Italijos parlamento rinkimai: kelias Apeninų Valinskui

Po Italijos parlamento galutinai supratau, kodėl lietuvius dažnokai pavadina Pabaltijo italais. Mūsų Berlusconi yra Viktoras, mūsų 5 Žvaigždučių judėjimas yra Tautos prisikėlimo partija, mūsų kairieji, laimėję rinkimus, visgi visuomenėje nėra itin populiarūs, nors Butkevičių tauta myli - gana panaši padėtis ir Italijoje. Ir italai, lygiai taip pat, kaip mes, yra stipriai nusivylę valdžia apskritai.

Prieš rinkimus prognozės buvo tokios: pirmi kairieji, Berlusconi antras, dėl 5 žvaigždučių ir Monti bloko nuomonių buvo įvairių, bet kad 5 žvaigždutės Monti pralenks taip stipriai, gana netikėta.

Kairieji savo kampanijoje akcentavo tarptautinių įsipareigojimą svarbą ir žadėjo tęsti Mario Monti taupymo politiką. Žinant tai, kad tokios pozicijos nebuvo itin populiarios, tai rodo, kad partija buvo rimtai užsibrėžusi dirbti ne populiarumo didinimui, o Italijos interesams. Buvo manoma, kad Monti galbūt išreikš paramą kairiesiems, tačiau taip neatsitiko. Visgi, tokie rinkimų kampanijos akcentai, o ne pažadai a la Silvio turbūt ir sutrukdė iškovoti užtikrintesnę pergalę, nors dauguma žemuosiuose parlamento rūmuose ir pasiekta. Lyderis Bersani nėra kažkokia super charizmatiška asmenybė, tačiau gana sėkmingai kūrė patikimo ir kuklaus žmogaus įvaizdį.

Berlusconi, nepaisant visos jo reputacijos, vertas pagarbos. Per tą laikotarpį nuo tada, kada jis gana gėdingai turėjo trauktis iš ministro pirmininko pareigų, jis sugebėjo mobilizuotis ir vėl pakilti. Gali būti, kad ir mūsų Viktoras iš Berlusconi mokosi, kaip būti visiškai nesunaikinamam politikoje. Rinkimų kampanija buvo gana populistinė - siūlyta naikinti nepopuliarų NT mokestį, įrodinėta, kad Monti visiškai nuvarė Italiją. Visgi, jam teko padaryti nemenką auką - kad susigrąžintų į savo bloką įtakingą Šiaurės Lygą, jis paskelbė, kad į premjero pareigas nepretenduotų. Visi šie manevrai leido užsitikrinti svarbius Šiaurės Lygos balsus ir rinkimus baigti praktiškai neatsiliekant nuo kairiųjų ir kartu atsidurti situacijoje, kur be jų sudaryti koaliciją būtų gana sudėtinga.

5 žvaigždutės - naujas politinis darinys. Beppe Grillo (foto) humoristas, bloggeris, aktorius tiesiog įkūnija didelį italų nepasitenkinimą dabartine situacija. Iš esmės, šis darinys primena judėjimus Occupy Wall Street, ar ispanų jaunimą, prieš parlamento rinkimus protestavusį prieš abi pagrindines partijas. Panaši situacija ir Italijoje. Įsivaizduokite tradicinių dešiniųjų rinkėją šalyje, kur dešiniesiems atstovauja iš esmės tik tokio žmogaus kaip Berlusconi blokas. Kairieji irgi nėra itin mėgstami - juk jie viena iš dviejų partijų, kurios jau ilgą laiką pasikeisdamos valdo šalį, kurioje valdžia nepasitikima. Skirtingai negu Ispanijoje ar JAV, visuomenės nepasitenkinimas sugebėjo įsikūnyti į politinį darinį. Panašiai kaip Graikijoje, kur tradicinės partijos per krizinius rinkimus irgi turėjo daug problemų. Italijai pasisekė gal net ir labiau negu Graikijai, nes judėjimas nėra kažkoks turbo radikalus. Taip, jie abejoja dėl euro reikalingumo, pasisako prieš milžinišką biurokratizmą, korupciją, siūlo teisėsaugos problemų sprendimus, ypač remia el. demokratiją. Dauguma narių - labai jauni, žalieji arba kairiųjų pažiūrų. Tačiau ekonominės politikos kontekste kompromisai, kurie leistų sudaryti koalicija su visgi turbūt artimiausia politinė jėga - kairiaisiais, sunkiai įmanoma. Jie atstovauja tai Italijai, kuri pavargo taupyti. Beje, pats Grillo į parlamentą neis - jis praeityje yra pripažintas kaltu dėl avarijos, kurioje žuvo 3 žmonės. Įstatymai jam nedraudžia tapti parlamento nariu, bet draudžia griežtos jo judėjimo taisyklės.

Monti stebuklo nepadarė - jo blokas buvo sudarytas iš nedidelių partijų, kurios ankstesniame parlamente turėjo tik saujelę vietų. Jo asmenybė aišku, pritraukė dalį rinkėjų, bet stebuklas neįvyko ir žmogus, kuris be didelio entuziazmo sutiko eiti gelbėti Italijos ir daug dirbo, liko už tai nubaustas. Partijos centristinės, bet tikėtina, kad galėtų nelabai sunkiai rasti kalbą su kairiaisiais. Problema tame, kad Monti bloko nepakaktų koalicijai sudaryti.

Situacija tokia, kad 5 žvaigždučių vietos parlamente yra auksinės. Per visą rinkimų kampaniją Grillo tyčiojosi iš visų - tiek Monti, tiek Bersani, tiek Berlusconi. Dabar jam reikia rinktis, su kuo jiems pakeliui arba laukti naujų rinkimų, kurie turbūt tokios didelės šlovės nebeatneštų. Lemiama problema - kas kontroliuos Senatą. Žemesnieji rūmai kontroliuojami kairiųjų - dėl rinkimų sistemos jie ten turi 55 procentus vietų.

Labai realu, kad nebus jokios koalicijos, tačiau jeigu taip neatsitiks, svarstytinos kelios galimybės:

1. Kairieji + Monti blokas + 5 žvaigždutės

Monti blokas šiuo atveju nebūtinas, bet patiems kairiesiems būtų naudinga jį turėti, kai kiti koalicijos partneriai gana sunkiai nuspėjami ir gali pateikti nemalonių staigmenų. Aišku, derybos dėl koalicijos būtų gana sunkios ir varginančios, bet jeigu 5 žvaigždutės nori įrodyti, kad gali būti ir pozityvi jėga, privalės kai kuriais klausimais stipriai nusilesti.

2. Kairieji + Berlusconi blokas

Berlusconi rinkimų kampaniją vykdė apdairiai, baisiai daug kritikos kairiesiems nebuvo, visas pyktis buvo nukreiptas į Monti. Abi politinės jėgos yra gana brandžios, kad sugebėtų bent jau pabandyti susiderėti dėl bendro darbo. Gali būti, kad daugiau problemų kiltų iš kairiųjų varpinės, nes jie ruošiasi tęsti ekonominę Monti politiką, be to, Berlusconi greičiausiai siektų kokio nors aukšto posto.

3. Berlusconi + 5 žvaigždutės

Turbūt mažiausiai realus variantas, nors abi partijos kampanijos metu nuožmiai kritikavo valdžią. Kita vertus, iš tokio politinių machinacijų meistro kaip Berlusconi, galima tikėtis visko. Tačiau 5 žvaigždutės visgi atstovauja Italijai, kuri Silvio nekenčia, tad bendradarbiavimas turbūt įmanomas tik taip, kad jis negautų jokių aukštų pareigų.Tokia koalicija būtų tikras košmaras rinkoms.

Laukia sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas, bet labai įdomus periodas, kuriame sunku atmesti bet kokią galimybę.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Europos lygos aštuntfinalių prognozės

Pirmasis Europos lygos atkrentamasis etapas pažėrė visai nemažai staigmenų, turėtų būti įdomu ir toliau. Pirmiausiai laukia aštuntfinaliai.

Viktoria Plzen - Fenerbahce

Favorito nusprendžiau neišskirti. Abi komandos demonstruoja nuostabią formą, abu klubai negali mesti iš akiračio reikalų vietiniuose frontuose, nes ten viskas klostosi puikiai. Aišku, turkai turi daugiau tarptautinės patirties, bet po to, kaip čekai talžė Napoli, jų nurašyti nebegalima. Laukia įspūdingas mūšis, nors turbūt daug kas jo nevertins vien todėl, kad šie klubai nevertinami kaip elitiniai. 

Benfica - Bordeaux

Portugalams pasisekė. Dabartinės apgailėtinos formos Bordeaux labai rimtai priešintis negalės. Jie išvargo pergalę prieš vieną didžiųjų šio sezono Europos futbolo nusivylimų - Kijevo Dinamo, bet Benfica per gera, kad leistų prancūzų žygiui tęstis. Portugalų forma puiki ir jie turėtų nesunkiai įrodyti savo pranašumą.

Anzhi - Newcastle United

Dar viena labai įdomi pora. Anzhi (foto - Traore) nors po žiemos pertraukos kol kas nėra tokia komanda, kuri verstų iš koto savo žaidimu, bet pirmą barjerą įveikė ir dabar išsipildys tai, apie ką turbūt nesvajota prieš 22 metus, kai atsirado šis futbolo darinys - kova su legendiniu Newcastle dėl patekimo į 8-uką antrame pajėgiausiame europiniame turnyre. Newcastle kovai pasiruošęs - po transferų lango komanda pasigavo gerą formą ir demonstruoja neblogą futbolą. Tačiau daug kas priklausys nuo noro nugalėti, lieka prie savo teorijos, kad britų uždaviniai sezono pabaigai yra neeuropiniai, o rusai tikrai trokšta pasirodyti visai Europai.

Stuttgart - Lazio

Lazio ir toliau turės kapotis su vokiečiais. Lengviau negu su Mgladbach nebus, bet turbūt pirmiausiai dėl vidinių priežasčių. Lazio rimtai pametė savo formą ir dabar jiems be proto rimti varžovai yra net ir Siena. Stuttgart situacija taip pat neįspūdinga - antras Bundeslygos dešimtukas nėra tas rezultatas, kurio ši komanda verta. Kita vertus, aišku viena, kad šis sezonas vokiečiams jau praktiškai palaidotas, lieka Europa ir Taurės. Lazio turbūt būtų nieko prieš iškristi dabar ir kapotis dėl galimybių po ilgokos pertraukos žaisti ne be Teletabių, o Čempionų lygoje. Todėl ši lygtis sudėtinga.

Spurs - Inter

Spurs šį sezoną labai galingi ir aišku, bandys grįžti į Čempionų lygą ir pasikapoti Europoje. Inter padėtis panaši - tokia komanda nenori leisti sau žaisti kur nors kitur, o ne Čempionų lygoje. Abiejų komandų padėtis siekiant savo tikslų nėra užtikrinta, tačiau dėl to tikėtis, kad abi nurašys galimybes kautis dėl trofėjaus Europoje, naivu. Bale ir Co šiuo metu tikrai yra puikios formos ir būtent todėl jų šansai didesni, nors dvikovų su Inter laikotarpiu reiks kautis ir su Arsenal bei Liverpool. Inter kaip tik atrodo silpnokai ir jėgų kautis keliais frontais turbūt turi mažiau.

Levante - Rubin

Rubin po žiemos pertraukos nelabai turi galimybę kuo nors džiaugtis, išskyrus tuo, kad išmetė Atletico. Prieš tai vykusiose draugiškų rungtynėse komanda atrodydavo labai silpnai. Tačiau tai turbūt ženklas, kad Rubin kyla rimtai. O Levante nėra kažkoks turbo galingas varžovas, nors ir žiauriai netikėtai išmetė labai gerą sezoną žaidžiantį Olympiacos. Taigi, Rubin lengva nebus, bet sudoroti antrą ispanų klubų iš eilės turbūt pavyks. 

Basel - Zenit

Zenit išmetė Liverpool - galima vertinti, kaip įspūdingą pasiekimą, bet Liverpool tikrai nebuvo užsmaugtas ir netgi būtų per drąsu sakyti, kad Zenit šioje serijoje buvo tikrai geresnė komanda. Dabar Basel, iš pažiūros silpnesnė komanda, tačiau nestabiliai atrodančiam Zenit, tai bus rimtas ir pavojingas varžovas. Basel forma puiki, išmestas tikrai šį sezoną labai stiprus Dnipro klubas, tad ir kiti slavai gali kristi po kojomis. Ką daryti su favoritais, Basel žino. SAF gali irgi papasakoti, jeigu Spalletti atmintis trumpa.  

Steaua - Chelsea

Chelsea  vos neprisižaidė su Sparta, dabar varžovai gerokai rimtesni. Rumunai išmetė Ajax, ką man pavyko prognozuoti ir atrodo, kad nėra nusiteikę juokauti. Tačiau Chelsea yra Chelsea ir tikėtis, kad jie kris jau dabar, turbūt naivoka. Dabar komandos forma yra visai padori, gal net būtų galima sakyti, kad gera, jeigu nežinotume, kaip jie gali žaisti. Todėl peržengti rumunų barjerą Chelsea turėtų.

Geltonsnapis Facebook'e 
 

UEFA Čempionų lyga. Bayern - Arsenal 3:1

Apie vakarykštes rungtynes didelio noro rašyti neturiu, tad rašau apie Bayern ir Arsenal kovą. Įspūdžiai tokie:

1. Muller.

Kartais nesinori tikėti, kad čia tas pats jaunas medis, prieš kelis sezonus varęs į neviltį Bayern gerbėjus, tas pats, kuriuo kažkodėl pasitikėjo van Gaal. Dabar tai mirtingai pavojingas ginklas ir vakar jis tai puikiai įrodė - nuostabus perdavimas Kroos ir įvartis. Arsenal gynėjai didesnio diskomforto jam sukurti nesugebėjo.

2. Lahm. Kapitoniškas pasirodymas. Nors gynyboje klaidelių buvo ir netgi nevisiškai nereikšmingų, bet antradienio Arsenal buvo per daug silpnas, kad jomis pasinaudotų. O kas dėl puolimo - tiesiog klasikinis pavyzdys, kaip galima ir reikia išnaudoti savo krašto gynėjus. Ypač galingas buvo greitose atakose, atliko perdavimą kurioziniam Mandzukic įvarčiui.

3. Mandzukic. Buvo be proto darbštus, rodė labai daug noro ir pastangų ir jo darbas atsipirko. Gavo puikų perdavimą ir nors pats įvartis atrodė gana keistokai ar net juokingai, bet tai situacijos nekeičia - tas įvartis galutinai užmušė Arsenal.

4. Wilshere. Darė ką galėjo, stengėsi bene labiausiai iš visos komandos, bet tiesiog buvo ne ta diena ir ne ta situacija, kad Arsenal galėtų prilygti Bayern. Bet savo pasirodymu gali būti patenkintas, buvo vienas iš bandymo perlaužti rungtynių eigą herojų, stengėsi kurti ir atliko rezultatyvų perdavimą.

5. Wenger. Aišku, jam norisi prisiminti tas FA Taures, nenugalimą kartą EPL, Čempionų lygos finalą, bet kuo toliau, tuo labiau tai atrodo tik prisiminimai. Aišku, jaučiu jam didelę pagarbą už tai, ką atidavė Arsenal, bet kartais kyla šventvagiška mintis, kad gal abiems pusėms būtų geriau pasukti skirtingais keliais. Dabartinis Arsenal, kad ir simpatiška komanda, visiškai pelnytai yra už Didžiojo Ketverto ribų EPL ir visiškai pelnytai iš Miuncheno grįš atsisveikinę su Čempionų Lyga.

Geltonsnapis Facebook'e

Ką žmonės dirba visą dieną? Ministrų reitingas. Vasaris

Jeigu prieš mėnesį, kai skelbiau pirmą reitingą, kone visi ministrai buvo geri ir pūkuoti, dabar jau nedaug liko tokių, kurie per šį laiką nepadarė nuodėmių. Kas skaito tokio pobūdžio rašinėlį, čia koncentruotai pateikiama, kas įvyko mūsų ministrų gyvenimuose nuo sausio 17 iki vasario 18. Šaltiniai - mano atmintis ir Google su nustatymais, kad rodytų paskutinio mėnesio rezultatus. Skliaustuose bus ministrų pozicijos prieš mėnesį.

1. (3) Juozas Olekas.

Deklaravo, kad NATO misija yra itin svarbi Afganistane, Dubline plepėjo su kolegomis iš kitų ES šalių. Visgi, hitas turbūt yra tai, jog pripažino, kad Rusijos ir Baltarusijos planuojamų pratybų dalis elementų yra nukreipta prieš kaimynus. Taip drąsiai sakyti, ką galvoji socdemams ne visai įprasta. Bet kita vertus, pasisako už bendradarbiavimą su rytų partneriais, o ką jis laiko partneriais, žino tik jis vienas. :) Su kolegomis baltais buvo susitikęs Latvijoje, buvo ir Ukmergėje, paskyrė du viceministrus ir dar suformavo atsargos generolų tarybą. Aišku, neiškentė nepasireiškęs ir ne savo srityje, kai kritikavo lėšų sveikatos apsaugai skyrimo tvarką. Tokia jau ta mūsų vyriausybė, niekas nežino, kas kuo dirba :)

2. (1) Valentinas Mazuronis. Nebuvo tokio aktyvumo protrūkio, bet kita vertus, gana šaltą šeštadienio popietę su aplinkosaugininko uniforma medžiojo brakonierius ir dar žvejams dalino dovanas (dvelkia putinizmu), keikė skalūnus ir dabartinį AE projektą. Gana novatoriškai žiūri į žemės pardavimą užsieniečiams, dirba prie renovacijos projekto, nors ir savivaldybės žiūri į jį atsargiai, bet tenka pripažinti, kad jis kone šedevras, palyginus su Kazlausko projektu. Nenori taikstytis su nelegaliomis statybomis, bet į Malinausko tvoros griovimą žiūri atsargokai. Turbūt griauti koalicijos tokiais veiksmais nenori :) Taip pat, bent iš šono atrodo, kad puikiai sutaria su atliekų tvarkymo centrų vadovais.

3. (9) Rimantas Šadžius. Buvo paliktas už komisijos, kurioje svarstomos mokestinės reformos borto. O šiaip dirbo. Daug kalbėjo apie eurą, bet lietuviai juo nelabai tiki, blaiviai žiūri į finansinių sandorių mokestį, teigia, kad skolintis tarptautinėse rinkose šiemet nereiks.  Bandys tramdyti infliaciją, pritaria pelno mokesčio lengvatų pratęsimui po 2013, tiksi sėkmingesnio valstybės įmonių dividendų panaudojimo. Žino, kad iš dangaus krinta meteoritai, o ne pinigai ir buvo susitikęs su ES regionų komisaru.

4. (14) Dainius Pavalkis. Svarbiausias dalykas jo gyvenime be abejo buvo žmonos išteisinimas. Panašu, kad turi visai neblogą viziją, kuri būtų dar geresnė, jeigu ne agresyvieji koalicijos partneriai iš LLRA. Kovoja su laukine laisvąja rinka švietimo sistemoje pradžioje žadėdamas, kad bus įvesta nors daugiau studijų krypčių. Siūloma gana kompromisinė tvarka dėl stojimo 2014-iais, nes nebelieka reikalavimo dėl užsienio kalbos mokėjimo. Įdomūs pasisakymai dėl skirtingų užduočių lietuviams ir lenkams/rusams/etc per lietuvių kalbos VBE, bet kita vertus, reikia sutikti, kad skubėjimas paprastai nieko gero neduoda ir turi būti pakankamai laiko vargšams lenkams adaptuotis prie naujos tvarkos, nors vilkinti ilgai irgi nebegalima. 2015 gali keistis studijų kainos. O pats ministras didžiuojasi Lietuvos paruošiamais abiturientais.

5. (6) Rimantas Sinkevičius. Bandė išsiaiškinti, kodėl vėluoja statybos jūrų uoste, teigia, kad baltarusių vilkikams krovinių pervežimo tarifų nuolaidų nebus. Dar sužinojome, kad Sinkevičius nekenčia kontrabandinių degalų, rūpinsis kelių remontais. Užsiminė apie vienos oro uostų valdymo įmonės kūrimą. Beje, sensacingai nesiruošia atleisti pašto ir geležinkelių vadovų.

6. (5) Algimanta Pabedinskienė. Nori, kad jaunimas imtųsi verslo, bus lengviau gauti paramą naujų darbo vietų kūrimui. Planuojama nuo 2014 keisti socialinių išmokų tvarką. Buvo susitikusi su Europos Komisijos direktoriumi švietimui, kultūrai ir jaunimo reikalams, susitiko su Airijos lietuviais, lenkėsi NET Ukmergėje (kas jiems ten su ta Ukmerge darosi visiems).

7. (11) Šarūnas Birutis. Pasisako už tai, kad teatrams vadovautų ne menininkai, o vadybininkai, gyrė Palangos ir Druskininkų kultūrinį gyvenimą, lankėsi ir Marijampolėje. Aišku, nori didesnio kultūros finansavimo ir nepaliauja gražbyliauti apie kultūros svarbą.

8. (10) Juozas Bernatonis. Pasisako už kodeksų reformą, pasisako už tarėjų instituciją, bet panašu, kad įsivaizduoja tik ribotą jų vaidmenį. Žada nesiūlyti gėjų santuokų įteisinimo. Tapo kažkokios mistinės Galimybių akademijos globėju.

9. (4) Jaroslavas Neverovičius. Teigia, kad Lietuva visiems laikams išsikirto kelią į energetinę nepriklausomybę. Ir tai įvyko Vasario 15. Pasijutote laisvesni? Teigia, kad labai svarbūs elektros jungčių projektai. Vadovaus komisijai, kuri per porą mėnesių nutars ar reikia VAE. Lankėsi estų žemėse. Blogiausia yra tai, kad ministras gana atsargiai žiūri į atsinaujinančią energetiką ir susimovė su viceministru Zaremba, kurį galėjo be problemų atleisti pora savaičių anksčiau.

10. (2) Linas Linkevičius. Lenkijoje kone raudojo dėl to, kad lietuviai prieš pat tuometinio lenkų prezidento žūtį neįteisino liberalesnio pavardžių rašymo mūsų pasuose. Aš buvau ir esu to sprendimo šalininkas, bet atsiprašinėti už Tautos atstovų teisėtus veiksmus yra žema.  Siūlo griauti Šaltąją taiką tarp mūsų ir lenkų, teigia, kad verta paskubėti su tomis nelaimingomis lenkų pavardėmis ir tautinių mažumų įstatymu. Su rusais viskas gražiau - abiejų šalių istorikai bendrai knaisiosis po archyvus. Pasveikino Jimą Carrey su Valstybės sekretoriaus pareigomis. Atsargiai žiūri į Sirijos apginklavimą. O vasario 16 darbo buvo itin daug.

11. (12) Dailis Barakauskas. Nori duoti ordiną Skverneliui, už tai, kad šis sudorojo nusikaltėlių chebrą, nors nebuvo taip linkęs prisiminti šiauliečių mentų narkomafijos. Valstybės tarnybos departamento šefu siūlomas dabartinis vyriausiasis vyrukas, gavęs porą papeikimų. Vaikų, kurie ant asfalto rašo žodį TIE - SOS kriminalu liepė pasidomėti viceministrui ir dar sužibėjo tuo, jog žino, kad tikrai nėra teisininkas. Vienintelis išleido visus pinigus, skirtus reprezentacijai ir dar slepia informaciją apie keliones tarnybiniu transportu. O slepia turbūt todėl, kad ne viskas tvarkinga.

12. (8) Vigilijus Jukna. Pasisako už gyvulininkystės ir pieno ūkio stiprinimą. Susitiko su Rusijos kolegomis, dalyvavo „Žaliojoje savaitėje“ ir aiškų Sartų lenktynėse. Visgi, epiškiausia kelionė buvo į Briuselį. Skrydis verslo klasė, užsakyta VIP salė oro uoste. Dviems - jam ir Mindaugui Kuklieriui. O pagrindinė kova žemės ūkio frontuose - ES parama - nebuvo per ne lyg sėkminga, planuota pergalė nepasiekta.

13. (7) Vytenis Andriukaitis. Tęsia kryžiaus karus prieš privačią mediciną Lietuvoje. Dar tieigė, kad eilės ligoninėse kartais kuriamos dirbtinai (ĮSPŪDINGA), kritikavo ozono procedūras (ĮSPŪDINGA), žada, kad neliks savivaldybių ligoninių.  Po viso to, tapo pirmu ministru, kuriam iškilo interpretacijos grėsmė. Keli iškalbingi faktai - 72 procentai VU medikų emigruotų po Andriukaičio reformų, pats Andriukaitis teigia, kad „MES gyvename kreivų veidrodžių karalystėje“ (Čia jis aišku, pirmiausiai apie save), bet mane užmušė Dviračio žinios „Po Andriukaičio kalbos Santariškių radijuje trys ligoniai pabudo iš komos“.

14. (13) Birutė Vėsaitė. Poezija su savo asmenvardžiu užsiiminėjau prieš gerus 13-14 metų. Laimei, Mama mane perspėjo, kad jeigu tai darysiu viešoje erdvėje, galiu gauti nemalonią pravardę. Birutės niekas niekada neperspėjo. Beveik nieko rimto apie jos veiklą per pastarąjį mėnesį rasti neįmanoma, tik keletas nusišnekėjimų ir garsusis susitikimas su bloggerių elitu. 

Geltonsnapis Facebook'e 

UEFA Čempionų lyga. Aštuntfinalis. Real - MU 1:1

Įspūdžiai iš vakarykščio mačo Santiago Bernabeu tokie:

1. CR07.

Real aikštėje dominavo, viena iš pagrindinių to dominavimo priežasčių buvo geras CR07 žaidimas. Real trūko komandinių veiksmų, todėl viską gelbėjo individualus žaidėjų meistriškumas, o vakar CR07 buvo geriausias savo komandoje. Įmušė puikų įvartį, buvo aktyvus.

2. de Gea. Sužaidė galbūt karjeros rungtynes. Traukė viską, kas tik ėjo į vartų pusę, kartais net absoliučiai beviltiškose situacijose. Atkeršijo Real už tuos laikus, kai gynė Atletico vartus ir ne kartą yra praleidęs po nemažą skaičių įvarčių.

3. di Maria. Sužaidė puikias rungtynes ir turėjo bent kuriam laikui aptildyti visai nemažą savo kritikų būrį, kuris teigė, kad po traumos Dima nebe tas ir vasarą turės krautis lagaminus. Buvo aktyvus ir žiauriai pavojingas, bet viską traukė de Gea.

4. Welbeck. Jo pasirodymas starto sudėtyje, net ir žinant SAF pomėgius nustebinti, buvo tikrai sensacingas. Turėjo dvi puikias progas, vieną išnaudojo, kitos deja ne. Buvo labai pasterbimas ir nuveikė daug naudingo darbo.

5. Psichologija. Dabar persvara MU pusėje - yra įvartis išvykoje, o būtent toks dažnai būna klasikinis tikslas atkrentamosiose varžybose, aišku, reikia ir patiems daug nepraleisti. Tačiau tai nereiškia, kad kitos rungtynės bus nuobodžios ar gynybinės - Real neturės kur trauktis, MU puola gerai, abiejų komandų gynyboje spragų pasitaiko dažnokai, todėl visai tikėtinas itin rezultatyvus mūšis.

Geltonsnapis Facebook'e

Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. In memoriam E.Ž.

„Mažasis princas“ visada yra ta knyga, kur labai paprastai pasakomi labai gilūs dalykai. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už savo draugus. Deja, kartais tenka draugystės egzamine beviltiškai susimauti. Tai pajutau lygiai prieš savaitę. Kriminalinėse apžvalgose tai skambėjo maždaug taip „Skaudi netektis - Saulėtekyje iškritęs iš 11 aukšto žuvo EŽ“. Daug kam tai aišku yra tik statistika, vėl prisimintos ankstesnės nelaimės. Man ir dar deja nelabai dideliam būreliui jo draugų, tragedija.

Šis įrašas be jokios abejonės yra sunkiausias mano gyvenime. Tai nėra futbolas ar politika - tradicinė mano tematika. Tačiau yra galybė dalykų gyvenime, kurie yra žymiai už tai svarbesni. Jaučiu praktiškai pareigą parašyti šį tekstą. Nes visuomenės reakcijos lengvai nuspėjamos ir be proto kvailos. Aišku, auksinė taisyklė internete yra neskaityti komentarų, bet ją turėjo nemalonumo sulaužyti. Nuomonės tradicinės - dar vienas apsirūkęs, visi studentai tokie, tai čia turbūt depresyvus tipas. Panašiai atrodo ir lakoniški dabartiniai jo bendramokslių pasisakymai, kad EŽ buvo uždaro būdo, todėl jie mažai ką gali apie jį pasakyti. Tobula nesąmonė. Kvailas stereotipas visuomenėje, kad jeigu žmogus išėjo iš gyvenimo neaiškiomis aplinkybėmis, tai jis turbūt buvo nieko vertas, alkoholikas arba narkomanas, kažkoks nenormalus, arba mažų mažiausiai uždaras. Rašau todėl, kad noriu parodyti, kad neretai mes prarandame pačius geriausius ir genialiausius.

EŽ pažinojau ne taip seniai - 3 su puse metų. Jis buvo absoliučiai išskirtinis ir labai originalus žmogus. Turbūt daug kas pasakytų „keistas“, bet mano tarpe yra gerokai keistesnių žmonių. Visada labai domėjosi istorija, politika, politine filosofija. Jis buvo vienas iš nedaugelio iki įstojimo į TSPMI sutiktų žmonių, kuris taip gerai šiuos dalykus išmanė. EŽ buvo labai komunikabilus. Fantastiškas aktorius, pačiam teko su juo filmuoti kelis mėgėjiškus filmukus ir per teatro užsiėmimus vaidinti etiuduose. Praktiškai visada šypsodavosi ir visai ne amerikietiška šypsena, kurioje buvo truputėlį liūdesio ir ironijos. Alytaus miesto jaunimo apdovanojimuose „Nominuok“ kartą jis triumfavo „Metų juoko“ kategorijoje. Nebuvo alkoholikas, absoliučiai netikiu, kad galėjo vartoti narkotikus. Mes jį visada prisiminsime kaip labai linksmą ir talentingą žmogų.

Nežinau visų aplinkybių, kas tiksliai atsitiko tame balkone, to galbūt nežino niekas. Galiausiai tai nėra taip jau ir svarbu. Tačiau manau, kad daug ką pasako keletas faktų. Jo bendramoksliai teigia, kad apie jį žino nedaug dėl jo uždaro būdo. Kitas dalykas - paskutiniu metu jis nelankė paskaitų ir nelaikė egzaminų. Peršasi viena logiška išvada - naujoji aplinka nesugebėjo jo priimti tokio, koks jis yra. Su jo galinga fantazija, kitoniškumu ir originalumu. Nors šiais laikais viešai kalbama ir klykiama apie saviraiškos laisvę, ji realiai sunkiai egzistuoja. Mūsų laikais studentas turi būti alkoholikas arba bent jau arti to, linksmintis iki paryčių, į mokslą žiūrėti kuo nerimčiau, turėti sugyventinį/sugyventinę arba blogiausiu atveju vaikiną/merginą, kuris/kuri puikiai tiktų prie batų spalvos ir šukuosenos. Jeigu viso šito nėra arba laikinai nėra, žmogus atsiduria žemesnėje kastoje. Jis buvo tolokai nuo šito idealo. Visai neatmestina, kad koks nors pagiriotas tipelis galėjo tą tragišką ketvirtadienį jį išmesti per tą langą. Nes jis buvo kitoks. Ir visai tai Lietuvos Las Vegase, linksmybių sostinėje Saulėtekyje.

Taip, negalima paneigti to, kad problemų paskutiniu metu jis privalėjo turėti. Ir čia aišku kita problema, jis kaip ir kokie 95 procentai vyrų apie savo problemas neišsikalba. Gyvenimas tokiems kaip jis turbūt retai būna lengvas. Galiausiai mes, jo draugai, kažkuriuo laikotarpiu paleidome jį iš savo rato. Jis nebuvo tas žmogus, kuriam buvo lengva palaikyti ryšius. Prieš tai ne kartą keitė mokyklas, pas mus jis pritapo puikiai, greičiausiai tikėjosi, kad panašiai bus ir studijų metu. Deja, bet taip neatsitiko. Asmeniškai aš nerandu ir niekada nerasiu atsakymo į klausimą, kodėl mūsų ryšys nutrūko. Viskas galėjo būti kitaip, tik per kažkokią sistemos klaidą su vos mažesniu už mano konkursiniu balu jis neatsidūrė TSPMI, nors jo balas buvo aukštesnis už paskutinio priimtojo. Kažkodėl paskutinį kartą neatsitiktinai buvome susitikę prieš metus. Liko ryšys su kai kuriais žmonėmis, su kuriais anksčiau bendravome visai mažai. su juo - deja ne. Draugystės egzaminą išlaikiau 1-etui su galybe minusų.

Bet kokiu atveju, jis išėjo. Galėjo nesunkiai tapti garsiu istoriku, gal net antruoju Bumblausku. Savo studijomis niekad nesiskundė, kaip tik labai viskuo domėjosi. Deja, jo nebėra. Visada jį prisiminsiu tokį, kokį mačiau paskutinį kartą, likus keliems mėnesiams iki jo mirties. Išlipau per vidurines troleibuso duris, jis stovėjo prie galinių. Liūdnas, susimastęs, nebuvau jo tokio niekada matęs. Pamatęs mane nusišypsojo savo plačia šypsena ir troleibusas išvažiavo...

Laidotuvės buvo žiaurios. Niekam nelinkėčiau būti tokiose laidotuvėse, kur motina būdama našlė, laidoja savo vienintelį sūnų. Visi turėtume daugiau kreipti dėmesį ne į vadinamuosius „lyderius“, kure paprastai gyvena be didelių problemų, bet į pažeidžiamiausius. Dalis iš jų tikrai turi potencialo nuveikti didingų dalykų, net jeigu jie šiuo metu atrodo kažkokie prastesni ar blogesni. Ir reikėtų labiau branginti ryšius su kitais žmonėmis, nes niekada negali žinoti, ar turėsi galimybę ištaisyti savo klaidas draugystė egzamine.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Europos lyga. 1/16 finalo prognozės

Taigi, reikia pratęsti pradėtus darbus, kol socialdemokratai neperėmė mano blogo, taigi, šiandien vėl apie futbolo Eurolygą.

Napoli - Viktoria Plzen

Apie pomėgį ieškoti sensacijų jau rašiau. Čia jos gal ir nebus, bet kova turėtų būti gana rimta ir įdomi. Čekai paskutiniu metu stabiliai žvejoja europinę patirtį ir aišku nebus nusiteikę jau kristi. Jie gali koncentruotis tik į Europą - dėl to nukeltas net vienas mačas. Bet Napoli forma puiki ir ambicijos didelės, todėl čekams lengva nebus.

Rubin - Atletico

Atletico didelių problemų neturės. Kol kas panašu, kad šis sezonas gali būti išskirtinis tuo, kad šviečiasi nuostabi galimybė laimėti sidabrą namuose ir ką nors nuveikti Europoje. Aišku, tokie tikslai kartais vienas kitam stipriai trukdo, bet Rubin turėtų būti padėtas į vietą be didelių pastangų. Prieš žiemos pertrauką jie atrodė tragiškai ir nepanašu, kad draugiški mačai ką nors pakeitė. Jiems kaip tik būtų naudingiau anksti kristi Europoje ir gelbėtis Rusijoje. 

Inter - Cluj

Paskutiniu metu Inter atrodo gerokai išsiderinęs ir nors lažybininkai aišku jiems prognozuoja didingesnius dalykus nei rumunams, ši pora klausimų kelia. Jeigu Inter atrodys taip beviltiškai, kaip po Kalėdų Italijoje, tai gali kristi. Varžovai nors formą palaikė draugiškuose mačuose, ten lyg ir atrodė gana gerai. Europinės patirties yra, galima kibti į atlapus ir bandyti kurti sensaciją. Reikšminga ir tai, kad antrasis susitikimas vyks Kluže. Ir apskritai Inter turėtų būti svarbiau stabilizuoti žaidimą namie.

Newcastle - Metalist

Gal atrodo, kad mano prognozė keistoka, bet man taip neatrodo. Nelabai tikiu, kad Newcastle tikrai abu mačus žais stipriausia sudėtimi. Žymiai svarbiau jiems bus išlipti iš gana gėdingos 15 vietos EPL į pirmą dešimtuką. Pirmi žingsniai neblogi, bet dar neaišku, ar tai jau tikras kilimas. Ukrainiečių padėtis paprastesnė - sezonas klostosi ramiai, bet gerai, aišku, trūksta rungtynių patirties po žiemos pertraukos, bet jie turi visas galimybes laimėti. 

Stuttgart - Genk

Dar viena pora, kurios nugalėtojas itin neaiškus. Abi komandos paskutiniu metu nedemonstruoja geros formos. Vokiečiai netgi murkdosi antrame dešimtuke, patyrė nuostolių per transferų langą, po Bundeslygos restarto pralaimėjo viską. Genk tolokai nuo lyderių Belgijoje ir paskutiniu metu forma gana vidutiniška. Varžovai lygūs, tad daug ką lems namų pranašumas, kurį turės belgai. 

Dnipro - Basel

Šioje poroje Dnipro daug problemų neturės, kaip tik - turės progą pratęsti įspūdingą sezoną. Kol kas jie Ukrainoje lenkia Dinamo. Komandą menkai išbalansavo žiemos pertrauka - rezultatai draugiškose rungtynėse puikūs. Basel šį sezoną taip pat žaidžia gana neblogai, tačiau ukrainiečių sudėtis atrodo pajėgesnė ir pasiruošusi nuveikti daugiau. Todėl gana legendinio Murato Yakino auklėtinai turėtų kristi. 

Mgladbach - Lazio

Laukia įdomi kova. Lazio paskutiniu metu nėra itin geros formos, kamuoja traumos. Tačiau net ir toks problemų turintis klubas išmetė iš Italijos taurės Juventus. Mgladbach situacija atvirkštinė - forma kyla ir komanda artėja prie europinių vietų ir turbūt dėl jų rimtai kaposis. Tačiau vien todėl tvirčiau atrodo Lazio, nes jie šiuo metu, kad ir nesaugiai, bet 3 vietoje. Vokiečiams trūksta ir daugiau panašaus lygio rungtynių patirties. 

Spurs - OL

Šitoje prognozių porcijoje turbūt ši pora bus pati įdomiausia. Ne tiek dėl to, kad bus daug intrigos, bet dėl futbolo lygio, kokį žada šių komandų meistriškumas. Spurs rezultatus prognozuoti sunku, nes tai klubas, kuris laikosi tradicijos niekinti Europos lygą. Na, nebent norima pasišaipyti iš Chelsea, kurie netikėtai turėjo trauktis iš Čempionų lygos. Šiaip abiejų komandų demonstruojamos formos iš koto šiuo metu neverčia. Spurs paskutiniu metu išsiskyrė galybe lygiųjų, jų tvarkaraštis patogesnis už varžovų. Tačiau šios komandos pagrindinis sezono tikslas - 4-ukas, taigi, visiškai realu, kad Europos lygoje dalis lyderių ilsėsis. OL (foto - Gomis) nugalėti tikriausiai norės labiau. Jie turės ir namų pranašumą. Kita vertus, situacija panaši tuo, kad pagrindinės mintys vis tiek namie - norisi kapotis su PSG ir Marseille. Taigi, bus tikrai įdomu. Beje, prieš savo buvusį klubą žais ne tik Čech, bet ir kitas puikus vartininkas - Lloris. 

Geltonsnapis Politologas Facebook'e