2014 metų simbolinė sudėtis

Jau tradicinis įrašas, bene 5 kartą. Tiems, kam nepatiks, siūlau atkreipti į skaičius pavadinime, kalbama bus apie 2014 geriausius, o ne apskritai.

GK Keylor Navas Levante/Real/Kosta Rika

Pasirinkimas buvo paprastas - Navas arba Neuer. Pasirinkau Navas, nes Neuer nors ir pakėlė supratimą apie tai, ką gali padaryti GK aikštėje, tačiau stovėdavo tuose vartuose, kuriuose būdavo galima sušalti dėl mažų darbo apimčių ir tie krosai dažniausiai jam tik pramogai skirti buvo. Navas iš eilinio mažo klubo GK tapo stebukladariu, užsidirbo kontraktą su Real ir buvo neįtikėtinas pasaulio čempionate.

LB Azpilicueta Chelsea/Ispanija

Išskirtinių LB era baigėsi su Evra ir Cole karjeros artėjimu prie pabaigos. Azpilicueta nors ir turėjo tragišką pasaulio čempionatą, tačiau šiemet kartu su savo naujuoju komandos draugu Luis Felipe ir Marcelo buvo įdomiausi šios pozicijos žaidėjai.

CB Pepe Real/Portugalija

Ramos šiemet sutraukė daugiau kamerų prie savęs, nes mušė svarbius įvarčius. Bet kai kalba eina apie tiesioginį gynėjų darbą, Pepe yra genialus. Dabar jo brandos laikas, kai jis nustojo neįtikėtinais tempais rinktis kvailas korteles ir netgi prasižengia žymiai rečiau. Be jo Real nebūtų toks didingas.

CB Hummels Borussia/Vokietija (foto)

Ne visada buvo sveikas, o šio sezono pradžia jo klubui apgailėtina. Tačiau tapo pasaulio čempionu, turėjo nuostabų turnyrą, o šiuo metu yra geidžiamiausias CB pasaulyje.

RB Carvajal Real/Ispanija

Ispanijos rinktinės atsinaujinimas tikrai neturėtų liesti krašto gynėjų. Nors 2013 ir paliko šiokių tokių abejonių, ar dar gana jaunas ispanas buvo vertas sugrįžimo į Santiago Bernabeu, bet po Naujųjų jis buvo monstras.

CM James Monaco/Real/Kolumbija

Po persikėlimo į Monaco James pavardę girdėjome truputį rečiau. Monaco nežaidė Europoje, o pagrindinė komandos žvaigždė buvo Falcao. Tačiau pasaulio čempionatas viską apvertė aukštyn kojomis. Auksinis batelis, ketvirtfinalis ir milžiniška suma už perėjimą į Real, kur James žiba toliau.

CM Modrič Real/Kroatija

Puikus sezonas. Ancelotti schemoms jis tinka tobulai, o dabar netgi ir atlieka gerokai daugiau juodo gynybinio darbo, negu buvo galima tikėtis iš puikaus kūrėjo. Nors Kroatija ir krito anksti, bet buvo itin patraukli komanda.

CM Iniesta Barcelona/Ispanija

Xavi sensta, o Iniesta vis labiau tampa aiškiu komandos lyderiu aikštės viduryje. Kol naujasis jo partneris Rakitič dar yra gana nestabilus, Iniesta tampa svarbus kaip niekad. Nors Barcai ir Ispanijai metai liūdnoki, tačiau Iniestai jie buvo geri.

LW CR07 Portugalija/Real

Metai netobuli - pasaulio čempionate Portugalija buvo beviltiška, todėl Auksinio kamuolio neduočiau. Bet šiaip daug kuo skųstis CR07 negalėtų - Auksinis batelis atkeliavo, Čempionų lyga laimėta, o sezono pradžia įkvepianti.

CF Messi Argentina/Barcelona

Atvedė Argentiną į Pasaulio čempionato finalą ir tapo geriausiu turnyro žaidėju. Šalia visada solidžių įvarčių skaičiukų neblogai atrodė ir rezultatyvių perdavimų grafa. Trūko tik titulų.

RW Robben Olandija/Bayern

Sukūrė šiokią tokią pelenės istoriją, su itin jauna rinktine patekdamas į trejetuką pasaulio čempionate. Bayern jis visus metus buvo ryškiausia žvaigždė.

Treneris Ancelotti Real

Pateisino savo, kaip taurių eksperto reputaciją. Nors Primeroje iškovota tik bronza, o Atletico ir Barca buvo geresnės komandos, Čempionų lygoje pasiekta išsvajota 10 taurė. Genialumas labiausiai atsiskleidė pusfinalyje, kai pervažiuotas iki tol atrodo jokių trūkumų neturėjęs Bayern, o finale jau šypsojosi fortūna.

Geltonsnapis Facebook'e

Metinis ministrų reitingas

Metodologija paprasta - išvedama vidutinė kiekvieno ministro užimta vieta per metus ir sudėliojami eilės tvarka nuo geriausio iki blogiausio. Ir aprašomi pagrindiniai jų darbai, naudojant filtrą, parodantį populiariausius Google rezultatus per paskutinius metus.

1. (N) Saulius Skvernelis. Lyderiu tapo tik todėl, kad reitinge figūravo tik vieną mėnesį. Jo paskyrimas buvo staigmena, prisiekė Seime. Turi daugiau negu 400 000 LT turto. Teigė, kad problemas turi spręsti nepartiniai.

2. (8) Linas Linkevičius. Teigia, kad paliaubos Ukrainoje neveikia, yra daug nepaskelbtų karų. Teigia, kad CŽV ataskaita apie kankinimus skatins teroristus. Nemano, kad Rusija daro pažangą.

3. (3) Juozas Bernatonis. Lankėsi Kaune ir Šiauliuose. Teigia, kad žiniasklaidos laisvės ribojimas nepateisinamas. Teigia, kad skolas reikia išprašinėti su šypsenomis. Teigia, kad vis didesnė visuomenės dalis priešinasi korupcijai. Teigia, kad mažėja pažeidimų, susijusių su euro įvedimu.

4. (N) Rokas Masiulis. Šiais metais dar tik buvo paskirtas. Praleido dieną su Verslo žinių žurnalistais. Teigia, kad energetiką galima panaudoti kariniams tikslams. Teigė, kad Skardžius kenkia SGD terminalui. Teigė, kad Independece saugus.

5. (1) Juozas Olekas. Lankėsi Ukrainoje. Teigė, kad Rusijos karinė doktrina painioja priežastis ir pasekmes. Žadėjo 2008-ųjų gynybos finansavimą. Žada, kad kariai liks Afganistane. Žada glaudesnį bendradarbiavimą su Švedija. Žadėjo didesnę paramą Ukrainai.

6. (9) Algimanta Pabedinskienė. Teigė, kad nėra iš ko didinti pensijas. Žadėjo nekurti ir nedidinti mokesčių. Išmokėjo pirmas kompensacijas pensininkams. Žaidžia šachmatais ir krepšinį. Teigė, kad finansuoja visas bendruomenes. Kaltino konservatorius nemeile pensininkams. Teigė, kad mergaitės neturi būti mokamos paklusti smurtui.

7. (N) Kęstutis Trečiokas. Tik šiemet tapo ministru. Teigia, kad skalūnai nepavojingi aplinkai.

8. (7) Rimantas Šadžius. Nežadėjo MMA didinimo. Sulaukė kritikos, jog lipa ant 2008-ųjų grėblio. Teigė, kad euras nėra stebuklų lazdelė. Teigė, kad pajamos iš mokesčių mažės. Nesureikšmino to, kad Prezidentė po perrinkimo susitiko su juo pirmu. Žadėjo mažesnes valstybės valdymo išlaidas. Įpareigojo VMI pateikti mokesčių administravimą gerinančius technologinius sprendimus. Neatmeta, kad biudžetą gali reikti peržiūrėti.

9. (N) Virginija Baltraitienė. Norėjo tapti ministre ir jai pavyko. Teigia, kad Jūros vilko likimas priklausys nuo Lietuvos, susitiko dėl to su eurokomisaru. Prašė 32 mln EUR pieno sektoriui.

10. (4) Evaldas Gustas. Lankėsi Turkijoje, Japonijoje, Zarasuose (ragino išnaudoti turizmą ir pritraukti investicijų) ir Druskininkuose.  Teigia, kad Turizmo departamentas neužsiima bankrotų prevencija. Sunkiai apsisprendė dėl jo vadovės Balnienės ateities.

11. (5) Rimantas Sinkevičius. Paskelbė, kad Cytackos nebus Energetikos ministerijoje. Yra patenkintas transporto sektoriumi. Teigė, kad Lietuva turi geras galimybes logistikai. Dalino liemenes dviratininkams. Teigia, kad Lietuva privalo kovoti dėl Vilniaus įtraukimo į Rail Baltica.

12. (11) Šarūnas Birutis. Teigė, kad aktoriai yra Opozicijos įrankis. Teigė, kad menininkai turi patys užsidirbti pinigus. Varėnoje įteikė Tamulevičiūtės premiją. Puikiai įvertino Donelaičio metus. Teigė, kad kultūra itin naudinga ekonomikai. Kanų kino festivalyje kovojo dėl geresnių sąlygų Lietuvos kinui.

13. (10) Dainius Pavalkis. Pailsi tik rizikuodamas gyvybe. Teigia, kad mokykla nėra tik privalomas dalykas. Atleido darbo metų mėsą pjauti besimokiusi patarėją. Grasina tirti Andriaus Navicko veiklą. Teigia, kad švietimui reikia esminių pokyčių. Teigė, kad požiūris į profesines mokyklas sovietinis. Lankėsi Kretingoje.

14. (N) Rimantė Šalaševičiūtė. Pirmiausiai kalbėjo, kad reikia diskutuoti dėl vaikų eutanazijos, paskui pareiškė, kad eutanazijai nepritaria. Teigė, kad reformoms dirbtiniam apvaisinimui dar nepribrendo. Atleido Černiauską.

Geltonsnapis Facebook'e

2014 metų politiniai Oskarai ir avietės

Jau tradicinis įrašas metų pabaigoje - Oskarų ir aviečių dalybos. Metai tikrai buvo turiningi, filmų buvo bet kokiam skoniui.

Metų filmas

„Šioje šalyje nėra vietos partiniams“

Viskas prasidėjo prognozuotai - nepartinė Grybauskaitė tapo Prezidente, o pagrindinę sensaciją sukūrė nepartinis Puteikis. Dar neseniai buvęs nepartiniu Antanas Guoga tapo EP nariu, sukurdamas didžiulę sensacingą LRLS pergalę ten. Metų pabaigoje TT ir DP sensacingai savo ministrais pasirinko Roką Masiulį ir Saulių Skvernelį, o visuomenei teliko įžvelgti, Prezidentė ar Premjeras taip patvarkė reikalus. Galiausiai tiesioginiai merų rinkimai paskatino dar vieną nepartinių kandidatų bangą. Taigi, filmas gali turėti įdomią antrą dalį kitais metais, nes anot Vilmorus/Lietuvos ryto, dabar partijomis pasitiki 7,6 procentai rinkėjų.

Geriausias metų režisierius

Eligijus Masiulis

LRLS seniai galėjo tokie laimingi laukti 2015-ųjų. Masiulis gal ir nėra pats talentingiausias režisierius, bet pasirinko tobulą aktorių pagrindiniam vaidmeniui - Antaną Guogą, kuris apvažiavo pusę Lietuvos, yra Kleizos ir Valančiūno bičiulis, o dar negana to vedė gana jauną blondinę. Aišku, jog visuose rinkimuose antrasis Uspaskichas, kaip gana pelnytai jį pakrikštijo žiniasklaida, dalyvauti negalės ir nenorės. Tačiau pačiai partijai bus lengviau. Į juos bus žvelgiama kaip į rimtą politinę jėgą, už kurią balsuodamas nešvaistai savo balso, nes ji gali pretenduoti į valdžią. Taigi, 2015 m. gali būti dar viena sėkmės istorija, nors jau turbūt kiek kuklesnė. Tad režisieriui Masiuliui reiks naujų triukų ir geresnių, negu tie, kuriais jis pats save pasisveikino su gimtadieniu.

Geriausias metų aktorius

Antanas Guoga

Dar visai jaunas, bet su jaunesne blondine pašonėje. Žaidžia pokerį ir krepšinį, daug pinigų skiria labdarai. Augina barzdą. yra prie bajerio. Viktoras visiems pradeda atsibosti, Antanas dar ne. O savo rolę atliko tobulai - LRLS sulaukė neįtikėtinos sėkmės.

Geriausia metų aktorė

Loreta Graužinienė

Jai buvo sunku, nes scenarijus pjesės viduryje pasikeitė radikaliai. Teko nusimesti juokdario kepurę ir pradėti girti prezidentę, išmokti pasidalinti su ja scena ir nebevažinėti į Maidaną. Ryškių vaidmenų šiemet trūko, tad tenka įvertinti šį, kuris palyginus su pernai, gerokai sumenko, bet tapo sudėtingesnis. Dabar Loretą sekioja mažiau kamerų, nes niekam nebeįdomu išgirsti, kaip ji dabar kone visais klausimais kartu su Prezidente.

Geriausias antro plano aktorius

Naglis Puteikis

Jau vien neklystantis Google parodė, kad Puteikis buvo vienas įdomiausių reiškinių Lietuvos politikoje 2014-ais. Nepartinis, klaipėdiečių mylimas, o TS LKD ne kartą baustas, Afganistano karo veteranas, turėjęs problemų su alkoholizmu tapo nemenka sensacija. Liko iš karto už Paulausko, Balčyčio ir Grybauskaitės nugarų įveikė Zuoką, Tomaševskį, ir legendinį Ignalinos žmonių merą Ropę. Iki geriausio metų aktoriaus titulo truktų turbūt tik naujos partijos, tačiau kol kas per savo politinę karjerą įrodė, kad gali būti aršus kritikas, o ne kūrybingas statytojas.

Geriausia antro plano aktorė

Dalia Grybauskaitė

Vaidmenų ji šiemet turėjo daug, jų buvo ir labai didelių, tik pastarieji nebuvo labai įsimintini, nes jau senokai buvo aišku, kad ji taps Prezidente. O tas antraplanis vaidmuo yra retorikos pasikeitimas. Nuo kalbų, kad nėra tokio įsipareigojimo kaip 2 procentai gynybai iki aiškaus siekio, kad tai buvo realybė. Nuo to, kad Adamkaus užsienio politika buvo neprotinga iki dabartinės padėties, kai Ukrainoje vėl bet kam garbė būti lietuviu, nors ir Lietuvos vaidmuo tikrai mažesnis, negu Rožių ar Oranžinėje revoliucijoje. Kadangi Lietuvoje ne tiek ir daug kas pastebėjo, kad kažkas keičiasi, tai tenka apdovanojimas už antraplanį vaidmenį.

Blogiausias filmas


CSI Vilnius

Pasiklausius TS LKD vadovų, atrodo, kad kandidatų į Vilniaus merus atranka buvo demokratijos pavyzdys, o dėl posto kovojo tikros legendos - Šimonytė, Adomėnas, Majauskas, Benkunskas, Šedbaras, Anušauskas ir t.t. Deja, iš šalies viskas atrodė gerokai liūdniau. Taip, TS LKD kandidatai nebuvo labai blogi, tačiau jie nėra tokio mąsto žvaigždės, kokių reikalauja rinkimų sistemos pokytis. Todėl ta tariamai monumentali ir demokratiška kova buvo truputį juokinga. Panašu, kad meru norėjo būti Adomėnas, bet pats persišovė sau abi kojas - pirmą laidoje Dėmesio centre, antrą Zuoko kabinete. Šimonytė nenorėjo ir tai pareiškė du kartus. Dargužaitė iš partijos pasididžiavimo ir sėkmės istorijos, kad būtent TS-LKD žmonės ją parvežė į Lietuvą tapo vos ne nekenčiamiausia figūra, nebūtų galima sakyti, kad visiškai nepelnytai. Majauskas jau irgi kartą buvo pareiškęs, kad nekandidatuos, Seimo narių motyvacija irgi abejotina. Bet Profesorius pasirinko Majauską, o partiečiai subalsavo teisingai. Visą tą laiką Zuokas, Šimašius jau gana rimtai dirbo. Viskas buvo panašiau į CSI: surask žmogų ir kaip nors įrodyk, kad jis užtektinai kaltas, kad prisiimtų bausmę vesti TS LKD sąrašą rinkimuose.

Blogiausias režisierius

Rolandas Paksas

Visiems jau nusibodo garsioji jo kankinystės istorija. O jis kilus VRM skandalui elgiasi beveik taip pat, kaip 2004 m. ir dar bando į Vilniaus merus stumti Skaistgirį, paskui Gražulį, kas šiuo atveju jau truputį geriau. Žodžiu, kuriamas naujas filmas apie tai, kad visi niekšai bando pakirpti erelio sparnus. Tik biudžetas šį kartą kuklesnis ir siužetinė linija pabodusi.

Blogiausias aktorius

Zigmantas Balčytis

Na, niekaip neįtikino, kad nori būti Prezidentu. Visiškai nepanašu. Visi tikėjosi kovos, o jos buvo minimaliai. Porą aštresnių interviu ar straipsnių, o debatus labiau praskaidrindavo kai kurie kiti konkurentai, o ne pagrindinis. Manau, kad Balčyčiui buvo sunku, bet jis kentėjo, nes tikėjosi, kad gaus atlyginimą - postą EK. Neteko ir to, laimei, dar penkerius metus kals pinigus EP.

Blogiausia aktorė

Rimantė Šalaševičiūtė

Nesupranta savo vaidmens. Neužtektinai talento. Neaišku, kur turi stovėti - ar scenos kairėje, ar viduryje, ar dešinėje. Kartu kalba apie vaikų eutanaziją, medikamentinį abortą, liberalų pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tačiau ir apie 72 valandų tarpą. Neslėpdama kad rūko, pritaria draudimui rūkyti balkonuose. Daugumai to, apie ką čia rašau, nepritariu, bet net jeigu ir pritarčiau, viskas daugiau negu keista.

Geltonsnapis Facebook'e

Kalėdų Senelio dovanos Prezidentei ir partijoms

Dar vieneri metai rieda į pabaigą, tad jau trečią kartą laikas išsidalinti kalėdines dovanėles.

Prezidentei po eglute reiktų padėti naują Daivą Ulbinaitę. Kuri „paskiepijo“ Prezidentę nutekindama „slaptą“ informaciją, kuri turėjo eilinį kartą parodyti, kaip Rusija nemyli Prezidentės (o tai dabartinėje geopolitinėje aplinkoje juk rodo, kad žmogus vertas dėmesio) ir sustiprinti galimybę visą kritiką atmušti įprastine dainele apie Rusijos agentus. O dabar vargšė Ulbinaitė dar ir po teismus dėl to tampoma. Prezidentei tokių žmonių tikrai reikia.

TS-LKD po eglute reiktų padėti burtų lazdelę, kuri leistų laimėti Vilniaus mero rinkimus. Nes visa ši jau ištisa saga susilpnino TS-LKD galimybes žemai skraidančių angelų mieste laimėti mero postą, o juk didieji miestai tradiciškai yra partijos bastionas. Likti su Kaunu ir Panevėžiu būtų liūdnoka, o dar ir ten kova tikrai bus nelengva.

LRLS po eglute reiktų padėti naują milijonierių. Guoga leido triumfuoti EP rinkimuose, bet juk nebus taip, kad paskui 2016 jį permes į Seimo rinkimus, 2019 į savivaldos, paskui į EP. Reikia ir daugiau tokio žinomumo žmonių, jeigu partija nori pakartoti šių metų sėkmę.

LLRA po eglute reiktų padėti Oly Murs ir Flo Rida dainos „Troublemaker“ įrašą. Kad pasisemtų naujų idėjų, kur dar rasti problemų. Nes na negali juk taip būti, kad lenkams Lietuvoje gerai. Tada visa LLRA egzistencija netektų prasmės.

LSDP po eglute reiktų padėti nepartinį ministrą. Tikimybė, kad Pavalkis, Birutis ar kas nors kitas iš koalicijos partnerių deleguotų ministrų kris nemenka, o kaip rodo nesena istorija, paskutiniu metu pavyksta į jų vietas gauti nepartinius profesionalus, kurie leidžia ramiau gyventi.

TT po eglute reikėtų padėti Viktoro Uspaskicho biografiją, kuri dar nėra išleista (arba bent jau neteko apie tai girdėti). Dabar ateis laikas mokytis naujų triukų, kaip išgyventi negailestingoje nusižengusioms partijoms aplinkoje, gali prireikti ir neliečiamybės išsaugojimo triukų.

DP po eglute reiktų padėti įrodymų VRM byloje. Nieko geresnio DP būti ir negali - su Prezidente susitaikyta, Viktoras gana ramus, bet saugomas neliečiamybės, o tai reiškia, kad byla vėl stoja. Todėl galima su popkornais rankose stebėti, kas vyks TT stovykloje ir kaip rodo ankstesnė patirtis, laukti savo reitingo kilimo jų sąskaita. Jeigu tokia situacija išliktų bent iki 2015 kovo, būtų nuostabu.

Zuoko komandai (LLS) reiktų palinkėti kuo daugiau krikdemiškų istorijų tarp konkurentų. Laiko dar daug, galimybių paslysti jo varžovams dar apstu. O pats Zuokas kol kas nusiteikęs klaidų nedaryti.

Taigi, visi buvo geri, dovanos išsidalintos. Jeigu niekas nepakis, pirmadienį išdalinsiu ir Oskarus.

Geltonsnapis Facebook'e

Gyvenimas koalicijoje: be LLRA ir besiruošiant teismams

LLRA pasitraukimas turbūt nenustebino nieko. Aišku, jie buvo geri partneriai tuo, kad užtikrino tvirtesnę daugumą parlamente ir šiaip, kaip sakė Butkevičius, kone viskam pritardavo Koalicijos taryboje.

Problemos prasidėdavo jau po to, kai anksčiau viskam pritarę, už valandos žiniasklaidai ištransliuodavo, kaip viskas blogai ir kad jie tikrai išeis.

Kita problema susijusi su tuo, kad net jeigu jiems iš tikrųjų ir ne visos lenkų tautinės mažumos patiriamos problemos rūpi, bet be to jie negalėtų išgyventi kaip partija, todėl naujų problemų paieška tokiai politinei jėgai yra būtina. Ir netikiu, kad jie turi taip mažai fantazijos, kad užtektų W ir dvikalbių lentelių ir prasidėtų ramybės ir klestėjimo era.

Eidami į koaliciją jie sakė, kad yra vienintelė korupcija nesusitepusi partija. Išeina lygiai tokie patys, nes tai, kad partiniai lengviau tampa mokyklų vadovais ir t.t. Lietuvoje nėra korupcija ar klientelizmas, o labai normali ir įprasta praktika.

O kiti dalykai pakito. Buvau vienas iš tų, kurie manė, kad gali būti taip, kaip Vilniaus miesto savivaldybėje, kur LLRA yra turėję šilkinių partnerių koalicijai formuoti reputaciją. Duodi vicemero postą ir ramiai dirbs, niekam nekrisdami į akis, skandalų nekels. Tačiau viena yra Vilnius, kur lenkų kad ir daug, bet tai nėra probleminė sritis Lietuvoje, kita kai dirbama nacionaliniu lygmeniu ir reitingus tai lemia labiau negu Vilnius, kur gali sau leisti prabangą ramiai darbuotis.

LLRA tiesiog privalėjo palikti koaliciją. Nes kas nors tikrai pasinaudotų proga paklausti 2016 - jeigu Lietuvoje lenkams taip blogai, tai ką LLRA ketverius metus veikė valdžioje.

Liko 3 partijos. LSDP situacija po LLRA pasitraukimo atrodė tobula. Apvaldyta DP ir gana rami TT.

Bet dabar TT gali atsidurti teisiamųjų suole. Mazuronis, kuris įrodė, kad TT gali konstruktyviai ir sėkmingai dirbti valdžioje, beviltiškai pralaimėjo partijos pirmininko rinkimus revanšistui Paksui, nors anksčiau būtų ženklų, kad konstruktyvioji partijos dalis didina įtaką. Nors pats skandalas ir leido LSDP ir Prezidentei į ministrus prastumti Skvernelį, paskutinę minutę Skaistgirys netapo kandidatu į Vilniaus merus, TT dabar vėl galės kurti naują mitologiją, kaip juos vėl skriaudžia. O tai vėlgi sunkiai asocijuojasi su valdžios turėjimu.

Sprendžiant iš to, kad DP byla (tiesa ir dėl objektyvių priežasčių) nejuda, o Loreta rodosi kartu su Dalia ir netgi jai antrina, tretina ir ketvirtina, o Viktoras iš ekranų beveik išnyko, DP dabar yra stabilesnis partneris. Vėlgi, nesunkiai įsileidžia nepartinius ministrus, galbūt tuoj išgirsim ir kažką panašaus, kaip Mazuronio mėgta Grybauskaitės kritikų gėdinimą.

Taigi, 2014 pabaigoje Butkevičius turėtų miegoti ramiai. Bet TT byla dar gali pažerti staigmenų, kurios pajėgtų paklibinti koaliciją.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga. Barcelona - PSG 3:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Messi.

 Dar vienas puikus vakaras. Įmušė be proto svarbų išlyginamąjį įvartį, o jau atrodė, kad PSG ima kontroliuoti žaidimo eigą. Buvo labai svarbus trečiojo įvarčio kombinacijoje. Varžovų centro gynėjams surengė sunkų vakarą.

2. Neymar. Darė daugokai klaidų, prarado nemažai kamuolių. Tačiau svarbiausi yra kiti dalykai - įvartis ir puikus smūgis, po kurio Suarez teliko sušaudyti Sirigu iš arti.

3. Suarez. Na ir kas, kad įvarčių muša mažai. Ir be jų Luis visada vienas geriausių žaidėjų aikštėje. O vakar jis ir įmušė, dublis taip pat buvo pasiekiamas. Taip pat atliko puikų perdavimą Messi, kai šis lygino rezultatą.

4. van der Wiel. Labai prastai tvarkėsi su Neymar. Visa laimė, jog šis pats ne itin brangino kamuolį, ypač tais atvejais, kai grįždavo padėti komandos draugams gynyboje. Puolime taip pat buvo pastebimas tik pačioje rungtynių pradžioje.

5. Serija. Šį sezoną Blanc sulaukė nemažai kritikos. PSG tikrai gana lėtokai įsibėgėjo ir netgi dabar nepasakyčiau, kad pasiekė praėjusio sezono standartus. Tačiau iki šiol jie žengė be pralaimėjimų. Dabar serija nutrūko.

Geltonsnapis Facebook'e

Ministrų reitingas. Gruodis

Paskutinis mėnesinis šių metų reitingas.

1. (7) Juozas Bernatonis.

Teigia, kad visuomenė vis aktyviau priešinasi korupcijai. Nežada įteisinti homoseksualų partnerystės. Nepritaria bausmių griežtinimui, skirs daugiau dėmesio hakeriams. Pasirūpino geresnių asmenų, pranešusių apie korupciją, duomenų konfidencialumu.

2. (N) Saulius Skvernelis. Teigia, kad pareigūnai pasiruošę nekonvenciniam karui. Tapo populiariausiu ministru. Teigia, kad skaudžiai reaguoja į VRM skandalą. Žadėjo nepasiduoti spaudimui. Teigia, kad kratos mokyklose buvo reikalingos. Teigia, kad nepartiniai geriau sprendžia problemas.

3. (1) Rokas Masiulis. Žada padėti Ukrainai statyti SGD ir galbūt tiekti dujas iš Lietuvos SGD, kuris pakeitė taisykles rinkoje, dėl jo buvo dirbama naktimis. Teigia, kad dujos nuo naujų metų pigs, nauja metodika gali jas paauginti tik procentu. Davė interviu Natural Gas Europe.

4. (3) Juozas Olekas. Lankėsi Ukrainoje, kur žadėjo didesnę paramą. Rusijos žiniasklaida teigė, kam tam bus naudojami Lietuvos kariuomenės ištekliai. Žada stiprinti bendradarbiavimą su Švedija. Žada, kad gynybos finansavimas atitiks 2008 metų lygį, tą daryti įpareigoja saugumo situacija.

5. (4) Algimanta Pabedinskienė. Teigia, kad neįgaliųjų klausimų svarba auga, jiems skirta 2,6 mln litų daugiau. Pradėtos išmokėti kompensuojamos pensijos, dvejota dėl Sodros vadovo. Teigė, kad reikia spręsti smurto problemą. Lankėsi BTV studijoje.

6. (8) Kęstutis Trečiokas. Teigia, kad vadovų konkursai atšaukiami dėl per mažos konkurencijos. Teigia, kad renovacijai gali pritrūkti lėšų. Padėkojo Druskininkams už sėkmingą renovaciją. Susitiko su savivaldybių vadovais. Teigia, kad prasikaltę pareigūnai turi būti baudžiami griežčiau.

7. (5) Linas Linkevičius. Pasveikino Lenkiją su Nepriklausomybės diena. Teigia, kad NATO veikia sėkmingai. Susitiko su Čekijos ambasadoriumi. Pabrėžė Ukrainos svarbą ES saugumui. Teigė, kad minkštumas santykiuose su Rusija negalimas.

8. (13) Rimantas Sinkevičius. Dalyvavo metų ekonomikos forume. Teigia, kad Lietuva gali geriau išnaudoti logistikos galimybes. Ragina verslą išnaudoti investicijas į transporto infrastruktūrą. Remia kelių mokestį, tikisi privatizuoti Lietuvos jūrų laivininkystę. Pabrėžia transportą svarbą Lietuvos ekonomikai,

9. (9) Evaldas Gustas. Lankosi Turkijoje. Žada tikrinimų bangą rizikingiausiems turizmo organizatoriams, žada griežtą licencijavimą. Lankėsi Kelmėje, Zarasuose, kur skatino išnaudoti turizmo potencialą. Patvirtino Lietuvos verslumo veiksmų planą. Žada, kad viešuosiuose pirkimuose galės dalyvauti tik sąžiningai mokantys mokesčius.

10. (6) Virginija Baltraitienė. Remia kooperatyvus. Teigia, kad į ES paramą dėl embrago galės pretenduoti tik žemdirbiai. Prašė 110 milijonų pieno sektoriui. Teigė, kad Žemės ūkis Lietuvos BVP ašis. Dėl „Jūros vilko“ planuoja susitikti su ES komisaru, bet teigė, kad viskas priklauso nuo Lietuvos. Pripažino, kad nei perdirbėjai, nei prekeiviai nemažina pieno kainų.

11. (2) Rimantas Šadžius. Neatmeta, jog biudžetą gali reikti peržiūrėti. Žada mažesnes valstybės valdymo išlaidas - 5 procentais. Žada, kad mažiau augs pajamos iš mokesčių. Lankėsi Labas Rytas, Lietuva laidoje. Teigė, kad nėra pagrindo apokaliptinėms nuotaikoms. Pripažino, kad PVM įplaukos atsilieka nuo planų. Atsiranda manančių, kad su 2015 m. biudžetu ministras lipa ant 2008 m. grėblio.

12. (10) Šarūnas Birutis. Pabrėžė nacionalinio saugumo svarbą kuriant ES audiovizualinę politiką. Atvėrė galimybę nugriauti Žaliojo tilto skulptūras. Teigia, kad jo atsistatydinimas problemų nesprestų, nepatenkintus siūlymais aktorius sieja su opozicija.

13. (11) Dainius Pavalkis. Teigia, kad šauliai yra alternatyva Rusijos karinėms stovykloms. Susitiko su Čekijos ambasadoriumi. Didžiuojasi KU jūrine labaratorija. Teigė, kad į profesines mokyklas dar žvelgiama taip pat, kaip sovietmečiu. Žada nevykdyti jokių streikuotojų reikalavimų, teigė, kad jų veikla įtartina, o jie patys neišsilavinę ir neintelektualūs.

14. (12) Rimantė Šalaševičiūtė. Organizavo vaikų sveikatos metams skirtą konferenciją. Palaiko draudimą rūkyti balkonuose. Viceministru pasirinko Gavrilovą. Pasisako už liberalų pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą.

Geltonsnapis Facebook'e

Lapkričio mėnesio žmogus - karalius Abdullah

Penki lapkričio svarbiausieji:

1. Saudo Arabijos karalius Abdullah.

Mažai kas abejoja, kad autokratinėje Saudo Arabijoje sprendimus dėl naftos priima karalius. Šį kartą jis laimėjo, įtikindamas OPEC priimti sprendimą nemažinti naftos gavybos. Nesvarbu, kad vertybinis dėmuo čia tikrai nebuvo labai svarbus, esmė yra tame, kad Rusija neteko dar vieno šiaudo, kuriuo galėjo gelbėtis.

2. Petro Poroshenko. Nusprendė, kad jeigu jau teroristai kontroliuoja Donbasą, tegul jį ir išlaiko. Nors dėl to nukentės ir niekuo dėti gyventojai, bet būtų kvaila toliau maitinti Tave patį kertantį kalaviją. Dabar Rusijai po truputį pradės didėti Donbaso kaina, teks susirūpinti pensijomis ir panašiais dalykais.

3. Klaus Iohannis. Nuo Rumunijos provincijos miesto mero, iki šalies prezidento ir absoliučiai populiariausio FB Europos politiko. Pats Iohannio konkurentas - Victor Ponta save pergudravo - diasporai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos balsuoti, o tai įžiebė rimtus neramumus ir privertė ateiti balsuoti tingesnę elektorato dalį. Ponta paspringo ir savo popkornais, kuriuos planavo valgyti stebėdamas pirmo turo debatus, nes aktyvumu nesužibėjo. Šioje didelėje šalyje laukiama naujos eros - su geresniu įvaizdžiu, mažesne korupcija, laisvesne spauda ir be vienos partijos visose valdžios šakose. Iohanniui bus sunku, nes lūkesčiai truputį nenormalūs.

4. Nikola Sarkozy. Tapo UMP lyderiu, tačiau persavara nebuvo įtikinanti ir jam turėtų kelti nerimą, ruošiantis laimėti kandidato į prezidentus rinkimus partijos viduje. Tačiau jau pats buvusio prezidento sugrįžimas į didžiąją politiką yra svarbus žingsnis.

5. Hosni Mubarak. Arabų pavasaris žlugo. Tironas išteisintas dėl pagrindinių kaltinimų, valdžioje labai tvirtai jaučiasi buvę jo režimo pareigūnai. Ratas apsisuko atgal ir dabar jau Mursi teisiamųjų suole. Dar vienas argumentas tiems, kurie jau anksčiau įžvelgė tik Arabų žiemą.

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Lapkritis

Per praėjusį mėnesį dinamikos buvo labai daug - tik keli klubai liko ten, kur buvo, TOP 20 yra net ketveri naujokai. Apie viską nuo pradžių.

EPL prarado West Ham, kuris liko 22-as, bet į TOP 20 po visai ilgokos pertraukos grįžo MU. Chelsea, MC ir Southampton laikosi pirmame dešimtuke, Arsenal pakilo per dvi vietas.

Ispanija vienos vietos neteko - Celta dabar tėra 30-a. Real ir Barca laikosi ketvertuke, Atletico gana stipriai kilo, o Valencia ir Sevilla - leidosi žemyn. 

Vokietija atstovaujama kukliau – Mgladbach iki 20-uko trūko nedaug, Hoffenhaim vos išsilaikė tarp 40 geriausiųjų. Bayern ir Wolfsburg lipo aukštyn, 20-uką papildė Bayer. Lietuviškasis Hannover pakilo į viršų per 7 pozicijas.

Iki pirmojo penketuko iškilo Juventus. Napoli ir Sampdoria po pertraukos grįžo į TOP 20 ir užsiėmė pozicijas jo gale. 

Ligue1 klubų pozicijos keitėsi nedaug, išsiskiria tik visai rimtas PSG pakilimas. 

Nevykėliai

Torino

Buliai aptramdyti. Pirmiausiai nesugebėjo pramušti Atalantos gynybos namuose, paskui sekė trys pralaimėjimai. Dėl Turino derbio tikrai negėda, bet namie nusileisti Sassuolo ar būti sutriuškintiems Romos tikrai ne tai, ko tikisi ši komanda. -3 vietos Serie A, ir tik du taškai nuo kritimo zonos. Reitinge -25 vietos.

Šaunuoliai

Athletic

Baskai atsigauna. Per lapkritį jie iškovojo net 10 taškų ir gali ramiau kvėpuoti po tragiškos sezono pradžios, kai atrodė, jog dviejų frontų – Europos ir Primeros suderinti jiems beveik neįmanoma. Įveikta Sevilla, Espanyol, Getafe, taškas parsivežtas iš Valensijos. Per šias ketverias rungtynes Athletic praleido tik du įvarčius. +6 vietos Primeroje ir +32 reitinge. 

Reitingas:

1.       (1) Real Madrid 100,3 tšk.

2.       (4) Bayern 91,7 tšk.

3.       (2) Chelsea 85,3 tšk.

4.       (3) FC Barcelona 80,1 tšk.

5.       (8) Juventus 69,2 tšk.

6.       (7) Manchester City 66,9 tšk.

7.       (5) Southampton 66,9 tšk.

8.       (13) Atletico 58,2 tšk.

9.       (14) PSG 58 tšk.

10.   (10) AS Roma 55,3 tšk.

11.   (16) Wolfsburg 54,8 tšk.

12.   (11) Marseille 54 tšk.

13.   (6) Valencia 51,9 tšk.

14.   (22) Bayer 46,1 tšk.

15.   (28) Manchester United 46,1 tšk.

16.   (9) Sevilla 44,4 tšk.

17.   (17) Lyon 43 tšk.

18.   (20) Arsenal 42,6 tšk.

19.   (27) Napoli 42,4 tšk.

20.   (24) Sampdoria 41,2 tšk.

...

45. (77) Athletic 18 tšk.

...

60. (67) Hannover 12,5 tšk.

...

86. (61) Torino 1 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e 

UEFA Čempionų lyga. Real - Basel 1:0

Pagaliau atsirado laiko parašyti apie tikrai puikiais rungtynes. Įspūdžiai:

1. Cristiano Ronaldo.

 Kai Real buvo ant bangos, geresnio žaidėjo už CR nebuvo. Real neturėjo daug progų, bet jis savo vieną išnaudojo, arti tikslo buvo ir dar vieną kartą. Basel gynėjai turėjo sunku vakarą.

2. Benzema. Nors liko kaip ir šešėlyje, bet vien jo reidas, po kurio CR įmušė, vertas atskiro paminėjimo. Kaip parodė tolimesni įvykiai, viskas galėjo baigtis ir gerokai liūdniau.

3. Isco. Tai buvo senas geras Isco, toks kaip tą įsimintiną sezoną Malagoje, kai viena koja jau buvo patekęs į Čempionų lygos pusfinalyje. Po tarpsezonio transferų atrodė, kad laukia vieta pačiame atsarginių suolo gale, bet Bale ir Modrič traumos padėtį pakeitė. Tad matėme puikų atakų dirigento pasirodymą, ir Kroos su James liko šiokiame tokiame šešėlyje.

4. Gonzalez. Kovingas vaikis buvo labai aštrus ir Coentrao turėjo labai smarkiai dirbti. Nedaug trūko, kad būtų išlyginęs rezultatą.

5. Mitas. Atrodė, jog šį sezoną labai ilgai reiks laukti rungtynių, kuriose Real būtų blankesnis už savo varžovus. Tačiau Basel trečiadienį buvo ryškesnė komanda ir nors žaidimui trūksta brandos, vaizdas buvo labai geras.

Geltonsnapis Facebook'e

Butkevičiaus Ministrų kabineto pokyčiai - gerieji ir blogieji

Per dvejus metus pasikeitė jau 6 Butkevičiaus kabineto ministrai. Nors ne vienas ministras krito gana triukšmingai, tačiau ne visada panašu į tai, kad pasikeitimai buvo geras dalykas.

Aplinkos ministerija

Mazuronis buvo sensacingai geras ministras. Nors kažkiek pajudėjo renovacija, gerokai rimčiau buvo žvelgiama į gamtos išteklių apsaugą ir netgi nelabai yra kaip apkaltinti dėl Chevron. Jį pakeitęs Trečiokas kol kas sužiba nebent dėl to, kas jau buvo suplanuota ankstesnio ministro - rimčiau pradėti saugoti vertingi miškai, o kokių nors vertų dėmesio sprendimų daugiau nebuvo. Pasikeitimas nenaudingas.

Energetikos ministerija

Jeigu vertintume pagal tai, kas padaryta, būtų galima sakyti, kad nuostoliai akivaizdūs. Tačiau taip žvelgti į padėtį būtų neteisinga, nes Masiulis dar tik apšyla kojas. Pagal kompetenciją ir patirtį srityje, reiktų skelbti lygiąsias.

Sveikatos apsaugos ministerija

Andriukaitis gerų idėjų turėjo, bet turėjo ir labai blogų. Buvo gana hyperaktyvus ir turbūt LSDP jaučiasi ramiau, kai jis Briuselyje. Šalaševičiūtė visko aukštyn kojomis versti neketina, tai jau iš principo gerai. Nors jos pasiūlymus vertinčiau nuo tragiškų iki nuostabių, bet vis tiek pokytis teigiamas.

Ūkio ministerija

Skeptiškai žiūriu į biurokratus ten, kur turėtų karaliauti verslininkai arba idėjų generatoriai. Na, bet Gustui daug pergalei nereikia, užtenka nedaryti nesąmonių su savo pavarde ir neskraidyti su Arvi.

Vidaus reikalų ministerija

Nesiimsiu filosofuoti, išvardydamas gamtos karalystės objektus, kurie būtų dirbę geriau už Barakauską, tad net ir antpečius spintoje paslėpęs Skvernelis (kas iš principo nėra gerai, nors šiaip jis sudaro labai padoraus žmogaus įspūdį) yra įspūdingas žingsnis į priekį.

Žemės ūkio ministerija

Jukna mane nuvylė. Tikėjausi, kad jis bus vienas ryškiausių ministrų, bet niekuo per daug neišsiskyrė ir dėl savo viceministrų skrido lauk. Baltaraitienės matomumą didina Afrikinis kiaulių maras. Dabar visas dėmesys ten ir Rusijos embargui, o tai mažina galimybes kažką tobulinti sferoje apskritai. Todėl lygiosios.

Bendras rezultatas 4:2. Logiška, nes ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dabar kokybės ir kompetencijos yra daugiau.

Geltonsnapis Facebook'e

Kam naudingas TT skandalas?

TT būstinėje vyko kratos, du artimi ministrui žmonės buvo išsivesti su antrankiais, pats ministras tapo specialiuoju liudytoju. Šis skandalas turėtų gana stipriai paveikti kitų politinio lauko žaidėjų pozicija. Ten kur pažvelgsi - vieni laimėtojai.

LSDP laimėjo labai daug. Nors yra nesutariama - Premjeras ar Prezidentė žaibiškai ministru paskyrė Skvernelį (tai yra, kurio iš jų čia buvo iniciatyva), tačiau bet kokiu atveju, labai abejotina ar TT. Net jeigu LSDP ir nelabai norėjo matyti Skvernelio šiame poste, jis bent jau neturėtų kelti tiek problemų, kiek Barakauskas, kuris tai gydosi stuburą, tai išsigydo ir vėl gali normaliai dirbti, o be to ir daugelyje krizinių situacijų atrodė taip kaip FB paskyroje - kaip gėlininkas, o ne kompetentingas ministras.

DP populiarumas turi ryšį su DP. DP byla, kuri įtartinai paspartėjo prieš antrą Seimo rinkimų turą, darė didžiulę meškos paslaugą partijai. O dabar atsirado nauji blogiukai, taigi - DP dabar geroji partija. Prie to prisideda ir nauji EP vargai naikinant Viktoro neliečiamybę.

Opozicijai irgi viskas labai gerai. Dar viena priežastis kritikuoti šią Vyriausybę, o gal dar net vienas pretekstas, dėl kurio būtų galima įrodinėti, kad Butkevičius tik gaišta laiką dirbdamas su tokiais partneriais ir verčiau rinktis vaivorykštę. Nemanau, kad vaivorykštė yra realus scenarijus, bet labiau eksponuoti save yra visos sąlygos.

Blogai pačiai TT. Aišku, Paksas bandys įrodinėti, kad čia tik po dešimtmečio sukurta nauja susidorojimo schema. Tačiau toks kietakaktiškas požiūris, kai toliau į Vilniaus merus stumiamas nepartinis ir galimai prisidirbęs Skaistgirys, kenkia pačios partijos prestižui. Poliarizacija partijos viduje taip pat auga, nes Mazuronių stovykla jau ir anksčiau buvo ne viskuo patenkinta, o dar vienas išbandymas vienybei buvo iš dangaus nukritusi Skvernelio kandidatūra, kai tikrai buvo vietinių, kurie norėjo šio, kad ir karštoko posto.

Po puikios kadencijos pradžios, kada TT Mazuronio asmenyje įrodė, kad gali konstruktyviai kurti, atėjo juodas periodas. Galbūt išaugo ir tikimybė to, kas visiškai realu atrodė 2012 m - kad TT vieną dieną vis tiek išeis, nes jų darbo stilius visada buvo negatyvi kritika, o ne kūryba. Bet kol kas Paksas panašus į žmogų, kuriuo kiti be jokios rizikos naudojasi savo politiniams tikslams. Ir tai naudinga iš esmės visiems politinio lauko žaidėjams, išskyrus pačią TT.

Geltonsnapis Facebook'e

Dar kartą apie dvigubą pilietybę

Žydrūno Ilgausko istorija parodė, kad šios diskusijos nebegalima dėti į stalčių ir apsimesti, kad niekas nevyksta, kaip buvo daug kartų - visuomenę sujudo, pakalbėjo ir pamiršo.

Problema yra tai, kad nors klausimas yra politinis, jo sprendimo būdas tampa teisiniu ypač dėl to, kad nėra iki galo sutariama, ar būtinai reikia referendumo, kurio labai vengia užsienio lietuviai. Kodėl vengia - visiškai aišku. Sunku surinkti prie balsadėžių piliečius, o jeigu pavyks, turbūt reiks triuškinančios persvaros.

Visgi, svarbesni dalykai yra principiniai. Dauguma gyventojų sutiks, kad nors Žydrūnas Ilgauskas tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių Lietuvos rinktinei neatstovavo, tačiau vien jo šlovė NBA buvo ir turbūt tebėra labai gera reklama mūsų šaliai. Ką jau kalbėti apie įvaikintus dvynukus. Čia šviesioji istorijos pusė.

Tamsioji yra ta, kad kaip ir dauguma sportininkų, dėl kukloko išsilavinimo nelabai gražiai atsiliepė apie savo Tėvynę garsiajame Lietuvos ryto interviu. Todėl dabar keistai atrodytų PR spektaklis, kaip laimingas Ilgauskas iš Skvernelio rankų atsiima naują lietuvio pasą. Pats sau išsikasė duobę.

Nelabai graži yra ir JAV piliečių tariama priesaika, kur gana aiškiai kalbama apie tai, kad JAV tampa prisiekiančiajam išskirtinė. Bet jau čia formalizmai.

Klausimas lieka toks - ar Lietuvai reikia Ilgauskų?

Aišku, galima atsakyti dvejopai. Viena vertus, Ilgauskas pats pasirinko tapti JAV piliečiu ir galėjo pasidomėti, kuo tai jam gali baigtis.

Kita vertus, galima suprasti žmogų, kuris jau daug metų ten gyvena, žmona užsienietė, yra veiklus ir visuomeniškas, norėtų dalyvauti politiniame gyvenime. Nors Lietuvos pilietybė šiais laikais ir yra gana tinkama klajoti po visą pasaulį, bet JAV aišku paprasčiau yra būti JAV piliečiu.

Lietuvoje bijoma (ir galbūt gana pagrįstai), kad dviguba pilietybė gali sukelti nenumatytų pasekmių - kai kas net kliedi apie tai, kad išaugtų Kremliaus įtaka. Tiesioginio ryšio aš čia neįžvelgčiau, bet tikrai būčiau už tai, kad tam tikri protingi saugikliai būtų, tačiau jie irgi neturėtų nuskriausti Afrikoje, Australijoje, Japonijoje ar Lotynų Amerikoje gyvenančių tautiečių. Uždavinys nėra lengvas, bet matyt pasukus galvą būtų galima rasti išeitį.

Apskritai, nemanau, kad dvigubos pilietybės kelias bus lengvas. Kiek paprasčiau būtų patvarkyti reikalus taip, kad mūsų žymus ir nusipelnę išeivijos asmenys galėtų turėti mūsų pilietybę greta kitos. Čia gal ir gerbiamas Konstitucinis Teismas, išsikvietęs naujas dvasias truputį kitaip galėtų ką nors paaiškinti.

Sutinku, kad situacija yra daugialypė ir sudėtinga. Bet nesinorėtų, kad atsivertus knygą apie žymiausius NBA krepšininkus pamatytume amerikietį Ilgauską ar knygoje apie dviratininkes italę Žiliūtę. Didiesiems visais laikais norisi atleisti daugiau.

Geltonsnapis Facebook'e

Duobėtas kelias į Prancūziją: Šveicarija - Lietuva 4:0

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Shaqiri.

Buvo toks, koks turi būti komandos lyderis, kovingas, pasitikintis savimi ir be gailesčio mušantis įvarčius, tada, kai gauna progas. Buvo toks, kokia turi būti komandos žvaigždė - užvedinėjo tribūnas ir esant progoms demonstravo neblogus kamuolio valdymo triukus. Jeigu mes turėtume ką nors panašaus, būčiau labai laimingas.

2. Drmič. Petkovičius vieną dilemą paveldėjo iš Otmaro - Drmič ar Seferovič. Nors per pasaulio čempionatą abu turėjo ir gerų, ir blogų epizodų, bet po tokių rungtynių į priekį išsiveržė Drmič. Iš Nurnberg į Bayer jis perėjo po įvarčių lavinos pernai po Naujų metų išgarsinusios jaunuolį. Ten kol kas startinė sudėtis sunkiai pasiekiama, bet čia jis monstras. Du rezultatyvūs perdavimai Shaqiri pribaigė lietuvius. Jie su Xherdanu puikiai jaučia vienas kitą. O Seferovič nors nežaidė blogai, bet savo progas švaistė.

3. Schar. Buvęs banko darbuotojas papildė savo įvarčių banką. O gynyboje, kuri yra pagrindinis uždavinys, buvo dar solidesnis už savo kolegą Djourou. Vietoje šio tikrai labiau norėčiau matyti von Bergen.

4. Arlauskis. 10 balų. Gali būti patenkintas dėl to, kad šias rungtynes dėl šveicarų jaunimo žiūrėjo daugelio klubų skautai, o jis iš tikrųjų buvo pagrindinė vakaro žvaigždė, o ne Shaqiri. O juk mes visi norime dar vieno lietuvių kurioje nors pirmo penketuko lygoje. Jis jau ten seniai žaistų, jeigu būtų išlaukęs pasiūlymo iš Vakarų, o ne pasirinkęs Rubin.

5. Katastrofa. Buvo liūdniau negu po labiau pagarsėjusių rungtynių su Lichtenšteinu ar Farerais. Tai dažniausiai būdavo jau kone logiška rinktinės mirtis. O ši komanda dar nebuvo nuvylusi ir net dabar manau, kad Igoris yra geresnis už vengrą su Žutautu kartu sudėjus ir padauginus iš 300. Bet vėl galima amžinai klausinėti, ką jauninamo rinktinėje veikia Beniušis, kodėl savo šansų sulaukia tik tam tikri perspektyvūs jaunuoliai, ar tikrai neturime nieko padoresnio gynėjų linijai, kodėl Černychas nežaidžia puolėju arba į aikštę nemetamas Simonas Stankevičius, kodėl ant suolo liko Kalonas ir t.t.

Geltonsnapis Facebook'e

Nepolitinė Lietuva

Vidaus reikalų ministras, jau iki tol buvęs viena silpnesnių grandžių, pasitraukė iš ministrų kabineto. Įdomiau tai, ką mes matėme po to - iš dangaus nukrito Saulius Skvernelis ir mundurą iškeitė į kostiumą. Dar keisčiau tai, kad jis net nepanašus į žmogų, kuris galėtų balsuoti už TT.

Šis paskyrimas keistas ir dar dėl vieno dalyko. Neabejotina, kad Skvernelis yra kompetentingas. Tačiau įprastinė praktika tokia, kad VRM ir KAM visame pasaulyje vadovauja politikai, kurie įneša daugiau stabilumo, neleidžia per daug įsivyrauti jėgos struktūroms. Mes pasirinkome keistą kelią, bet dar įdomiau šioje istorijoje yra tai, kas iš tikrųjų pasirinko.

Panašus manevras buvo ir anksčiau - iš dangaus nukrito Rokas Masiulis. Čia dar geriau, nes Energetikos ministerija nesusijusi su jokiomis struktūromis ir toks profesionalas yra nuostabus pasirinkimas.

Tačiau kas iš jūsų nuoširdžiai tiki, kad Masiulį tikrai išsirinko Graužinienė, o Skvernelį Paksas. DP tokio didelio triukšmo nebuvo, manau, kad partiečiai patys įpratę, kad viskas nuleidinėjama iš viršaus, bet TT Mazuroniai, ypač jaunesnysis paskutiniu metu rimtai konfrontuoja su Paksu.

Kad DP dabar lankstosi visiems - akivaizdu seniai, jos byla vėl pristabdyta, Loreta jau viešumoje rodosi su Dalia ir postringauja, kokia svarbi Prezidentės pozicija. Todėl manau, kad Energetikos ministrą pasirinko arba Prezidentė. Na, arba Premjeras, nors koalicijos viduje kibirkštėlių būna.

TT aš vienu metu net klasifikavau kaip su TS LKD labiausiai proprezidentinę partiją. Buvo laikai, kai Mazuronis suokdavo, kad Grybauskaitės kritikai gali pakartoti negarbingą susidorojimo su Paksu scenarijų. Bet paskutiniu metu tokių pareiškimų nebuvo.

Esmė turbūt kitur - tiesiog TT neturi kur trauktis. Partiją purto skandalas, todėl jiems reikia ramybės. Vėlgi manau, kad Prezidentė ar Premjeras nusprendė, kad jų atstovas bus Skvernelis, paskui po  beveik savaitės netikėtai žaibiškai išsirinktas ir naujas generalinis komisaras.

Rezultatas - du puikūs profesionalai svarbiose ministerijose ir vieno buvimas tikrai neturėtų būti žalingas.

Įdomesnė reikalo pusė yra kita. Kaip jaučiasi partijų nariai? Galima niekinti TT ar DP kiek tik nori, bet tie, kurie žino tiesą, turbūt jaučiasi nejaukiai, kai virveles tampo kažkas kitas. Nesvarbu, kad tai bus naudinga Lietuvai.

Šalia nepartinės Prezidentės, kuri mano, kad kai kuriais klausimais „būtų negerai turėti savo nuomonę“, turėsime ir išaugusį nepartinių ministrų skaičių. Einamuoju laikotarpiu viskas lyg ir gerai. Bet...

Jeigu viskas būtų taip paprasta, visos šalys būtų valdomos technokratų. Bėda yra tame, jog nėra taip, kad būtų vienas universalus nepaprastas receptas ekonomikai, kultūrai, švietimui. Sėkmės galima pasiekti pačiais įvairiausiai būdais, o būdo pasirinkimas jau yra politika. O mūsų politikai vengia turėti ilgas programas ir priimti sunkius sprendimus. Konstitucinis Teismas ar Kalbos komisija tik yra fasadas. Politiniai klausimai paliekami teisei arba kaip pavardžių rašybos klausimais - filologams. Vengiama atsakomybės, o tai yra milžiniška problema. Juk kažkaip negražu kažkuo kaltinti nepolitiką profesionalą dėl to, kad jis profesionalas, net jeigu jis akivaizdžiai dirbtų blogai.

Nors šiuo atveju, panašu, kad pataikėme pasirinkti gerus profesionalus.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga. Borussia - Galatasaray 4:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Sokratis.

Jau nebe SokratIs, o tikras SokratAs. Žaidė išmintingą futbolą, visada atsirasdavo laiku ir vietoje, įrodė, kad ne veltui buvo startinis pasirinkimas dar iki Hummels traumos.Daužė visas turkų viltis, pavyko įmušti įvartį ir pačiam.

2. Immobile. Juventus fanai jo išvykimą vertino dviprasmiškai - vieni liūdėjo, nes po praėjusio sezono, kuris nors ir buvo geresnis progų realizacijos aspektu, bet puolėjų linijai buvo galima turėti nemažai priekaištų, o Immobile Torino klube siautėjo. Kiti, ypač įsibėgėjus sezonui, džiūgavo, kad atsikratyta nereikalingo žaidėjo, kuris nuo šiol į neviltį varys Borussia gerbėjus. Ar teisūs tie, kurie liūdėjo, šios rungtynės nepasakys. Pasakė tik tiek, kad antrieji klysta. Prisitaikyti prie kito čempionato niekam nebūna labai lengva. Tačiau vakar Immobile buvo puikus. Įmušė įvartį, atrodė, kad atliks rezultatyvų perdavimą Aubameyang, bet šis neįtikėtinai viską sugadino, bet padėtį pataisė smūgis, po kurio turkai įsimušė sau.

3. Reus. 38 minutes buvo pristabdytas, bet paskui pražydo visu gražumu įmušęs puikų įvartį. Po pertraukos turkai jam skyrė jau mažiau dėmesio, todėl buvo labai kūrybingas ir aktyvūs.

4. Balta. Su Piszczek tvarkėsi neblogai, ypač pirmame kėlinyje, bet viename epizode suklydo, o ta klaida kainavo pirmąjį įvartį. Tačiau iš principo rungtynės nebuvo blogos ir netgi pavyko įmušti.

5. Atmosfera. Ji buvo nuostabi. Iki tobulumo trūko tik to, kad turkai neleistų savo petardų, kurios trukdė žaisti ir kėlė pavojų.

Blogas Facebook'e

Spalio mėnesio žmogus - Arsenij Jaceniuk

Tradicinis įrašas apie svarbiausius spalio mėnesio žmones pasaulio politikoje.

1. Arsenij Jaceniuk.

Politinė kamikadzė dar turės progą galbūt net visą kadenciją užimti vieną sunkiausių postų, kokį šiuo metu galima tik įsivaizduoti. Nemanau, kad jis tikėjosi vasarį, jog už pusės metų galėtų laimėti rinkimus ir dar atskirai nuo Yulios Tymoshenko. Tačiau jam pavyko ir teks toliau spręsti milijonus šalies problemų. Kad pasirinkimas nėra blogas rodo ir visai nemaži jo pasiekimai per šiuos metus. Kad ir naujausiais - susitarimą su Gazprom galima vertinti įvairiai, bet dujos pigs.

2. Malala Yousafzai. Gavo Nobelio taikos premiją. Atkreipė dėmesį į švietimo problemas ir savo asmenine patirtimi bei kančios kaina parodė patogiai gyvenančiam Vakarų pasauliui, kokia vertybė yra mokslas.

3. Kailash Satyarthi. Indas liko pakistanietės šešėlyje - juk paauglių laureatų būna ne kasdien. Tačiau nuveikė ne mažiau - yra aktyvus kovotojas prieš vaikų darbą. O dar simboliškiau, kad premiją dalinasi istorinių varžovių piliečiai.

4. Viktor Orban. Nesvarbu, kad jo idėja apmokestinti internetą žlugo, bet jau vien šis pasiūlymas turbūt įeis į istoriją, kaip be precedento kvailas ir įžūlus. Neveltu protestuotojų minios buvo įspūdingos. Pasitvirtino Arabų pavasario taisyklė - šalin rankas nuo interneto, arba laukia nemalonumai. Nes ne mažiau dėmesio negu pats pasiūlymas sulaukė ir jo autorius.

5. Ewa Kopacz. Lietuva labiau pastebėjo jos etiketo išmanymo trūkumus, o ne mažytę žinutę, kad Lenkija turi neblogą karinį užsakymą, renkasi tarp JAV ir Prancūzijos pasiūlymų, o pasirinkimą gali nulemti Mistral likimas. O Lenkijos užsakymas. Prancūzija turės pasirinkti.

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Spalis

Spalis prabėgo greitai - dėl rinktinių pertraukos rungtynių ne tiek ir daug. Bet yra didelių pokyčių.

Anglijos klubų padaugėjo - puikų mėnesį turėjęs WHU į čia peršoko net per 36 pozicijas. Chelsea ir Southampton laikosi pirmame penketuke. Man City gana stipriai palypėjo į viršų, o Arsenal vos išsilaikė tarp 20 geriausiųjų.

Ispanija taip pat labai skaitlingai atstovaujama - ant TOP 20 slenksčio mindžikavusi Sevilla šią ribą peržengė. Real (foto - CR07) lyderio pozicijoje pakeitė Barceloną. Likę klubai prarado po 3 ar 4 vietas. 

Bundeslygos fronte yra rokiruočių. Į TOP 20 įsiveržė Wolfsburg, Mainz nusirito į 33 vietą. Visi kiti klubai savo pozicijas išlaikė ar nežymiai pagerino. Lietuviškasis Hannover tarp labiausiai kritusių - iš 35 vietos net į 67-ąją. 

Italų Udinese ir Sampdoria šį kartą nepateko į TOP 20, nors pastariems trūko labai mažai. Juventus ir Roma prarado po kelias pozicijas. 

Rugpjūtį ir rugsėjį siautėjęs Bordeaux dabar jau liko už pirmo dvidešimtuko, nors iki jo trūko nedaug. Jį pakeitė OL. OM iškrito iš pirmo dešimtuko. 

Nevykėliai 

Hannover

Įvarčių santykis 1:8. Sutriuškinimai patirti prieš lyderius - Bayern ir Mgladbach, bet tai turbūt menkai guodžia. Pralaimėti ir Stuttgart, kuris šiemet yra viena blogesnių komandų. Reikalus pataisė tik pergalė prieš Borussia. -32 vietos reitinge ir tik -2 Lygoje, tačiau persekiotojai labai arti. 

Šaunuoliai

Malaga

Varžovai nebuvo labai baisūs, bet 9 iš 9 taškų per mėnesį vis tiek vertas pagarbos rezultatas. Sutriuškintas Rayo Vallecano klubas, įveikta Granada ir Cordoba. +6 vietos Primeroje ir +37 vietos reitinge. 

Reitingas:

1. (6) Real Madrid 73,9 tšk.
2. (2) Chelsea 73,3 tšk.
3. (1) FC Barcelona 70,6 tšk.
4. (5) Bayern 69,9 tšk.
5. (7) Southampton 66,6 tšk.
6. (3) Valencia 53,3 tšk.
7. (11) Manchester City 49,3 tšk.
8. (4) Juventus 46,6 tšk.
9. (22) Sevilla 46,6 tšk.
10. (8) AS Roma 46,6 tšk.
11. (10) OM 45,8 tšk.
12. (12) Mgladbach 45,3 tšk.
13. (9) Atletico 45,3 tšk.
14. (14) PSG 44,7 tšk.
15. (17) Hoffenheim 41,3 tšk.
16. (34) Wolfsburg 39,3 tšk.
17. (25) OL 37 tšk.
18. (15) Celta 36,6 tšk.
19. (55) West Ham United 36 tšk.
20. (13) Arsenal 36 tšk.
...
31. (68) Malaga 22,5 tšk.
...
67. (35) Hannover 6,5 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e