UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalių prognozės

Liko 8 stipriausieji ir jau kitą savaitę kažkas žengs didelius ar mažesnius žingsnius į pusfinalius. Prognozės tokios.

Barcelona - Atletico

Labai sunkiai nuspėjama kova. Popieriuje aišku Barcelona yra gerokai stipresnė. Vos keli Atletico žaidėjai - vartininkas, centro gynėjai, Diego Costa būtų starto sudėties žaidėjai, jeigu persikeltų į Barceloną. Bet šio sezono Atletico spaudžia viską ką gali. Panašiai buvo ir pernai, tačiau tokioje sezono stadijoje kaip dabartinė, jau buvo beveik aišku, kad dėl aukso Atletico nekovos. Dabar jie pirmauja, o Falcao netektį kompensavo patobulėjęs Diego Costa. Seniai buvo aišku, kad talentas neeilinis, bet pilnai atsiskleidė šiemet. Barcai šis sezonas gana sėkmingas, tačiau iš dalies pereinamasis, keitėsi treneris, atėjo potencialiai galintis tapti geriausiu pasaulyje Neymar. Šiandien Atletico yra aukščiau už Barcą Primeroje ir turbūt pelnytai. Nors Barca rodo atsigavimo ženklus po duobės mėnesio pradžioje, bet vis tiek trumpalaikėje perspektyvoje Atletico šiuo metu atrodo geriau. Jie turės ir namų aikštės pranašumą. Bet Barca turi savo kozirių. Neskaitant Barselonos derbio, jų laukia lengvesni varžovai, negu Villarreal ir Athletic, kurie artimiausius du turus egzaminuos Atletico. Visa komanda užgrūdinta tokio lygio kovo (išskyrus trenerį). Atletico vos keletas žmonių žino, ką reiškia žaisti Čempionų lygos ketvirtfinalyje. Didžiausia Barcos viltis - tikėjimas, kad sąlyginai trumpoką suolą turintis ir ties objektyvių galimybių riba balansuojantis Atletico būtent dabar nebeatlaikys kovos daugelio frontų sunkumo. Bet gali pasikartoti ir scenarijus, kai prieš jau beveik dešimtmetį paskutiniame Primeros ture galėjo auksą laimėti trys klubai. Visgi, Barcai turėtų pavykti laimėti. 

Man. United - Bayern

Man. United neturi jokių šansų. Moyes šį sezoną atrodo klaikiai. Kaip kolūkietis dirbantis porceliano pardavėju. Viena vertus, neišmano, kokios rūšies porcelianą užsisakyti iš tiekėjų ir kiek tai gali kainuoti, kita vertus, kaip išdėlioti prekes lentynoje, kad veikla būtų pelninga. SAF eroje kiaurą aikštės vidurį atstojo kartas nuo karto individualiai neįtikėtinus sezonus sužaisdavę Carrick ir Fletcher bei tai, kad SAF sugebėdavo neįtikėtinai gerai motyvuoti komandą bei priversti konkurentus drebinti kinkas dėl laukiančios akistatos su MU. Dabar resursų trūkumas akivaizdus, o geresnieji ginklai, tokie kaip Kagawa ar Mata sunkiai randa vietą komandoje. Jeigu ne neįtikėtinas de Gea sezonas, viskas galėtų būti dar blogiau. Bayern priešingai - šią savaitę galutinai susivyniojo Bundeslygos titulą, tad dabar resursai gali būti sutelkti į vieną frontą. Guardiolos klubas net neduos daug progų per tas 180 minučių prisiliesti prie kamuolio, todėl MU stiliaus komandai tai dar neparankiau nei Heynckes Bayern. Negana to, Bayern dar turi namų pranašumą, Bundeslygoje laukia vidutiniokai, kurie neturėtų trukdyti misijai baigti sezoną be pralaimėjimų. MU kovos su Newcastle - o šie dar gali išmesti MU iki 6 vietos. Kita vertus Čempionų lygą garantuojantis pirmas ketvertas jau praktiškai yra miražas, todėl MU verta dėmesį telkti Europai. Nors paskutiniu metu žaidimas lyg ir stabilizavosi, bet rungtynės su MC parodė, kad net ir padoriau atrodantis MU prieš Liverpool ar MC lygio komanadas neturi ką pastatyti prieš. O Bayern yra Bayern, galimybė išniekinti MU ir atsirevanšuoti už prieš 15 metų finale patirtą pralaimėjimą proga auksinė. Motyvacijos Bayern netruks.

Real - Borussia

Nesutinku su tais, kurie sako, kad intrigos čia beveik nėra. Matau jos tiek pat kiek ispaniškoje poroje. Taip, Borussia pjaunama traumų kaip koks Arsenal. Daug lyderių negali padėti savo komandai. Startinėje 11-ikėje dažniausiai telpa visi jų žaidėjai, kuriuos yra girdėjęs eilinis futbolo gerbėjas, ant suolo sėdi ir nuo jo kyla egzotika. Tačiau net ir tokia Borussia jau iš esmės turi vietą Čempionų lygoje ir labai realu, kad ant kaklų po sezono turės sidabrą. Čia nėra 10 rungtynių serija. 2 mačai ir viskas. 180 minučių Borussia resursų turi, o kad traumos netrukdo mušti galingų klubų įrodė jau grupėje, kur pralenkė Arsenal ir Napoli. Real bent jau iki praėjusio sekmadienio daug kam buvo komanda Nr.2 Europoje (su kuo nesutikčiau, MC atrodo geriau), dar vienas sėkmingas Ancelotti projektas, kuris laimės Primerą ir su Bayern kaposis ČL finale. Žavėtasi klubo gynyba, Modrič, Di Maria renesansu, tuo, kiek davė klubui Bale. Tačiau dabar per 4 dienas patirti du pralaimėjimai Primeroje. Abiejose rungtynėse Real gynybos linija buvo neblogai taršoma. Aišku, pralaimėjimas Sevillai gali būti ir psichologinių dalykų pasekmė - El Clasico iš esmės nebuvo blogos rungtynės ir Real privalėjo gauti tašką. Bet gynėjų prastas žaidimas sutrukdė. Taigi, Real visgi yra pažeidžiamas. Bet visgi laimėti turėtų. Sudėtis stipresnė, tvarkaraštis Primeroje turėtų leisti didesnį dėmesį kelias savaites koncentruoti Europai, nors išvyka į San Sebastijaną potencialiai gali baigtis liūdnai. Borussia šį sezoną dideliu stabilumu nepasižymi ir taškus švaisto neretai. Svarbus faktorius gali būti Borussia aikštės pranašumas, bet Real turbūt sunkioje kovoje išplėš pergalę.

PSG - Chelsea

Veikėjai, kurie buvo apsvaiginti Monaco pasiekimų transferuose prieš sezoną besdavo pirštu į Blanc, kad jis bus silpniausia komandos vieta. Bordeaux Europoje nežibėjo, Prancūzijos rinktinė, nors iki Domenecho lygio nesugrįžo, nebuvo verčianti iš koto. Tačiau šio sezono PSG yra gerokai galingesnis negu pernykštis Ancelotti projektas, Milžiniškų investicijų pagalba surinktoms komandoms dažnai prireikia laiko įsivažiuoti. PSG šį sezoną įjungė aukštesnę pavarą. Puolimas veikia dar geriau, nes yra Cavani, aikštės vidurys puikiai sustyguotas, žiemą sėkmingai įsiliejo Cabaye, net ir mažiausiai žvaigždėta gynyba praleidžia labai mažai. Mourinho (foto) Chelsea šį sezoną kelia dviprasmiškus jausmus. Komanda nepasižymi iš koto verčiančiu žaidimu, skirtingai negu Liverpool, MC ar ankstyvasis Arsenal. Tipinis, gana pragmatiškas Mourinho futbolas, blankesnis už Mou laikų Real. Tačiau visi pagrindiniai favoritai krenta po kojų arba bent merkia taškus. Dažniau problema yra vidutiniokai - tiek Anglijoje, tiek Europoje (0 taškų prieš Basel). PSG nėra vidutiniokai. Jie mažiau žvaigždėta. bet labai gerai subalansuota komanda. Be to, po Chelsea nuolatinio atsijauninimo ir patirtis apsilygina. Bet Chelsea būtent turėtų padėti tai, kad jie pasiekia rezultatą, kai to labai reikia. Tada jie gali ir mušti 6 įvarčius, kaip nutiko su Chelsea. Jie žais su Stoke ir Crystal per kelis artimiausius turus, tad daug jėgų turėtų neišeikvoti. Turės namų pranašumą, kas tokioje lygioje kovoje gyvybiškai svarbu. Pagrindinis pažeidžiamumas - itin artima kova dėl titulo EPL. Kiekvienas kluptelėjimas gali būti lemtingas. Liverpool ir MC jau nebeblaškomi kitų tikslų. PSG auksą Ligue1 beveik turi. Ir šį sezoną yra stabilesnė komanda už Chelsea bei panašu, kad yra šiek tiek geresnės formos. Bet turbūt triumfuos britai.

Geltonsnapis Facebook'e

El Clasico Madride: Barcelona - Real 4:3

Įspūdžiai po El Clasico tokie:

1. Messi. Hattrickas.

Aišku, du baudiniai padėjo lengviau tai pasiekti. Tačiau net ir be jų Leo turbūt būtų geriausias. Tada, kada buvo sunkiausia, kai teko vytis varžovus, jis buvo tas, kuris labiausiai užvesdavo kovoti toliau. O svarbiausias įvartis buvo ne pergalingas, o išlyginamasis, nes pirmo kėlinio viduryje atrodė, kad Barcai gali baigtis visiškai blogai.

2. Neymar. Nesuprantu tų, kurie kritikuoja jį dėl pasirodymo sekmadienį. Turėjo neblogų progų, nors ir nedaug. Atliko rezultatyvų perdavimą Messi. Protingai pasielgė nugriūdamas, net ir po nedidelio kontakto su Ramos, nes kontaktas baudos aikštelėje didelės erdvės interpretacijoms niekad nepalieka. Dėl jo veiksmų rungtynės baigėsi Ramos anksčiau laiko. Čia ne Brazilijos rinktinė, kur jis kiekvienose rungtynėse turi būti nac. didvyris. Sekmadienį jis savo darbą padarė.

3. Iniesta. Toli gražu ne visa pasiteisina variantas, kuomet Barca žaidžia tik dviem puolėjais, o Iniesta pastumiamas labiau į priekį, negu įprasta. Tačiau sekmadienį sprendimas pasiteisino. Iniesta turėdavo nemažai erdvės, pats jos ne kartą protingai susikūrė. Tai leido įmušti įvartį ir nulemti rungtynių baigtį nuostabių prasiveržimu į baudos aikštelę.

4. Carvajal. Iniesta jį „suvalgė“ du kartus, abu kartus tai baigėsi įvarčiais. Prisiminus tai, kad ir kituose dideliuose mačuose šis Real sugrįžęs sūnus palaidūnas ne pirmą kartą svarbiose rungtynėse atrodo neįspūdingai. Nors aišku, jog už Arbeloa yra geresnis, bet turbūt dar pritrūksta patirties.

5. Teisėjavimas. Baudiniai sukėlė daug klausimų. Pirmo komentuoti nesiryžtu, situacija slidi, nieko per daug jis bendrame kontekste nepakeitė. Panašiau, kad buvo tik baudos smūgis. Trečias baudinys yra teisingas, manau, kad niekas tuo neabejoja. Antras taip pat. Primena komentarus po 2010 m pasaulio čempionato, kad Robben griuvinėdavo visą turnyrą be jokio pagrindo, o kai finale nebuvo verta po kontakto stengtis išsilaikyti ant kojų, išsilaikė. Neymar galėjo nesunkiai likti stovėti, bet kam to reikėjo, kai kontaktas buvo. Raudona kortelė diskutuotina, bet tai, kad teisėjai dažnai jas dalina tokiose situacijose, irgi faktas.

Geltonsnapis Facebook'e

Lietuvos saugumas: ambicijos ir nekompetencija pavojaus akivaizdoje

Pastaruoju metu Lietuva ypač jaučiasi pažeidžiama. Įvykiai Kryme parodo, jog Rusija yra pavojinga ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Tačiau tokiame kontekste ne vienas dalykas atrodo keistai ar juokingai.

Pradėkime nuo sausio 13 bylos. Praėjusią savaitę buvo suimtas vienas įtariamasis. Nuostabu, nes seniai jokio rimtesnio postūmio į priekį nebuvo. Trumpai pasidžiaugėm ir vėl visi į Ukrainos įvykius sutelkėm dėmesį. Mažai kas atkreipė dėmesį į tai, jog suimtasis turėjo Lietuvos vizą. Lankėsi čia ne kartą. Įtariamieji karo nusikaltimais gauna vizą ir ramiai važinėja, o paskui netikėtai supakuojami? Tiesiog įspūdinga. Net truputį gaila žmogaus, nes jeigu ne mūsų reguliavimo spragos, nebūtų jis gavęs vizos ir jau konsulate būtų sužinojęs, kad svyla padai. Dabar žmogus turbūt tikėjosi ramiai apsipirkti ar dar ką nors smagaus nuveikti ir staiga buvo supakuotas.

VSD pradėjo kalbėti apie pavojingus prieš Lietuvą veikiančius elementus. Irgi įspūdinga. Truputis pavardžių, truputis nuotraukų. Susidaro įspūdis, kad tiesiog reikėjo pagąsdinti tautą prieš rinkimus. Nes jeigu viskas yra rimta, tai mūsų piliečiai dar iki viso šito burbulo turėjo būti smagiai surankioti iš visų pakampių į areštines ir apkaltinti Tėvynės išdavimu, o diplomatų paprašyta išvykti, jeigu mes iš tikrųjų nenuolaidžiaujame Rusijai. Matyt viskas gerokai klampiau yra. Dabar tiesiog dalis žmogelių sužinojo iš žiniasklaidos, kad pateko į saugumo akiratį. Na ir kas. Du variantai - arba jie apžmeižti, jeigu dar niekas jų nepasodino arba bus leidžiama jiems persiauklėti, pradėti dirbti Lietuvai ar pabėgti. Bet kokiu, atveju, nesolidu.

Pats Gediminas Grina nuostabus veikėjas. Neseniai turbūt sugalvojo lietuviams drausti į Rusiją vykti „Kiekvienas asmuo, kuris ar turizmo tikslais, ar verslo tikslais kažkokiu būdu vyksta į Rusiją, kažką tai daro – tai automatiškai gali būti traktuotina kaip grėsmė. Kadangi niekas nežino, ką jis ten daro, ką jis ten veikia. Niekas nežino, kas su juo kalba“. Va taip. Lietuvoje labai daug vietinės kilmės grėsmių. Dar anksčiau valstybės vadovų kritiką apibūdino kaip propogandą ir demagogiją. Aišku, kadangi Prezidentė kritikuoja Butkevičių ir Graužinienę, o ji nėra demagogė ir propagandistė, reiškia, kad tai galioja tik jos asmeniui. VSD šiuo metu saugo ne Lietuvą, o Grybauskaitę.

Pereikime prie dviejų Valstybės gynimo tarybų. Šizofrenija. Kas kaltas? Manau visiems aišku, kad Graužinienė, nors ir būdama onorava būtų Dalią pakviestusi, jeigu jos funkcija būtų šaukti Tarybą. Liaudis labiau pasigavo Paulausko senas kalbas, kad Paksas su Viktoru dirba Rusijai, o ne konservatorių diskursą, kai praeitos kadencijos viduryje buvo rimtai kalbama apie galimybes jiems jungtis prie koalicijos. Aišku, Dalia įrodymu neturi. Jų liaudžiai ir nereikia. Reikia tik tada, jeigu pati Dalia susilaukia kritikos. Mano versija tokia - Dalia jau net Paulausko bijo. Apskritai, kol nepradėjo aiškėti, kad 2012 metų rinkimuose DP turi visus šansus pasiekti puikų rezultatą, jie nebuvo laikomi Grybauskaitės ir konservų priešais, Nieko panašaus į 2004 Tėvynės sąjungos rinkiminius laikraščius Kauno Žalgiris vs Archangelsko Suvirintojas nebuvo 8 metus. Tada, kai pasimatė, jog jie vėl itin galingi, prasidėjo staigus proveržis DP byloje, liaudis džiaugėsi. Iš principo tai nebuvo blogai. Bet TRAGEDIJA yra tai, kad taip atsitiko rinkiminiu periodu. Tad belieka traktuoti kaip politinį veiksmą. Kas už jo stovėjo? Klausimas banalus. Čia Lietuva, čia byla vilkinima, kol neprireikia žaibiškai pasiekti politinių tikslų.

Viskas primena XX a ketvirtą dešimtmetį. Kai prezidentas Smetona sutelkęs galią savo rankose ir save laikydamas tautos vienytoju, vienijo tik tuos, kurie besąlygiškai jį rėmė. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mes nesigynėme. Dabar situacija panaši. Dėl asmeninių ambicijų darinys, kuris tik de facto yra Valstybės gynimo taryba yra renkamas, o saugumo situacija regione blogėją. Lietuva nėra Dalios ar Grinos, kuris VSD veiklą supranta kaip Prezidentės saugojimą. Ji yra mūsų visų. Todėl jau už kelių mėnesių turime rinktis tą, kuris vienys, o ne skaldys.

Geltonsnapis Facebook'e

Čempionų lygos aštuntfinalis. Real - Schalke 3:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. CR.

Tai buvo beveik tobulas vakaras jam. Įmušė su įvarčius, galėjo be problemų įmušti Pokerį ar net pakartoti Messi 5 įvarčių pasiekimą per rungtynes. Ne viskas pavyko, bet vien pats faktas, kiek progų buvo, parodo, koks geras portugalas buvo vakar. Su juo ir be jo Real yra visiškai skirtinga komanda.

2. Bale. Buvau tarp skeptikų, kurie abejojo, ar Real verta pirkti Bale. Bet po tokių rungtynių kaip vakar, sunku tuo dar abejoti. Trys rezultatyvus perdavimai ir nesibaigiantys košmarai Schalke krašto gynėjams. Kiek ramiau buvo tik tą pirmo kėlinio epizodą nuo išlyginamojo įvarčio iki kėlinio pabaigos. Jeigu ne Moratos nesėkmės, galėjo išeiti iš aikštės su 5 rezultatyviais perdavimais. Nors Jeses trauma yra smūgis klubui, bet be Bale Schalke turbūt būtų sudorota sunkiau.

3. Morata. Po Jeses iškritimo tampa aišku, kad Morata turi gerus šansus El Clasico žaisti starto sudėtyje. Manau, kad jis pats tai suvokė tą 8 minutę, kai Jese buvo pakeistas. Todėl jam ir sunkokai sekėsi įsivažiuoti ir nors galėjo sumušti hattricką, bet pasižymėjo kartą. Visgi, ir tas kartas jau yra svarbu, kad žaidėjas atgautų uoslę įvarčiams.

4. Fahrmann. Jeigu ne jis, rezultatas galėjo būti panašesnis į pirmų rungtynių. Aišku, padėjo ir tai, kad Moratai nesisekė, o CR neįtikėtino stiprumo smūgius laidė į vartų konstrukciją, bet vartininkas daug sunkių kamuolių ištraukė ir gali savimi didžiuotis.

5. Stilius. Dažnai tokios rungtynės, kaip šios, kuriose iš esmės jau viskas būna aišku po pirmų rungtynių, nepritraukia daug žiūrovų dėmesio. Bet neretai tai kaip tik būna puikūs reginiai, nes žaidėjų nebeslegia įtampa. Vakar buvo labai geras reginys.

 Geltonsnapis Facebook'e

Kuris kandidatas į prezidentus naudingiausias Maskvai?

Prezidento rinkimai jau po truputį ima jaustis fiziškai. Balčytis vaikšto į darbo pokalbius, Grybausakitė dramatišku tonu aiškina, kokie pavojai tyko Lietuvos, Paulauskas klipe atrodo kaip Holivudo žvaigždė. Krymo įvykiai įbaugino visuomenę kaip jau seniai kas nors kitas tai buvo padaręs. Kas skins iš to politinius dividendus? Aišku, kad Grybauskaitė. Račas labai taiklų laišką Dalios laišką Vovai nutekino :)










Taigi, kas iš tikrųjų būtų naudingi Maskvai? Apie kandidatus, kurie neturi šansų surinkti parašus, nekalbėsiu.






Zigmantas Balčytis nenaudingas nei pro kur. Jis tikrai nebūtų kariaujantis prezidentas. Realu, kad tyliai ramiai sėdėtų Daukanto aikštėje kaip Adamkus antros kadencijos metu. Stengtųsi, kad visi aplinkui gerai sutartų. Nebūtų jis ir LSDP prezidentas - čia ne ta partija, kur yra viena tiesa ir vienas vadas. Jie su Butkevičiumi daug ką mato skirtingai ir dar nuoskaudų Balčytis gali turėti, nes AMB numylėtinis netapo partijos lyderiu.






Linas Balsys naudingas tik tiek, kad kiek leistų kuklios prezidento galios energetikos politikoje (čia tik pas Dalią tradicinis žaidimas ties įgaliojimų riba) kovotų už žaliąją energetiką, o tai Kremliui kažkiek naudinga. Nors aišku, pačios žaliųjų idėjos tikrai vakarietiškos, o ne rytietiškos. O šiaip be ekonominių sumetimų jis visiškai nenaudingas. Vakarietiško mąstymo žmogus, daug metų praleidęs Briuselyje, nėra euroskeptiškas.





Kristina Brazauskienė gana naudingas variantas. Tarsi Graužinienė kvadratu ar net kubu, visiems būtų labai linksma, bet ir liūdna kartu. Neprognozuojamus lyderius savo pašonėje Maskva mėgsta. Tik kad Brazauskienė šansų neturi.






Vladas Lašas būtų Maskvai tragedija. Vizionierius, kietas mokslininkas, gana charizmatiška asmenybė. Nors daug kas abejoja dėl jo galimybių užsienio politikoje, bet jo vardas gali padėti suformuoti itin galingą patarėjų komandą, kažką panašaus į tai, ką turėdavo Adamkus. Bet šiaip kol kas jis išlieka paslaptimi. Bet nenustebčiau, jeigu jo kampanija būtų aktyvi ir patektų į antrą turą.






Artūras Paulauskas ne itin naudingas. Jis jau nebe tas, kuris mokėdavo uždegti žmones. Ne tas, kuris kiršintų visuomenę savo veiksmais, nebent savo asmenybe ir tuo, kaip mėgsta keisti savo nuomones apie Viktorą.






Naglis Puteikis naudingas, nors neabejoju, kad Maskvos nekenčia. Bet jo asmenybė itin skaldanti - arba tau jis patinka, arba ne. Užmojai irgi dideli ir su prezidento įgaliojimais nedaug ką bendro turintys. Jeigu jis netyčia taptų prezidentų, prasidėtų visų karas su visais.






Bronio Ropės naudingumas panašus į Balsio. Tik savaime Ropė dar yra kiek pragmatiškesnis politikas ir nenustebčiau, jeigu kada nors per stebuklą patekęs į nacionalinę politiką siektų šildyti santykius su Rusija.






Valdemaras Tomaševskis. Tobula. Rusų ir lenkų skriaudžiamų mažumų užtarėjas Nr.1. Geriau nebūna. Prasidėtų visokios autonomijos, o prie ko jos priveda turint šaunius kaimynus, matome Kryme.






Zigmas Vaišvila. Kas Maskvos nekenčia, faktas. Bet ar sugebėtų pasiekęs tokį postą nustoti kariauti, labai abejotina.






Artūras Zuokas. Vienas Kremliaus favoritų. Kad prezidentūra taptų intrigų dvaru, kur buvę draugai tampa priešais ir atvirkščiai, beveik neabejotina. Ir taip poliarizuotai visuomenei tai mirtinai pavojinga.






Dalia Grybauskaitė. Beveik tobulas scenarijus Rusijai. Per šiuos penkerius metus poliarizacija Lietuvoje išaugo iki turbūt aukščiausio lygio nuo Pakso laikų. Formuojasi elitas, kuris tobulai išmano ekonomiką, energetiką bei žemės ūkį. Elitas, kuris skleidžia žinią, kad visi, išskyrus juos į Kremliaus kišenėje. Kurie ciniškai tyčiojasi iš kiekvieno turinčio kitokią nuomonę. Tiesa yra viena - ją reprezentuoja Grybausakitė ir dalis TS LKD + liberalų elito. Prezidento rinkimuose visi, Juknevičienės žodžiais yra siunčiami dalyvauti, kad tik nelaimėtų Dalia.






O kas keisčiausia, užsienio politika tikrai nėra kažkuo Rusijai pavojinga. Pasibaigė tie laikai, kai mūsų lyderiai Ukrainoje ir Gruzijoje prisidėjo prie demokratijos pergalės. Taip, mes JTO Saugumo Tarybos nariai, bet daugeliu klausimų sėdim tyliai po šluota ir dairomės, ką darys kiti.






Ką primena? XX a 4 dešimtmečio pabaigą. Smetona buvo vienintelis, kuris žinojo kaip. Kuris uždarinėdavo oponentus į kalėjimus. Apie kurį buvo leidžiamos Kazio Binkio knygelės vaikams. Poliarizacija buvo didelė, bet opozicija įbauginta, todėl gana mandagi ir atsargi. Kai kilo reali grėsmė, viskas subiro kaip kortų namelis. Pasidavėme nesigindami.






Kadangi aplinkui gyvena koks geras milijonas Kremliaus agentų, kai aktyviau pradės veikti tikrieji, net neapstebėsime. Arba nesijaudinsime, nes juk jau seniai turbūt kas antras lietuvis dirba Kremliui. O reikės jaudintis.


Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lygos aštuntfinalis. Arsenal - Bayern 1:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Fabianski.

Paskelbė, kad po sezono paliks Arsenal ir tada pradėjo žaisti taip, jog jį būtų verta perkalbinėti, o jeigu nepavyktų, tai jo agento telefono melodija nenutiltų iki naujo kontrakto pasirašymo. Traukė viską, ką galėjo, o darbo buvo daug. Svarbiausia - atlaikė 11 metrų baudinį.

2. Ribery. Robben kraštas turbūt buvo efektingesnis, bet Ribery žaidė efektyviau. Progų kūrė rečiau už olandą, bet pavojingesnes. Vien ko verta sukurta galimybė Robben ar Schweinsteigerio įvartis.

3. Podolski. Niekas nenorėjau laimėti labiau už Podolski. Jis ne visada susitvarkė su nervais, bet tai buvo stadionas, kuriame jis neįsitvirtino prieš jau ne vienerius metus. Ir savo pasiekė - išprovokavo klaidą ir įmušė.

4. Schweinsteigeris. Žaidimą kontroliavo jis. Buvo periodų, kai Arsenal trumpam perimdavo rungtynių kontrolę, bet tai buvo Bastiano vakaras, kuriame jis nesutiko sau lygaus atakų generolo. Šį kartą pavyko ir įmušti.

5. Galimybės. Arsenal šiemet galėjo eiti labai toli. Bet traumos ir žiauriai sudėtinga grupė sumaišė kortas. Per anksti jie susitiko su Bayern. Bet čia jau tendencija, kad burtai Arsenal visada tragiški.

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Vasaris

Futbolo vasaris buvo gana ramus, nors šiokių tokių pasikeitimų reitinge neišvengta.

Į 20-uką sugrįžo Manchester United. Jų kolegos City pirmą poziciją užleido Bayern. Liverpool, Chelsea ir Arsenal įsitvirtinę antroje pirmo dešimtuko pusėje, Everton tarp 20stipriausių vos išsilaikė.

Trys didieji ispanų klubai ir toliau 5-uke, tik Madrido klubai apsikeitė vietomis. Neblogai į viršų palypėjo Athletic.

Už pirmojo 30-uko ribų liko Mgladbach, juos pakeitė net per 15 vietų į viršų palypėjusi Schalke. Bayern (foto - Mandzukic)susigrąžino lyderių pozicijų, kitų klubų pozicijos kito nežymiai.

Fiorentina liko21-oje vietoje, už TOP 20 ribų. Kiti trys klubai liko savo ankstesnė pozicijose.

PSG nežymiai palypėjo į viršų, Monaco liko ten pat – 13-ti.

Mėnesio šaunuoliai

Udinese

Vasaris buvo puikus – įveikta Bologna, sutriuškinta Chievo. Iškovoti taškai prieš Genoa ir Atalanta. +3 vietos Serie A (iš +3 nuo kritimo zonos į +8 taškus) ir +22 vietos reitinge.

Nevykėliai

Stuttgart

Vasaris klaikus. Du triuškinantys pralaimėjimai prieš pilkus vidutiniokus Augsburg (namie) ir Hoffenheim, pralaimėjimai ir prieš Hertha bei nieko stebėtino – Bayer. 0 taškų, 12 praleistų įvarčių. -3 vietos Lygoje ir -20 reitinge.

Reitingas:

1. (2) Bayern 174,2 tšk.
2. (1) Manchester City 149,5 tšk.
3. (3) FC Barcelona 149 tšk.
4. (5) Real Madrid 147,4 tšk.
5. (4) Atletico 132,8 tšk.
6. (6) Liverpool 131 tšk.
7. (9) Chelsea 122 tšk.
8. (8) Juventus 118,8 tšk.
9. (10) PSG 116,3 tšk.
10. (7) Arsenal 114 tšk.
11. (11) AS Roma 113,6 tšk.
12. (12) Borussia 99,4 tšk.
13. (13) AS Monaco 92,4 tšk.
14. (19) Athletic 86,7 tšk.
15. (15) Napoli 85,3 tšk.
16. (14) Bayer 79,7 tšk.
17. (32) Schalke 76,7 tšk.
18. (17) Villarreal 76,6 tšk.
19. (21) Manchester United 75 tšk.
20. (16) Everton 74 tšk.

...

65. (87) Udinese 18 tšk.

...

80. (60) Stuttgart 5 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e

Vasario mėnesio žmogus - Arsenijus Jaceniukas

Tradiciškai penketukas tų, kurie vasarį pasaulio politikoje buvo svarbiausi:

1. Arsenijus Jaceniukas.

Galima ginčytis, ką Opozicija būtų nuveikusi be Maidano, arba Maidanas be Opozicijos, bet galutinis rezultatas toks, kad politinė kamikadzė Jaceniukas šiuo metu Ukrainoje yra numeris 1. Jis nėra toks charizmatiškas kaip Klychko, bet nepabijojo prisiimti sunkių pareigų. Vasario pradžioje, dar iki Maidano šturmo, pasiūlė krizės sprendimo planą, buvo svarbi figūra pasiekiant susitarimą su Janukovychiumi, po prezidento nušalinimo, grįžo Tymošenko, jo partijos žmonės ėmė gauti aukščiausius postus, o jis, kaip vienas labiausiai nusipelniusių (ir drąsiausių) ėmėsi vadovauti Vyriausybei. Iššūkių ilgai laukti nereikėjo - prasiveržė Krymo problema. Ėmimasis tokios atsakomybės de facto yra politinė savižudybė ir tikėtina, kad daugiau niekada aukštų pareigų Jaceniukas neturės, bet įeis į istoriją, kaip pirmasis naujos eros Ukrainoje premjeras.

2. Matteo Renzi. Jeigu ne Ukrainos įvykiai, visas pasaulis dabar kalbėtų apie Matteo Renzi. Florencijos meras iš kairiųjų stovyklos tapo Italijos premjeru, pakeitęs tikrai neblogai pasidarbavusį, nepopuliarius, bet reikalingus sprendimus ekonomikoje priėmusį Enrico Letta. Problema su Letta buvo ta, kad nepaisant savo profesionalumo ir surinktos komandos kompetencijos, jis nesugebėjo įpūsti Italijai optimizmo. Naujasis premjeras - jauniausias istorijoje, jo karjeros viršūnė buvo Florencijos mero postas. Todėl neretai Renzi vertinamas skeptiškai. Parama ministrų kabinetui nėra didelė - be kairiųjų ją remia nuo Berlusconi bloko atskilusi anksčiau Letta rėmusi Naujoji centro dešinė, Monti blokas ir dar viena maža partija. Svarbiausia tai, kad bent jau kol kas Renzi turi tvirtą savo partijos paramą, ko trūko Lettai.

3. Hassan Rouhani. Iranas atnaujino diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija. Tai dar viena didelė naujojo prezidento pergalė. Šalis atsiveria pasauliui, tampa sukalbamesnė ir yra tikimybė, kad Iranas ilgainiui nebebus toks karštasis taškas pasaulyje. Nors kalbėta, kad Ali Khamenei įtaka labai ribos Rouhani veiksmų laisvę, bet kol kas viskas juda į gerą pusę.  

4. Hazem Al Beblawi. Egipto premjeras paliko savo postą. Prancūzijoje mokęsis išsilavinęs ekonomistas dėjo daug pastangų, kad Egipto ekonomika išliktų nors kiek stabilesnė. Į istoriją įeis ir kaip žmogus, pasiūlęs uždrausti Musulmonų broliją. Jo pasitraukimas siejamas su prezidento rinkimais.

5. Popiežius Pranciškus. Ilgą laiką finansų tvarkymas metė šešėlį Vatikanui. Popiežius Pranciškus įsteigė savotišką Vatikano finansų ministeriją, kuri prižiūrės, kaip ekonominę Šventojo Sosto pusę. Tai nebus uždara struktūra - šalia kardinolų joje bus ir pasauliečių. Šis žingsnis turėtų dar pagerinti Vatikano reputaciją.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Europos lygos aštuntfinalių prognozės

Liko 16 klubų - vieni jų svajoja apie taurę, kitiems jau ir šis etapas yra rimtas pasiekimas. Prognozės tokios:

Valencia - Ludogorets

Bulgarai įrodė, kad gali mušti garsius klubus. Lazio aišku, kad išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet visgi daug kam rezultatas buvo netikėtas. Valencia turi nemažai panašumų į Lazio, sezonas tikrai krizinis ir komanda balansuoja pirmo dešimtuko apačioje. Ilgalaikėje perspektyvoje, su Pizzi jie turbūt gali nuveikti daug, bet šio sezono misija yra išgelbėti nuo gėdingos vietos Primeroje. Ludogorets nėra tas varžovas, kuris turėtų daug šansų sutrukdyti tai padaryti, bet jie jau įrodė, kad gali būti lygiaverčiai varžovai bet kam. Todėl favorito nėra.

Napoli - Porto

Abiejų klubų padėtis panaši. Abu paskutiniu metu nebeatlaiko savo šalių favoritų tempo ir panašu, kad kovos dėl bronzos. Abu klubai toje kovoje gali jaustis gana komfortabiliai. Todėl nemenkas faktorius bus tai, kokią motyvaciją kovoti Europoje jie turės. Porto sunkiai peržengė Eintracht barjerą, tai buvo gana netikėta. Forma šiuo metu tikrai nestebuklinga ir jeigu norima kovoti nors dėl sidabro Tėvynėje, privalu atsibusti. Panašu, kad nuolatiniu talentų eksportu užsiimantis Porto šį sezoną neturi užtektinai talentų spragoms kamšyti. Benitez Napoli pradėjo naują projektą. Nors apskritai jis kol kas sėkmingas, bet šiuo metu Napoli forma taip pat iš koto neverčia. Kai abu klubai turi problemų, svarbiu faktoriumi bus ir Napoli turimas aikštės pranašumas. Laukia įdomi kova, nors manau, kad Napoli ją gana nesudėtingai laimės. 

Basel - Salzburg

Klaustukų beveik jokių. Klubas, kuris traiško Bayern ir Ajax, su Basel daug problemų neturės. Austrai šį sezonai labai rimtai pretenduoja laimėti UEFA Europos lygą. Po sezono jie pasipinigaus brangiai pardavę ne vieną įsižiebusią žvaigždę. Todėl jų šūkis turėtų būti paprastas - Dabar arba Niekada. Austrija iš esmės užkariauta, tad net kiek sudėtingesnis už Basel tvarkaraštis prieš tarpusavio kovas nebus reikšmingas faktorius. Basel paskutiniu metu dažniau švaisto taškus. Kova dėl aukso gimtinėje dar nebaigta. Bet kokiu atveju, tai nėra taip svarbu, kaip faktas, kad šio sezono Salzburg yra gerokai galingesnis.

Anzhi - AZ

Anzhi šį sezoną Rusijos lygoje dar neiškovojo nei vienos pergalės ir yra paskutinė. Bet šis faktas neturėtų užliūliuoti olandų - po žiemos pertraukos dagestaniečiai yra labai neblogos formos, o Genk, kurį jie išmetė laimėdami išvykoje nėra labai daug silpnesnis už AZ. Visgi, olandai turėtų laimėti, nes tos geros rusų formos užduotis - išsikapstyti iš kritimo zonos Rusijoje, o ne nustebinti Europą. Nors burtai eilinį kartą labai sėkmingi ir todėl Anzhi įvarčių į savo vartus tyčia nemuš, bet AZ šiuo metu yra solidesnė komanda, todėl turėtų laimėti.

Viktoria Plzen - Lyon

Prognozuočiau sensaciją. Lyon šį sezoną yra toks nykus, koks turbūt dar XXI amžiuje nebuvo niekada. Pilkas vidutiniokų būrys. Nors paskutiniu metu pralaimėjimus patiria jau gerokai rečiau, bet per keturias paskutines rungtynes įmuštas 1 įvartis bet kuriai komandai, kuri moka gerai gintis signalizuoja, kad viskas įmanoma. Viktoria nėra tie, kurie pasižymėtų labai įspūdinga gynyba, tačiau skirtingai negu dauguma tų, kurie iš pirmo žvilgsnio laikomi autsaideriais tokiame lygyje, turi   neblogai dirbantį puolimą, todėl šansai yra neblogi. Lyon tikrai nėra geresnis už Donecko klubą, kurį čekai išmetė išvykoje įmušdami du įvarčius ir laimėdami ten, kur laimėti tikrai nėra lengva. Todėl ir Lyon jiems įveikiamas. Garde (foto)vietoje tikrai kovoje su čekais nepersistengčiau o visą dėmesį sutelkčiau į Ligue1, kur dar galima pakovoti gal net ir dėl bronzos.

Benfica - Spurs

Spurs šį sezoną yra labai blankūs. Forma šokinėjo ir nedaug trūko, kad būtų skridę iš šio turnyro jau po pirmo etapo kovos su Dnipro, bet pavyko mobilizuotis. Benfica yra galingesnė už Spurs ir turbūt labiau norinti laimėti. Spurs dar neprarado šanso patekti į kito sezono Čempionų lygą, be to, prieš sirgalius reikia reabilituotis už švelniai tariant kuklią sezono pradžią. Benficos padėtis geresnė - dėl aukso kaunamasi su Sporting. Portugalai turės namų pranašumą, jie yra geresnės formos, bet esminis faktorius čia turbūt bus Spurs tvarkaraštis. Chelsea-Benfica-Arsenal-Benfica. Du mačai EPL, kuriuos bus būtina laimėti tiek norint ką nors dar nuveikti EPL, tiek dėl to, kad tai miesto derbiai. Jeigu pavyktų įveikti Arsenal, ar dar kam nors rūpėtų Benfica?

Fiorentina - Juventus

Juventus tikslas Europoje - finalas namų stadione. Burtai suvedę su Fiorentina ir geri, ir ne - puiki galimybę atsirevanšuoti už pralaimėjimą Serie A rudenį, netolimas skrydis, trūkumas tas, kad dvejos rungtynės su tuo pat klubu per penkias dienas yra nuobodoka. Juventus šį etapą pasitinka būdami puikios formos, su nauja rimta galia - Osvaldo puolime ir būdami gana ramūs dėl padėties namuose. Fiorentiną kamuoja puolėjų traumos, taškai švaistomi gana dažnai, tad laukia sunki kova dėl vietų kito sezono Europoje. Rudenį kova būtų intriguojanti. Dabar tikėtina, kad Juventus laimės ne itin sudėtingai. Intrigos kiek prideda Fiorentinos namų pranašumas.

Real Betis - Sevilla

Klausimas kas yra geriausia Sevilijos komanda šiuo metu yra absurdiškas. Porą paskutinių sezonų taip nebuvo ir atsakymas buvo kitas negu dabar. Betis šį sezoną be konkurencijos yra pati blogiausia komanda Ispanijoje ir kokia 2-3 pagal blogumą 5 didžiosiose lygose apskritai. Pep Melo pasaka baigėsi ir porą sezoną Ispaniją stebinę Betis žaidėjai dabar beviltiški. Tačiau problemų kamuojamą Rubin išmesti netikėtai pavyko. Sevilla nėra stebuklinga, bet su Emery atėjimu į trenerius, atsirado daugiau stabilumo ir realu pakovoti dėl vietos Europoje. Forma nebloga, dviejų rungtynių seriją mažina sensacijos galimybę, todėl Sevilla į 8-uką pateks.

Geltonsnapis Facebook'e