerai krašto gynėju. Įsiminė ir tuo, kad sukeldavo depresiją varžovų wingeriams ir galingais smūgiais bei aštriais reidais. Austrija seniai neturėjo tokio talento.

CB Humels Borussia/Vokietija

Jeigu Borussia būtų laimėjusi Čempionų lygą, Hummels būtų tame penketuke žaidėjų, kurių pavardės kalbant apie tuos, kas gali pelnyti Auksinį kamuolį skambėtų dažniausiai. Sužaidė puikų sezoną, pažymėtą finalu Čempionų lygoje ir sidabru Vokietijoje.

CB Demichel Malaga/Manchester City/Argentina

Malaga šiemet buvo reiškinys, o ne komanda. Iš jų kažkas tiesiog privalėjo čia atsirasti. Kažkada atrodė, kad Demichel jau žlugęs žaidėjas. Paskutinis sezonas Bayern buvo apgailėtinas. Bet Pellegrini tokius mėgsta. Malagoje jo karjera sužibo naujomis spalvomis, o vasarą jis vėl atsidūrė superklube.

RB Piszczek Borussia/Lenkija

Šį sezoną daug laiko praleido ant suolo, bet praėjęs sezonas buvo nuostabus. Lenkas buvo viena pagrindinių klubo žvaigždžių, įsiminęs savo aktyvumu ir sunkiu darbu.

CM Vidal Juventus/Čilė

Jeigu pirmame Conte eros sezoną Juve buvo Pirlo komanda, šiemet estafetę perėmė Vidal. Aikštės viduryje jis uola, su neblogais gynybiniais sugebėjimais, atakuojant - pavojingas ginklas, galintis įmušti labai daug. Universaliausias ginklas iš viso 11-uko.

CM Schweinsteiger Bayern/Vokietija

Basti buvo pagrindinė figūra triumfuojančio Bayern aikštės viduryje. Žmogus, kurį pristabdžius būdavo galima tikėtis pasiekti nors kiek padoresnį rezultatą. Sužaidė geriausią savo jau gana įspūdingos karjeros sezoną. Auksinį kamuolį įteikčiau jam.

PM Ozil Real/Arsenal/Vokietija

Sezonas Real pasibaigė liūdnokai, bet Ozil dėl to sunkiai pakaltinamas - savo darbą atliko gerai. Tai, kaip atrodo Arsenal, prie jo prisijungus Ozil dar geriau parodo, kiek jis svarbus būna savo klubuose. Kūrėjas ne visada yra tas žmogus, kurio darbą pastebi nepatyrusių futbolo gerbėjų akys.

LW CR07 Real/Portugalija

Geras buvo jau ir praėjęs sezonas, trūko tik titulų. Šiemet CR07 atrodo turbūt dar ryškiau ir tempia į viršų kiek buksuojantį Real traukinį. Įmušė daug įvarčių ir pelnytai atsidūrė tarp geriausiųjų.

RW Robben Bayern/Olandija

Jau beveik niekas neprisimena, kaip Robben blankiai pradėjo praėjusį sezoną, dažniausiai rungtynes pradėdamas nuo suolo. Ir to, kad traumą gavus Kroos, neatrodė elementaru, kad būtent Robben atsidurs aikštėje. Arba to, kad juo domėjosi Juventus. Sezono pabaigoje jis buvo negailestingas žvėris ir pagrindinis herojus. Šį sezoną siautėja iš karto.

CF Suarez Liverpool/Urugvajus

Taip, Messi irgi galėjo čia būti. Bet čia 2013 metai, o ne 2012/2013 sezonas. 2013 Messi labiau prisimins dėl dviejų traumų, kurių viena lėmė beviltišką iškritimą iš Čempionų lygos, kita tai, kad Messi šiuo metu net nėra rezultatyviausias savo klubo žaidėjas. Todėl pasirinkau Suarez. Vaikiną. kuris šiemet užaugo. Išskyrus flirtą su Arsenal ir skerdžiamos karvės veido išraišką priešsezoninėse rungtynėse, visa kita buvo tobula. O šio sezono pradžia tiesiog verčia iš koto.

Treneris Pellegrini Malaga/Man City/Čilė

Su Malaga trūko nedaug, kad vidutiniokų ir visų nurašytų žaidėjų būrys būtų tarp 4 geriausių klubų Europoje negaudami algų. Su Man City - visiška futbolo revoliucija. Lėta nuobodi komanda tampa uraganine. Nors daug taškų švaistoma, bet aišku, kad jie turi viena pavara daugiau už kitus Anglijoje. Be to, kluptelėjimai vis retesni.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. gruodžio 23 d., pirmadienis

Metinis ministrų reitingas

Visus metus sekėme 14 didvyrių, kurie mums buvo pasiruošę pateikti malonių staigmenų. Pradžioje dažniau tekdavo rinktis, kas geresnis, pabaigoje - kas mažiau blogas. Krito vienintelė Vėsaitė. Šiandien - aritmetika, pagal metinius didvyrių vietų vidurkius, nustatysime, kas buvo geriausi iš pagal Google paieškos filtrą bandysime atrasti jų svarbiausius žygdarbius. (pirmi 10 įrašų)



1. Juozas Olekas. Susilaužė koją. Džiaugėsi augančiu finansavimu. Pasižymėjo tariantis dėl ES saugumo strategijos. Susitiko su Ashton. Atidavė pagarbą Marcelijui Martinaičiui. Sulaikinėjo Rusiją „tuščiais“ plepalais. Įvardijo ES Saugumo ir gynybos politikos stiprinimo gaires (spalio viduryje, paskutinis iš ministrų).

2. Jaroslavas Neverovičius. Skaitė paskaitą TSPMI. Tikėjosi, kad JAV atvers kelią SGD eksportui. Teigė, kad dujų ūkį reguliuos jo ir finansų ministerijos. Teigė, kad su Gazprom deramasi konstruktyviai.Teigė, kad dėl atominės bus nuspręsta kitais metais. Tiki, kad SGD terminalas nevėluos. Dėl energetikos paketo įgyvendinimo kamuolys yra Gazprom pusėje. Pabrėžė Lenkijos, kaip infrastruktūros lango baltams svarbą. Teigia, kak Hitachi sutiktų kurti bendrą įmonę.

3. Juozas Bernatonis. Teigia, kad apsisprendimas dėl Kauno HES yra politinis. Žadėjo pažaboti korupciją. Sakė, kad antstoliai dirbs skaidriau. Teigė, kad ES Prokuratūra saugos mokesčių mokėtojų pinigus. Dalyvavo diskusijose dėl bendros ES rinkos stiprinimo. Teigė, kad teisinė valstybė nugalės korupciją.

4. Evaldas Gustas. Deklaravo 9000 turto ir turtingesnę už save žmoną :)Teigia, kad su IBM išsiskiriama taikiai. Teigia, kad po euro įvedimo kainos nekils. Teigė, kad yra senas vadybininkas. Dalyvavo Vilniaus inovacijų forume. Gavo laišką iš žemės draugų.

5. Rimantas Sinkevičius. Kreipėsi į verslą paramos savo sektoriui. Teigė, kad valstybė turi skatinti švarų transportą. Teigė, kad lenkai nesutrukdys įgyvendinti Rail Baltica. Pabrėžė 1000 kilometrų lenktynių svarbą.

6. Valentinas Mazuronis. Teigė, kad privatus sektorius turi padėti saugoti Baltijos jūrą. Teigė, kad naudojantis Rygos tragedija žmonės sprendžia asmeninius reikalus. Bus vežiojamas prabangiai ir neekologiškai. Saulių Bucevičių pavadino lobistu. Leido medžioti daugiau vilkų. Teigė, kad reikia 3 gamyklų atliekų deginimui. Teigia, kad Chevron išėjo dėl to, kad Vyriausybė neužtikrino, jog mokesčių nekeis. Aiškinsis, ar ponai medžiojo Tauragėje. Teigė, kad Seimas nori išnaikinti Lietuvos žuvis, prašė Prezidentę vetuoti Žuvininkystės įstatymą.

7. Rimantas Šadžius. Diskutavo dėl bankų sąjungos. Teigia, kad krizė nesibaigė. Euro įvedimas kainuos 20 milijonų. Teigė, kad „Kiekvienas minusas turi savo pliusų“ ir „Už ES lėšas čia kartais darom bileką“Žadėjo susitarti dėl bankų pertvarkos (pavyko). Teigė, kad ambicijos įsivesti eurą 2015 metais yra pagrįstos. Teigė, kad 2014 metais ES ekonomikos augimas įsibėgės. Sakė, kad biudžetininkų algos ikikrizinio lygio nepasieks, o pensijos artimiausiu metu grąžintos nebus. 

8. Linas Linkevičius. Teigė, kad turi mažėti skirtumai Europos ekonominėje erdvėje. Teigė, kad sutartis su Ukraina gali būti pasirašyta. Dalyvavo konsultacijose dėl Sirijos. Teigė, kad lapkričio gale įvyks geopolitinis lūžis. Nenorėjo kalbėti apie Graužinienės vizitą Ukrainoje. Džiaugėsi verslo parama pirmininkavimui. Susitiko su Rusijos ambasadoriumi. Išdalino Maidane 400 porų pirštinių. Susitiko su Kerry. Teigė, kad Ukraina pasirinko priešeuropinį kelią.  

9. Algimanta Pabedinskienė. Teigė, kad Lietuvoje vyrai ir moterys uždirba beveik lygiai. Teigė, kad pati priima sprendimus dėl viceministrų (kelis atleido). Ministerijai kanclerę rado DP. Teigia, kad konstruktyvi kritika padeda dirbti. Teigia, kad pinigų pensijoms užteks. 

10. Dainius Pavalkis. Suabejojo LEU, ŠU ir KU išlikimu (sulaukė atkirčio, paskui persigalvojo ). Atsiskaitė Graužinienei. Teigė, kad užsieniečiai Lietuvoje mokėsi dėl pigaus alaus ir gražių merginų. Teigė, kad jaunimas alergiškas sąstingiui. Didžiuojasi profesionaliais ir talentingasis mokytojais. 

11. Šarūnas Birutis. Tikisi, kad nors minimaliai augs kultūros darbuotojų algos (bent nuo liepos). Teigia. kad dėl mažų algų išyra meno kolektyvai, grėsmė kyla dainų šventei. Nekandidatuos į prezidentus. Pirmininkavo savo srities ES Tarybai. Žada optimizuoti bibliotekų tinklą. Teigia, kad valstybė prasideda nuo kultūros. 

12. Vigilijus Jukna. Kilo diskusijų, ar DP nesugadins ministro reputacijos. Nusivežė Europos ministrus į Viktoro fabriką. Skraidė verslo klase. 

13. Vytenis Andriukaitis. Išieškos iš emigrantų sveikatos draudimo įmokas. Pasiūlė naujas kompensacijas pacientams. Žada, kad mažės eilės, vaistų kainos ir jų reklama.Pakilo į kovą su šarlatanais. Svyravo tarp nepopuliariausio ir geriausių visų laikų sveikatos ministro epitetų. Nori, kad valstybė finansuotų dirbtinį apvaisinimą. Buvo pabrėžiama tai, kad pirmą kartą Andriukaitis gavo ministeriją.

14. Dailis Barakauskas. Po Rygos tragedijos liepė patikrinti prekybcentrius ir masinio susibūrimo vietas. Teigė, kad dirba gerai, o dėl Dembavos kaltas BPC vadovas. Buvo pabrėžiamas jo minkštas charakteris. Turėjo komentuoti ir Biržų nelaimę. Sulaukė daug kritikos. Dėl visko kaltino Palaitį. 

Tokie tad mūsų ministrai buvo šiemet. Gražių Kalėdų visiems :)



2013 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

2013 metų politiniai Oskarai (ir keletas aviečių)

Metams artėjant prie pabaigos, beveik tradiciškai metas dalinti Oskarus. O laikai buvo spalvingi...



Geriausias metų filmas

„Gelbstint neeilinius Gailių ir Giržadą“

Žmonės, kurių dėka FNTT veikla tapo žymiai efektyvesnė, kurių vadovaujama institucija suklestėjo, pernai buvo išmesti. Tauta stojo į jų pusę ir kaip parodė dabartis, neapsiriko. Šiemet po teisinio proceso paaiškėjo, kad Palaitis buvo PRIE KO, o pareigūnai turėjo dirbti toliau. Neaišku, kiek šis sprendimas turės įtakos jų karjeroms, bet smagu, kad Lietuvoje nors kartais labai akivaizdžiai triumfuoja teisingumas.

Geriausias metų režisierius

Viktoras Uspaskichas

Oskaro ar Avietės jis vertas, apsispręsti buvo sunku. Visgi, šį kartą Oskaras, nors jeigu jį visgi pasodins, turbūt labiau tiktų avietė. Šiemet Viktoras sąmoningai pasitraukė į antrą planą. Į pirmą pirmiausiai įleido Gapšį, paskui Loretą, kuri tiesiog žaibiškai pritraukė žiniasklaidos dėmesį. Ne iš gerosios pusės, bet jai numatytą funkciją - dvaro juokdario atlieka fantastiškai. Nors kol kas tai niekaip neaugina Viktoro šansų nesėsti už grotų, nemuša Prezidentės ir nekelia DP reitingų, bet Viktoro nuvertinti jokiu būdu negalima. Jis nėra kvailys ir nėra sėkmės džentelmenas. Jeigu būtų kvailys, tai DP nebūtų turėjusi įspūdingo rinkiminio Renesanso pernai. Kol kas filmas įdomus, bet ar pabaiga atitiks režisierius sumanymus, pamatysime vėliau.

Geriausias metų aktorius

Algirdas Butkevičius

Jis genialus. Jeigu būtų garsus jau paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Nekrošius jam būtų pasiūlęs vaidinti Hamletą. Kai žmogus persigalvoja vidutiniškai 356915 kartų per dieną, kai reikia imtis veiksmų, kuria darbo grupę, kurių išvados neretai keliauja į stalčių vos pasirodžiusios, sudaro neįtikėtinai keistus Vyriausybės savaitės darbų penketukus ir išsaugoja gana gerus reitingus, akivaizdu, kad jis genialus aktorius.

Geriausia metų aktorė

Loreta Graužinienė

To Lietuva laukė ilgai. To Lietuva neturėjo turbūt nuo Stanislovo Augusto Poniatovskio laikų. Mūsų dvaras turi juokdarę. Gal ne pačios aukščiausios kokybės, bet geriau negu nieko. Ji sako tai, ką galvoja. Sako tai, ko neišdrįsta sakyti kiti (jeigu išdrįstų, darytų korektiškiau). Nors iš jos juokiamasi, bet jos žodžiai pritraukia dėmesį. Po truputį žmonėms pradės nusibosti tik juoktis, jie pradės skaityti ir supras, kad bent 1 iš 10 pasisakymų turi prasmę. O tai jau neblogai.

Geriausias antro plano aktorius

Valentinas Mazuronis

Jeigu reiktų pasakyti, kas labiausiai nustebino gerąja prasme šioje Vyriausybėje Mazuronis pirmiausiai ateina į galvą. Dirba gana ramiai, renovacija išjudinta, priimta galybė neblogų nutarimų, kurie padės labiau tausoti išteklius. Gal ir neįspūdinga, bet palyginus su pirmtaku, puiku. Viena iš nedaugelio sričių, kur aiškiai pažengta į priekį.

Geriausia antro plano aktorė

Milda Dargužaitė

Ūkio ministerija konservų valdymo laikotarpiu nuveikė nemažai. Lietuvoje padaugėjo užsienio kapitalo garsių įmonių, siekta gerinti investicinį klimatą ir sąlygas verslui šalyje apskritai. Pasikeitus valdžiai, aišku atsirado gauja kairiųjų, kurie norėjo šiltų vietų. Todėl nedaug trūko, kad Milda Dargužaitė, „Investuok Lietuvoje“, sėkmingai veikiančios agentūros direktorė būtų išmesta. Sukilo visuomenė ir nors agentūrą užgriuvo patikrų lavina, Dargužaitė atsilaikė.

Blogiausias filmas

„Grybauskaitės kodas“

Egzistuoja slapta milžiniška sekta Lietuvoje, turinti baisią paslaptį - jie siekia mus sunaikinti kaip valstybę. Sekta labiausiai bijo Grybauskaitės, todėl ją kritikuoja (ĮSIVAIZDUOKITE, PREZIDENTĘ, PREZIDENTĘ, KRITIKUOJA. Kaip baisu, ar ne?). Ji yra superherojus, kuris vienintelis gali sunaikinti priešus ir išvesti tautą į šviesų rytojų. Visi, kas ją arba pagrindinę jos atramą TS LKD kritikuoja, yra nupirkti Rusijos. Filmas baisus. Labai baisus, nes kai apsistatome iš visų pusių Rusijso agentais, tikrieji prasmuks nepastebėti.

Blogiausias režisierius

Valdemaras Tomaševskis

LLRA pamiršo, kad jie yra koalicijoje. Ir toliau reikalauja sunkiai įmanomų dalykų ir skundžiasi, kad valdžia juos skriaudžia, nors patys jau yra valdžios dalis. Elementari taisyklė - patenki į valdžią, keiti plokštelę. Tą sugebėjo padaryti net TT, nors aš neįsivaizdavau, kad jie sugebės konstruktyviai dirbti. O LLRA laikiau brandesne ir gudresne jėga.

Blogiausias aktorius

Eligijus Masiulis

Du momentai. Pirma, kai LRLS garsiai ragina dalyvauti Baltic Pride, o ateina tik Kuodytė iš jų parlamentarų, atrodo keistai. Antra, jeigu žmogus save laiko skriaudžiamų mažumų gynėju, gavęs iš Gražulio džinsus su užtrauktu užpakalinėje džinsų pusėje turėtų padėkoti už dovaną ir kreiptis į Etikos komisiją ar kur jam norisi, o ne priimti kaip įžeidimą, kad Gražulis laiko jį gėjumi. Nes jeigu Masiuliui čia įžeidimas, jis dvigubai blogesnis už eilinius „homofobus“, kurie to neslepia.

Blogiausia aktorė

Birutė Vėsaitė

Su savo pavardėmis geriau tinka žaisti darželinukams. Su stambiuoju verslu skraidyti ne politikams. Apsimesti, kad bloggerių kritika nerūpi, o paskui dėl kažkokių mistinių priežasčių juos pas save kviestis irgi keista.  Gal persigalvojo, kaip premjeras? Tai, kad krito pirmoji iš ministrų, irgi menkas laimėjimas.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Kalėdų Senelio dovanos partijoms ir Prezidentei

Politiniai metai juda į pabaigą. Aišku, Seimas intensyviai dirba per paskutines sesijos dienas, bet turbūt kažkokių iš koto verčiančių darbų nebus. Taigi, galima pradėti žvelgti į naujus metus, ką galingasis ir įtakingasis Kalėdų Senelis galėtų ar turėtų atnešti jo ilgai ir kantriai laukusiems Lietuvos politikams.




Prezidentei Kalėdų Senelis galėtų atnešti įkvėpimo tai/tam kalbų rašytojui, kuris turės parašyti nuostabią ir jaudinančią kalbą, kad Dalia pasiruošusi mus gelbėti nuo Rusijos ir dirbdama be proto sunkiomis sąlygomis, kai knibžda Kremliaus agentų, kurie nepaliaudami drįsta JĄ KRITIKUOTI, sutinka imtis atsakomybės toliau. Nors pažymos skandalo ir Mamontovo koncertų ar pasiplaukiojimo JAV daug kas dar nelaiko kampanijos pradžia, nuo to, kaip pavyks išaiškinti tautai, kad tie įvykiai buvo NE PRIE KO, gali priklausyti tai, ar antras turas bus. Nes daugiau intrigų prezidento rinkimuose būti neturėtų. O jeigu tektų trauktis Valiui, reikia palinkėti, kad Kalėdų Senelis atneštų daugiau tokių paklusnių donkichotų iš provincijos. Nes su didmiesčių prokurorais gali būti sudėtingiau išsukti savo patarėjus.

Socdemams Kalėdų Senelis turėtų atnešti kontraktą iš kurios nors žinomos pasaulio leidyklos, kuri įsipareigotų milijoniniu tiražu išleisti knygą, „Kaip sukurti darbo grupę ir keisti nuomones 369551 kartų per dieną“. Manau, kad praverstų ir kitų šalių politinėms jėgoms, kurios bijo, kad netyčia nepersidirbtų.

Darbo partijai Kalėdų Senelis turėtų atnešti neteistą lyderį, kuris mokėtų elgtis prieš kamerą ir nepakliūtų į skandalus. Nors ponia Loreta daro didelį ir sunkų dvaro klouno darbą (galite pasiskaityti lapkričio įrašą), bet partijos reitingų tai nekelia. Kad ir koks perspektyvus atrodytų Gapšys, bet jau turėjęs reikalų su teismais. Jeigu Viktorą pasodins, gali būti sunkūs laikai, kai partijos veidas bus ponia Loreta.

Lenkams Kalėdų Senelis turėtų atnešti nenuolaidų lenkams Butkevičių. Jeigu staiga Vyriausybė pradėtų pildyti jų norus, šakės, nebūtų ką veikti per kitus rinkimus. Ir tektų galvoti reikalavimus, kurie jau būtų juokingi net patiems lenkams.

Tvarkai ir Teisingumui Kalėdų Senelis galėtų atnešti laiko mašiną. Kad Paksas dabar būtų nebe pavargęs ir liūdnas erelis palaužtais sparnais, bet toks lyderis su fakelais ir neblogomis miniomis mitinguose, kaip prieš dešimtmetį. Mazuronis tobulėja, bet kol Simulik Šiauliuose įveikti jam per sudėtinga, tol partijos veidu netaps. Paksas savo aurą praranda kone kaskart, kai išsižioja, o jaunoji partijos dalis neatrodo simpatiškai ir ekranuose nežiba.

Tėvynės Sąjungai Kalėdų Senelis turėtų atnešti nors vieną Rusijos agentą. Nes raganų medžioklė, ieškant Rusijos agentų visur, kur jie arba Grybauskaitė gauna kritikos, Žygaičiuose, antiatominiuose protestuose, referendumuose dėl žemės pardavimo, tik izoliuoja juos nuo „runkelių“, kurie turbūt egzistuoja tik kai kurių naujosios kartos partijos ideologų sapnuose.

Liberalams Kalėdų Senelis turėtų atnešti vaistų nuo „homofobijos“. Kai Masiulis gauna dovanų džinsus su užtrauktuku užpakalinėje jų dalyje ir puola mušti Gražulio, tampa aišku, koks santykinis yra liberalizmas, jeigu žmogus, kuriam neturėtų būti gėda laikomam gėjumi, puola aiškintis santykius. Jeigu Masiulis tikrai nėra homofobas, būtų tą dovaną priėmęs ramiai ir taip parodydamas savo, kaip politiko brandą. Lygiai taip pat prieš gėjų paradą - partija už, o kai jau žygiuoti laikas, vaizdelis kitoks.

Drąsos keliui per kaminą galėtų įmesti Venckienę. Taip, ji dirba, būdama JAV ruošia įstatymų projektus. Bet jeigu jau kelias Drąsos, tai reiktų grįžti į Lietuvą ir drąsiai dalyvauti teismo procese. 

Taigi, išvada viena - Kalėdų Senelis labai tolerantiškas, nes tikrai ne visi geri buvo. Bet dovanų sulauks visi, tik neaišku, kaip jomis pasinaudos :)

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

UEFA Čempionų lyga. Man. United - Shakhtar 1:0

Įspūdžiai po vakar dienos rungtynių tokie:

1. Rooney.



Sužaidė kaip senais gerais laikais, kai buvo laikomas vienu iš 2-3 geriausių puolėjų pasaulyje. Buvo aktyvus, daug dirbo komandai. Kad vaisių neišvydome, kalti Januzaj ir ypač Young.

2. Jones. Pirmame kėlinyje daug stebuklų nepadarė. Antrame kėlinyje buvo vienas iš pergalės kalvių. Ne tik dėl įvarčio. Buvo vienas iš tų, dėl kurių gero žaidimo MU ėmė protingiau žaisti aikštės centre.

3. Van Persie. Pagyvino žaidimą labiausiai iš visų, išėjusių į aikštę. Buvo kovingas ir užsispyręs. Sukūrė situaciją, po kurios Jones įmušė.

4. Taison. Sužaidė puikias rungtynes. Kaip ir visa ukrainiečių atakuojanti brazilų gvardija pliekė MU vartus pirmame kėlinyje. Trūko tik geriau akcentuotų stipresnių smūgių, bet vis tiek žaidimas buvo simpatiškas.

5. Kovos dvasia. Arba ukrainiečiai nežinojo, kas vyksta Baskijoje, arba jie susirinko į klubą tik dėl pinigų. Po gero pirmo kėlinio, antrame net nebuvo padoraus MU vartų šturmo. 

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

Ministrų reitingas. Gruodis

Prabėgo dar vienas mėnuo 14 didvyrių, kurie nuoširdžiai dirba, kad visi gyventume geriau. Koks jis buvo?

1. (1) Jaroslavas Neverovičius.



Tikisi, kad JAV eksportuos dujas į NATO šalis. Pareiškė, kad dėl atominės elektrinės bus nuspręsta kitais metais. Teigia, kad Gazprom nenusiteikęs mažinti kainų. Kritikuoja Gentvilą dėl dujų terminalo statybų lėtumo. Susitiko su JAV energetikos sekretoriumi. Teigia, kad Baltijos šalių energetinės jungtys - pavyzdys Europai. Lankėsi Klaipėdos naftoje.

2. (11) Juozas Olekas. Teigia, kad mūsų kariai pasirengę su NATO ginti šalį. Susitiko su Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrais, po susitikimo teigė, kad stiprėja regioninis bendradarbiavimas. Susitiko ir su Šiaurės šalių ministrais. Teigė, kad gynyba ir saugumas yra Vyriausybės prioritetai. Briuselyje dalyvavo ES Užsienio reikalų taryboje. Susitiko su Pensilvanijos nac. gvardijos vadu.

3. (4) Evaldas Gustas. Paaiškėjo, kad per metus su žmona turto deklaravo už porą tūkstančių. Dalyvavo Rytų partnerystės verslo forume, Vilniaus inovacijų forume. Teigia, kad euro įvedimas naudingas smulkiam ir vidutiniam verslui. Atnaujins turizmo bazes prie Platelių. Lankėsi Izraelyje.

4. (9) Vigilijus Jukna. Susitiko su Švedijos ambasadore. Lankėsi Šilutėje. Nori stiprinti pieno sektorių. Teigia, kad ūkininkų padėtis kitąmet nekis.

5. (3) Juozas Bernatonis. Teigia, kad stiprinama kova su korupcija, antstoliai dirbs skaidriau. Teigia, kad efektyvi teisingumo politika padės augti ekonomikai. Vašingtone susitiko su JAV generaliniu prokuroru. Su prezidente apdovanojo geriausiai Konstitucijos egzaminą išlaikiusiuosius.

6. (12) Vytenis Andriukaitis. Pasiūlė Ukrainos farmacininkams biznį sukti Lietuvoje. Galbūt atsisakys ligoninių reorganizavimo planų. Ieško kaltų, kas ministerijoje prisidėjo prie to, kad ministerija privačiam verslui turės sumokėti 2 milijonus. Kreipėsi į prokuratūrą dėl e. sveikatos sistemos kūrimo. Ignoruoja pacientų organizacijas. Aiškinsis, dėl ko šalyje nevienodos vaistų kainos. Paaiškėjo, kad ne visos ligoninės tinkamai tvarko asmens duomenis.

7. (6) Linas Linkevičius. Teigė, kad nepasirašyti sutarties su Ukraina yra rizikinga ir ES bet kokiu atveju svarstys pasirašymą. Tikėjosi, kad tai bus geopolitinis lūžis. Teigė, kad Ukraina privalo suvokti, kad ES neturi juodųjų pinigų kasos. Pasmerkė jėgos naudojimą prieš protestuotojus Ukrainoje. Nevertino Graužinienės kelionės, nors pats būtų labiau tikęės tokiam vaidmeniui, nesiėmė nieko. Atsiprašė dėl Latvijos Maximos vadovo komentarų. Teigė, kad reikia mažinti ekonominius skirtumus bendroje ES rinkoje.

8. (14) Dailis Barakauskas. Prašo dar 70 milijonų savo ministerijai. Patvirtino rekomendacijų BPC planą, kad skambinančiojo vieta būtų nustatoma ir be SIM kortelės. Po Rygos nelaimės nurodė patikrinti prekybos centrus ir masinio susibūrimo vietas. Laukia BPC reakcijos į auditą, su žurnalistais šia tema bendrauti privengia.

9. (7) Dainius Pavalkis. Giria Erasmus+ programą. Pasisako už profesinio švietimo tobulinimą. Dalyvavo Vilniaus inovacijų forume. Teigia, kad Europai reikia skaitmeninio mokymosi vizijos. Atšaukė lietuvių kalbos egzamino lengvatas kitataučiams. Kilo klausimų dėl mokinių maitinimo kokybės. Topas visgi buvo universitetų reikalai - kalbėjo apie tai, kad LEU, KU ir ŠU nėra reikalingi, paskui persigalvojo.

10. (10) Rimantas Šadžius. Susirūpino prasta VMI padėtimi. Teigia, kad diskutuojama dėl nuostolių perkėlimo ribų. Mano, kad 2015 metais euras gali būti įvestas sėkmingai. Teigia, kad dar šiemet bus susitarta dėl bankų pertvarkos. Sieks, kad Sanglaudos fondo investicijos atsipirktų. Pirmininkavo ES tarybai. Lankėsi Londone. Nemažas laimėjimas yra tai, kad susitarta dėl ES biudžeto. Susitiko su pramonininkais, bet čia juos daugiau juokino kvailais pastebėjimais, negu pateikė naudingų įžvalgų.

11. (5) Šarūnas Birutis. Pirmininkavo ES Tarybai. Žada didinti algas kultūros darbuotojams. Keliems objektams paskyrė valstybės saugomų statusą. 2012 metais buvo prasiskolinęs, bet žmona buvo turtinga. Lankėsi LRT. Paaiškėjo, kad yra tarp ministrų, rečiausiai besilankančių Vyriausybės valandoje.

12. (13) Algimanta Pabedinsienė. Nenori kalbėti apie viceministrų pakeitimus. Susirūpino tuo, kad moterys uždirba mažiau nei vyrai, nors teigė, kad Lietuvoje padėtis, palyginus su ES kontekstu, nėra itin bloga. Ministerijos kanclere paskyrė bendrapartietę. Lankėsi Kaune, buvo susitikusi su prezidente. Teigė, kad ji pati, o ne partija turi teisę spręsti dėl jos buvimo ministre.

13. (2) Rimantas Sinkevičius. Apdovanojo kelis žmones nauju apdovanojimu už nuopelnus susisiekimo sistemai. Teigia, kad jau netrukus bus nuspręsta dėl Rail Baltica trasos (turbūt bus pasirinktas Panevėžys). Prašo verslo finansavimo infrastruktūros projektams. Teigia, kad Kauno Intermodalinis terminalas bus naudingas. Iš pareigų verčia Labanauską, iš uolaus socdemo tapusį partijos kritiku. Apie motyvus kalbėti vengia.

14. (8) Valentinas Mazuronis. Teigia, kad visų pastatų saugimo greitai patikrinti neįmanoma ir tikrintojų veiklą kritikuoja. Teigia, kad dėl skalūnų nesėkmės kalta valdžia, nesėkmingai formavusi visuomenės nuomonę. Teigia, kad urėdijų dalyvavimas biokuro rinkoje užtikrins konkurencingas kainas. Pažadėjo, kad atliekos bus tvarkomas sėkmingiau. Teigia, kad privatus sektorius turi padėti saugoti Baltijos jūrą. Bus vežiojimas 200 000 litų kainuojančiu Volkswagen Phaeton, kuris dar ir laaabai neekologiškas.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Lapkričio mėnesio žmogus - Vladimiras Putinas.

Tradicinė rubrika - svarbiausieji penki žmonės pasaulio politikoje lapkritį:

1. Vladimir Putin.



Vien todėl, kad dėl jo pastangų Ukraina Vilniuje nepasirašė Asociacijos sutarties. Sprendžiamas klausimas paprastas - Rusija kada nors bus imperija, ar ne. Aišku, imperija būtų simboline prasme, bet dalykai svarbūs. Įtartinai suaktyvėję šalių lyderių ryšiai davė vaisių - Ukraina sustabdė pasirašymą. Partija dar nebaigta, vyksta gatvės protestai, sunku visgi įsivaizduoti Ukrainą Eurazijos muitų sąjungoje. Toliau balansuoti galima, bet pasirinkti reikės. Lapkritį laimėjo Rusija, bet rezultatas tikrai nėra galutinis. Kitas svarbus dalykas - susitikimas su popiežiumi Pranciškumi. Diskutuota įvairiomis temomis. Didelė intriga yra tai, ar nors kiek priartėta prie Jono Pauliaus II svajonės įgyvendinimo - popiežiaus vizito Rusijoje.

2. Xi Jinping. Dar vienas žingsnis atliktas, žengiant link reformų, kurios galėtų dar labiau sustiprinti šalį. Pokyčiai ekonomikoje šįsyk nėra labai stebinantys. Esmė - vieno vaiko politikos sušvelninimas. Dabar bus daugiau porų, kurios galės „legaliai“ turėti du vaikus. Bus peržiūrėta darbo stovyklų sistema. Bet kokiu atveju, pokyčiai svarbūs. Į naudą demokratijai, kurios Kinijoje vis dar nėra ir į naudą šalies ekonomikai. Bus lengviau išlaikyti pensininkus, mažės problemų dėl vyrų ir moterų skaičiaus skirtumų.

3. Hassan Rouhani. Žadėjo geresnius santykius su Vakarais ir jau matosi pirmieji rezultatai. Ar dėl sėkmės „kalti“ Vakarai? Tikrai ne. Jų požiūris nepakito, susitarimo dėl branduolinės programos sąlygos gana griežtos. Viską lėmė nuosaikesnis Irano valdžios požiūris. Aišku, čia dar tik pradžia. Bet vis tiek gražiai skamba tai, kad Irano branduolinė programa bus vykdoma tik taikiais tikslais, o Vakarai galės inspektuoti.

4. Karalius Abdullah. Saudo Arabijos valdovo žingsnis atsisakyti išsikovotos vietos JTO Saugumo Taryboje buvo vienas iš nedaugelio įvykių, kurie vis dar primena, kad Sirijos konfliktas vyksta. Sirija pasitraukė į antrą planą. Geras argumentas tiems, kurie piktinasi, kai teigiama, kad Vakarai be reikalo kišasi į kitų šalių vidaus reikalus, spręsdami konfliktus. Ką iš tokio žingsnio, kai protestuojant dėl pasyvumo Sirijos klausimu Saudo Arabija atsisako vietos Saugumo Taryboje galima spręsti, kaip konfliktą spręstu Abdullah? Turbūt Sirija seniai būtų subombarduota ir karas būtų įgavęs bent jau regioninį pobūdį.

5. Bill de Blasio. Tapo Niujorko meru. Pirmu demokratu po ilgos pertraukos. Ką tai pasako apie JAV politiką? Atrodo, kad JAV partijų prasme stipriai demokratėja. Tradicijos kinta. Meras laimėjo, nors jo pirmtakai respublikonai Giuliani ir Bloomberg buvo garsūs ir pasiekę nemažai. Po dviejų buvusių demokratų atėjo laikas esamam. Panašu, kad meras nenusiteikęs likti pirmtakų šešėlyje. Rinkimus laimėjo užtikrintai. Jo žmona afroamerikietė, buvusi lesbietė irgi aktyviai dalyvauja politinėje veikloje. Kiek sėkmingai vadovaus miestui, parodys ateitis, bet respublikonams kuo toliau, tuo sudėtingiau išlaikyti pozicijas.

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Lapkritis



Lapkritis labai daug permainų neįnešė, bet įdomių pokyčių yra. 



Anglai vieno klubo neteko. Aišku, Tottenham - po beviltiško pasirodymo su Manchester City ir kitų nesmagių dalykų, jie nubildėjo net iki penkto dešimtuko. Tiems kas liko, sekėsi įvairiai - Manchester City įsiveržė į trejetuką, o Chelsea, Southampton ir Liverpool visai reikšmingai leidosi žemyn. 

Barcelona (foto - Alexis), Atletico ir Real sėkmingai įsitvirtino pirmame penketuke. Villarreal 20-uką užbaigia. 

Iš Vokietijos klubų, labiausiai keitėsi Borussia padėtis. Jų jau nebėra pirmame penketuke. Į pirmą dvidešimtuką įsiveržė Mgladbach. 

Serie A vieną komandą prarado. Napoli šį mėnesį yra 21-as. Roma iškrito už pirmo trejetuko ribų, Juventus ir Inter kiek pakilo į viršų. 

Stiprokai į priekį pakilo PSG. Monaco toliau leidžiasi žemyn. 

Mėnesio nevykėliai

Nice

0 taškų per mėnesį yra labai blogai. 9 praleisti įvarčiai irgi. Pralaimėti PSG didelės tragedijos nėra, bet atsižvelgiant į praėjusio sezono tendencijas, Saint-Etienne ir Bordeaux savo stadione turėtų būti įveikiami varžovai. O tragišką mėnesį apvainikavo triuškinantis pralaimėjimas Lorient. -7 vietos Ligue1 ir -34 reitinge. 

Mėnesio šaunuoliai

Genoa
 
Lapkritis puikus - po ilgokos pertraukos Genoa atsidūrė pirmame dešimtuke ne po keleto sužaistų sezono rungtynių, o bent jau po trečdalio. Įveiktas puikiai šiemet atrodantis Hellas klubas ir Lazio. Atimtas taškas išvykoje iš AC Milan. Gal tik namie su Torino buvo galima išpešti daugiau negu tašką. Bet mėnuo vis tiek puikus +6 vietos Serie A ir +36 reitinge.
Reitingas:

1. (1) FC Barcelona 98,5 tšk.
2. (2) Atletico 87,5 tšk.
3. (11) Manchester City 83,7 tšk.
4. (4) Bayern 83 tšk.
5. (10) Real Madrid 78,5 tšk.
6. (6) Arsenal 76,1 tšk.
7. (3) AS Roma 68 tšk.
8. (5) Borussia 66,4 tšk.
9. (9) Bayer 64,8 tšk.
10. (14) PSG 64,2 tšk.
11. (8) Liverpool 61,2 tšk.
12. (7) Chelsea 61,2 tšk.
13. (15) Juventus 61,1 tšk.
14. (17) Internazionale 55,3 tšk.
15. (22) Mgladbach 54,2 tšk.
16. (18) Everton 53 tšk.
17. (13) Southampton 52,5 tšk.
18. (16) Monaco 50 tšk.
19. (20) Lille FC 49 tšk.
20. (21) Villarreal 48,5 tšk.
...
41. (77) Genoa 21 tšk.
...
73. (39) Nice 7 tšk. 

2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

UEFA Čempionų lyga. Ajax - Barcelona 2:1

Įspūdžiai po rungtynių, pasibaigusių taip, kaip atrodo geriausiu atveju galėjo nutikti tik prieš gerus 20 metų, kai Ajax dar buvo visai kito lygio komanda, tokie:

1. Serero.



Ajax dirbo visi. Tačiau vienas vyrukas buvo ekstremaliai juodai dirbantis ir nenuilstantis. Pelnytai išvedė savo klubų į priekį. Puikiai sužaidė tą antro kėlinio vidurį, kai Barca nesugebėjo sukurti nieko. Įspūdingos rungtynės jam.

2. Fischer. Dar vienas vyrukas, kurio kilometrų distancija turėjo atrodyti labai solidžiai. Visas rungtynes daug bėgiojo, spaudė Pinto (šis kelis kartus vos neprisižaidė), grįždavo komandos draugams padėti gynyboje. Turėjo puikią progą įmušti, tačiau po jo smūgio sukeltos sumaišties įmušė Hoesen.

3. Hoesen. Buvo kovingas ir labai stengėsi. Kėlė nemažai pavojų apgailėtinai vakar atrodžiusiai Barcos gynybai. Nepaaiškinamu būdu išliko ramus ir pergalingai smūgiavo į vartus net ir apsuptas būrio gynėjų.

4. Xavi. Įvartis nėra svarbu. Svarbu tai, kad Xavi vienintelis iš Barcos saugų trijulės žaidė arti įprasto savo lygio. Song buvo parodija, Iniesta klydo dažniau, negu įprasta, o Xavi kovojo ir daug darė. Dauguma pavojingiausių epizodų buvo sukurta jo pastangomis.

5. Tata. Kai paaiškėjo, kad Tata bus Barcos treneris, iškart prisiminiau nykų 2010 metų Paragvajų. Žiauriai nuobodžią komandą, kuri nuėjo toli. Barca nėra nuobodi, bet vakar buvo per daug paragvajietiška. Lėta, susikausčiusi, šiurkšti. Apskritai, santykiai tarp Barcos ir Ajax galėtų būti tokie draugiški, kaip Barcos iš Celtic, bet tiek sirgalių elgesyje, tiek abiejų klubų žaidime to nesijautė. Žaidimas buvo itin šiurkštus, ypač pirmame kėlinyje. Paragvajų gelbėdavo gynyba ir solidus saugų žaidimas. Barcos gynyba buvo tragiška, apie saugas irgi jau kalbėta. Taigi, tipiškas blogos Tatos komandos pavyzdys.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Šalin rankas nuo Loretos arba kokį valstybei naudingą darbą ji atlieka

Vyksta institucinis karas, kurį nenuobodu stebėti. Bet be rezultatų. Nepaisant to, kad turbūt Lietuvoje nuo Pakso laikų nebuvo skandalingesnio Prezidentūros prisidirbimo, Grybauskaitės reitingai kol kas visiškai nekinta. O juk dar Loretos kasdieniai meilės prisipažinimai...



Lietuviams kažkodėl viskas aišku, kuri iš moterų teisi. Iš Loretos juokiasi visi, į Dalią žiūri rimtai. Bet tai yra neteisingas požiūris, žiauriai neteisingas.

Visi galvoja, kad Viktoras kvailas. Buvo Gedvilas, žmogus padorus, nekonfliktiškas, gerbiamas. Dabar Loreta su kolchozo buhalterės mentalitetu. Manote, kad Viktoras nežinojo, kas bus. Žinojo.  Ir pasirinko visiškai teisingai ir genialiai.

Viduramžiais kiekvienas dvaras turėjo juokdarį. Kuris a la nesąmones šnekėdavo, bet dažnas valdovas mielai jų klausydavosi, nes tame būdavo tiesos, daug tiesos. Ir ne vienas juokdarys yra buvęs naglas bičas, nevengdavęs užkabinti karalių. Pasakyti tiesą į akis. Ir tikrai ne visi karaliai už tai galvas kapodavo. Nes neretai būdavo verta susimąstyti.

Lietuvoje dvaro juokdarių gal ir būdavo. Bet ne tokių ryškių. Loreta yra žanro klasika.

Pirmiausiai, jos prisistatymo kalba. Apie „Senį ir jūrą“. Kiekvienas, kas skaitė, turbūt nieko blogo tame neįžvelgė, nors iš jos viešoji erdvė juokėsi nuostabi knyga.

Orumas ir onoravumas. Vau, pagalvosite. Visiems buvo aišku, kam taikyta. Bet vėl gi - tiesa. Labiausiai šiuolaikinės Lietuvos istorijoje susireikšminęs moters veidas yra Dalia. Neverta dėl to  ginčytis, bent jau po jos rinkimų kampanijos pradžios, pažymėtos „slapta“ pažyma, kad jos kritikai yra Kremliaus agentai. Tiesa, ten jeigu gerai pamenu, buvo valstybės vadovai. Bet apie Graužinienę ir Butkevičių niekas nekalba. Visi supranta, kad jie čia ne prie ko. Kaip kadaise Palaitis.

Kalbėjo apie apkaltą. Netiesiogiai. Baisu tiesiog, ar ne. Pagooglinkite Sakalas apie Grybauskaitę, pasidomėkite, kas toks buvo Sakalas ir suprasite, kad viskas būtų daugiau nei realu, jeigu mes per šį dešimtmetį nebūtume kažkodėl pradėję paniškai bijoti blogai pagalvoti apie Grybauskaitę. Prie kitų prezidentų to nebuvo. Mylim mes tuos prezidentus, tiesa, bet kritikos sulakdavo visi. Ir gerokai daugiau, ir ne visada pelnytos. 

Apie eglutės puošimą. Čia iš pirmo žvilgsnio absurdas, Bet realiai, išgirsti apie kažkokią akciją ir jau gali numanyti, kad gale bus globoja Prezidentė. Kas čia blogo, kad globoja. Nieko. Bet nieko ir labai kilnaus. Valstybės pinigai dėl to nenueina į tuos labdaros fondus, o Prezidentė nemokamai gauna eterio. Mes sužinome, kad ji yra gera. O kai kuriose Lietuvos Bažnyčiose kunigėlis paklausęs vaikučių, už ką jie norėtų šiandien pasimelsti, pirmiau išgirsta už Prezidentę, o ne tėvelį ar mamytę. Tobulai išplautos mažos smegenėlės...

Aišku, iš Graužinienės lūpų viskas atrodo komiškai. Kartais net groteskiškai. Bet įsivaizduokite, kad tokiais pasisakymais pradeda svaidytis koks nors rimtas vyras. Sabonis, Nausėda, Kūris, bet kas. Jau baisiau. Todėl Uspaskichui nereikia kažkokio stipraus žmogaus. Po truputį žmonės pradės galvoti, ar Loreta iš tikrųjų jau tokia kvaila. Tarp 10 nesąmonių ras vieną protingą mintį. Ir taip iš lėto galima dekonstruoti Dalios mitą.

Taigi, Loreta puikiai atlieka Viktoro užduotį. Tiesiog nuostabiai. Kiekvienam dvarui reikia juokdario. Mes pagaliau sulaukėme :)

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Socialdemokratiškas klausimas - kas turi būti kandidatu į prezidentus?

Žvelgiant į 2014 metų prezidento rinkimus, nepanašu, kad daug intrigos bus. Nebent pažymos nutekinimo t.y. Prezidentės rinkimų kampanijos pradžios reikalai įneštų daugiau chaoso. Visgi, antro turo scenarijus nėra neįmanomas. Ir greičiausiai ten su Grybauskaite galėtų rungtis LSDP kandidatas. Pagrindinis klausimas, kas jis galėtų būti.



Algirdas Butkevičius

Šansai būtų neblogi bent jau išvengti sutriuškinimo. O gal net ir laimėti, bet visgi sunku tikėtis, kad visi, kurie balsavo ne už Grybauskaitę vieningai pasirinktų Butkevičių.

1. Jeigu Butkevičius laimi.

Nuostabu. Jis vėl viršūnėje, partija turi kitą premjerą, kuris penkeriems metams galėtų įtvirtinti savo valdžią partijoje ir po 5 metų Butkevičius turbūt galėtų rašyti tik memuarus. Lietuvai gerai, nes savo nuomonių keitimais padarytų mažiau žalos. Be to, žmogus geros dūšios, artimas eiliniam lietuviui, kukliai ramiai paprezidentautų.

2. Jeigu Butkevičius pralošia, bet nedaug.

Gerai Butkevičiui - toliau gali džiaugtis savo reitingiukais ir sustiprinti įtaką partijoje. Lietuvai niekas nesikeičia.

3. Butkevičiaus fiasko. Nepatekimas į antrą turą arba visiškas sutriuškinimas jame. LSDP nėra labai pikta partija, žmonės mėgsta šypsotis, bet Balčyčio ir kitų veikėjų gerbėjų skaičius augtų. Reitingas turbūt irgi smuktų. Didėtų kritika po Vyriausybės sprendimų.

Išvada. LSDP, kaip partijai gal ir apsimoka eiti į rinkimus su Butkevičiumi. Praloš arba netyčia laimės - eilėje laukia kiti lyderiai. Neprastesni, bet mažiau žmonių mylimi, mažiau žinomi. Pergalė aišku iš viso reiškia ramybę bent iki 2016 rudens. Butkevičius rizikuotų, todėl gali būti, kad jis nuspręs, ne taip, kaip prieš 5 metus, kad reikės vykdyti partijos valią.

Zigmas Balčytis

Zigmas nelaimės. Bet jeigu rimtai dirbtų prie kampanijos, gali pagerinti savo žinomumą ir populiarumą ir jeigu Butkevičius 2016 nebus populiarus, perimti partijos vairą ir vesti į Seimą.

1. Pralaimėjimas antrame ture. Realu, kad jis nebūtų mažas. Tada blogai, netgi labai blogai. Visi atsimins tą istoriją ilgai.

2. Antra vieta be antro turo. Nuostabu. Ir visai realu, jeigu ir kitos partijos rinksis ne tokius matomus veikėjus. Tada visi kalbės apie gerą pasirodymą. Idealu. Butkevičiaus atveju tai būtų nesėkmė, čia triumfas.

3. Žemesnės vietos. Labai blogai. Partiečiai turi suvokti, kad situacija tokia, kad socdemams yra viena gera vieta - antra.

Išvada. Pavojinga eiti. Nebent sprendimas bus priimtas tada, kada mūšio laukas gerai matysis. Partijai į naudą, jeigu jie bijo rizikuoti Butkevičiaus šlovingais reitingais.

Vytenis Povilas Andriukaitis. Nebent labai nori erzinti ir taip piktus lietuvius.

Ričardas Malinauskas. Pavojingas, nes Druskininkuose įvedė beveik diktatūrą.

Daugiau horizonte gelbėtojų beveik nėra. Perspektyva, kad ir miglota, įveikti Grybauskaitę LSDP tikrai itin vilios, todėl ypač tokiu atveju, jeigu dabartinis skandalas sėkmingai rutuliosis, galima bus mesti Butkevičiaus kortą. Jeigu ne, o kiti rinksis rečiau matomus veidus, sueis ir Balčytis. Bet kokiu atveju, LSDP tai bus egzaminas, kuriame jie sau negali leisti būti treti.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Prezidento rinkimai - kuklus pasirinkimas?

Apie tai, kad reikia iškelti rimtą kandidatą Prezidentei 2014-iems, Zuokas kalba jau seniai. Bet horizonte galimų didvyrių nesimato. Kol kas panašu, kad laukia beveik vienų vartų rinkimai.



Vienas herojus - Artūras Paulauskas. Realiai, turbūt eina į rinkimus, nes to reikia Viktorui. Kodėl to reikia Viktorui, turbūt net Loreta nesupranta. Aišku, gal paskutinis nebus, bet čia ne 2004 metai, o 2014.

Ropė yra geras žmogus. Ramiai dirba Ignalinoje. Pabandys laimę, pareklamuos Ignaliną ir žaliuosius. Balsų surinks, nes atrodo kaip gana mielas žmogelis. Paskutinis turbūt nebus, o partijai reklama.

Visi kiti yra vis dar X.

Socdemai panašu, kad ims ne Algirduką. Taip, Butkevičius galėtų pasikapoti ir turbūt netgi labiau tiktų šioms pareigoms. Galėtų persigalvoti kiek tik nori, nes jo buvimo šalies vadovu atveju, tokios aksominės diktatūros kaip dar nebūtų. Suprantama, kodėl koalicijos partneriai kartais pakalbėdavo, kad gal reikia bendro kandidato. Tada gal Premjeras būtų darbietis ar dar kas nors nuostabaus nutiktų. Bet gali smukti įvaizdis - manau, kad daugelis žmonių tiesiog nelaiko jo alternatyva Daliai, jie per daug skirtingi. Manau, kad nemaža tautos myli abu, bet rinktųsi Dalią, nes ji baisesnė. Jeigu daug praloš, gali partneriai sakyti, kad nėra legitimumo.

Todėl galbūt bus Balčytis. Nedidelė grėsmė Daliai, bet prasukus kampaniją gražiai, į antrą turą išeiti šansų turėtų. Lietuva myli briuselinius. Tvarkingas vyras, protingai kalba, be sūnaus teismo didelių skandalų lyg ir nebuvo.

TT turbūt rinktųsi savo fosiliją - Paksą. Bet vėl, žmonės nesuvokia, kuris dešimtmetis. Mazuronis atrodo geriau, bet jam pirmiau reiktų nors Šiauliuose viemandatę išlošti, tada ambicijas didinti.

TS LKD aišku ieškos Rusijos draugų, giedos psalmes, himnus ir dvasines giesmes Dalios garbei.

Pletkai, kad kandidatą turės net LRLS. Kas? Masiulis per jaunas. Mane žavėtų Gailiaus kandidatūra, tik kad pradėjo paslaptingai šnekėti apie VSD klanus, o įrodymų ant stalo kol kas nekloja. Jeigu dar klos, viskas gerai. Jeigu ne, reikėjo tylėti. Dabar su visa pagarba jam truputį nesolidžiai atrodo. Donskis? Abejoju, jam Europarlamente per didelis krūvis buvo. Čia sunkiau.

Lenkai turi Waldemarą. Kas iš to - prieš penkerius metus jis turėjo šansų pritraukti lietuvių balsų. Dabar - ne.

Kas dar? Balsys turbūt rems Ropę. Daugiau rimtų prezidentės oponentų nėra, nebent Vaišvila gali kampaniją prasukti. Būtų įdomu ir sveika Lietuvai.

Sabonis, Kūris, Nausėda ir Ušackas neis. Tikiuosi, kad Ušackas laukia carienės Dalios saulėlydžio ir vieną dieną šturmuos Daukantą, kai lietuviai dar labiau jį mylės.

O gegužė bus gana nuobodi. Nebent bus geras oras ir nelis :)

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

Apie (Prezidentės) kovą su žodžio laisve

Viskas prasidėjo labai juokingai. Slapta saugumo pažyma su be proto juokingu turiniu - Maskva imsis provokacijų prieš Lietuvą... Čia nejuokinga, tiesiog ir arkliui aišku, kad taip. ...ir prieš jos aukščiausius vadovus, bus kritikuojami jų sprendimai. Maždaug taip. Kai išgirdau antrą naujienos dalį, juokiausi iš viso širdies. Ir pastebėjau, kad dauguma mąstančių žmonių tai priėmė teisingai - kaip eilinį mūsų aksominės diktatorės Dalios fobijos priepuolį. O didžiausia jos fobija yra tai, kad kažkas neduok Dieve gali pagalvoti, kad jį klysta.



Visų pirma, saugumo pažymos niekada nebūna paviešinamos atsitiktinai. Visada tai padarę veikėjai turi tam tikrą tikslą. Ką pasako žinutė - Rusija puls Grybauskaitę. Kam naudinga, kad žmonės galvotų, jog Rusija ją puola - akivaizdu, Grybauskaitei. Labai paprasta - kritikuoji - esi Rusijos agentas. O saugumo struktūrose įdarbinti poker face'ai, karžygiai iš Naujųjų Akmenių savo solidarumą su Prezidente demonstravo ne kartą. Ji ištraukė tą kuopelę pilkų žmogelių ir leido jiems vadovauti. Ką reiškia jiems sukurti pažymėlę ir paviešinti „Valstybinę paslaptį“. Apskritai, jokios paslapties ten nei su žiburiu nerasi.

Atrodo, kad Prezidentė dar neįsisąmonino ir todėl turbūt niekada neįsisąmonins, kad kritika yra normalu. Ne tik tada, kada ji savo piktąja išraiška aiškina kas yra ne prie ko, bet ir tada, kai ji daro klaidas. Tokio lygio liapsusus kaip visa mūsų dabartinė užsienio politika be draugų ir su baimėmis vakarieniauti su Obama. Lengviausias yra konservatoriškas bajeris - mes žinome Tiesą, mūsų kritikai - Rusijos agentai. Juoda ir Balta. Bet bijau, kad truputį ne tas amžius ir tai nebe taip veikia. Ir Prezidentė kritikos nusipelno. Netgi labai daug. Sakalas netgi yra kalbėjęs apie apkaltos galimybę. Medžiagos lyg ir būtų, bet bėda yra ta, kad partijos bijo.

Na ir aišku, buvo kalbama, kad Maskva kalbės apie jos komunistinę praeitį. Čia dar juokingiau. Aukštosios partinės mokyklos dėstytoja tiesiog privalėjo turėti ryšių su KGB ar blogiausiu atveju būti tobulai patikima. Juk jau gerokai po kovo 11, ji vis dar ten dirbo okupantams. Turbūt nėra nieko, kuo „Maskva“ galėtų mus nustebinti, bėda yra tame, kad žmonės ir ypač konservatorių elektoratas tai ignoruoja.

Pirmasis veiksmas tuo ir baigėsi. Dar be kovos su žiniasklaida išskyrus tai, kad tie, kurie kritikuos Grybauskaitę, bus Maskvos agentai. Aišku, kad tai galioja žurnalistams.

Toliau - dar gražiau. Kratos, reikalavimas išduoti šaltinį. Visų pirmą, nesolidu. Kai buvo nutekinta informacija dėl Snoro (aišku, piktybiškai), tada kratė pareigūnus, aiškindamiesi, kas nutekino. Dabar, kai nutekinta naujiena, verta apskrito 0, kratomi žurnalistai už nieko nevertą Grybauskaitės rinkimų kampanijos triuką.

Ką tai rodo? Neužtenka pasakyti, kad tie, kurie kritikuoja bus laikomi Kremliaus vergais, dar ir daromas teisinis spaudimas. Aišku, turbūt suveikė ir didelis saugumo struktūrų neprofesionalumas, bet pagrindinė idėja turbūt buvo bent truputį panaši į tai, ką matėme. Signalas aiškus - Grybauskaitė yra gerai. Bus Grybauskaitė blogai - žinome kaip trukdyti dirbti. Galima prisiminti įtartinus įvykius su Rūtos Janutienės atleidimu iš TV3, nemažiau mįslingą Lietuvos Žinių redaktoriaus keitimą, arba gandus, kad Prezidentūra mėgsta „padiskutuoti“ su savo kritikais ir jie kartais tampa draugais. Lietuva maža, rizikuoti nenori niekas.

Pozityvas - Žiniasklaida laikosi. Kad ir ligoninėse, kad ir be kompiuterių ir su trukdžiais, bet dirba. Demokratija atsilaikys, nors ir puikūs žmonės bus laikomi Kremliaus agentais. Nepalaužė 50 metų už Geležinės uždangos, išgyvensime ir 5,5 metus su nerealiai galią savo rankose sukaupusia lydere, kuri vienintelė žino, kas mums yra gerai.

Nuoširdžiai Jūsų,

Kremliaus agentas

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Spalio mėnesio žmogus - Barack Obama

Tradiciškai, apie svarbiausių spalio veikėjų pasaulyje penketuką.

1. Barack Obama.



Nesvarbu, kad šnipinėjimo skandalas tikrai neišsikvėpė, kad Irano prezidentas ir toliau yra įsitikinęs, jog branduolinė programa yra jo šalies teisė. Pasibaigė Vyriausybės uždarymas ir šioje istorijoje Obama iš esmės laimėjo. Respublikonai išėjo su dar žemesniais reitingais ir kuo toliau, tuo labiau intriguoja klausimas, ar iš tikrųjų negali atsitikti taip, kad ateityje jie apskritai nepajėgs mesti rimto iššūkio demokratams. Užtenka pažvelgti į demografijos ir migracijos tendencijas - potencialus demokratų elektoratas plečiasi kas mėnesį.

2. Enrico Letta. Kad ir ką rugsėjo pabaigoje grasino Berlusconi, kad ir kaip dramatiškai paskutinį rugsėjo savaitgalį apie pasitraukimą paskelbė jo partijos ministrai, Vyriausybė išsilaikė. Berlusconi pritrūko įžūlumo, kad griautų sunkiai sustatytą koaliciją. Tai rodo du dalykus - pirma, Italijos politikai bent truputį atsakingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio eiliniam Rytų Europoje negyvenusiam italui ir Berlusconi žvaigždė rimtai leidžiasi. Netgi neatrodė, kad Letta per šią krizę būtų išsigandęs. :)

3. Edward Snowden. Jo žvaigždė nesiruošia leistis. Nereikia jam net beveik nieko daryti, kad jos sukelta sumaištis toliau pjudytų Europą ir JAV. Vokietija ir Prancūzija įtūžusios, Ispanija irgi. Iš didžiųjų šalių kiek didesnė ramybė tvyro tik Italijoje, Britanijoje, na ir žinoma Lenkijoje, kurią John Kerry netikėtai aplankė praėjusią savaitę. Kad ir kaip dauguma veikėjų nenori, kad situacija trukdytų šalių deryboms dėl laisvos prekybos, tai turbūt sunkiai išvengiama. Sunku pasitikėti tais, kurie tave šnipinėja.

4. Bindzina Ivanishvili. Giorgi Margvelashvili tapo Gruzijos prezidentu. Nedidelės, bet nepaprastai svarbios dėl to, kuriame regione yra - tarp Rytų ir Vakarų įtakos. Laimėjo intelektualus, akademikas, ilgą laiką vengęs dalyvauti politikoje. Necharizmatiškas, bet žmonių mylimas. Aišku, turbūt liaudis būtų išrinkusi bet ką, ką remtų Bindzina Ivanishvili. O jis pasirinko protingai - prezidento galios mažėja, ten reikėjo žmogaus, kuris galėtų gerai atlikti nedidelį vaidmenį, premjeru taps Irakli Garibashvili, mažiau panašus į tiesiog statytinį, gana stipri asmenybė. Pats Ivanishvili traukiasi iš politikos, bet mažai kas abejoja, kad įtaką išlaikys milžinišką. O kaip pasibaigs šokis tarp Rusijos ir Europos, prognozuoti sunku.

5. Vitali Klitschko. Oficialiai paskelbė apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose. Didelės staigmenos nepadarė, bet ankstyva kampanijos pradžia jam turėtų būti naudinga. Neabejotinai, jis turi visas galimybes įveikti Yanukovych, Aišku, nebūtinai jis bus vienintelis vakarietiškų jėgų keliamas kandidatas. Neaišku, ką tuo metu veiks Tymoshenko. Bet aišku viena, dabartinio prezidento miegas nebebus toks ramus, kaip anksčiau. Nes kova jau prasideda.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. lapkričio 6 d., trečiadienis

UEFA Čempionų lyga. MC - CSKA 5:2

Įspūdžiai po rungtynių Mančesteryje tokie:



1. Aguero. Buvo nuostabus - CSKA gynėjai šalia jo atrodė kaip vaikai. Įmušė du įvarčius, atliko rezultatyvų perdavimą, daug dirbo, buvo tikslus ir nepaprastai pavojingas.

2. Nasri. Bent kuriam laikui užčiaups gana nemažą kritikų chorą, kurie teigia, kad nuo Arsenal laikų jis praktiškai netobulėja ir nėra vertas taip dažnai sulaukti savo šansų. Vakar buvo kertinis kūrėjas. Realiai, puolėjų (ypač Negredo) duona vakar nebuvo sunkiai uždirbta - visą magiją atlikdavo kiti. Nasri beveik iš nieko savo individualiu talentu sukūrė du įvarčius.

3. Negredo. Įmušė tris įvarčius, tai savaime nuostabus rezultatas, nepaisant to, kad neįmušti tose situacijose būtų buvę gana sudėtinga. Turėjau daug abejonių, ar jis MC nebus visiškas pastumdėlis ir paskutinis pasirinkimas nuo suolo - visgi Sevilla nėra itin aukšto lygio komanda. Klydau - ant suolo Jovetič ir Dzeko dažniau už ispaną. Ir pelnytai.

4. Ignashevich. Aišku, CSKA jis atidavė daug savo karjeros metų, tačiau aikštėje vakar jautėsi, kad CSKA gynyboje reikia šviežesnių jėgų. Ne be jo jėgoms kapotis su tokiais kaip Aguero, Nasri ar Silva.

5. Stilius. Pellegrini iš nuobodaus ir gynybinio Mancini MC nulipdė tipinę savo komandą - drąsią, avantiūrišką, daug mušančią (tik jeigu sėkmės netrūksta), tačiau ir galinčią nemažai praleisti. Krinta į akis gana silpnas žaidimas aikštės viduryje - tiesiog visi stengiasi kuo greičiau atsidurti prie vartų, be to, Fernandinho kol kas nėra toks Yaya partneris aikštės viduryje, kokio MC reiktų tokioje schemoje. Bet komanda tikrai įdomi.

Geltonsnapis Facebook'e

2013 m. lapkričio 4 d., pirmadienis

Kas važiuos į Braziliją spardyti kamuolio kitąmet?

Liko 4 Europos nežinomieji. Bet galbūt pasigilinus, paaiškės, kad čia ir arkliui turėtų būti aišku, kas žengs toliau. Apie viską nuo pradžių.



Graikija - Rumunija

Į Braziliją keliaus graikai. Karinga rinktinė, nuo Karaliaus Otto laikų beveik nepraleidžianti svarbių turnyrų ir netgi sukelianti ten triukšmo. Sudėtis patyrusi, bet ne pasenusi. Rumunai nuo EURO 2008 nieko nebeišsiskyrė. Dabartinė rinktinė nėra tokia tragiška, kaip chebra, kurią traiškė lietuviai, bet kol kas jaunimas senųjų žvaigždžių a la Mutu ir Chivu lygio nepasiekė. Žvaigždėčiausia grandis - vartininkai, taigi, žinant tai, kaip graikai myli puolimą, įvarčių fejerverkų bus išvengta. Bet tą vieną lemiamą graikai turėtų įridenti.

Portugalija - Švedija

Brazilijoje bus gerai. Nebus arba Ibranosio, kuris neįtikėtinai talentingas, bet nemalonus tipas, arba CR07, kuris grįžo prie ištakų - griuvinėjimų ir ginčų su teisėjais. Žodžiu, burtai tobuli. Greičiau išvengsime Ibros - be Larssono ir Ljunbergo švedai visgi Europoje yra vidutiniokai ir nieko nestebina tai, kad turbūt praleis antrą pasaulio čempionatą iš eilės. Tiesiog Ibrai trūksta chebros. Bento treniruojami portugalai nustebino EURO 2012, atrodė, kad jis yra tas žmogus, kuris gali sukurti schemas, kuriose CR07 komandos draugai šalia jo atrodytų geresni žaidėjai, o ne paliktų viską spręsti vienam CR. Atranka buvo sunki, bet jeigu švedų Ibros pagalbininkai prilygtų CR kompanijai, švedai į Braziliją keliautų. Dabar teks kentėti portugalą.

Prancūzija - Ukraina

Prancūzai yra įdomi komanda. Niekada nebuvau jų gerbėjas, bet neapykanta stipriai nuslopo iškeliavus zviozdų chebrai spardyti baliono į Katarus, JAV ar niekur. Komanda gana jauna, kai nori - kovinga, bet šis atrankos ciklas neįtikina. Aišku, ispanus pralenkti grupėje sunku, bet pats žaidimas toks blankokas. Ukraina talento turi daug. Nėra naujo Ševos, bet Yarmolenko, Konoplyanka ir veteranų derinys irgi yra tinkamas produktas Brazilijai. Kas įdomu - iš tikrųjų nei viena, nei kita komanda nėra labai patyrusios, nors kalbame apie prancūzus. Visgi, šie tradicijos nelaužys ir į Braziliją nusigaus. Turbūt ir be rankų panaudojimo mušant įvarčius. O ar bus verta išlipti iš autobuso, paaiškės jau kitais metais. Prieš ketverius metus geriau būtų nelipę.

Kroatija - Islandija

Kroatijos auksinė karta (Biličiaus jaunimas) iš koto pasaulio neišvertė. Nei Pranjič, nei Čorluka, nei Rakitič super žvaigždėmis netapo, o pati Kroatija netapo antrąja Čekija - kalbu apie XXI amžiaus pirmo dešimtmečio vidurio komandą, kuri sugebėdavo būti tarp favoritų visur, kur žaisdavo. Tokia komanda dabar yra belgai, nematau per kurią vietą jie šiuo metu nusileidžia kokiems nors anglams ar olandams. Taigi, kroatai liko už jų nugarų. Ir netgi keitė trenerį, nes ciklo pabaiga buvo apgailėtina. Niko Kovač (foto) tie, kas esat neįžengę į trečią dešimtį, tikrai pamenat - puikus centro saugas. Dabar jis turės gerą ir talentingą komandą. Tačiau sėkmė nėra garantuota. Islandams čia - gyvenimo šansas. Gudjohnsen kito šanso neturės. Sigurdsson galbūt turės. Bet aišku viena, Lagerback chebra darys viską, kad laimėtų. Pats Lagerback - puikus patyręs treneris, kuris sugalvos, kaip pridaryti problemų mažesnę nei metų trenerio karjeros patirtį turinčiam Kovač. Bus įdomu, bet kroatai su Mandžukič, Rakitič ir Modrič privalo išsikapstyti.

Geltonsnapis Facebook'e



2013 m. lapkričio 3 d., sekmadienis

Europos futbolo klubų TOP 20. Spalis



Prabėgo spalis, vieni per jį žaidė kaip už Tėvynę, kiti darė nesąmones. Apie viską nuo Anglijos. 



EPL klubams mėnuo geras - prie 20-uko prisijungė talentingasis Southampton, dar trys klubai lipo į viršų, o tie kas krito - nedaug krito, išskyrus tik Spurs. 

Ispanija turi nuostolių - Villarreal liko iškart už pirmo dvidešimtuko. Tačiau likę trys klubai dešimtuke, o Barca (foto - Messi) ir Atletico lyderiai reitinge. 

Serie A ketvertas visas išsilaikė tarp dvidešimties, bet į viršų lipo tik trejetuką pasiekusi AS Roma.
Iš germanų tik Bayern lipo į viršų, tačiau du klubai pirmame penketuke yra geras pasiekimas.

Prancūzų piniguočių keliai išsiskyrė - PSG kilo, Monaco krito. Lille TOP 20 pakeitė Marseille. 

Mėnesio nevykėliai

Livorno
Prieš mėnesį komunistų miesto kiečiausi futbolistai buvo 8-i Serie A. Tačiau per spalį iškovotas tik taškas namie su Torino. Napoli juos sutriuškino, pralaimėta ir prieš Bologna bei Sampdoria. -7 vietos Lygoje ir -38 reitinge.

Mėnesio šaunuoliai

Hamburg

Spalis buvo puikus, per tris rungtynes Hamburg įmušė 11 įvarčių. Sutriuškino Freiburg ir Nurnberg, tik su Stuttgart pasiektos lygiosios. +4 vietos Bundeslygoje ir +41 reitinge. 

Reitingas:
1. (1) FC Barcelona 71 tšk.
2. (3) Atletico 60 tšk.
3. (4) Roma 58,3 tšk.
4. (5) Bayern 57,2 tšk.
5. (2) Borussia 56,6 tšk.
6. (8) Arsenal 55 tšk.
7. (18) Chelsea 51,3 tšk.
8. (15) Liverpool 48,8 tšk.
9. (7) Bayer 48,4 tšk.
10. (12) Real Madrid 45,5 tšk.
11. (10) Manchester City 45,2 tšk.
12. (9) Napoli 45,1 tšk.
13. (21) Southampton 42,7 tšk.
14. (16) PSG 42 tšk.
15. (11) Juventus 41,8 tšk.
16. (13) Monaco 41 tšk.
17. (6) Internazionale 38,5 tšk.
18. (17) Everton 35,4 tšk.
19. (14) Tottenham Hotspur 34,2 tšk.
20. (25) Lille 34 tšk.
...
43. (84) Hamburger 16,5 tšk.
...
74. (36) Livorno 4 tšk.