Darbo partija: Mazuronio versija

Viktoras Uspaskichas yra vienas talentingiausių politikų Lietuvoje. Sakau tai nuoširdžiai. Kiek kartų stojosi ant politinių minų, visada likdavo sveikas. Dauguma jo veiksmų buvo visiškai sensacingi, pavyzdžiui, kai Gedvilą Seimo pirmininko kėdėje pakeitė Graužinienė. Tai, kad partija yra lojali ir tiki savo lyderiu, palengvina veikimo laisvę.

Dabar sugalvotas naujas planas, kurį įgyvendinus, partijos lyderiu taptų Valentinas Mazuronis. Uspaskichas viešai pareiškė, kad rems Mazuronį. Tai yra svarbus žingsnis, nes šiaip jau Vytautas Gapšys dažnai daugelio buvo laikomas natūraliu įpėdiniu ir ateities pirmininku. Kalbama ir apie Gediminą Vagnorių (nors reiktų atsiminti, kad XXI amžius, o ne XX), Artūrą Paulauską, kurio kandidatūrą reiktų irgi vertinti rimtai.

Tačiau kokį efektą duoda lyderio parama net ir silpniau personalizuotoje partijoje, parodė TS LKD. Dabar Mazuronį reiktų vertinti kaip favoritą Nr. 1.

Mazuronis kaip liberalas buvo beveik nežinomas. Net ir 2002 m. Pakso kampanijoje buvo gerokai labiau matomų veidų. Tačiau per patį prezidentinio skandalo įkarštį ėmėsi partijos vairo.

Ilgą laiką tikrai atrodė kaip vienas uoliausių Rolando Pakso bendražygių. Šiam išvykus dirbti į Europos parlamentą, jautėsi, kad partijoje Mazuronio svarba dar išaugo, nes Paksas tikrai tapo gerokai mažiau nacionalinėje politikoje matoma figūra.

Kai po 2012 m. rinkimų tapo Aplinkos ministru, tikrai daugelį nustebino tuo, kaip sėkmingai tvarkėsi savo srityje. Tačiau prasidėjo rimtesni konfliktai. Nors Mazuronis dabar kalba, kad 2013 m. buvo susijungimo su DP šalininkas, tačiau tuometiniai jo pasisakymai rodo, kad į procesus žiūrėjo atsargiai. Mazuroniai buvo bene vieninteliai sprendimo eilinį kartą kelti Paksą kandidatu į prezidentus kritikai, nors buvo aišku, kad eilinį kartą tai padaryti bus negalima, partija liko be kandidato. Mazuronis nevengė kritikuoti ir kitų partijos lyderio sprendimų, neatsisakė Europos parlamento mandato. Tad Mazuronių pasitraukimas buvo logiškas.

Andrius pasirinko LRLS, o dėl Valentino diskusijų buvo įvairių. Daugelis manė, kad tai bus LSDP arba LRLS. Tačiau dabar sprendimas kitas. Kad DP ieškos gelbėtojo iš išorės, kalbėta iškart po netikėto Graužinienės pasitraukimo. Kalbėta apie Zuoką, bet pasirinktas Mazuronis.

Kalbant apie Valentiną Mazuronį kaip politiką, krenta į akis įdomi detalė, jog jis niekada nėra laimėjęs rinkimų kaip asmenybė, visada į visus postus renkamas pagal sąrašą. Tačiau jis įrodė, kad gali sėkmingai vadovauti partijai de facto, jeigu niekas iš viršaus nesiūlo keistų politinei logikai prieštaraujančių sprendimų, dėl ko ir sugriuvo jo sąjunga su Paksu. Jeigu Uspaskichas pasitikės Mazuroniu, tada DP pasirinkimas turbūt yra sėkmė.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Europos lygos pusfinalių prognozės

Liko 4 komandos, taurė keliaus į Italiją, Ukrainą arba antrą kartą iš eilės į Seviliją. Prognozės tokios.

Napoli - Dnipro

Napoli fanai turėtų džiaugtis. Kaip šioks toks gerbėjas, po burtų ramiau atsikvėpiau ir aš, nes finale Napoli turėtų žaisti. Lengva nebus. Ukrainai dabar kaip niekad reikia šventės, kai baisūs dalykai vykstą Rytų Ukrainoje. Atsakomosios rungtynės Dnepropetrovske gali būti pragariškas išbandymas, ypač jeigu po pirmųjų rungtynių liks daug klaustukų. Napoli motyvacijos taip pat neturėtų trūkti. Šiemet jie būtų žaidę Čempionų lygos grupių turnyre, jeigu ne dabartinė gana absurdiška atrankos sistema, kuri sukuria skirtingo sunkumo kelius į grupių turnyrą. Napoli kliuvo Athletic - motyvuotesnį varžovą surasti būtų sunku. Po banguoto sezono, jo finišas Napoli yra tiesiog puikus. Jei kovas buvo tragiškas ir atrodė, kad Napoli tuoj kris lentelėje iki ACM ar Inter, tai dabar pietiečiai nepralaimėjo 5 paskutinių rungtynių. Maža to, trys pirmosios iš šios serijos buvo pergalės trijų įvarčių skirtumu. 16 įmuštų įvarčių per 5 rungtynes turėtų ukrainiečius neraminti. Su Callejon, Mertens, Higuain (foto), Gabbiadini, Hamsik, Zupata ir Insigne tai yra geriausia puolimo mašina Europos lygoje. Napoli kova Italijoje irgi nebaigta - medaliai pasiekiamas rezultatas. Nors Lazio sezono pabaigoje tokie pat žvėriški, bet jų mašina po truputį lėtėja, o Roma apskritai yra gana apgailėtina. Nors kova dviem frontais blaško, o artėja svarbus pasimatymas su ACM, Napoli pajėgus žengti į finalą ir dvikovų su Dnipro periodu neprarasti taškų namie. Dnipro medalius tikrai laimės. Bet jiems bronzos nepakaks norint patekti į Čempionų lyga reikia sidabro. Atotrūkis nuo šachtininkų vos taškelis. Bet iš trejų artimiausių rungtynių namų fronte, dvejų svarba milžiniška - su šachtininkais vyks kova Taurės pusfinalyje, lygoje lauks sunki išvyka į Odesą, kur lauks Chornomorets. Dnipro nepralaimėjo 9 paskutinių rungtynių iš eilės, po žiemos pertraukos pralaimėjo tik kartą. Bet Napoli ansamblis galingesnis, tad Ukrainiečių pelenė už princo neištekės.

Sevilla - Fiorentina

Už Fiorentiną šioje serijoje namo nestatytų turbūt net karščiausi klubo gerbėjai. Iki Velykų komanda turėjo tiesiog atrodytų nepakeliamai sunkų tvarkaraštį, tačiau šiuo periodu atrodė tikrai galingai. Po Velykų Taurėje Juventus juos sutraiškė beveik antra sudėtimi, po to jie patyrė dar tris pralaimėjimus, o Dinamo vienintelė komanda, su kuria pavyko pasiekti lygiąsias arba laimėti po Velykų. Į likusį Europos lygos kelialapį dar rimtai kėsinasi Sampdoria (nuo kurios Fiorentina tašku atsilieka) ir puikios formos Inter. Pusfinalis į Florenciją atkeliavo nelaiku. Negelbės turbūt ir namų sienos antrose rungtynėse. Gerai nors tai, kad Italijoje be Juventus, su kuriuo Fiorentina žais šiandien, daugiau aukšto kalibro varžovų nebeliko. Mano labai mėgstamo Unai Emery vedama Sevilla yra tipinė šio stratego komanda. Be superžvaigždžių, bet darni, kieta ir sunkiai įveikiama bet kuriam varžovui. Jų dėmesį blaškys atkakli kova su Valencia dėl paskutinio kelialapio į Čempionų lygą, tuo labiau, kad šį savaitgalį laukia pasimatymas su Real, kitą - sunkiai įveikiamas Celta. Bet titulo gynėjai iki finalo turėtų nusikapstyti. Sevilla nepralaimėjo 14 oficialių rungtynių iš eilės. Ir nors lygiųjų paskutiniu metu daugėja, Sevilla išlieka favoritai. Jų lyderis Krychowiak turbūt nekantrauja išbėgti į finalą savo gimtinėje.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lygos pusfinalių prognozės

Liko 4 klubai. Daug kas Real, Barceloną ir Bayern laiko natūraliais milžinais, o Juventus pusfinalių autsaideriais. Tačiau mažai kas laukė užpernai finale Borussios, pernai Atletico. Mano prognozės tokios.

Juventus - Real

Nuostabus puolimas prieš nuostabią gynybą. BBC trio šį sezoną galbūt ir sulaukia mažiau dėmesio, nes Bale atrodo prasčiau nei pernai, Benzema traumuotas, todėl galima laukti ir to, kad Real nežais uraganinio futbolo. Juventus gynyba patikima, nors atskiri veikėjai tikrai ne visada žaidžia be klaidų, Barzgali beveik visą sezono praleido dėl traumos ir į rikiuotę pilnai įsiliejo neseniai. Klubų situacijos skirtingos - Juventus iš esmės jau sausį galėjo užsisakinėti šampaną gegužės pabaigai, o Real įnirtingai vejasi Barceloną. Be to, Real laukia pasimatymai su Valencia ir Sevilla vietiniame fronte, kur klysti jie galimybių nebeturi. Juventus tokio kalibro varžovų savo šalyje šios dvikovos periode neturės. Juventus sirgalius turėtų neraminti klubo forma - nors po labai ilgos pertraukos žengta į pusfinalį, bet iš 5 paskutinių rungtynių Juve laimėjo tik dvejas. Aišku, prie to prisidėjo ir tai, kad Allegri sąmoningai leidžia kai kuriems lyderiams Serie A kartas nuo karto pailsėti ir rungtynes pradėti nuo suolo. Real nepralaimėjo 7 paskutinių mačų. Svarbiu faktoriumi bus ir traumos - Pogba galbūt galės išbėgti į aikštę Madride, Benzema ir Bale žaisti turbūt galės jau pirmose rungtynėse, Modrič serijoje nebus. Svarbiu faktoriumi gali būti Real namų pranašumas, tačiau laukia sunki kova abiems pusėms.

Barcelona - Bayern

Dvi geriausios ir stabiliausios šio sezono Europos komandos susitiks jau pusfinalyje. Pepas grįš į Camp Nou, kuriame jo, kaip trenerio genialumas ir išryškėjo, kad įveiktų savo buvusį komandos draugą LE21 (foto). Thiago Alcantara grįžta į stadioną, kuriame jis retai pakildavo nuo suolo. Geresnius vakarus už tuos, kurie laukia, sukurti būtų sunku. Bayern čempionų titulą jau turi - jį jiems padovanojo Mgladbach pergalė prieš Wolfsburg. Nors Bundeslygoje laukia Bayer ir Augsburg, tačiua dabar galima pralaimėti viską ir tausoti svarbius žaidėjus. Nes Pepas paskutiniu metu ant suolo yra priverstas laikyti ir žalią jaunimą, klubą pjauna traumos. Ribery, Robben ir Benatios laukiama jau greitai. Ypač reikalingas Benatia, nes Badsturber gavo eilinę traumą, o Dante žaidžia apgailėtiną sezoną. Tiesa, neaišku, kaip greitai ši trijulė įgis gerą formą. Alaba pusfinaliams turbūt pasiruošęs dar nebus. Barca su panašiomis problemomis nesusiduria. Visi svarbiausieji sveiki ir pasiruošę. Dėmesį blaško kova dėl aukso Primeroje, kur nelabai yra erdvės taškų mėtymui, bet Cordoba ir Sociedad nėra tie, kurie turėtų sukelti daug problemų, nors Moyes LE21 žiemą įveikė. Barcelona nepralaimėjo 14 paskutinių rungtynių, Bayern iš paskutinių 15 laimėjo 12. Nors antrosios rungtynės bus Miunchene, visgi manau, kad po jų triumfuos katalonai ir El Clasico rungtynes išvysime finale.

Geltonsnapis Facebook'e

Apie didžiųjų miestų koalicijas

Tiesioginiai merų rinkimai buvo svarbus politinis veiksnys. Tačiau žiniasklaidos dėmesys iš karto atiteko tam, kas vyksta su DP ir TS LKD partijos pirmininkų rinkimais ir koalicijų sudarymui buvo skirta gerokai mažiau dėmesio. Šiandien - apie didžiuosius miestus.

Vilnius

LRLS+TS LKD+LSDP+Lietuvos sąrašas+TT (35 vietos iš 51)

Vilniaus koalicija labai skaitlinga ir turėtų garantuoti galimybę ramiai veikti. TS LKD ir LRLS partnerystė atrodo natūrali. LSDP prisijungimas irgi nėra didelė staigmena - partijos sąrašas Vilniuje gerokai atsinaujino - neliko kelių kontraversiškų figūrų. Nors pats Paluckas turėjęs problemų su teisėsauga, visgi, apie tai mažai kas žino. Daug kam keistesnis pasirodė Lietuvos sąrašo prisijungimas. Naglis Puteikis buvo cituojamas Zuoko priešrinkiminiame laikraštyje, kad liberalai gali būti bėgimo nuo vilko, pataikymo ant meškos atvejis. Tačiau LRLS nelabai rizikuoja. Lietuvos sąrašas neturės pačių svarbiausių postų.Galiausiai, tai nėra partija, todėl net jeigu ir būtų kažkokių nesutarimų, nebūtinai visi nariai pereis į opoziciją. Galbūt dar sunkiau paaiškinamas yra TT prisijungimas, nes Imbrasas tikrai nebuvo liberalų mylimas meras, be to, nereikia pamiršti, kad TT bent jau kažkada buvo Pakso konflikto su kitais liberalais produktas. Bet vėlgi - vietų TT turi nedaug, jeigu jie išeis - tragedijos nebus. Be TT ir Lietuvos sąrašo būtų 28 vietos iš 51.

Kaunas

Vieningas Kaunas+LSDP+LRLS (25 vietos iš 41)

Matijošaitis teigė, kad galėtų dirbti ir be Opozicijos. Tačiau jau po antro rinkimų turo praktiškai buvo aišku, kad Patriotas tikrai nebus koalicijos partneris Milicininkui. Partnerystė su LRLS nestebina, nes po 2011 m. rinkimų vaizdas buvo panašus, negana to, daugiau mandatų nei LRLS turėjęs Vieningas Kaunas kilniai leido į merus pretenduoti Mikaičiui. LSDP parodė savo pragmatiškumą, yra dirbę ir su Kupčinsku, tai iš dalies lėmė ir nesutarimus skyriaus viduje, dabar vėl dirba su nugalėtojais. Netikėta yra tik tai, kad Pūko judėjimas visgi nusprendė neprisijungti, nors šiaip jau du verslininkai tikrai galėjo susitarti ir vienu metu atrodė, kad taip greitai ir įvyks. Kita vertus, TS LKD ir Pūko judėjimas labai skirtingi, todėl kalbėti apie vieningą stiprią Opoziciją praktiškai neįmanoma.

Klaipėda

LRLS+Rusų aljansas+LSDP+TT+„Klaipėdos komitetas“ (23 vietos iš 31)

Mažiausiai triukšmo kilo dėl to, kad į  koaliciją jungiasi TT. Taip buvo ir prieš 4 metus. Rusų aljansas taip pat jau dirbo su Grubliausku, bet 2011 m. buvo visai kitokios geopolitinės aplinkybės, o dabar pasipiktinusių buvo daug. Tačiau merą galima suprasti - jo 4 metai buvo sėkmingi, o partneriai jau patikrinti. Įdomiau yra dėl LSDP ir Klaipėdos komiteto. Po vieną prisijungus prie koalicijos, nieko tai nestebintų. Tačiau LSDP turi turėti senų nuoskaudų, nes komiteto vedlys Cibauskas anksčiau net LSDP sąrašo lyderiu buvo. O Klaipėdos komiteto narys Taraškevičius buvo tas žmogus, kuris neteko mero posto, kai į jį sėdo Grubliauskas. Vėlgi, abu partneriai nedideli, kartu sudėjus turi 5 vietas, dauguma negriūtų ir be jų. Opozicija bus marga - puteikininkai, TS LKD ir Rusų sajunga. Vienybės turbūt čia bus nedaug.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalis. Antroji kova. Bayern - Porto 6:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Thiago.

Man iki šiol pikta, kai prisimenu, kad jis dar visai neseniai priklausė Barcelonai. Nors negaliu skųstis dėl dabartinių Barcos saugų, bet Thiago būtų visai nauja kokybė. Vakar jis buvo nuostabus. Tikras numeris vienas aikštės viduryje. Įmušė įvartį, atliko rezultatyvų perdavimą, išprovokavo pražangą prieš 6-ąjį įvartį. Jis kontroliavo žaidimą ir tai darė nuostabiai.

2. Muller. Jo rezultatyvūs perdavimai buvo vienas iš tų dalykų, kuriuos pamiršti sunkiausia. Aukščiausia klasė, po jų sekė du Lewandowski įvarčiai. Įmušė ir pats. Buvo toks pats nuostabus, kaip tada, kai vokiečiai daužė Braziliją.

3. Lewandowski. Būta daug diskusijų, ar tokiam klubui kaip Bayern apskritai reikia tikro puolėjo. Lewandowski yra būtent toks, tačiau tikrai nemedinis, o judrus ir greitas. Tai kuria naujas galimybes ir naują kokybę, to pernai Bayern trūko, nes Mandzukič Pepo schemoms neįspūdingai tiko.Vakar įmušė su kartus.

4. Maicon. Jam panašu, kad bendravardžio šlovė negresia. Vakar buvo tiesiog apgailėtinas, visiškai nesitvarkė su Lewandowski. Nors jo porininkas ir gavo raudono kortelę, jis bent jau kovojo ir nuveikė ir gerų dalykų. Maicon saviškius skandino.

5. Pasitikėjimas. Bayern dabar įkvėptas. Istorija buvo prieš juos. Visų akyse iškilo ta Barca, kuri vargdavo prieš autobusus Pepo laikais, nors dažnai ir viskas baigdavosi sėkmingai. Tačiau čia dar ir traumų virtinė... Tačiau Bayern įrodė, kad yra iš kitos planetos. Dabar jie vėl visiems parodė, kas iš tikrųjų yra Bayern.

Geltonsnapis Facebook'e

TS LKD pasirinkimas

Dar laukia turas, bet stebuklai reti ir Grinkevičiaus pergalės prieš Naujokienę čia turbūt nebus.

Laukia įdomus laikas. Visų pirma dėl to, kad Landsbergio nerėmė beveik niekas iš TS LKD geriausiai matomų politikų - išskyrus Kubilių, Juknevičienę, Masiulį ir Mikulėnienę. Degutienė žaibiškai surinko 16 Seimo narių paramą, tačiau tai, kaip ir intensyvios kelionės per Lietuvą, jos neišgelbėjo.

Pasirinkusi Degutienę, TS LKD būtų gavusi lyderę, kuri kone pirmą kartą partijos istorijoje nebūtų poliarizuojanti visuomenę į fanus ir priešus. Ji būtų tas žmogus, kuris galėtų pritraukti tuos, kuriuos galbūt nedaugelis mūsų norėtų matyti kaip partijos elektoratą - paprastus, mažiau išsilavinusius regionų gyventojus. Ji savo politine veikla įrodė, kad gali įtikti visiems. Tai svarbu partijai, kurios elektoratą riboja arogancija ir drabstymas purvais. Tiek savų, tiek svetimų.

Koks vadovas bus Landsbergis, pasakyti sunku. Vienas dalykas yra kalbos, visai kitas, darbai. Kalbėjo apie tai, kad TS LKD negali būti arogantiška partija, kuri tyčiojasi iš konkurentų ir netgi rinkėjų (ši kampanija parodė, kad ir iš savų), tačiau žmonės, kurie yra pagrindiniai šio svarbaus partijos veiklos baro plėtotojai rinkimų rezultatų laukė su Landsbergiu.

Idėjų buvo ir gerų, neaišku, kaip bus įgyvendinimu.

Tačiau mane labiausiai neramina kitas dalykas. Kęstutis Masiulis gana tiesiai rašė, kad iš Landsbergio tikisi to, kad kaip jaunas lyderis jis partijos pozicijas priartins prie to, kokio konservatizmo reikia visuomenei. Iš esmės tai būtų taip - pasižiūrėkime giliai į tai, kokia visuomenė ir tada nuspręskime, kaip konservatoriai joje užkonservuosime. Britų konservatoriai taip užkonservavo gėjų santuokas.

Iš esmės ir taip gana liberali TS LKD (neskaitant marginalizuojamo vadinamojo Talibano ir gana konservatyvios visuomenės brėžiamų raudonų linijų) toliau ruošiasi lysti į LRLS daržą. Tačiau būtent tos raudonos linijos trukdys tai iki galo padaryti. Tai reiškia, kad arba jų bus atsisakyta ir turėsime dvi liberalias partijas arba kažkokį keistą darinį, kurio doras liberalas už jokius pinigus nesirinks, nes yra alternatyvus pasirinkimas.

LRLS pergales atnešė ne jų liberalumas. Taip, nuoseklumas ir įdirbis davė savo. Bet esminis faktorius yra tai, kad jie tiesiog nusileido iki eilinio rinkėjo lygio. Guoga apvažiavo pusę Lietuvos, Šimašius kaip doras populistas daužė langus. Ir tai veikia. TS LKD priartėjimas prie eilinio žmogaus galėjo būti Degutienės išrinkimas. Taip neatsitiko. O dabar laukia įdomus laikas ir tikras darbymetis Landsbergiui.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalis. Barcelona - PSG 3:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Suarez.

Iki pertraukos turbūt buvo blankiausias iš didžiojo Barcos trejeto, tiesiog negaudavo kamuolių patogiose situacijose, o PSG gynėjai dirbo be priekaištų. Tačiau tai, ką jis išdarinėjo po pertraukos, buvo tiesiog nuostabu. Du puikūs įvarčiai, du įspūdingi momentai. Abiem atvejais tai nebuvo tokios situacijos, kur 75 procentai nuopelnų tenka žaidėjui, atlikusiam perdavimą - Suarez juos užsidirbo pats. Manau, kad žinau, ką Luiz sapnavo naktį, jeigu apskritai galėjo užmigti.

2. Messi. Pirmo kėlinio geriausias žaidėjas. Kone iš niekur susikūrė progą sau, tuomet pataikė į virpstą. Paskui atliko puikų perdavimą Neymar, po kurio krito įvartis. Po pertraukos daug dirbo, tačiau turėjo mažiau sėkmės. Puikus pasirodymas bet kokiu atveju.

3. Neymar. Dar prieš kelias savaites LE21 turėjo atmušinėti klausimus, kodėl Neymar nemuša įvarčių. Savaitgalį žiniasklaida pūtė naują burbulą iš to, kad Neymar nepatiko būti pakeistam. Tačiau vakar jis ir įmušė, ir tikrai galėjo būti patenkintas savimi. Buvo labai kūrybingas ir pavojingas. Jo įvartis psichologiškai itin svarbus komandai.

4. Luiz. Jam buvo sunku, nes dar neseniai atrodė, kad nežais kelias savaites, o dabar dėl aplinkybių buvo metamas į aikštę. Luiz nėra tas gynybos bosas, kuris reguliuoja visą liniją, šios funkcijos priklauso Thiago Silvai. Marquinhos tokiam vaidmeniui irgi per daug nepatyręs. Todėl kritinėse situacijose PSG gynėjai tvarkėsi sunkiai, o Luiz dar ir buvo labai lėtas ir per daug klystantis. Manau, kad turėjo rimtai kirsti per psichologiją.

5. Rezultatas. Jis nelabai atspindi žaidimą. Jeigu prieš MC Barca galėjo laimėti 9-1, tai dabar PSG turbūt nusipelnė švelnesnio rezultato. Iš principo jie nebuvo bloga komanda, tačiau kartais Barca jokių klaidų nedovanoja. Manau, kad šios poras nugalėtojas jau yra aiškus.

Geltonsnapis Facebook'e

Kova su propaganda Lietuvoje

Lietuva pirmoji ES šalyse, uždraudusi transliuoti kokį nors TV kanalą.

Viena vertus, tos ištraukos, kurias teko matyti, yra visiški kliedesiai. Kita vertus, šis sprendimas turi lygiai nulinį efektą.

Lietuvoje RIMTAI žiūrėti RTR Planeta ir panašius du dalykus turbūt reiškia vieną dalyką iš dviejų - būti tautinių mažumų atstovu arba būti absoliučiu marginalu.

Kad tautinių mažumų atstovai tiki (arba nori tikėti) savo šalies transliuotojų teikiama informacija, yra absoliučiai normalu. Vien iš lingvistinių paskatų jie natūraliai dažnai renkasi panašią produlciją. Uždrausi vieną, žiūrės kitą. Lietuva nėra pajėgi juos perauklėti, jeigu nebus kuriamos jokios alternatyvos. Visų kanalų neišjungsi, o jeigu išjungsi, geriau nuo to nebus. Vėlgi, gana natūralu yra tai, kad jie gali tikėti Putinu ir džiaugtis dėl Krymo ir panašių dalykų. Jeigu Lietuva eitų atsiimti kokio nors Karaliaučiaus ar Punsko, mūsuose taip pat didžioji dalis triumfuotų, nesame kažkokie geresni.

Su marginalais viskas dar paprasčiau - žiūrės vis tiek ką nors panašaus ir kalbės, kad prie ruso buvo geriau.

O bent 90 procentų Lietuvos pigiais triukais nepapirksi. Mes esame atsparūs, nes gyvenome SSRS, kur žiniasklaida nebuvo galima pasitikėti. Po trumpos euforijos nepriklausomybės pradžioje, pasitikėjimas žiniasklaida vėl menkas - nesiekia 40 procentų.

Blogiau yra kas kita. Vakarų šalys nelabai tiki, kad valdžia gali meluoti piliečiams. Nelabai tiki, kad yra šalių, kur žiniasklaida rašo tai, ko reikia valdžiai. Todėl nereikia stebėti, kaip rimtos vakarų šalių žiniasklaidos priemonės pasimauna ant propagandos kabliukų. Tikroji Rusijos propaganda nėra nukreipta į Lietuvą, nes čia erdvės pritraukti naujų šalininkų nėra. Didysis žaidimas vyksta Vakaruose.

Nesakau, kad sprendimas drausti transliacijos buvo savaime blogas, bet rezultatų jis neturės beveik jokių. O Kremlius galės postringauti apie nedemokratišką Lietuvą, kurios kariškiai nutarė drausti rusišką kanalą. Dar pakalbės apie tai, kaip Hitleris knygas degino ir bus sukurta nauja propagandinė istorija.

Geltonsnapis Facebook'e

Ministrų reitingas. Balandis

Tradiciškai apie tai, kaip ministrai leido paskutines 30 dienų.

1. (9) Algimanta Pabedinskienė.

Nori atleisti Viešvilės globos namų pavaduotoją ir direktorių (dėl to kreipėsi į teismą), siuntė psichologų komandą. Nori siųsti į Norvegiją ir UK šeimos klausimų atašė. Siekia ginti žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento per Vaiko teisių pagrindų įstatymą. Remia naują socialinį modelį. Sieks pertvarkyti dabartinį institucinės globos modelį.

2. (3) Linas Linkevičius. San Paule atidarytas Lietuvos generalinis konsulatas. Susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru. Teigia, kad gerėja santykiai su Brazilija. Pasisako už ES sankcijų Rusijai pratęsimą. Pasveikino vaikų fotografijos konkurso nugalėtojus. Teigia, kad rusiškų kanalų draudimas situacijos neišspręs. Lietuva pakviesta derėtis dėl narystės OECD.

3. (7) Kęstutis Trečiokas. Sieks uždrausti rūkyti Kuršių nerijos miškuose. Organizuoja draugiškiausios aplinkai sporto bazės rinkimus. Paneigė žinias, kad norintiems lankytis saugomose teritorijose bus privalomi bilietai. Teigia, kad dabar netinkamas laikas konkursui dėl skalūnų, teigia, kad šiuo klausimu jaučia partijos ir Vyriausybės spaudimą. Dalyvavo Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos renginyje. Teigia, kad šiuo metu labiausiai rūpinasi pajūrio apsauga. Pristatė plastikinės taros surinkimo projektą.

4. (2) Juozas Olekas. Teigia, kad būti šauktiniu geriau negu darbo biržos klientu. Teigia, kad Rusija suklystų peržengusi kurios nors Baltijos valstybės sieną. Skeptiškai vertiną Butkevičiaus mintis dėl 238 eurų mėnesinių išmokų šauktiniams. Teigia, kad NATO Lietuvai svarbesnis nei kada nors anksčiau. Susitiko su Čilės ambasadoriumi. Nenori, kad kalėjimų tradicijos ateitų į kariuomenę. Nusprendė nedidinti karinės parengties dėl Rusijos suaktyvėjimo Kaliningrade. Pateikė pasiūlymus dėl šaukimo tvarkos ir garantijų.

5. (11) Saulius Skvernelis. Mano, kad policija Juocevičių tirs objektyviai, teigia, kad jo žodžiai ir darbai skiriasi. Nežino ar Juocevičius tinkamas pareigoms, karinė žvalgyba tikrinti atsisakė. Siūlo mažinti aukštos kategorijos tarnautojų skaičių. Žada nepatogumus nemokantiems baudų. Mano, kad savigynai išduotų ginklų naudojimas per išgertuves yra visuomenės problema.

6. (1) Rokas Masiulis. Tikisi greito sprendimo dėl atominės elektrinės, mano, kad jis priklauso ne nuo Lietuvos. Mano, kad Gazprom turi ko bijoti. Dalyvavo INFO TV žinių laidoje. Džiaugiasi, kad SGD terminalo projektas nėra antikonstitucinis.

7. (14) Dainius Pavalkis. Mano, kad geriau nestoti, negu stoti dėl mados. Pasveikino LMS Pavasario forumo dalyvius. Dalyvavo LSS konferencijoje. Pasirašė sutartį su LTOK. Žada didelius pokyčius švietime. Teigia, kad gerovės visuomenės pagrindas yra mokslas. Pasirašė Institucinės globos pertvarkos memorandumą. Norėtų, kad atestatą gautų tik išlaikę lietuvių kalbą ir matematiką.

8. (4) Juozas Bernatonis. Teigia, kad Lietuvos religinės bendruomenės ir sektos nėra pavojingos. Žada ginti nusikaltimų aukų interesus. Žada netoleruoti netvarkos įkalinimo įstaigose ir bausti Panevėžio kalėjimo vadovybę. Džiaugiais prisidėjęs prie tiesioginių merų rinkimų įvedimo.

9. (12) Šarūnas Birutis. Dalyvavo Rašytojų sąjungos suvažiavime. Keičia geriausių bibliotekininkų rinkimo tvarką. Nori stiprios ir lojalios tautos.

10. (8) Evaldas Gustas. Patvirtino socialinio verslo koncepciją. Lankėsi Šiauliuose. Teigė, kad verslo ir mokslo partnerystės nauda akivaizdi, o bendras darbas yra inovacijų kūrimas. Žada valstybės įstaigų ir valdininkų mažėjimą. Su ES kolegomis diskutavo apie skaitmeninę ekonomiką.

11. (10) Rimantas Šadžius. Teigia, kad paslaugos brangsta dėl gyventojų pajamų augimo. Teigė, kad biudžeto peržiūrėti neketinama. Pranešė, kad kainų dviem valiutomis skelbimas nepratęstas. Oficialiai Bradauską paskyrė VMI vadovu. Teko mažinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozes.

12. (13) Virginija Baltraitienė. Sieks auginti kaimą. Atvelykį šventė Valučiuose. Prašys EK papildomos paramos pieno gamintojams. Sulaukė kritikos iš žemdirbių dėl paramos sistemos nelankstumo.

13. (6) Rimantas Sinkevičius. Ragina jaunimą mokytis verslumo. Sako, kad yra kuo džiaugtis, bet reikia ir pasitempti. Ruošiama peticija dėl kai kurių naujai įsigaliojusių kvailokų KET pataisų.

14. (5) Rimantė Šalaševičiūtė. Teigia, kad vaikai autistai anksčiau buvo palikti užribyje. SAM nutraukė 129 darbo sutartis. Į Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos komisijos vadoves siūlo buvusią savo bendražygę iš Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos. Teikia liberalų embrionų naudojimo tyrimams projektą.

Geltonsnapis Facebook'e

Kovo mėnesio žmogus - karalius Salmanas

Tradiciškai, 5 svarbiausi žmonės pasaulio politikoje kovo mėnesį.

1. Karalius Salmanas.

Į sostą įžengė neseniai, tačiau neilgai užtruko parodyti, kad Saudo Arabija nesiruošia keistis ir lieka vienas aktyviausių ir svarbiausių žaidėjų pasaulio politikoje. Ėmėsi įvedinėti tvarką Jemene, kuris de facto yra žlugusi valstybė ir mėgina ginti senąją valdžią. Tai nėra vienašališki veiksmai, bet aišku, kad svarbiausias žaidėjas yra Saudo Arabija, jeigu rimtesnio indėlio imsis Pakistanas, sėkmės tikimybė auga. Kas prieš? Aišku, kad Iranas, kuris remia sukilėlius. Taigi, šis konfliktas yra ir įdomus geopolitinis žaidimas.

2. Benjaminas Netanjahu. Laimėjo Kneseto rinkimus. Nors apklausos ir nieko gero nežadėjo, bet Netanjahu liks savo poste ir toliau. To nelabai norėjo JAV administracija, kuri nepatenkinta Izraelio karingumu, aišku ir arabų valstybės tikėjosi sukalbamesnio ir nuosaikesnio premjero po rinkimų. Tačiau niekas keistis neturėtų - politikos vanagas toliau laikysis bekompromisinės pozicijos.

3. Nicola Sarkozy. Laimėjęs kova dėl partijos lyderio pozicijos, Sarkozy gali toliau mėgautis geru gyvenimu. Vietos valdžios rinkimai turėjo parodyti, ar UMP priėmė teisingą sprendimą pasirinkdama lyderį ir rinkėjai panašu, kad atsakė teigiamai. Socialistų kracho buvo galima laukti, tačiau UMP ir Sarkozy labiausiai turėtų džiuginti kuklesnis nei tikėtasi Nacionalinio fronto palaikymas. Pagrindinė kova dar negreitai, bet Sarkozy pats laikas augintis politinius raumenis.

4. Irina Vlach. Gagaūzijos autonomijos vadovo rinkimai buvo svarbesni negu kada nors anksčiau, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje. Pats regionas linkstantis į Maskvą, tad čia visai galėtų būti įmanomas liaudies respublikų scenarijus. O pergalę čia deja iškovojo Maskvai simpatizuojanti kandidatė.

5. Taavi Roivas. Jo partija laimėjo Estijos parlamento rinkimus. Jaunas politikas, kuriam gana netikėtai kadencijos viduryje teko imtis valdžios vairo išplaukė sėkmingai ir liks poste tikriausiai bent dar 4 metams. Nors kelias vietas prarado, bet prorusiški konkurentai įveikti, o tai buvo svarbiausia.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Europos lygos ketvirtfinalių prognozės

UEFA Europos lygoje verda ne mažiau aistringos kovos ir liko jau tik 8 komandos. Šiandien apie tai, ko laukti toliau.

Sevilla - Zenit

Sevilla sieks padaryti tai, kas jiems nebūtų jokia naujiena - antrą kartą klubo istorijoje apginti UEFA Europos lygos nugalėtojų vardą. Bus nelengva, ypač karštos bus antrosios rungtynės Sankt Peterburge. Rusijos čempionato lyderiai turi komfortabilią persvarą, todėl gali koncentruotis į Europą, nors Rusijos čempionate jų artimiausiomis savaitėmis lauks gana stiprūs varžovai. Per paskutines 10 rungtynių Zenit iškovojo net 7 pergales. Jų sudėtis žvaigždėta ir ambicinga, o ją vairuoja žmogus, kuris žino, ką reiškia laimėti Europos lygą - AVB. Taigi, lauks trenerių, kurie abu yra rankose laikę trofėjų kova. Sevilla gal ne tokia žvaigždėta ir milžiniškomis sumomis nesimėto, bet gerai subalansuota ir patyrusi komanda. Nuo kovo pradžios oficialių rungtynių komanda nepralaimi, suklupo tik rungtynėse su River Plate kovodami dėl Supercopa Euroamericana trofėjaus. 7 pergalių serija yra labai rimtas pasiekimas. Primeroje situacija nėra lengva, Sevilla kol kas neužima vietos, kuri leistų kitą sezoną žaisti Čempionų lygoje, o dar ir šį savaitgalį laukia pasimatymas su Barcelona. Tačiau nuojauta sako, kad titulo gynėjai pusfinalyje žais.

Brugge - Dnipro

Favorito nėra. Abiems komandoms pusfinalis būtų neįtikėtinas laimėjimas, net jeigu jame ir būtų sutraiškyti beviltiškai. Belgijos čempionato lyderiai jau 10 metų nelaimėjo savo šalies čempionato. Dabar turi puikius šansus, tačiau šiuo metu jų tvarkaraštis labai sudėtingas, o dar padėtį apsunkina Europos lyga. Visgi, per paskutines 15 rungtynių Brugge iškovojo 12 pergalių, dabartinė serija - 8 iš eilės. Ir Dnipro tikrai nėra tie varžovai, prieš kuriuos būta verta kelti baltą vėliavą. Dnipro šiuo metu persekioja Shakhtar, mėgindami atimti sidabrą ir papulti į Čempionų lygos atranką. Po žiemos pertraukos Dnipro iš 10 rungtynių laimėjo 8. Abi komandos didelių žvaigždžių neturi, bet turi gerai subalansuotas kovingas sudėtis. Kuri iš Europos futbolo pelenių taps princese, atspėti beveik neįmanoma, šansai lygūs.

Dinamo Kyiv - Fiorentina

Kijeviečių padėtis panaši į Brugge - klubas užtikrintai juda link to, kad po 6 metų pertraukos iškovotų Ukrainos čempionų titulą. Nors persvara gana solidi, tačiau kaip tik artimiausios savaitės žada gana pajėgius varžovus ir turbūt pagrindinis dėmesys bus skirtas vietiniam frontui. Po žiemos pertraukos Dinamo laimėjo 7 rungtynes iš 10. Fiorentina vakar buvo nuleista ant žemės Juventus futbolininkų, tačiau vis tiek šį sezoną yra itin pavojinga ir demonstruoja puikų futbolą. Atsilikimas nuo Lazio, kuriuo užima 3 vietą Serie A pakankamai didelis, kad būtų pats laikas susitelkti dėl realesnės galimybės kitą sezoną žaisti Čempionų lygoje. Kita vertus, kova su Napoli šį savaitgalį bus labai svarbi. Ji užbaigs maratoną, kurio metu Fiorentina kas savaitę kovojo tik su pačiais geriausias Serie A klubais, dabar ateina lengvesnių varžovų laikas. Per šį maratoną Fiorentina laimėjo 6 dvikovas iš 12. Laukia sunki kova. Nors ukrainiečių tautai pergalių dabar reikia kaip niekad, manau, kad laimės Fiorentina. Tiesiog ji yra per gera komanda, kad nepasiektų pusfinalio.

Wolfsburg - Napoli

Jeigu kas nors sausį pasakytų, kurios komandos tarpusavyje žais Europos lygos ketvirtfinaliuose, visi turbūt tokią dvikovą skelbtume centrine, po kurios bent jau finalininkas tikrai paaiškės. Dabar situacija truputį kitokia. Taip, manau, kad finalininkas paaiškės, tačiau gana aišku, kad tai bus Wolfsburg (foto - Dost). Nemanau, kad tai bus vienų vartų dvikovos, turbūt intrigos bus, bet laimės Wolfsburg. Vokiečiai beveik turi kišenėje Vokietijos sidabrą, kuris garantuos vietą Čempionų lygoje kitais metais. Jį atimti galbūt gali tik geros formos Mgladbach, svarbi bus ir tarp dviejų kovų su Napoli įsiterpsianti dvikova su Schalke. Tačiau viskas de facto jau aišku, galima siekti pirmo europinio trofėjaus klubo istorijoje. Po žiemos pertraukos Wolfsburg iš 16 rungtynių laimėjo 12, nepralaimėtų mačų serija siekia 6. Sudėtis labai talentinga, galinga ir žaidžianti atakuojantį futbolą. 2015 Napoli yra kažkoks nesusipratimas. Pirmi du mėnesiai buvo geri, tuo metu taškus masiškai barstė Roma ir atrodė, kad Napoli turėtų tuoj kilti į antrą vietą. Bet pats Napoli nuo vasario yra dar beviltiškesnis ir nusirito į 6 vietą ir turi daugiau teorinius šansus iškovoti medalius, kurie leistų žaisti Čempionų lygoje. Per 8 rungtynes nuo kovo pradžios Napoli iškovojo 1 pergalę ir patyrė net 3 pralaimėjimus. Pergalė prieš Fiorentiną šį savaitgalį leistų bent jau grįžti į pirmą penketuką ir ramiau kvėpuoti kovoje dėl kito sezono Europos lygos. Abiejų klubų sudėčių pajėgumas panašus, bet komandų forma skiriasi kaip diena nuo nakties, todėl pusfinalyje žais Wolfsburg.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalių prognozės

Jau po dviejų savaičių laukia 4 intriguojantys mūšiai. Šiandien - apie tai, ko iš jų laukti.

Atletico - Real

Miesto derbiai visada būna sunkūs. Tuo labiau, kad Real paskutiniu metu turi savotišką Atletico kompleksą, nors ir Čempionų lygos finale ištempė pergalę paskutinėmis minutėmis (tiksliau papildomą pusvalandį). Real gerbėjai tą turbūt jau seniai pamiršo, atsimena tik Decimą ir galutinį rezultatą, kuris tą kartą buvo labai toli nuo realaus klubų pajėgumo. Atletico sieks revanšo. Abu klubai į rinktinių pertrauką išsiskirstė būdami gana liūdnų nuotaikų - Real patyrė tris pralaimėjimus per paskutines 5 rungtynes, Atletico net trejas iš 4 paskutinių Primeros rungtynių baigė lygiosiomis ir sunkiai pateko į Čempionų lygos ketvirtfinalį. Dabar Atletico labiau turėtų galvoti apie bronzą arba apskritai vietos ketvertuke išsaugojimą, o ne čempionų titulą. Real stovykloje niekas nenori trečią sezoną iš eilės finišuoti už Barcos nugaros, bet bent jau dėl sidabro praktiškai ramu, po truputį į rikiuotę grįžta pasveikę žaidėjai. Kovos Primeroje prieš tarpusavio dvikovas kone vienodai karštos - abiems klubams teks sunkios rungtynės prieš Malagą ir po vienas tikėtina kiek lengvesnes kovas. Nors šį sezoną Real nenorėtų prisiminti nei vieno iš 6 susitikimų su Atletico, nes tik du kartus pavyko iškovoti lygiąsias, o 4 kartus pralaimėta, nuojauta sako, kad pirmą pergalę Real iškovos čia, Čempionų lygoje ir žengs toliau. Nors neabejoju ir dėl to, kad rungtynės bus ekstremaliai sunkios.

Juventus - Monaco

Abu šie klubai mėgausis vien tuo, kad žais šiame etape. Monaco čia buvo labai seniai, Juventus prieš du metus, tačiau po visų skandalų ir Serie B patirties, tai yra nuostabu. Tuo labiau, kad prieš 2 metus šiame etape kautasi su visą Europą vėliau nukariavusiu Bayern ir Juventus negalėjo pademonstruoti to, ką gali dėl tuomet tiesiog silpnų vietų neturėjusio varžovo. Dabar lengva irgi nebus. Monaco kovoje su Arsenal įrodė, kad gali puikiai varžyti savo oponentų žaidimą ir iš niekur susikurti tris puikias progas įvarčiams. Tačiau Juventus gynyba nemažiau geležinė nei Monaco. 14 praleistų įvarčių per 28 Serie A rungtynes yra geriausias to atspindys. Abu klubai gali džiaugtis, kad esminių rungtynių savo čempionatuose tarpusavio dvikovų periodu nežais. Na, Lazio yra labai rimtas varžovas, bet Juventus de facto jau Italijos čempionas ir gali sau leisti pralaimėti daugiau negu vienas Serie A rungtynes, dėl to sirgaliai nelinčiuos. Monaco padėtis subtilesnė, nes po gana apgailėtinos sezono pradžios, dabar jie iš esmės grįžo į kovą ne tik dėl kito sezono Čempionų lygos, bet iš esmės ir dėl titulo, kur vyksta tikros „invalidų“ lenktynės ir visi žaidžia taip, lyg jokiu būdu nenorėtų triumfuoti. Iš paskutinių 15 rungtynių Juventus laimėjo 11 ir šioje sezono stadijoje tikrai pasiekė gerą formą. Monaco taip pat atrodo neblogai. Svarbiu faktoriumi gali būti traumos - Juventus truks Pogba, tačiau gera žinia ta, kad galės žaisti Marchisio, o Juventus šį sezoną praktiškai identiškai gerai žaidžia ir 3-5-2 ir 4-3-3. Laukia įdomi kova, o triumfuoti turėtų labiau patyrusi ir užgrūdinta Juventus kariauna.

Barcelona - PSG

Iš paskutinių 15 rungtynių Barca laimėjo 14. Šiuo menu mano subjektyvia nuomone, geresnio futbolo Europoje nežaidžia niekas. Pažiūrėkite rungtynes su Man. City ir Real ir įsitikinsite. Kur yra problemų prieš rungtynes su PSG? Pirmiausiai, progų realizacija. Ji apgailėtina, nes Barca Man. City galėjo lengvai sumušti 8-9 įvarčius. Antra, tvarkaraštis ir padėtis Primeroje. 4 taškai nėra daug, o prieš dvikovas su PSG Barcos lauks labai galingai šiemet žaidžiančios Valencia ir Sevilla. PSG Ligue1 irgi pirmauja, turi taško pranašumą. Tačiau taškus visą sezoną švaisto bajoriškai į visas puses. Siužetas primena Primeros pernykštį finišą, kai atrodo, kad niekas nenori laimėti, visi tik deda pastangas, kad kuo ilgiau laikytųsi intriga. PSG kausis su vidutiniokais, bet konkurencingoje lygoje tai dar nieko nereiškia, nors aišku, Barca turbūt mielai pasikeistų savo varžovais nacionalinėse lygose su PSG. Paryžiečiai ėmė demonstruoti kiek stabilesnį žaidimą - per 17 rungtynių pralaimėjo kartą, tačiau lygiosios dažnas reiškinys. Rungtynės įdomios dar ir todėl, kad į Camp Nou grįš seni pažįstami - Ibra (Paryžiuje nežais), Maxwell ir Blanc. Nors turbūt dauguma Barcos fanų nuliūdo, sužinoję, kad vėl reiks kautis su PSG, kaip ir grupės turnyre, bet Blanc (foto) vietoje džiaugčiausi. Jo kėdė braška, tačiau situacija Ligue1 tokia, kad paryžiečiams užtenka nebarstyti taškų ir jie čempionai. Čempionų lygoje vienas stebuklas jau sukurtas, kai krito Chelsea, o dėl pralaimėjimo Barcai niekas per daug jo nekaltintų. Tad reikia išeiti į aikštę ir rodyti tai, ką gali geriausio. Pavyks - iš nulio tapsi herojumi, nepavyks - niekas nesmerks. Tikiuosi dviejų dalykų - Barcos pergalės ir to, kad 2015 rudenį Blanc vis dar bus PSG treneris.

Porto - Bayern

Porto pusfinalyje buvo senokai, o be Bayern ši etapą būtų sunku įsivaizduoti. Bet vis tiek rungtynės turėtų būti labai įdomios. Klubų padėtis skiriasi - Bayern jau galima iš esmės pasveikinti su Vokietijos čempionų titulu, o Porto kol kas žengia antri, į priekį praleido amžinus varžovus iš Benficos. Ir vieni, ir kiti negalėtų skųstis tuo, kokie varžovai jų lauks nacionalinėse pirmenybėse tarpusavio dvikovų periodu, bet Porto dabar kiekvienas taškas tiesiogine to žodžio prasme yra auksinis, o jie turbūt realiai vertina savo galimybes ir suvokia, kad Bayern jiems sunkiai įveikiamas. Bayern tvarkaraštis gal kiek ir sunkesnis, nes jų laukia ambicingi Hoffenheim kaimiečiai, bet labiau klubą turėtų neraminti traumos. Šiuo metu negali žaisti Robben, Alaba ir jau kone įprastai - Javi Martinez. Nors Bayern žaidėjų resursai dideli, bet traumos išbalansuoja kiekvieną komandą. Porto šią seriją pasitinka būdami geros formos - jie nepralaimėjo jau 11 rungtynių iš eilės. Bayern 10 pergalių seriją nutraukė Mgladbach, tačiau lėtas įsibėgėjimas po žiemos pertraukos jau yra praeitis. 8 įvarčiai Hamburg, 7 Shakhtar ar 6 Paderborn tai puikiai įrodo. Kiek įvarčių Bayern įmuš į Porto vartus nespėliosiu, esu įsitikinęs, kad pergalei pasiekti jų tikrai užteks.

Geltonsnapis Facebook'e