UEFA Čempionų lyga. Ajax - Barcelona 2:1

Įspūdžiai po rungtynių, pasibaigusių taip, kaip atrodo geriausiu atveju galėjo nutikti tik prieš gerus 20 metų, kai Ajax dar buvo visai kito lygio komanda, tokie:

1. Serero.

Ajax dirbo visi. Tačiau vienas vyrukas buvo ekstremaliai juodai dirbantis ir nenuilstantis. Pelnytai išvedė savo klubų į priekį. Puikiai sužaidė tą antro kėlinio vidurį, kai Barca nesugebėjo sukurti nieko. Įspūdingos rungtynės jam.

2. Fischer. Dar vienas vyrukas, kurio kilometrų distancija turėjo atrodyti labai solidžiai. Visas rungtynes daug bėgiojo, spaudė Pinto (šis kelis kartus vos neprisižaidė), grįždavo komandos draugams padėti gynyboje. Turėjo puikią progą įmušti, tačiau po jo smūgio sukeltos sumaišties įmušė Hoesen.

3. Hoesen. Buvo kovingas ir labai stengėsi. Kėlė nemažai pavojų apgailėtinai vakar atrodžiusiai Barcos gynybai. Nepaaiškinamu būdu išliko ramus ir pergalingai smūgiavo į vartus net ir apsuptas būrio gynėjų.

4. Xavi. Įvartis nėra svarbu. Svarbu tai, kad Xavi vienintelis iš Barcos saugų trijulės žaidė arti įprasto savo lygio. Song buvo parodija, Iniesta klydo dažniau, negu įprasta, o Xavi kovojo ir daug darė. Dauguma pavojingiausių epizodų buvo sukurta jo pastangomis.

5. Tata. Kai paaiškėjo, kad Tata bus Barcos treneris, iškart prisiminiau nykų 2010 metų Paragvajų. Žiauriai nuobodžią komandą, kuri nuėjo toli. Barca nėra nuobodi, bet vakar buvo per daug paragvajietiška. Lėta, susikausčiusi, šiurkšti. Apskritai, santykiai tarp Barcos ir Ajax galėtų būti tokie draugiški, kaip Barcos iš Celtic, bet tiek sirgalių elgesyje, tiek abiejų klubų žaidime to nesijautė. Žaidimas buvo itin šiurkštus, ypač pirmame kėlinyje. Paragvajų gelbėdavo gynyba ir solidus saugų žaidimas. Barcos gynyba buvo tragiška, apie saugas irgi jau kalbėta. Taigi, tipiškas blogos Tatos komandos pavyzdys.

Geltonsnapis Facebook'e

Šalin rankas nuo Loretos arba kokį valstybei naudingą darbą ji atlieka

Vyksta institucinis karas, kurį nenuobodu stebėti. Bet be rezultatų. Nepaisant to, kad turbūt Lietuvoje nuo Pakso laikų nebuvo skandalingesnio Prezidentūros prisidirbimo, Grybauskaitės reitingai kol kas visiškai nekinta. O juk dar Loretos kasdieniai meilės prisipažinimai...

Lietuviams kažkodėl viskas aišku, kuri iš moterų teisi. Iš Loretos juokiasi visi, į Dalią žiūri rimtai. Bet tai yra neteisingas požiūris, žiauriai neteisingas.

Visi galvoja, kad Viktoras kvailas. Buvo Gedvilas, žmogus padorus, nekonfliktiškas, gerbiamas. Dabar Loreta su kolchozo buhalterės mentalitetu. Manote, kad Viktoras nežinojo, kas bus. Žinojo.  Ir pasirinko visiškai teisingai ir genialiai.

Viduramžiais kiekvienas dvaras turėjo juokdarį. Kuris a la nesąmones šnekėdavo, bet dažnas valdovas mielai jų klausydavosi, nes tame būdavo tiesos, daug tiesos. Ir ne vienas juokdarys yra buvęs naglas bičas, nevengdavęs užkabinti karalių. Pasakyti tiesą į akis. Ir tikrai ne visi karaliai už tai galvas kapodavo. Nes neretai būdavo verta susimąstyti.

Lietuvoje dvaro juokdarių gal ir būdavo. Bet ne tokių ryškių. Loreta yra žanro klasika.

Pirmiausiai, jos prisistatymo kalba. Apie „Senį ir jūrą“. Kiekvienas, kas skaitė, turbūt nieko blogo tame neįžvelgė, nors iš jos viešoji erdvė juokėsi nuostabi knyga.

Orumas ir onoravumas. Vau, pagalvosite. Visiems buvo aišku, kam taikyta. Bet vėl gi - tiesa. Labiausiai šiuolaikinės Lietuvos istorijoje susireikšminęs moters veidas yra Dalia. Neverta dėl to  ginčytis, bent jau po jos rinkimų kampanijos pradžios, pažymėtos „slapta“ pažyma, kad jos kritikai yra Kremliaus agentai. Tiesa, ten jeigu gerai pamenu, buvo valstybės vadovai. Bet apie Graužinienę ir Butkevičių niekas nekalba. Visi supranta, kad jie čia ne prie ko. Kaip kadaise Palaitis.

Kalbėjo apie apkaltą. Netiesiogiai. Baisu tiesiog, ar ne. Pagooglinkite Sakalas apie Grybauskaitę, pasidomėkite, kas toks buvo Sakalas ir suprasite, kad viskas būtų daugiau nei realu, jeigu mes per šį dešimtmetį nebūtume kažkodėl pradėję paniškai bijoti blogai pagalvoti apie Grybauskaitę. Prie kitų prezidentų to nebuvo. Mylim mes tuos prezidentus, tiesa, bet kritikos sulakdavo visi. Ir gerokai daugiau, ir ne visada pelnytos. 

Apie eglutės puošimą. Čia iš pirmo žvilgsnio absurdas, Bet realiai, išgirsti apie kažkokią akciją ir jau gali numanyti, kad gale bus globoja Prezidentė. Kas čia blogo, kad globoja. Nieko. Bet nieko ir labai kilnaus. Valstybės pinigai dėl to nenueina į tuos labdaros fondus, o Prezidentė nemokamai gauna eterio. Mes sužinome, kad ji yra gera. O kai kuriose Lietuvos Bažnyčiose kunigėlis paklausęs vaikučių, už ką jie norėtų šiandien pasimelsti, pirmiau išgirsta už Prezidentę, o ne tėvelį ar mamytę. Tobulai išplautos mažos smegenėlės...

Aišku, iš Graužinienės lūpų viskas atrodo komiškai. Kartais net groteskiškai. Bet įsivaizduokite, kad tokiais pasisakymais pradeda svaidytis koks nors rimtas vyras. Sabonis, Nausėda, Kūris, bet kas. Jau baisiau. Todėl Uspaskichui nereikia kažkokio stipraus žmogaus. Po truputį žmonės pradės galvoti, ar Loreta iš tikrųjų jau tokia kvaila. Tarp 10 nesąmonių ras vieną protingą mintį. Ir taip iš lėto galima dekonstruoti Dalios mitą.

Taigi, Loreta puikiai atlieka Viktoro užduotį. Tiesiog nuostabiai. Kiekvienam dvarui reikia juokdario. Mes pagaliau sulaukėme :)

Geltonsnapis Facebook'e

Socialdemokratiškas klausimas - kas turi būti kandidatu į prezidentus?

Žvelgiant į 2014 metų prezidento rinkimus, nepanašu, kad daug intrigos bus. Nebent pažymos nutekinimo t.y. Prezidentės rinkimų kampanijos pradžios reikalai įneštų daugiau chaoso. Visgi, antro turo scenarijus nėra neįmanomas. Ir greičiausiai ten su Grybauskaite galėtų rungtis LSDP kandidatas. Pagrindinis klausimas, kas jis galėtų būti.

Algirdas Butkevičius

Šansai būtų neblogi bent jau išvengti sutriuškinimo. O gal net ir laimėti, bet visgi sunku tikėtis, kad visi, kurie balsavo ne už Grybauskaitę vieningai pasirinktų Butkevičių.

1. Jeigu Butkevičius laimi.

Nuostabu. Jis vėl viršūnėje, partija turi kitą premjerą, kuris penkeriems metams galėtų įtvirtinti savo valdžią partijoje ir po 5 metų Butkevičius turbūt galėtų rašyti tik memuarus. Lietuvai gerai, nes savo nuomonių keitimais padarytų mažiau žalos. Be to, žmogus geros dūšios, artimas eiliniam lietuviui, kukliai ramiai paprezidentautų.

2. Jeigu Butkevičius pralošia, bet nedaug.

Gerai Butkevičiui - toliau gali džiaugtis savo reitingiukais ir sustiprinti įtaką partijoje. Lietuvai niekas nesikeičia.

3. Butkevičiaus fiasko. Nepatekimas į antrą turą arba visiškas sutriuškinimas jame. LSDP nėra labai pikta partija, žmonės mėgsta šypsotis, bet Balčyčio ir kitų veikėjų gerbėjų skaičius augtų. Reitingas turbūt irgi smuktų. Didėtų kritika po Vyriausybės sprendimų.

Išvada. LSDP, kaip partijai gal ir apsimoka eiti į rinkimus su Butkevičiumi. Praloš arba netyčia laimės - eilėje laukia kiti lyderiai. Neprastesni, bet mažiau žmonių mylimi, mažiau žinomi. Pergalė aišku iš viso reiškia ramybę bent iki 2016 rudens. Butkevičius rizikuotų, todėl gali būti, kad jis nuspręs, ne taip, kaip prieš 5 metus, kad reikės vykdyti partijos valią.

Zigmas Balčytis

Zigmas nelaimės. Bet jeigu rimtai dirbtų prie kampanijos, gali pagerinti savo žinomumą ir populiarumą ir jeigu Butkevičius 2016 nebus populiarus, perimti partijos vairą ir vesti į Seimą.

1. Pralaimėjimas antrame ture. Realu, kad jis nebūtų mažas. Tada blogai, netgi labai blogai. Visi atsimins tą istoriją ilgai.

2. Antra vieta be antro turo. Nuostabu. Ir visai realu, jeigu ir kitos partijos rinksis ne tokius matomus veikėjus. Tada visi kalbės apie gerą pasirodymą. Idealu. Butkevičiaus atveju tai būtų nesėkmė, čia triumfas.

3. Žemesnės vietos. Labai blogai. Partiečiai turi suvokti, kad situacija tokia, kad socdemams yra viena gera vieta - antra.

Išvada. Pavojinga eiti. Nebent sprendimas bus priimtas tada, kada mūšio laukas gerai matysis. Partijai į naudą, jeigu jie bijo rizikuoti Butkevičiaus šlovingais reitingais.

Vytenis Povilas Andriukaitis. Nebent labai nori erzinti ir taip piktus lietuvius.

Ričardas Malinauskas. Pavojingas, nes Druskininkuose įvedė beveik diktatūrą.

Daugiau horizonte gelbėtojų beveik nėra. Perspektyva, kad ir miglota, įveikti Grybauskaitę LSDP tikrai itin vilios, todėl ypač tokiu atveju, jeigu dabartinis skandalas sėkmingai rutuliosis, galima bus mesti Butkevičiaus kortą. Jeigu ne, o kiti rinksis rečiau matomus veidus, sueis ir Balčytis. Bet kokiu atveju, LSDP tai bus egzaminas, kuriame jie sau negali leisti būti treti.

Geltonsnapis Facebook'e

Prezidento rinkimai - kuklus pasirinkimas?

Apie tai, kad reikia iškelti rimtą kandidatą Prezidentei 2014-iems, Zuokas kalba jau seniai. Bet horizonte galimų didvyrių nesimato. Kol kas panašu, kad laukia beveik vienų vartų rinkimai.

Vienas herojus - Artūras Paulauskas. Realiai, turbūt eina į rinkimus, nes to reikia Viktorui. Kodėl to reikia Viktorui, turbūt net Loreta nesupranta. Aišku, gal paskutinis nebus, bet čia ne 2004 metai, o 2014.

Ropė yra geras žmogus. Ramiai dirba Ignalinoje. Pabandys laimę, pareklamuos Ignaliną ir žaliuosius. Balsų surinks, nes atrodo kaip gana mielas žmogelis. Paskutinis turbūt nebus, o partijai reklama.

Visi kiti yra vis dar X.

Socdemai panašu, kad ims ne Algirduką. Taip, Butkevičius galėtų pasikapoti ir turbūt netgi labiau tiktų šioms pareigoms. Galėtų persigalvoti kiek tik nori, nes jo buvimo šalies vadovu atveju, tokios aksominės diktatūros kaip dar nebūtų. Suprantama, kodėl koalicijos partneriai kartais pakalbėdavo, kad gal reikia bendro kandidato. Tada gal Premjeras būtų darbietis ar dar kas nors nuostabaus nutiktų. Bet gali smukti įvaizdis - manau, kad daugelis žmonių tiesiog nelaiko jo alternatyva Daliai, jie per daug skirtingi. Manau, kad nemaža tautos myli abu, bet rinktųsi Dalią, nes ji baisesnė. Jeigu daug praloš, gali partneriai sakyti, kad nėra legitimumo.

Todėl galbūt bus Balčytis. Nedidelė grėsmė Daliai, bet prasukus kampaniją gražiai, į antrą turą išeiti šansų turėtų. Lietuva myli briuselinius. Tvarkingas vyras, protingai kalba, be sūnaus teismo didelių skandalų lyg ir nebuvo.

TT turbūt rinktųsi savo fosiliją - Paksą. Bet vėl, žmonės nesuvokia, kuris dešimtmetis. Mazuronis atrodo geriau, bet jam pirmiau reiktų nors Šiauliuose viemandatę išlošti, tada ambicijas didinti.

TS LKD aišku ieškos Rusijos draugų, giedos psalmes, himnus ir dvasines giesmes Dalios garbei.

Pletkai, kad kandidatą turės net LRLS. Kas? Masiulis per jaunas. Mane žavėtų Gailiaus kandidatūra, tik kad pradėjo paslaptingai šnekėti apie VSD klanus, o įrodymų ant stalo kol kas nekloja. Jeigu dar klos, viskas gerai. Jeigu ne, reikėjo tylėti. Dabar su visa pagarba jam truputį nesolidžiai atrodo. Donskis? Abejoju, jam Europarlamente per didelis krūvis buvo. Čia sunkiau.

Lenkai turi Waldemarą. Kas iš to - prieš penkerius metus jis turėjo šansų pritraukti lietuvių balsų. Dabar - ne.

Kas dar? Balsys turbūt rems Ropę. Daugiau rimtų prezidentės oponentų nėra, nebent Vaišvila gali kampaniją prasukti. Būtų įdomu ir sveika Lietuvai.

Sabonis, Kūris, Nausėda ir Ušackas neis. Tikiuosi, kad Ušackas laukia carienės Dalios saulėlydžio ir vieną dieną šturmuos Daukantą, kai lietuviai dar labiau jį mylės.

O gegužė bus gana nuobodi. Nebent bus geras oras ir nelis :)

Geltonsnapis Facebook'e

Apie (Prezidentės) kovą su žodžio laisve

Viskas prasidėjo labai juokingai. Slapta saugumo pažyma su be proto juokingu turiniu - Maskva imsis provokacijų prieš Lietuvą... Čia nejuokinga, tiesiog ir arkliui aišku, kad taip. ...ir prieš jos aukščiausius vadovus, bus kritikuojami jų sprendimai. Maždaug taip. Kai išgirdau antrą naujienos dalį, juokiausi iš viso širdies. Ir pastebėjau, kad dauguma mąstančių žmonių tai priėmė teisingai - kaip eilinį mūsų aksominės diktatorės Dalios fobijos priepuolį. O didžiausia jos fobija yra tai, kad kažkas neduok Dieve gali pagalvoti, kad jį klysta.

Visų pirma, saugumo pažymos niekada nebūna paviešinamos atsitiktinai. Visada tai padarę veikėjai turi tam tikrą tikslą. Ką pasako žinutė - Rusija puls Grybauskaitę. Kam naudinga, kad žmonės galvotų, jog Rusija ją puola - akivaizdu, Grybauskaitei. Labai paprasta - kritikuoji - esi Rusijos agentas. O saugumo struktūrose įdarbinti poker face'ai, karžygiai iš Naujųjų Akmenių savo solidarumą su Prezidente demonstravo ne kartą. Ji ištraukė tą kuopelę pilkų žmogelių ir leido jiems vadovauti. Ką reiškia jiems sukurti pažymėlę ir paviešinti „Valstybinę paslaptį“. Apskritai, jokios paslapties ten nei su žiburiu nerasi.

Atrodo, kad Prezidentė dar neįsisąmonino ir todėl turbūt niekada neįsisąmonins, kad kritika yra normalu. Ne tik tada, kada ji savo piktąja išraiška aiškina kas yra ne prie ko, bet ir tada, kai ji daro klaidas. Tokio lygio liapsusus kaip visa mūsų dabartinė užsienio politika be draugų ir su baimėmis vakarieniauti su Obama. Lengviausias yra konservatoriškas bajeris - mes žinome Tiesą, mūsų kritikai - Rusijos agentai. Juoda ir Balta. Bet bijau, kad truputį ne tas amžius ir tai nebe taip veikia. Ir Prezidentė kritikos nusipelno. Netgi labai daug. Sakalas netgi yra kalbėjęs apie apkaltos galimybę. Medžiagos lyg ir būtų, bet bėda yra ta, kad partijos bijo.

Na ir aišku, buvo kalbama, kad Maskva kalbės apie jos komunistinę praeitį. Čia dar juokingiau. Aukštosios partinės mokyklos dėstytoja tiesiog privalėjo turėti ryšių su KGB ar blogiausiu atveju būti tobulai patikima. Juk jau gerokai po kovo 11, ji vis dar ten dirbo okupantams. Turbūt nėra nieko, kuo „Maskva“ galėtų mus nustebinti, bėda yra tame, kad žmonės ir ypač konservatorių elektoratas tai ignoruoja.

Pirmasis veiksmas tuo ir baigėsi. Dar be kovos su žiniasklaida išskyrus tai, kad tie, kurie kritikuos Grybauskaitę, bus Maskvos agentai. Aišku, kad tai galioja žurnalistams.

Toliau - dar gražiau. Kratos, reikalavimas išduoti šaltinį. Visų pirmą, nesolidu. Kai buvo nutekinta informacija dėl Snoro (aišku, piktybiškai), tada kratė pareigūnus, aiškindamiesi, kas nutekino. Dabar, kai nutekinta naujiena, verta apskrito 0, kratomi žurnalistai už nieko nevertą Grybauskaitės rinkimų kampanijos triuką.

Ką tai rodo? Neužtenka pasakyti, kad tie, kurie kritikuoja bus laikomi Kremliaus vergais, dar ir daromas teisinis spaudimas. Aišku, turbūt suveikė ir didelis saugumo struktūrų neprofesionalumas, bet pagrindinė idėja turbūt buvo bent truputį panaši į tai, ką matėme. Signalas aiškus - Grybauskaitė yra gerai. Bus Grybauskaitė blogai - žinome kaip trukdyti dirbti. Galima prisiminti įtartinus įvykius su Rūtos Janutienės atleidimu iš TV3, nemažiau mįslingą Lietuvos Žinių redaktoriaus keitimą, arba gandus, kad Prezidentūra mėgsta „padiskutuoti“ su savo kritikais ir jie kartais tampa draugais. Lietuva maža, rizikuoti nenori niekas.

Pozityvas - Žiniasklaida laikosi. Kad ir ligoninėse, kad ir be kompiuterių ir su trukdžiais, bet dirba. Demokratija atsilaikys, nors ir puikūs žmonės bus laikomi Kremliaus agentais. Nepalaužė 50 metų už Geležinės uždangos, išgyvensime ir 5,5 metus su nerealiai galią savo rankose sukaupusia lydere, kuri vienintelė žino, kas mums yra gerai.

Nuoširdžiai Jūsų,

Kremliaus agentas

Geltonsnapis Facebook'e

Spalio mėnesio žmogus - Barack Obama

Tradiciškai, apie svarbiausių spalio veikėjų pasaulyje penketuką.

1. Barack Obama.

Nesvarbu, kad šnipinėjimo skandalas tikrai neišsikvėpė, kad Irano prezidentas ir toliau yra įsitikinęs, jog branduolinė programa yra jo šalies teisė. Pasibaigė Vyriausybės uždarymas ir šioje istorijoje Obama iš esmės laimėjo. Respublikonai išėjo su dar žemesniais reitingais ir kuo toliau, tuo labiau intriguoja klausimas, ar iš tikrųjų negali atsitikti taip, kad ateityje jie apskritai nepajėgs mesti rimto iššūkio demokratams. Užtenka pažvelgti į demografijos ir migracijos tendencijas - potencialus demokratų elektoratas plečiasi kas mėnesį.

2. Enrico Letta. Kad ir ką rugsėjo pabaigoje grasino Berlusconi, kad ir kaip dramatiškai paskutinį rugsėjo savaitgalį apie pasitraukimą paskelbė jo partijos ministrai, Vyriausybė išsilaikė. Berlusconi pritrūko įžūlumo, kad griautų sunkiai sustatytą koaliciją. Tai rodo du dalykus - pirma, Italijos politikai bent truputį atsakingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio eiliniam Rytų Europoje negyvenusiam italui ir Berlusconi žvaigždė rimtai leidžiasi. Netgi neatrodė, kad Letta per šią krizę būtų išsigandęs. :)

3. Edward Snowden. Jo žvaigždė nesiruošia leistis. Nereikia jam net beveik nieko daryti, kad jos sukelta sumaištis toliau pjudytų Europą ir JAV. Vokietija ir Prancūzija įtūžusios, Ispanija irgi. Iš didžiųjų šalių kiek didesnė ramybė tvyro tik Italijoje, Britanijoje, na ir žinoma Lenkijoje, kurią John Kerry netikėtai aplankė praėjusią savaitę. Kad ir kaip dauguma veikėjų nenori, kad situacija trukdytų šalių deryboms dėl laisvos prekybos, tai turbūt sunkiai išvengiama. Sunku pasitikėti tais, kurie tave šnipinėja.

4. Bindzina Ivanishvili. Giorgi Margvelashvili tapo Gruzijos prezidentu. Nedidelės, bet nepaprastai svarbios dėl to, kuriame regione yra - tarp Rytų ir Vakarų įtakos. Laimėjo intelektualus, akademikas, ilgą laiką vengęs dalyvauti politikoje. Necharizmatiškas, bet žmonių mylimas. Aišku, turbūt liaudis būtų išrinkusi bet ką, ką remtų Bindzina Ivanishvili. O jis pasirinko protingai - prezidento galios mažėja, ten reikėjo žmogaus, kuris galėtų gerai atlikti nedidelį vaidmenį, premjeru taps Irakli Garibashvili, mažiau panašus į tiesiog statytinį, gana stipri asmenybė. Pats Ivanishvili traukiasi iš politikos, bet mažai kas abejoja, kad įtaką išlaikys milžinišką. O kaip pasibaigs šokis tarp Rusijos ir Europos, prognozuoti sunku.

5. Vitali Klitschko. Oficialiai paskelbė apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose. Didelės staigmenos nepadarė, bet ankstyva kampanijos pradžia jam turėtų būti naudinga. Neabejotinai, jis turi visas galimybes įveikti Yanukovych, Aišku, nebūtinai jis bus vienintelis vakarietiškų jėgų keliamas kandidatas. Neaišku, ką tuo metu veiks Tymoshenko. Bet aišku viena, dabartinio prezidento miegas nebebus toks ramus, kaip anksčiau. Nes kova jau prasideda.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga. MC - CSKA 5:2

Įspūdžiai po rungtynių Mančesteryje tokie:

1. Aguero. Buvo nuostabus - CSKA gynėjai šalia jo atrodė kaip vaikai. Įmušė du įvarčius, atliko rezultatyvų perdavimą, daug dirbo, buvo tikslus ir nepaprastai pavojingas.

2. Nasri. Bent kuriam laikui užčiaups gana nemažą kritikų chorą, kurie teigia, kad nuo Arsenal laikų jis praktiškai netobulėja ir nėra vertas taip dažnai sulaukti savo šansų. Vakar buvo kertinis kūrėjas. Realiai, puolėjų (ypač Negredo) duona vakar nebuvo sunkiai uždirbta - visą magiją atlikdavo kiti. Nasri beveik iš nieko savo individualiu talentu sukūrė du įvarčius.

3. Negredo. Įmušė tris įvarčius, tai savaime nuostabus rezultatas, nepaisant to, kad neįmušti tose situacijose būtų buvę gana sudėtinga. Turėjau daug abejonių, ar jis MC nebus visiškas pastumdėlis ir paskutinis pasirinkimas nuo suolo - visgi Sevilla nėra itin aukšto lygio komanda. Klydau - ant suolo Jovetič ir Dzeko dažniau už ispaną. Ir pelnytai.

4. Ignashevich. Aišku, CSKA jis atidavė daug savo karjeros metų, tačiau aikštėje vakar jautėsi, kad CSKA gynyboje reikia šviežesnių jėgų. Ne be jo jėgoms kapotis su tokiais kaip Aguero, Nasri ar Silva.

5. Stilius. Pellegrini iš nuobodaus ir gynybinio Mancini MC nulipdė tipinę savo komandą - drąsią, avantiūrišką, daug mušančią (tik jeigu sėkmės netrūksta), tačiau ir galinčią nemažai praleisti. Krinta į akis gana silpnas žaidimas aikštės viduryje - tiesiog visi stengiasi kuo greičiau atsidurti prie vartų, be to, Fernandinho kol kas nėra toks Yaya partneris aikštės viduryje, kokio MC reiktų tokioje schemoje. Bet komanda tikrai įdomi.

Geltonsnapis Facebook'e

Kas važiuos į Braziliją spardyti kamuolio kitąmet?

Liko 4 Europos nežinomieji. Bet galbūt pasigilinus, paaiškės, kad čia ir arkliui turėtų būti aišku, kas žengs toliau. Apie viską nuo pradžių.

Graikija - Rumunija

Į Braziliją keliaus graikai. Karinga rinktinė, nuo Karaliaus Otto laikų beveik nepraleidžianti svarbių turnyrų ir netgi sukelianti ten triukšmo. Sudėtis patyrusi, bet ne pasenusi. Rumunai nuo EURO 2008 nieko nebeišsiskyrė. Dabartinė rinktinė nėra tokia tragiška, kaip chebra, kurią traiškė lietuviai, bet kol kas jaunimas senųjų žvaigždžių a la Mutu ir Chivu lygio nepasiekė. Žvaigždėčiausia grandis - vartininkai, taigi, žinant tai, kaip graikai myli puolimą, įvarčių fejerverkų bus išvengta. Bet tą vieną lemiamą graikai turėtų įridenti.

Portugalija - Švedija

Brazilijoje bus gerai. Nebus arba Ibranosio, kuris neįtikėtinai talentingas, bet nemalonus tipas, arba CR07, kuris grįžo prie ištakų - griuvinėjimų ir ginčų su teisėjais. Žodžiu, burtai tobuli. Greičiau išvengsime Ibros - be Larssono ir Ljunbergo švedai visgi Europoje yra vidutiniokai ir nieko nestebina tai, kad turbūt praleis antrą pasaulio čempionatą iš eilės. Tiesiog Ibrai trūksta chebros. Bento treniruojami portugalai nustebino EURO 2012, atrodė, kad jis yra tas žmogus, kuris gali sukurti schemas, kuriose CR07 komandos draugai šalia jo atrodytų geresni žaidėjai, o ne paliktų viską spręsti vienam CR. Atranka buvo sunki, bet jeigu švedų Ibros pagalbininkai prilygtų CR kompanijai, švedai į Braziliją keliautų. Dabar teks kentėti portugalą.

Prancūzija - Ukraina

Prancūzai yra įdomi komanda. Niekada nebuvau jų gerbėjas, bet neapykanta stipriai nuslopo iškeliavus zviozdų chebrai spardyti baliono į Katarus, JAV ar niekur. Komanda gana jauna, kai nori - kovinga, bet šis atrankos ciklas neįtikina. Aišku, ispanus pralenkti grupėje sunku, bet pats žaidimas toks blankokas. Ukraina talento turi daug. Nėra naujo Ševos, bet Yarmolenko, Konoplyanka ir veteranų derinys irgi yra tinkamas produktas Brazilijai. Kas įdomu - iš tikrųjų nei viena, nei kita komanda nėra labai patyrusios, nors kalbame apie prancūzus. Visgi, šie tradicijos nelaužys ir į Braziliją nusigaus. Turbūt ir be rankų panaudojimo mušant įvarčius. O ar bus verta išlipti iš autobuso, paaiškės jau kitais metais. Prieš ketverius metus geriau būtų nelipę.

Kroatija - Islandija

Kroatijos auksinė karta (Biličiaus jaunimas) iš koto pasaulio neišvertė. Nei Pranjič, nei Čorluka, nei Rakitič super žvaigždėmis netapo, o pati Kroatija netapo antrąja Čekija - kalbu apie XXI amžiaus pirmo dešimtmečio vidurio komandą, kuri sugebėdavo būti tarp favoritų visur, kur žaisdavo. Tokia komanda dabar yra belgai, nematau per kurią vietą jie šiuo metu nusileidžia kokiems nors anglams ar olandams. Taigi, kroatai liko už jų nugarų. Ir netgi keitė trenerį, nes ciklo pabaiga buvo apgailėtina. Niko Kovač (foto) tie, kas esat neįžengę į trečią dešimtį, tikrai pamenat - puikus centro saugas. Dabar jis turės gerą ir talentingą komandą. Tačiau sėkmė nėra garantuota. Islandams čia - gyvenimo šansas. Gudjohnsen kito šanso neturės. Sigurdsson galbūt turės. Bet aišku viena, Lagerback chebra darys viską, kad laimėtų. Pats Lagerback - puikus patyręs treneris, kuris sugalvos, kaip pridaryti problemų mažesnę nei metų trenerio karjeros patirtį turinčiam Kovač. Bus įdomu, bet kroatai su Mandžukič, Rakitič ir Modrič privalo išsikapstyti.

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Spalis

Prabėgo spalis, vieni per jį žaidė kaip už Tėvynę, kiti darė nesąmones. Apie viską nuo Anglijos. 

EPL klubams mėnuo geras - prie 20-uko prisijungė talentingasis Southampton, dar trys klubai lipo į viršų, o tie kas krito - nedaug krito, išskyrus tik Spurs. 

Ispanija turi nuostolių - Villarreal liko iškart už pirmo dvidešimtuko. Tačiau likę trys klubai dešimtuke, o Barca (foto - Messi) ir Atletico lyderiai reitinge. 

Serie A ketvertas visas išsilaikė tarp dvidešimties, bet į viršų lipo tik trejetuką pasiekusi AS Roma.

Iš germanų tik Bayern lipo į viršų, tačiau du klubai pirmame penketuke yra geras pasiekimas.

Prancūzų piniguočių keliai išsiskyrė - PSG kilo, Monaco krito. Lille TOP 20 pakeitė Marseille. 

Mėnesio nevykėliai

Livorno

Prieš mėnesį komunistų miesto kiečiausi futbolistai buvo 8-i Serie A. Tačiau per spalį iškovotas tik taškas namie su Torino. Napoli juos sutriuškino, pralaimėta ir prieš Bologna bei Sampdoria. -7 vietos Lygoje ir -38 reitinge.

Mėnesio šaunuoliai

Hamburg

Spalis buvo puikus, per tris rungtynes Hamburg įmušė 11 įvarčių. Sutriuškino Freiburg ir Nurnberg, tik su Stuttgart pasiektos lygiosios. +4 vietos Bundeslygoje ir +41 reitinge. 

Reitingas:

1. (1) FC Barcelona 71 tšk.
2. (3) Atletico 60 tšk.
3. (4) Roma 58,3 tšk.
4. (5) Bayern 57,2 tšk.
5. (2) Borussia 56,6 tšk.
6. (8) Arsenal 55 tšk.
7. (18) Chelsea 51,3 tšk.
8. (15) Liverpool 48,8 tšk.
9. (7) Bayer 48,4 tšk.
10. (12) Real Madrid 45,5 tšk.
11. (10) Manchester City 45,2 tšk.
12. (9) Napoli 45,1 tšk.
13. (21) Southampton 42,7 tšk.
14. (16) PSG 42 tšk.
15. (11) Juventus 41,8 tšk.
16. (13) Monaco 41 tšk.
17. (6) Internazionale 38,5 tšk.
18. (17) Everton 35,4 tšk.
19. (14) Tottenham Hotspur 34,2 tšk.
20. (25) Lille 34 tšk.
...
43. (84) Hamburger 16,5 tšk.
...
74. (36) Livorno 4 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e