Laukia įdomus laikas. Visų pirma dėl to, kad Landsbergio nerėmė beveik niekas iš TS LKD geriausiai matomų politikų - išskyrus Kubilių, Juknevičienę, Masiulį ir Mikulėnienę. Degutienė žaibiškai surinko 16 Seimo narių paramą, tačiau tai, kaip ir intensyvios kelionės per Lietuvą, jos neišgelbėjo.
Pasirinkusi Degutienę, TS LKD būtų gavusi lyderę, kuri kone pirmą kartą partijos istorijoje nebūtų poliarizuojanti visuomenę į fanus ir priešus. Ji būtų tas žmogus, kuris galėtų pritraukti tuos, kuriuos galbūt nedaugelis mūsų norėtų matyti kaip partijos elektoratą - paprastus, mažiau išsilavinusius regionų gyventojus. Ji savo politine veikla įrodė, kad gali įtikti visiems. Tai svarbu partijai, kurios elektoratą riboja arogancija ir drabstymas purvais. Tiek savų, tiek svetimų.
Koks vadovas bus Landsbergis, pasakyti sunku. Vienas dalykas yra kalbos, visai kitas, darbai. Kalbėjo apie tai, kad TS LKD negali būti arogantiška partija, kuri tyčiojasi iš konkurentų ir netgi rinkėjų (ši kampanija parodė, kad ir iš savų), tačiau žmonės, kurie yra pagrindiniai šio svarbaus partijos veiklos baro plėtotojai rinkimų rezultatų laukė su Landsbergiu.
Idėjų buvo ir gerų, neaišku, kaip bus įgyvendinimu.
Tačiau mane labiausiai neramina kitas dalykas. Kęstutis Masiulis gana tiesiai rašė, kad iš Landsbergio tikisi to, kad kaip jaunas lyderis jis partijos pozicijas priartins prie to, kokio konservatizmo reikia visuomenei. Iš esmės tai būtų taip - pasižiūrėkime giliai į tai, kokia visuomenė ir tada nuspręskime, kaip konservatoriai joje užkonservuosime. Britų konservatoriai taip užkonservavo gėjų santuokas.
Iš esmės ir taip gana liberali TS LKD (neskaitant marginalizuojamo vadinamojo Talibano ir gana konservatyvios visuomenės brėžiamų raudonų linijų) toliau ruošiasi lysti į LRLS daržą. Tačiau būtent tos raudonos linijos trukdys tai iki galo padaryti. Tai reiškia, kad arba jų bus atsisakyta ir turėsime dvi liberalias partijas arba kažkokį keistą darinį, kurio doras liberalas už jokius pinigus nesirinks, nes yra alternatyvus pasirinkimas.
LRLS pergales atnešė ne jų liberalumas. Taip, nuoseklumas ir įdirbis davė savo. Bet esminis faktorius yra tai, kad jie tiesiog nusileido iki eilinio rinkėjo lygio. Guoga apvažiavo pusę Lietuvos, Šimašius kaip doras populistas daužė langus. Ir tai veikia. TS LKD priartėjimas prie eilinio žmogaus galėjo būti Degutienės išrinkimas. Taip neatsitiko. O dabar laukia įdomus laikas ir tikras darbymetis Landsbergiui.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą