Konstitucinio teismo komedija

Konstitucinis teismas gražiai žaidžia su Tautos galimu pasirinkimu. Nuo šiol panašu, kad bet koks bandymas kvestionuoti viską, kas susiję su naryste ES, bus iš karto blokuojama kaip antikonstitucinis veiksmas.

Lietuva nėra pirma ir tikrai nėra paskutinė valstybė, kuri bando ką nors koreguoti, prieš tai prisiėmus įsipareigojimus ES. Taip, Konstitucinis Teismas sako, kad mes įsipareigojome taikyti tik 10 metų pereinamąjį laikotarpį. Tačiau britai 9 dešimtmetyje yra persiderėję dėl daugelio dalykų su ES. Kuriamas pavojingas precedentas, kuomet bet kokia iš ES nuleista direktyva gali tapti politikos alfa ir omega.

ES greičiausiai mūsų neišmestų, jeigu mes referendumu uždraustume pardavinėti žemę. Galbūt būtų kažkokios baudos ar panašūs dalykai, bet tai nereiškia, kad mes būtume diskredituoti kaip Graikija.

Pats žemės pardavimo klausimas čia net nėra pats svarbiausias. Pats nesu griežtai nei vienoje pusėje. Pavojinga yra tai, kad kvestionuojama tautos valia, galiausiai jos teisė dėl kokių nors priežasčių persigalvoti tais klausimais, kuriuose jos nuomone, gali būti reikalingos permainos. Juk visuomenė visiškai nebuvo šviečiama apie visas galimas narystės pasekmes, mes nelabai žinojome kur einame. Be to, pats referendumas yra didžiausiu mūsų gėda - ES nariais iš dalies tapome dėl alaus ar skalbimo miltelių.

Nors kalbama, kad reiktų referendumu naikinti konstitucinius narystės ES pagrindus, bet juk tokiu atveju tas pats Konstitucinis teismas, traktuodamas tai kaip pamatinį  principą, kurio keisti negalima.

Nesu prieš Lietuvos narystę ES. Bet kaip ir atskirą nuomonę pateikęs Egidijus Šileikis dabartinę situaciją aiškinčiau, kaip Konstitucijos nuleidimą žemiau ES teisės.

Dabar referendumas panašu kad vyks, su nuostata, kad jo rezultatai iš karto antikonstituciški, Sinkevičiaus aiškinimu, visi klausimai kartu. Nors parašai rinkti bendrai, idealus variantas būtų atskiri biuleteniai kiekvienam klausimui, nes bent mano atveju, būtų tiek klausimų, kuriems pritariu, tiek ne.

Konstitucinis teismas nėra receptas nuo visų ligų. Anksčiau juo tikrai pasitikėjau, bet paskutiniu metu sprendimai keisti. Teisė nėra panacėja, teisininkų nuomonės dažnai išsiskiria. Kartais protingesni atrodo politiniai sprendimai. Dabar Konstitucinis Teismas dar labiau komplikavo padėtį. Net referendumo oponentams tikrai padėtis nenaudinga, nes ji įšaldyta. Netikiu, kad jeigu nors referendumas įvyktų, dėl galybės klausimų suplakimo, būtų balsuota už. Bet tie 300 000 lietuvių nusipelnė, kad jis vyktų.

Geltonsnapis Facebook'e

Kas gali sukurti sensaciją: Balsys, Zuokas, Ropė, Paulauskas, Balčytis, Mazuronis?

Prezidento rinkimai kuo toliau, tuo daugiau užkariauja mūsų viešosios erdvės. Šiandienos įrašas yra pasekmė trijų iš eilės labai įdomių vakarų su LRT Televizijos laida Dėmesio centre, kuriose dalyvavo tiek Balsys, tiek Zuokas, tiek Paksas.

Iš šono šiek tiek keistai atrodo tai, kad patyrę politologai, kalbėdami apie pagrindinius konkurentus mini Paulausko, Pakso ir Balčyčio trijulę. Taip, jie turi daugiau patirties negu Balsys ar Ropė didžiojoje politikoje.

Visgi, manau, kad rimtą iššūkį Grybauskaitei gali kelti žmogus, kuris nebijos eiti į konfrontaciją. Kuris nebijotų pasakyti frazės, kurią Krupavičius ištarė, kalbėdamas apie pažymos skandalą - Karalius nuogas. Kad tą galėtum padaryti, reikia patekti į antrąjį rinkimų turą. Tada gal bus tikimybė, kad Prezidentė, kuri, kaip parodė ankstesnių rinkimų tendencijos, vengia dalyvauti debatuose prieš konkretų žmogų, būtų priversta kalbėti ir normaliai, o ne kirviu nukirsdama aiškinti savo ne vieną abejonių keliantį sprendimą. Tačiau šis įrašas ne apie Grybauskaitę.

Balčyčiui antras turas prognozuojamas dėl to, kad LSDP reitingai puikūs. Tačiau tikrai yra LSDP šalininkų, kurie balsuos už Grybauskaitę. Butkevičius visiškai nekonfrontuoja su šalies vadove, todėl natūralu, kad mažiau sekantys šalies politinį gyvenimą rinkėjai gali ramia širdimi atiduoti savo balsą už Prezidentę. Pats Butkevičius užsiminė, kad tikisi, jog rinkiminė kova netrukdys konstruktyviam darbui. Po to, kai paaiškėjo, kad ne Butkevičius bus kandidatas, iš Prezidentės pasipylė šiokios tokios pagyros Vyriausybei. Pats Balčytis nėra iš tų, kurie linkę konfrontuoti, todėl mano nuomone, antro turo gali ir nepasiekti.

Paulauskas savo šlovės valandą jau išgyveno. Nors jis nevengia pakritikuoti Prezidentės, jau nebėra tas žmogus, kuris įdomus žiniasklaidai ir pritraukia jos dėmesį. Jo veikla menkai pastebima. Pagal dabartinius veiksmus logiškiau būtų, kad DP keltų Graužinienę. Kad tai gali netikėtai įvykti, neatmesčiau. Gaila, kad DP nekėlė Šarūno Biručio, kuris būtų galėjęs pretenduoti į liberalų ir dešiniųjų, nemėgstančių Prezidentės, balsus.

Pakso rinkimuose nebus. Jis galėtų konkuruoti dėl patekimo į antrą turą (jeigu toks vyktų), bet realiau tik mobilizuotų savo ištikimų šalininkų būrį ir padidintų bendrą aktyvumą. Vėlgi, jis jau visiškai nebepanašus į žmogų, kuris gali laimėti rinkimus. Mazuronis, kuris jį turbūt pakeis, turbūt bent jau kampanijoje atrodys solidžiau, bet jam pirmiau turbūt reiktų nors gimtuosiuose Šiauliuose pagaliau laimėti vienmandatėje apygardoje, tada kelti sparnus aukštyn.

Balsys ir Zuokas daugelio nurašomi, bet manau, kad būtent vienas iš jų, jeigu sunkiai ir nuosekliai dirbs, gali netikėtai patekti į antrą turą, o ten - kas jau žino?

Zuokas savo reikalus sugadino su Rubiconu - manau, kad tauta bilietėlius ir šildymo kainas atleis, bet ne Abonento skandalą. Jeigu ne skandalas, dabar turbūt ir turėtume vieną stiprią liberalų partiją šalyje, o ne krūvelę susikaldžiusių. Jis kalba apie vienybę, apie tai, kad Prezidentės valdymas priešinantis, skirstantis į gerus ir blogus. Tačiau pati Zuoko figūra labiau skaldanti, o ne vienijanti. Vėlgi, nebūčiau tikras, ar hipotetinės Zuoko pergalės atveju neturėtume panašios situacijos, kaip turime dabar - naujas prezidentas, kuris irgi žaidžia ties įgaliojimų riba ir nepripažįsta jokios kritikos. Bet kokiu atveju, jo tipo žmogui Prezidentūroje sektųsi žymiai geriau negu savivaldybėje. Jis ne ūkininkas, o idėjų žmogus. Čia nereiktų rūpintis bilietėliais, ar šilumos kainomis, čia ir reikalingos idėjos, o ne jų įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos.

Balsys neturi skandalo šleifo, bet jam trūksta žinomumo. Strategija panaši kaip Balčyčio - dveji rinkimai. Bet Balsį galima suprasti - partija nedidelė ir todėl į savo galimybes reikia žiūrėti realistiškai. Jis niekada neįtikins tų, kuriems Žalioji energetika asocijuosi su rytais, o ne su vakarais (kaip kone visame pasaulyje). Galima kabintis prie komjaunoliškos praeities (jeigu Tomkus nefabrikuoja), bet bent jau Aukštojoje partinėje mokykloje jam dirbti neteko. Kaip žurnalistui galima skirti tik aukščiausius įvertinimus - su Pugačiausku jie turbūt buvo profesionaliausi ir kiečiausi Lietuvoje. Receptas paprastas, daugiau vienybės, daugiau atvirumo (turimos omenyje ne ekskursijos į prezidentūrą :D ), daugiau dialogo, tarpininkavimo. Labiau apgalvota užsienio politika. Su Grybauskaite polemizuoti baimės jis tikrai neturi. Gal bus sensacinga, bet su 1,4 procentų populiarumu visuomenėje jis lenkia tiek Balčytį, tiek Paulauską, kitoje apklausoje vienintelis iš visų kandidatų, išskyrus Prezidentę, gali didžiuotis palankiu vertinimu. Tiesa, dauguma respondentų jo nevertino niekaip. Taigi, dabar svarbiausia didinti savo žinomumą. Kad jis gali tai padaryti, parodė Seimo rinkimai, kuriuose jis triumfavo vienmandatėje apygardoje, kai juo labai mažai kas tikėjo, skeptiškai buvo vertinami šansai patekti į antrą turą.

Ropė geras sąžiningas žmogus, ilgametis meras. Bet yra žmonių, kurie puikiai atrodo savo dabartinėse vietose ir tas geras įspūdis išgaruotų jiems ėmus turėti nepamatuotų ambicijų. Neįsivaizduoju nei vaizdo, kad jis spaudžia ranką Obamai, nei Briuselyje su Cameronu ar Merkel.

Taigi, rinkimai įdomūs jau dabar. Bus įdomesni negu prieš penkerius metus. O kiek intrigos bus, turbūt priklausys nuo kandidatų iš viešųjų ryšių agentūrų darbo. Spektaklis jau prasidėjo, gero laikų ir gražių emocijų visiems.

Geltonsnapis Facebook'e

Apie tai, kaip Ribery liežuviu Auksinį kamuolį prišaukinėjo

Apie auksinio kamuolio rinkimus jau rašiau. Rašiau, kad jeigu būtų mano valia, kamuolys atitektų Schweinsteiger, o iš lyderių trejetuko būčiau pasirinkęs Ribery. Nors kamuolys įteiktas sausio 13 dieną, aistros rimsta labai lėtai. Ribery kelia itin daug triukšmo, piktindamasis sprendimu.

Visgi, žvelgiant iš šono tai neatrodo brandu. Kad ir kokie keisti sprendimai, problema išsispręs savaime - manau, kad nenusakomos išvaizdos UEFA apdovanojimas turėtų savo prestižu pralenkti Auksinį kamuolį. Procedūros didelės įtakos neturi, nes net be kosminių balsavimo pratęsimų keistų sprendimų būdavo visada. Aišku, tai yra neeilinis begalviškumo proveržis, greičiausiai galutinai nusvėręs svarstykles į CR pusę.

Visada atrodo keista, kai žaidėjai imasi kelti save į padanges. Nesvarbu ar pelnytai. Vidal šiomis dienomis leptelėjo, kad jis yra geriausias centro saugas. Galbūt, bet tai jis turi įrodyti ne liežuviu. Jeigu Ribery būtų solidus, jis tylėtų ir aikštėje artų trigubai ar keturgubai. Aišku, jis niekada nebuvo iš tylenių. Dar jaunystėje garsėjo sunkoku charakteriu, kaip tik neseniai teismą pasiekė byla dėl to, kad jis kartu su Benzema naudojosi nepilnametės prostitutės paslaugomis. Tai irgi neprideda reputacijos gerumo.

Ne jis vienas šventas. CR su savo praeiškimais, kad „jam dabar viskas aišku“, kuomet Blateris užsiminė, kad Messi jam labiau patinka su CR ir su savo nenusakomomis grimasomis, kai kamuolį atsiimdavo Messi. 2008 atsiėmė jis, tuomet sprendimas irgi buvo kritikuojamas - tais laikais CR ne mažesnę šlovę buvo pelnęs kaip aktorius.

Aišku, vieni yra tylesni iš prigimties. Kai trejetuke buvo Messi, Xavi ir Iniesta, o žiniasklaida bandė kelti intrigas ir kalbėti apie tarpusavio nesutarimus, iš karto buvo viskas paneigta. Matėsi, kad visas trejetukas džiaugiasi vienas kito sėkme. Aišku, komandos draugams nuoširdžiai džiaugtis dėl kitų yra lengviau.

Bet kokiu atveju, po kovos ne laikas mosuoti kardais.

Geltonsnapis Facebook'e

Prezidento rinkimai 2014 - partijų silpnumo apogėjus?

Savaitgalį prezidento rinkimų klausimus aptarinėjo LRLS ir LSDP. Įvykiai abiejuose stovyklose parodė, kiek nusilpusios yra mūsų partijos.

LSDP patvirtino Balčytį. Būtų normalu, jeigu jis nebūtų įrašytas pirmu numeriu Europos parlamento rinkimuose. Kad ir ką besakytų Butkevičius, turbūt 99,9 procentų partijos žmonių laikosi nuostatos, kad rinkimai pralošti iš anksto. Turbūt jie teisūs, bet tokią situaciją lemia ir jų pačių požiūris. Andriukaitis ir Sakalas teisingai sako - kam kelti kandidatu žmogų, kuris atrodo pats netiki savo galimybėmis ir renkasi atsarginį variantą - dvejus rinkimus, nes žino, kad vienus praloš. Aišku, dar linksmiau buvo prieš kurį laiką, kai Butkevičius užsiminė, kad tikisi, jog kampanija bus korektiška - suprask, jokios konfrontacijos su Prezidente. Kaip laimėti rinkimus su ja nekonfrontuojant? Manau, kad atsakymo net Viktoras nežino, todėl konfrontuoja, kad ir ne su Paulausku, bet su partijos pirmininke.

Dar labiau nuvylė LRLS. Paskutinius metus jie nevengdavo pakritikuoti Prezidentės. Itin neblogus šansus galėjęs turėti Gailius, deja ne laiku ir ne vietoje pradėjo kalbėti apie klanus, o įrodymus pamiršo. Galiausiai, per paskutinį prezidentinį skandalą, kai Prezidentė gudriai „slapta“ pažyma pradėjo savo rinkimų kampaniją, liberalai gana pasyviai reagavo į pasirinktą būdą skandalą - glaistyti - BNS puolimą. Galiausiai metus Masiulis baigė kaip užsislaptinęs homofobas, nes vos neužmušė vargšo Gražulio, kuris neapdairiai mūsų didį liberalą palaikė gėjumi. Savaitgalį iš liberalų stovyklos skambėjo panegirika šalies vadovei, tik porą veikėjų pasakė, oi, susimovėm, reikėjo dalyvauti, nespėjom.

Aišku, bet kurio kandidato šansai prieš Grybauskaitę neatrodo labai įspūdingai. Bet nerimą kelia jau vien tai, kokie apatiški pasidaro dauguma žaidėjų, kai valdžios centras po 2009 metų Prezidento rinkimų pakrypo į Daukanto aikštės pusę. Be to, ne kartą turėjome pavyzdžių, kaip Pilypai iš Kanapių su gerais pinigais ir kūrybingu požiūriu prasukdavo geras kampanijas ir pasiekdavo gerų rezultatų.

DP strategija įdomi - jie elgiasi taip, lyg kandidatė būtų Graužinienė. Paulauskas daug dėmesio nepritraukia.

TT laikosi įsikibę savo senojo simbolio, kuris pradeda priminti tik erelio fosiliją.

Lenkai rinkimų nelaimės, o dalyvauti turbūt vėl bus patikėta garbė Tomaševskiui.

Drąsos kelias ką nors kels, gal net Venckienę, bet kol kas delsia. Tačiau bus įdomu.

TS LKD strategija aiški - jie turbūt mielu noru nusikopijuotų Ukrainos Rados įstatymą dėl protestų. Jau dabar nepaliaujamai malama liežuviais apie Rusijos agentus, jeigu kas nors išdrįsta pakritikuoti Prezidentę. Kas ne su jais ir Prezidente, tas su Rusija. Ir aišku, garsioji pažyma dabar yra partijos Alfa ir Omega. Labai graži strategija demokratinėje šalyje - esi arba su Prezidente, arba su Rusija. Bėda to, kad kažkodėl TS LKD reitingai dėl to nekyla. Ir liaudis netgi buvo nubaudę Prezidentę apklausose, kai ji pradėjo aiškiau palaikyti TS LKD prieš 2012 Seimo rinkimus.

Kas išgelbės intrigą? Ne Bronius Ropė. Turbūt ir ne Artūras Zuokas. Bet reikia laukti, galbūt atsiras nepartinių kandidatų.

Geltonsnapis Facebook'e

Euro įvedimas Lietuvoje: politiniai aspektai

Euras tarsi krenta iš dangaus. Dabar Butkevičius kalba, kai tai yra Vyriausybės programos vinis. Gal ir taip, tačiau rinkimų kampanijos metu nesijautė kažkokio ypatingo socdemų dėmesio šiam klausimui.

Dabar padėtis tokia, jog visos aplinkybės, kurios leistų atitikti Mastrichto kriterijus, egzistuoja. Galima suprasti Butkevičių - jeigu ne dabar, neaišku kada. Lietuva mėgsta savo biudžetą pralėbauti, o dabar pavyko pasitvirtinti taupųjį variantą.

Lietuva kitąmet per daug neišlaidaus. Bus atkurtos garsiosios valdininkų algos. Pensininkai nerimsta. jiems nepatinka, kad jų interesai aukojami dėl euro. Galima juos suprasti, bet ir nuraminti - dauguma šalių po euro įvedimo nesuka galvos, kaip jos atrodo Mastrichto kriterijų kontekste. Tikslas pasiektas, galima išlaidauti.

Susidaro įspūdis, kad eurui nuo 2015-ųjų pritaria TS LKD ir LSDP. TT kalba apie referendumą. Ir tai nėra kvaila, švedai yra taip pasielgę. Tuo labiau, kad Vyriausybė taip, kaip ir kolegų latvių, mes nemažus pinigus šviesdama visuomenę apie euro naudą. Jeigu tai bus daroma efektyviai, referendumo bijoti nereikia. Tauta nėra kažkokie avinai, kurie neturi savo nuomonės ir negali jos pareikšti. Be euro Lietuva nežlugs, nes Švedija, Danija, Britanija, Lenkija ir be jo neblogai atsilaikė per krizę. Tiesa, jų valiutos prie euro nepririštos.

DP skiedžia apie minimalią algą. Jų teisė skiesti. Neatrodo solidžiai. Bet galima pagirti už tai, jog daro viską, kad savo pažadus įvykdytų.

LLRA kol kas į eurą žiūri atsargiai. Bet greičiausiai žinant jų prigimtį, ieško kažkokios naudos, kurią LSDP galėtų suteikti už paramą.

LRLS siūlo palaukti. Ir jie nėra iš tų politinių jėgų, kurias būtų galima nupirkti.

Drąsos kelias griežtai prieš.

Apskritai, situacija dar neseniai atrodė kvailai. Butkevičius piktinosi Graužinienės šantažu, nors kaip jis sakė, Vyriausybėje sutarimas yra. Tačiau Vyriausybė ir koalicija šiuo metu yra laaabai skirtingi dalykai.

Dabar bus svarstomas įstatymas. Jis pasmerktas sėkmei - LSDP su TS LKD turi 71 vietą Seime, o dar greičiausiai parems lenkai, bent dalis darbiečių, tvarkiečių.

Taigi, kadangi kriterijus turėtume atitikti, valiuta turbūt keisis. Eilinį kartą dideli sprendimai daromi be didelių diskusijų. Sprendimo pasekmės didesnės negu dėl atominės - ji veiks geriausiu atveju turbūt pusšimtį metų, euras - iki pasaulio pabaigos ar okupacijos ar dar bala žino ko. Vasiliauskas leido sau arogantiškai pasakyti, kad diskusijų laikas praėjo. Tačiau kaip jis galėjo praeiti, jeigu iki šiol visi veiksmai praktiškai neturėjo jokio politinio atspalvio. O jeigu kiltų diskusijos, vėl ordos „pažangiai mąstančiųjų“ kaltintų runkelius, kad jie trukdo pažangai, kaip su skalūnais ir atomine elektrine. Kreivoka ta mūsų demokratijos samprata.

Geltonsnapis Facebook'e

Auksinio kamuolio rinkimai - kas turėjo nugalėti?

Mano galva, Auksinio kamuolio rinkimai kuo toliau, tuo labiau praranda savo prestižą. Kol jie buvo nesujungti su FIFA rinkimais, tol jie kėlė žymiai mažiau abejonių. Bene didžiausias triukšmas kilo 2008 metais, kai kamuolį gavo Ronaldo. Ir tai, labiau ne dėl jo vertumo, o reputacijos.

2009 metai gana aiškūs - kas daugiau nei Messi. Dėl 2010 - nesąmonė, kamuolį turėjo gauti Sneijder, arba Iniesta, nes pirmasis laimėjo Čempionų lygą ir tapo Pasaulio vicečempionu, kitas buvo pasaulio čempionų lyderis. 2011 irgi gana aiškūs metai. 2012 - nesąmonė. Ispanija laimėjo Euro 2012, todėl logiška, kad kadangi Čempionų lygą laimėjo Chelsea, neturėjęs vieno ryškaus lyderio, o vyko EURO 2012, kamuolį turėjo gauti Iniesta. Paradoksalu, bet UEFA apdovanojimai šiuo metu atrodo arčiau realybės.

Šiemet tikrai turėjo laimėti ne Messi. Netraukčiau jo net į 11-ikę - metai sugadinti traumų. Lieka CR ir Ribery.

CR metai kaip žaidėjui buvo geri. Mušė daug įvarčių, tempė savo klubą į priekį. Nutempė netoli - tik po naujų metų Atletico tapo nebe konkurentais kovojant dėl Primeros sidabro, Karaliaus taurė ir Čempionų lyga nelaimėtos, o praėję metai užbaigti trečioje Primeros vietoje.

Todėl, jeigu jau Ribery pateko į trejetuką, kamuolį turėjo gauti jis. Žmogus iš tų, kurie traiškė po savo kojomis visą futbolo Europą. Taip, jis nebuvo išskirtinis. Aš manau, kad kamuolio labiau nusipelnė Schweinsteigeris. Bet jeigu iš Bayern žaidėjų į trejetuką buvo įtrauktas jis, tuomet man abejonių visiškai jokių nėra.

Galima pavyzdžių rasti daug - Eurolyga ar EPL rinkdamos mėnesio žaidėją kone pagrindinį dėmesį skiria komandos rezultatams. Kas iš to, jeigu CR įmušė galybę įvarčių, o metai Real vieni blogesnių per paskutinį penkmetį, jeigu ne patys blogiausi. Anksčiau Ballon d'Or teikėjai į tai dėmesį kreipdavo.

Atskira šizofrenija simbolinė vienuolikė. Ką ten veikia Xavi, Alves, Ramos, Neymar? Buvo galybė vertesnių ten būti.

Bet kokiu atveju, CR galės savo balioną įsidėti į trofėjų lentyną ir demonstruoti anūkams. Šiemet sprendimas toks ir panašu, kad ateityje FIFA mus dar nustebins. Aš asmeniškai daugiau prestižo linkstu teikti UEFA naujovei - jų rinkimai artimesni mano futbolo suvokimui.

Geltonsnapis Facebook;e

Kuri Vyriausybė geresnė - Kubiliaus ar Butkevičiaus? Ministrų raundas

Praėjo daugiau nei metai, kai Butkevičius tapo premjeru. Vyko įdomių dalykų - vienose srityse proveržis, kitose sąstingis. Pabandysiu į Vyriausybes pažvelgti per ministrų prizmę.

Aplinka

Mazuronis deda Kazlauską į vienus vartus. Nuo pat Kazlausko darbo pradžios buvo kalbama, kad jeigu ne bičiulystė su Valinsku, pareigų jis niekaip negautų. Darbas buvo blankus. Mazuronis išjudino renovaciją, pradėjau labiau rūpintis aplinkosauga.

Energetika

0:2. Neverovičius daro didesnį įspūdį už Sekmoką. Bėda tik ta, kad pati Vyriausybė turi silpną poziciją energetikos klausimais. Prie Kubiliaus buvo atvirkščiai - asmenybė silpnesnė, bet dėl aiškios ir nedviprasmiškos Vyriausybės pozicijos padaryta nemažai.

Finansai

Šimonytė švelnina rezultatą. Šadžius nėra pats blogiausias finansų ministras, dirba gana ramiai, atitinka bendrą kabineto lygį. Šimonytė buvo išsigelbėjimas krizės metu dėl savo tvirtumo ir bekompromisiškumo.

Krašto apsauga

Status quo. Viena iš nedaugelio sričių, kur didelių įtampų nėra ir niekas per šitą laiką nepasikeitė. Vieną gydytoją pakeitė kitas.

Kultūra

Kubiliaus komanda lygina rezultatą. Gelūnas buvo galbūt vienintelis ministras, kurį kultūros bendruomenė žvelgiant iš šalies mylėjo. Birutis neatrodo kvailai, dirba gana ramiai, bet susidaro įspūdis, kad Gelūnas kaip žmogus buvo tinkamesnis.

Socialinė apsauga

Jankauskas atrodydavo solidžiau, nors po pirmų metų kažkurį paskelbti nugalėtoju būtų sudėtinga. Ir vienas ir kitas kalnų nenuvertė, kažin ar Pabedinskienė nuvers, todėl balsas Jankauskui, nes jis mokėdavo laiku patylėti.

Susisiekimas

4:2 Galvojau, kad Sinkevičius bus blogesnis ministras. Realiai labiausiai man kliūna tik tai, kad tradiciškai keičiami tikrai pelningai veikiančių bendrovių vadovai. Dauguma jų pelningai dirbo tik nuo tada, kada ministru tapo Masiulis.

Sveikata

Šukys buvo vienas pasyvesnių ministrų, bet Andriukaičio energija turbūt liejasi ne į tą pusę. Todėl 5:2.

Švietimas

Lygiosios. Nors ir mano, kaip tuomet dar tik būsimo studento likimo Steponavičiaus reforma nepakeitė, bet laisvosios rinkos džiunglėms mano galva švietime ne vieta. Pavalkis kol kas daugiau kalba, negu dirba, nors panašu, kad gerų idėjų kartais turi.

Teisingumas

Nesu toks didelis Šimašiaus gerbėjas ir nepasakyčiau, kad jo metai ministerijoje kažkuo išsiskyrė. Panašiai kol kas yra su Bernatoniu. Lygiosios.

Užsienio reikalai

Taisyklė liko ta pati - Užsienio politika bus tokia, kaip norės Dalia. Šiuo laikotarpiu nėra skirtumo, kuri kaukė atliks šį vaidmenį. Todėl lygu.

Vidaus reikalai

Kaip buvo labai blogai, taip ir liko. Melianą vertinti sunku dėl to, kad dirbo trumpai, kuo vienas už kitą blogesni Barakauskas su Palaičiu galima ginčytis iki nukritimo.

Ūkis

6:2 Žylius yra verslo žmogus, Gustas biurokratas, Vėsaitė kosmonautė. Kosmonautų ir biurokratų geriau į šį postą neskirti. Kad žmonės turintys neteorinių reikalų su verslu, gali dirbti puikiai, įrodė Žylius.

Žemės ūkis

Starkevičius buvo kažkokia bomba - po nežmoniškai daug metų pertraukos ūkininkai turėjo ministrą, kurį mėgo. Jukna situacijos į blogą per daug nepakeitė, bet perversmas buvo padarytas Starkevičiaus.

Rezultatas 7:2. Galvojau, kad bus truputį mažesnis. Bet kokiu atveju, Butkevičiaus vyriausybei kai kuriais atvejais užtenka neveikti racionaliai, kaip sakė Mažvydas Jastramskis, kad nesugriūtų tai, ką padarė Kubilius. :)

Geltonsnapis Facebook'e

2013 metų žmogus - Vladimiras Putinas

Beveik visus metus kas mėnesį apžvelgdavau to mėnesio penkis svarbiausius žmones pasaulio politikoje. Atėjo laikas susumuoti viską.

1. Vladimiras Putinas.

 Metai buvo puikūs. Opozicija didelių laimėjimų nepasiekė, jeigu ne Aleksėjaus Navalno sėkminga kova dėl Maskvos mero posto. Tačiau Maskva yra Maskva, Rusija yra Rusija ir kadangi Navalnas buvo nuteistas, daugelis rusų mano, kad jis toks pats plėšikas kaip Chodorkovskis. Kremlius sugalvojo ką daryti, kai Vieningosios Rusijos populiarumas smunka. Atsirado Rusijos liaudies frontas, partija įkurta dar prieš porą metų, tik nieko neveikusi. Dabar jos šefu bus Putinas. Kol Dūmos rinkimai dar neatėjo, neaišku kaip bus žongliruojama partijomis, galbūt, kaip jau yra padaręs Putino bičiulis Silvio Berslusconi, kuris įkūrė partiją Pirmyn Italija, paskui ją reorganizavo į Laisvės žmones, o galiausiai pernai vėl reorganizavo ir pasiėmė senąjį pavadinimą. Chebra ta pati, etiketė nauja. Putinas šiemet buvo minimas tarp kandidatų į Nobelio premiją. Daug kas piktinosi. Aš tikrai ne. Bent jau Obama savo laiku labiau nusipelnęs nebuvo. Konfliktas Sirijoje neišspręstas, bet Putino planas padėjo išvengti regioninio karo, o tai savaime suponuoja tai, kad žmogus premijos iš esmės nusipelno. Jo draugas Asad liko savo poste, o Sirija vis labiau traukiasi į užmarštį. Dar nuostabiau atsitiko su Ukraina. Buvo momentų, kai atrodė, kad ES Asociacijos sutartis jau neišvengiamas. Bet Putinas laimėjo ir čia. Maidanas protestuoja, bet protestai išsikvepia. Kone iš dangaus nukrito Snowden, leidęs supriešinti Vakarus. Galiausiai - į laisvę išleisti politiniai kaliniai. Tie, kurie nepavojingi, nes pavargo, arba renkasi idiotiškus metodus, kurie kiršina visuomenę. Taigi, Putino įvaizdis išliko geras. Kas buvo blogai? Navalnas sąžininguose rinkimuose būtų patekęs į antrą turą ir nerimas dėl Sočio. Bet čia kiti metai. Šie metai beveik tobuli.

2. Hassan Rouhani. Tapo Irano prezidentu. Žmonių reakcijos truputį priminė Obamos pergalę - daug geresnio gyvenimo vilčių. Vilties ženklu jis tapo ir Vakarams, kol kas jis yra žmogus, su kuriuo bent galima kalbėtis. Prasidėjo šioks toks dialogas su Vakarais. Ir jis prasidėjo būtent dėl pokyčių Irane. Pažadėjo, kad branduolinė programa bus vykdoma taikiems tikslams ir Vakarai galės inspektuoti. Tai jau žingsnis į priekį ir nutolsta galimo karo perspektyva.

3. Edward Snowden. Šis vyrukas pasakė gana nedaug, bet to užteko, kad pasaulio įvykiai pakryptų kitaip. Paviešinta tai, ką ne vienas nujautė - JAV šnipinėja savo sąjungininkus. Pirmiausiai ėmė rimtai strigti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos. Rusija suteikė jam prieglobstį, tai sudavė jau eilinį, kad ir labai stiprų smūgį šalių santykiams. Galiausiai pradėjo aiškėti daugiau detalių, tai itin įsiutino Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos valdžią. Taigi, Snowden buvo didžiausias sumaišties kėlėjas 2013 metais.

4. Barack Obama. Pirmieji kadencijos metai buvo be proto sunkūs. Išliko nugalėtoju Vyriasybės uždarymo istorijoje - respublikonai iš šios liūdnos situacijos išėjo su dar žemesniais reitingais. Kitas laimėjimas yra tai, kad turėjo kantrybės išlaukti ir karštligiškai nesiuntė JAV kariuomenės į Siriją. Problema buvo išspręsta kitais būdais. Atlikti kelis svarbūs diplomatiniai žingsniai, pavyko sutaikyti Izraelį ir Turkiją, Pietų Korėjai aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta parama, jeigu šiauriniai kaimynai ims žvanginti ginklais. Tačiau problemų buvo daugiau - sekimo skandalas, ambicijas turėjo užgauti tai, kad Sirijos planą pasiūlė Rusija, reitingai išlieka kuklūs. Visgi, patys demokratai pernai atrodė stiprūs kaip niekad - susigrąžino Niujorko mero postą, visos demografinės ir politinės tendencijos žada, kad ateityje respublikonai gali būti silpnesni konkurentai, negu yra dabar.

5. Angela Merkel. Šiemet jai buvo svarbus vienas dalykas - laimėti rinkimus. Pavyko ir dar taip sėkmingai, kaip jos CDU/CSU jau seniai buvo. Pavyko ir sudaryti koaliciją su iš pradžių itin rėksmingai atrodžiusiais socialdemokratais. Tai ir buvo svarbiausia. Komanda gera, ypač svarbu tai. kad pasikeitė užsienio reikalų ministras - vokiečiai raudonuodavo dėl G. Westerwelle. Dar vienas akcentas - šnipinėjimo skandalas. Ir šiaip Vokietija nepriklauso prie JAV artimiausių Europos galiūnių, o dabar buvo viena iš tų šalių, kurios karščiausiai reagavo į skandalą.

Geltonsnapis Facebook'e

Atlanto revoliucija

Gandonešiai teigia, kad Žaliūkas parekomendavo Evaldą Razulį Leeds United treneriui. Skamba neblogai, nes tokio lygio klubuose lietuvius galima skaičiuoti ant rankų pirštų. Kazlauskas ir Virkšas Arsenal peržiūroje. Ar tai reiškia, kad Lietuvos futbole įvyko kažkas neįtikėtino? Ne, tiesiog Lietuva pradeda gauti naudos iš to, kad kažkodėl Konstantinas Sarsanija nusprendė imtis Atlanto atgaivinimo.

Sarsanija žymiai geriau žinomas kaip futbolo agentas. Per žaidėjo karjerą yra atstovavęs Maskvos Dinamo. Kaip futbolo agento turbūt garsiausias klientas buvo Malofėjavas. Keliuose klubuose dirbo treneriu, bet be pribloškiančios sėkmės. Visgi, kaip agentas, dirbęs Rusijos rinkoje, turi neblogų ryšių. Kai jis pasakė, kad Razuliu domisi Ligue1 klubai, o Kazlauskas su Virkšu keliaus į Arsenal peržiūrą, daug kas netikėjo. Dabar po truputį viskas pildosi.

Su jaunimu viskas aišku. Jeigu jau Arsenal jie domina, tai suras sau vietas jeigu ne Arsenal, tai kurio nors kito rimto klubo jaunimo rengimo sistemoje. Jeigu pasiseks pakliūti į komandą, nebūtinai kurią nors dieną jie taps gunner'iais, bet futbolo mokykla bus išeita unikali. Tikimybė, kad kada nors jie žais nors ir už kurios nors stiprios lygos vidutiniokus ar autsaiderius, tikrai išauga. Apskritai, smagu, kad mūsų talentai jau turi geresnes kryptis, negu Rusija, kur ne vieno talentas buvo numarintas suolo. Vis daugiau mūsų jaunimo Italijoje: Slivka Juventus, Švedkauskas priklauso Romai, daugėja vyrukų Anglijoje, kol kas tiesa, ne elitiniuose klubuose. Bet tai kur kas geresnė platforma daryti karjerą, nors Slivka Juventus nėra tvirtas jaunimo komandos starto sudėties žaidėjas, o Švedkauskas žemesnėje lygoje yra pirmas-antras vartininkas. Belieka palinkėti jaunimui sėkmės.

Razulio situacija kitokia. Nėra jis tikrai pasaulio stebuklas ir žaisdamas už  rinktinę atrodo silpnokai. Leeds United žaisti ne ką lengviau. Konkurencija būtų nemaža ir abejoju, ar jis sugebėtų išsikovoti vietą starto sudėtyje, bet vien galimybė prisijungti prie šio legendinio klubo būtų puiki.

Visgi, niekas per daug mūsų futbolo pasaulyje neapsivertė. Turėjome ir anksčiau talentingų žaidėjų, turėjome ir vietinių žvaigždžių puolime. Pasikeitė tai, kad jie sugeba lengviau nors priartėti prie didesniųjų klubų slenksčio. Ir tokie žmonės, kaip Sarsanija palengvina tas galimybes. Tai daro gerą reklamą pačiam Atlantui, uždirbs pinigus, padės pritraukti rėmėjų. Ir bus tik geriau mūsų futbolui.

Geltonsnapis Facebook'e

Ministrų reitingas. Sausis

Paskutinio mėnesio vaizdas toks:

1. (5) Juozas Bernatonis.

 Pradėjo veikti įstatyminės bazės informacinė sistema, palengvinsianti teisininkų darbą. Viešėjo Juodkalnijoje. Pabrėžė kovos prieš korupciją svarbą. Pabrėžė jaunimo dalyvavimo rinkimuose svarbą. Dalyvavo apeliacinio teismo jubiliejaus minėjime. Jam pirmininkaujant pasiekti keli svarbūs susitarimai ES Ministrų Taryboje. Dalyvavo Europos piliečių metų baigiamuosiuose renginiuose. Svarstoma, kaip užtikrinti geresnę valstybės teisinę pagalbą.

2. (6) Vytenis Andriukaitis. Pasiūlė genialiai paprastai sumažinti eiles gydymo įstaigose - lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms bus galima išrašyti pusės metų receptus. Pasiūlė naujas kompensacijas pacientams. Pabrėžė paslaugų kokybės svarbą. Žada, kad mažės vaistų kainos ir galbūt bus draudžiama jų reklama. Siūlo neprekiauti alkoholiu ministerijose. Pabrėžė, kad sistema turi veikti tvariai. Nori teistis su Bendruoju Pagalbos centru. Pasiūlė Balčyčiui pasirinkti, kuriuose rinkimuose dalyvauti.

3. (1) Jaroslavas Neverovičius. Pateko tarp geriausiai tautiečiams žinomų ministrų. Dalyvavo bendrame Seimo ir EP ekonomikos komitetų posėdyje. Lankėsi Briuselyje, pristatė pirmininkavimo rezultatus. Parengė ataskaitą dėl bendros ES rinkos energetikoje. 

4. (7) Linas Linkevičius. Nenorėjo kalbėti apie Graužinienės vizitą į Ukrainą. Teigia, kad Ukrainos valdžia pasirinko antieuropinį kelią. Maidane dalijo pirštines, pasmerkė smurtą prieš protestuotojus, ten atstovavo ES. Pabrėžė verslo pagalbos svarbą pirmininkaujant ES. 

5. (11) Šarūnas Birutis. Norėjo daugiau milijonų kultūrai. Lankėsi Ignalinoje. Per metus nuskurdo (šiek tiek). Pasveikono Vancevičių. Įteikė Kultūros ministerijos premijas. Sukritikavo gigantišką Kretingos bibliotekos projektą. Pagyrė taip, kaip Kaunas elgiasi su kultūros įstaigomis. Gavo pagyrų už tinkamą laikyseną dėl Tautinių mažumų įstatymo.

6. (2) Juozas Olekas. Užkalė milijoną. Džiaugėsi augančiu finansavimu ir tarptautinėmis misijomis. Susitiko su JAV specialiųjų operacijų vadu Europai. Sunerimo dėl Iskander raketų Karaliaučiuje. Džiaugėsi sėkmingu pirmininkavimu.

7. (13) Rimantas Sinkevičius. Pabrėžė, kad transporto sektorius turi veikti efektyviau. Susirūpino keleivių teisėmis. Reiškė susirūpinimą dėl Rail Baltica. Nori pokyčių transporto sistemoje. Supykdė žemdirbius kalbomis apie kelių mokestį jų technikai.

8. (12) Algimanta Pabedinskienė. Lankėsi Vilniaus darbo biržoje. Teigė, kad pirmininkavimas jos srityje buvo sėkmingas. Pasiūlė atidėti MB apmokestinimo pokyčius. Nenorėjo diskutuoti dėl viceministrų keitimo. Rūpinosi darbuotojų saugumu. Pagerbė neįgalius sportininkus. Paruošė darbo užmokesčių valstybių valdomų įmonių vadovams tvarkos pokyčius, kurie atrodė keistokai.

9. (14) Valentinas Mazuronis. Teigia, kad Vilnius gali neskubėti su šilumos ūkio modernizavimu. Saulių Bucevičių pavadino šešėlinio verslo lobistu. Teigė, kad reikalingos trys atliekų deginimo gamyklos. Lankėsi Kaišiadoryse, o jo ministerijoje - STT. Gynė Viktorą dėl nepagarbos teismui bylos.

10. (10) Rimantas Šadžius. Apsižodžiavo su Graužiniene dėl MMA. Teigė, kad kainos dėl euro keisis nedaug. Rūpinosi pensijų kompensavimo klausimais, nors ir pripažino, kad tai vyks ne artimiausiu metu. Teigė, kad dėl Latvijos euro įsivedimo, pasikeitė ir mūsų ekonominė padėtis. Iki pavasario žada atlikti turto valdymo reformą. Teigia, kad ekonomiką gaivina vidaus vartojimas. Jam pirmininkaujant sutarta dėl bankų priežiūros, bet Briuselyje išgirdęs klausimus apie lietuviškas aktualijas negerbė žurnalistų ir beveik žaidė gaudynes.

11. (4) Vigilijus Jukna. Pirmininkavo susitariant dėl ES bendros žemės ūkio politikos gairių. Planuoja remti žemės ūkio specialistų rengimą. Grybų, bičių ir gyvulių augintojams siūlo pigesnį dyzeliną. Paskyrė kontraversišką šefą Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

12. (3) Evaldas Gustas. Išbrido iš skolų. Paskirstė pinigus šilumos tinklų atnaujinimui. Pasiūlė perpus sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų. Kad tai sužinotų, ekspertams sumokėjo 100 000 LT Skyrė pinigų menų inkubatoriams. Susitarta bendradarbiauti su Malaizija.

13. (9) Dainius Pavalkis. Pažadėjo daugiau pinigų švietimui. Dalyvaus universitetų verslumo forume. Lankėsi profesinėse mokyklose. Kalbėjo apie mokymosi visą gyvenimą svarbą. Lankėsi Sorbonoje. Tarp profesinių mokyklų vadovų įtartinai padaugėjo darbiečių.

14. (8) Dailis Barakauskas.Tikisi, kad iš rezervo bus skirta pinigų pareigūnų pensijoms, kurių dalis jų negauna, teigė kad lėšos nebus naudojamos kitiems tikslams. Nenori atleisti interesus supainiojusio savo patarėjo. Padėkojo pareigūnams už Rytų partnerystės renginio saugumą. Paaiškėjo, kad tik Vilniuje ir Klaipėdoje BPC veikia taip, kaip turėtų. Paaiškėjo, kad yra šventęs šventes su kriminaliniais autoritetais. Teigia, kad mūsų emigrantai ES saugumo problemų nekelia.

Geltonsnapis Facebook'e

Kova dėl EPL titulo - mintys po pirmo rato

Anglijos čempionatas visada intriguoja, bet tokios kovos nebuvo senokai. Pirmauja Arsenal, kuris iki šiol buvo dažniau minimas kaip nesėkmių sinonimas. Taigi, laukia daug įdomių dalykų.

*****

5 žvaigždučių nusipelno Arsenal, Everton ir Liverpool.

Arsenal pagrindinį darbą atliko vasarą - išsaugojo lyderius ir sensacingai pasikvietė Ozil. Kas šiemet kitaip negu kitais sezonais, kai kanonieriai irgi demonstruodavo puikų futbolą? Futbolas dar puikesnis :D, be to, jie netapo, kaip kai kas manė sezono pradžioje tik Ozil komanda. Didvyrių yra ir daugiau - Ramsey, Flamini, Giroud, centro gynėjai žaidžia geriau, negu iš jų buvo tikimasi. Ko reikia, kad sezono antra pusė būtų tokia pati gera? Pirmiausiai konkurento Giroud. Nors jis irgi stebina, bet technikos stebuklu ar stebuklingų galių puolėju niekada nebuvo. Podolski centre žaidžia silpnokai, Theo žymiai geresnis krašte, Bendtner išlieka šiokiu tokiu futbolo nesusipratimu. Daugelyje kitų pozicijų +/- lygiaverčių žaidėjų užtenka, tad jeigu bus sustiprintas puolimas ir nekamuos traumos, bent jau už pirmo ketvertuko ribų Arsenal nenukris.

Everton stebina todėl, kad turnyrinėje lentelėje lenkia MU ir Spurs. Sprendimas įdarbinti treneriu Martinez buvo žiauriai rizikingas. Taip, jo reputacija gera, propaguojamas žaidimo stilius prašmatnus, bet tai žmogus, kurio treniruotas klubas paliko EPL. Pavyzdžių, kaip galima žaisti gerą futbolą, bet nepasiekti gerų rezultatų, apstu, galima prisiminti tą pačią nestabiliai taškus renkančią Swansea. Tačiau Everton kol kas nuostabus. Džiugina jaunimas - Barkley, Lukaku, vaizdo negadina veteranai. Visgi, savo pinigų už Everton nestatyčiau. Realu, kad liks 7-i, už Spurs ir MU.

Liverpool nėra labai stabili komanda. Nors įrodė, kad gali būti sėkmingi be Suarez, tačiau ne visas netektis pavyksta kompensuoti, be to, nedaug dabartinės sudėties žaidėjų yra ragavę daug tokio lygio futbolo, kai klubas pajėgus kautis dėl aukščiausių vietų. Vos apie 10 vyrukų uostę ČL parako. Visgi, pagal žaidėjų išteklius Liverpool irgi neverčia iš koto. Bet kol kas jie kaunasi. Subrendo Suarez, žiba Sturridge, Henderson, Coutinho, bent jau neprasčiau nei pernai Reina atrodo Mignolet. Liverpool yra ateities komanda. Šiemet visgi prognozuočiau tik 5-uką, bet dėl 4 vietos turėtų muštis iki sezono pabaigos.

****

4 žvaigždučių zonoje sutinkame Manchester City ir Newcastle.

MC įvyko revoliucija. Atsimušinėtojų būrį pakeitė Inžinierius. Komanda pradėjo žaisti uraganinį futbolą. Galėjau duoti 5 žvaigždutes, bet sulaikė du dalykai - taškų bajoriškas švaistymas pirmais mėnesiais išvykose ir tai, jog akivaizdu, kad ši pavara dar nėra aukščiausia. Dabar MC atrodo neabejotini favoritai, vis stabilesnis ir sunkiau sustabdomas galiūnas. Žaidėjų pasirinkimas nuostabus. Aguero, Negredo, Yaya, Narsi, Fernardinho žaidžia nuostabius sezonus. Jeigu ne Hart prastoka forma ir centro gynėjus kamuojančios traumos, MC būtų atitrūkę. Dabar jie yra pagrindiniai favoritai laimėti lygą.

Newcastle galingas kas antrą sezoną :). Iš pirmo žvilgsnio šį sezoną jie neatrodo kažkuo išskirtinė komanda, bet taškus renka stabiliai. Remy ir Cabaye žaidžia taip, kad žiemą gali būti ne taip jau lengva juos išlaikyti. Visgi, turbūt aukščiau 7 vietos Newcastle nekils. Resursų turima mažiau, negu reikia kovai dėl pirmo ketvertuko.

***

Trijų žvaigždučių zonoje sutinkame Chelsea.

Mou nulipdo tradicinę savo stiliaus komandą - gana nuobodžią, gerai besiginančią, mokančią gerai sužaisti prieš pagrindinius konkurentus. Tiesa, šį sezoną kol kas nemažai taškų barstoma prieš vidutiniokus. Komanda galinga, bet visada susidaro pažeidžiamumo įspūdis. Netikiu, kad titulas atkeliaus į Stamford Bridge, nebent Chelsea įjungs aukštesnę pavarą. Pagrindinės problemos turbūt puolime - nors Oscar, Hazard ir Schurrle atrodo neblogai, bet nei vienas iš turimų puolėjų kol kas nėra pasiekęs tokios formos, kuri leistų vienam nulemti rungtynių likimą. Liverpool ir MC muša kur kas daugiau įvarčių.

**

Dviejų žvaigždučių zonoje sutinkame MU.

Moyes yra Išrinktasis, bet būti Išrinktuoju ar būti SAF yra labai skirtingi dalykai. Komanda atrodo blankiai. Nors taškai renkami vis stabiliau, MU atrodo kaip komanda be savo veido, kone atsitiktinis žaidėjų būrys. Be Januzaj, Rooney ir Wellbeck nelabai yra kuo džiaugtis. Itin pažeidžiami MU yra aikštės viduryje - tiesiog būrys be proto ribotų žaidėjų. Arba atakos kraštuose - Valencia, Young ne vieną faną savo žaidimu varo į neviltį. Neaišku, ką tokio lygio klube veikia Anderson. Talentingas japonas Kagawa blaškomas po įvairias pozicijas. Problemų daug ir jeigu nebus apsipirkimo žiemą, MU dėl titulo nekovos, bet visgi tikiu, kad iki 4-uko nusikapstys.

*

Vienos žvaigždutės zonoje - Spurs.

Vienintelis skirtumas - MU nesileidžia žeminami. Su Spurs AVB eros pabaigoje darė kas ką norėjo. Kodėl Spurs sugriuvo. Pirma, netinkamas treneris. Pažvelgus į šio sezono žaidimą, su tikrai talentinga komanda jokio rezultato. Trūksta susižaidimo. Taip, bet man peršasi išvada, kad su Harry Spurs būtų geresni ir pernai, ir šiemet. Antra, Bale buvo dar svarbesnis komandai negu atrodė. Kai išeina vienas žmogus ir viskas griūva, tampa akivaizdu, kad jis buvo dar geresnis, nei atrodė. Primena Xabi išvykimą iš Liverpool. Trečia, stichiškas apsipirkinėjimas. Lamela turbūt grįš į Italiją, Soldado kol kas labai nuvilia, Paulinho irgi nėra toks, koks rinktinėje,  Holtby, Sigurdsson, Capoue - AVB nupirkti vyrukai po pusės sezono ar kiek daugiau klube gali palikti Spurs, nors logiškai AVB turėjo įsigyti tuos, kurie jo schemoms buvo tinkami. Adebayor sėdi ant suolo, paskui paaiškėja, kad yra geros formos. Bene vieninteliai šviesuliai - Townsed ir Eriksen. Surinkta įdomi žaidėjų chebra, bet ar jie taps komanda, ar pasiliks gana beviltišku būriu, parodys laikas. Sherwood kol kas iš koto neverčia, bet bent jau klubas kol kas atrodo truputį geriau. Visgi, nemanau, kad kitą sezoną jie žais ČL.

Geltonsnapis Facebook'e

Gruodžio mėnesio žmogus - Vladimiras Putinas

Tradiciškai apie tuos, kas per mėnesį buvo ryškiausi pasaulio politikoje.

1. Vladimir Putin.

Tobuli metai pasibaigė netobulai, nes Volgogrado teroro aktai sudavė smūgį. Tačiau olimpinės žaidynės dar neprasidėjo, rusai visada išsiskyrė tuo, kad tarptautinius renginius organizuodami siekia perfekcionizmo, tad visgi manyčiau, kad galbūt ir kosminėmis išlaidomis, bet saugumas bus palaikomas sėkmingai. Kiti dalykai buvo nuostabūs - Janukovyčius priėmė draugiškai pasiūlytą paramą, protestuose Kijevo žmonių skaičius su nedidelėmis išimtimis mažėja, pavyko parodyti žmogišką veidą, išleidžiant arba politiškai nebepavojingus kalinius (Chodorkovskis) arba begalvius (Pussy Riot). Nei vieni, nei kiti jam nepavojingi. Taigi, laikas praleistas gerai.

2. Angela Merkel. Vokietija naujus metus pasitiko su nauja Vyriausybe, o iš karto po rinkimų atrodė, kad procesai užtruks. Žalieji, kurie mažiausiai turėjo kuo rizikuoti eidami į sąjunga su krikdemais nusprendė, kad to daryti neverta, o socialdemokratai rodė ambicijas ir atsargumą. Visgi, susitarimas pasiektas ne taip jau ir ilgai užtrukus, pati komanda atrodo solidi ir pasiruošusi dirbti, o ne kelti skandalus (nebus joje Pero Stenbruck).

3. Abdel Fattah al Sisi. Egiptas sausį balsuos dėl naujos konstitucijos. Diskusijos valdžios lygmenyje iš procedūrinės pusės atrodė keistokai, pats dokumentas irgi turi tiek stiprių, tiek silpnų pusių. Aišku viena, islamaistine valstybe Egiptas netaps. Kitas svarbus laikinojo šalies vadovo žingsnis - Musulmonų brolijos uždraudimas. Šiai organizacijai tai nėra naujiena, pogrindyje jie veikdavo nemažiau sėkmingai, nors tai reiškia, kad legaliais būtais bent jau artimiausiu metu į valdžią ji grįžti negalės.

4. Catherine Ashton. Čia ji kaip ES personifikacija. ES nutarė, kad sutarties su Ukraina reikalai nejudės, kol vyksta protestai ir valdžia per juos elgiasi brutaliai. Aišku, kad ES reikia Ukrainos ir buvo galima elgtis nuolaidžiau tada, kai sprendėsi, kokią kryptį pasirinks Ukraina. Bet dabartinėje situacijoje derybos su režimu būtų didelis spjūvis į veidą demokratinėms Ukrainos jėgoms ir protestuotojams.

5. Nelson Mandela. Jis per šį mėnesį nieko išskirtinio nepadarė. Tiesiog jo mirtis vėl priminė tai, ką gali padaryti didelių tikslų turintis žmogus, jeigu jo nepalaužia jokie sunkumai. Afrika liko našlaite.

Geltonsnapis Facebook'e