2014 m. sausio 20 d., pirmadienis

Prezidento rinkimai 2014 - partijų silpnumo apogėjus?

Savaitgalį prezidento rinkimų klausimus aptarinėjo LRLS ir LSDP. Įvykiai abiejuose stovyklose parodė, kiek nusilpusios yra mūsų partijos.



LSDP patvirtino Balčytį. Būtų normalu, jeigu jis nebūtų įrašytas pirmu numeriu Europos parlamento rinkimuose. Kad ir ką besakytų Butkevičius, turbūt 99,9 procentų partijos žmonių laikosi nuostatos, kad rinkimai pralošti iš anksto. Turbūt jie teisūs, bet tokią situaciją lemia ir jų pačių požiūris. Andriukaitis ir Sakalas teisingai sako - kam kelti kandidatu žmogų, kuris atrodo pats netiki savo galimybėmis ir renkasi atsarginį variantą - dvejus rinkimus, nes žino, kad vienus praloš. Aišku, dar linksmiau buvo prieš kurį laiką, kai Butkevičius užsiminė, kad tikisi, jog kampanija bus korektiška - suprask, jokios konfrontacijos su Prezidente. Kaip laimėti rinkimus su ja nekonfrontuojant? Manau, kad atsakymo net Viktoras nežino, todėl konfrontuoja, kad ir ne su Paulausku, bet su partijos pirmininke.

Dar labiau nuvylė LRLS. Paskutinius metus jie nevengdavo pakritikuoti Prezidentės. Itin neblogus šansus galėjęs turėti Gailius, deja ne laiku ir ne vietoje pradėjo kalbėti apie klanus, o įrodymus pamiršo. Galiausiai, per paskutinį prezidentinį skandalą, kai Prezidentė gudriai „slapta“ pažyma pradėjo savo rinkimų kampaniją, liberalai gana pasyviai reagavo į pasirinktą būdą skandalą - glaistyti - BNS puolimą. Galiausiai metus Masiulis baigė kaip užsislaptinęs homofobas, nes vos neužmušė vargšo Gražulio, kuris neapdairiai mūsų didį liberalą palaikė gėjumi. Savaitgalį iš liberalų stovyklos skambėjo panegirika šalies vadovei, tik porą veikėjų pasakė, oi, susimovėm, reikėjo dalyvauti, nespėjom.

Aišku, bet kurio kandidato šansai prieš Grybauskaitę neatrodo labai įspūdingai. Bet nerimą kelia jau vien tai, kokie apatiški pasidaro dauguma žaidėjų, kai valdžios centras po 2009 metų Prezidento rinkimų pakrypo į Daukanto aikštės pusę. Be to, ne kartą turėjome pavyzdžių, kaip Pilypai iš Kanapių su gerais pinigais ir kūrybingu požiūriu prasukdavo geras kampanijas ir pasiekdavo gerų rezultatų.

DP strategija įdomi - jie elgiasi taip, lyg kandidatė būtų Graužinienė. Paulauskas daug dėmesio nepritraukia.

TT laikosi įsikibę savo senojo simbolio, kuris pradeda priminti tik erelio fosiliją.

Lenkai rinkimų nelaimės, o dalyvauti turbūt vėl bus patikėta garbė Tomaševskiui.

Drąsos kelias ką nors kels, gal net Venckienę, bet kol kas delsia. Tačiau bus įdomu.

TS LKD strategija aiški - jie turbūt mielu noru nusikopijuotų Ukrainos Rados įstatymą dėl protestų. Jau dabar nepaliaujamai malama liežuviais apie Rusijos agentus, jeigu kas nors išdrįsta pakritikuoti Prezidentę. Kas ne su jais ir Prezidente, tas su Rusija. Ir aišku, garsioji pažyma dabar yra partijos Alfa ir Omega. Labai graži strategija demokratinėje šalyje - esi arba su Prezidente, arba su Rusija. Bėda to, kad kažkodėl TS LKD reitingai dėl to nekyla. Ir liaudis netgi buvo nubaudę Prezidentę apklausose, kai ji pradėjo aiškiau palaikyti TS LKD prieš 2012 Seimo rinkimus.

Kas išgelbės intrigą? Ne Bronius Ropė. Turbūt ir ne Artūras Zuokas. Bet reikia laukti, galbūt atsiras nepartinių kandidatų.

Geltonsnapis Facebook'e

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą