Įdomiausios 2013 politinės intrigos

Už nepilnų 8 valandų prasidės Nauji Metai. Kadangi pasaulio pabaiga neįvyko, vėl politikai turės pasinerti į įprastinę rutiną, tačiau įdomių įvykių pristigti neturėtų. 5 įdomiausios politinės intrigos:

1. Kas taps Vokietijos kancleriu?

Angelos Merkel galimybės išlikti įtakingiausia Europos politike nėra didelės. Sunku tikėtis, kad jos vadovaujama partija laimės rinkimus taip, kaip tai padarė 2009, kai galėjo dirbti su  gana artima Laisvųjų demokratų partija ir netgi 2005 scenarijaus pakartojimas, kai buvo sudaryta didžioji koalicija su socialdemokratais ir joje dominavo krikščionys demokratai būtų didelė sėkmė. Socialdemokratų lyderis Peer Steinbruck vienas populiaresnių politikų šalyje, be to, ekonomistas, todėl turėtų būti įdomi ir sunkiai prognozuojama kova. Laisvieji demokratai ankstesnės sėkmės pakartoti neturėtų, bet tikėtina, kad gerai pasirodyti gali žalieji, tradiciniai socialdemokratų partneriai valdžioje, kaip ir kraštutinesnė Kairės partija.

2. Kas laimės Italijos parlamento rinkimus?

Pretendentai yra treji - galbūt į valdžios viršūnes grįš ir vėl vienintelio prieš II pasaulinį karą gimusiu premjeru taps Silvio Berlusconi, sėkmė gali nusišypsoti Mario Monti blokui, bet realiausia, kad laimės socialistai. Praėjo tie laikai, kai Silvio savo bloke koncentravo praktiškai visą dešiniųjų jėgų spektrą, itin situaciją blogina nesutarimai su įtakinga dešiniųjų Šiaurės lyga. Mario Monti vertinimas įvairiai kaip politikas, bet išlieka vienu gerbiamiausių žmonių šalyje. Dabartinės jo koalicijos nariai kartu sudėjus turėjo 64 vietas 630 vietų parlamente, jų skaičius po rinkimų turėtų išaugti, bet turbūt ne iki tokio lygio, kad Monti blokas turėtų galimybes tapti nugalėtojais. Iš esamos situacijos nugalėtojais išeiti daugiausiai šansų turi kairieji - tradiciniai Berslusconi projektėlių oponentai, jų lyderis Bersani turi puikius šansus tapti premjeru. Nesėkmė rinkimuose gali lemti Berlusconi politinės karjeros pabaigą.

3. Ar atsigaus Grybauskaitės populiarumas?

Smūgių šiemet netrūko - pirmasis buvo FNTT skandalas, kai prezidentė rėmė pralaimėjusią ir nepopuliarią pusę, baigiant Seimo rinkimais, kai gudrusis Butkevičius išlaviravo taip, kad ir DP ir Prezidentė turėjo nusilenkti jo valiai - DP lyderiai liko be postų, bet valdžioje. Žmonėms pagaliau pradėjo kliūti tai, kad Prezidentė labai palaiko TS LKD, kurie visgi nėra mylimiausia partija Lietuvoje. Todėl nuo jos nusigręžusieji turbūt yra kairiųjų rėmėjai, kurie iki tol prezidentei simpatizavo. Taigi, laukia sunkūs metai. Ir nors vis dar sunku įsivaizduoti, kad 2014 Prezidentė gali būti neperrinkta, bet tokia tikimybė išlieka visada.

4. Ar valdžioje liks tos pačios partijos?

LSDP liks. Be jų koalicija iš esmės neįmanoma, nes nepanašu, kad artimiausiu metu Kubilius pradės važinėti dviračiais su Viktoru. TT tikrai pasuks į šoną iki 2016, nes jie nenori išnykti iš politinio žemėlapio, o sugebėjimas pasiūlyti kažką daugiau rinkimų kampanijos eigoje negu „Valdžia bloga, Tvarka bus“ yra absoliučiai nulinis. Bet turbūt dar kitais metais TT koalicijoje dirbs. LLRA irgi liks, nebent reikėtų formuoti kardinaliai naują koaliciją, kurioje jų buvimo nepageidautų dešinieji. DP likimas priklausys nuo įvairių teismų procesų ir Viktoro nuotaikų kaitos, o būti gali visko. Galimi naujokai valdžioje - bailusis Drąsos kelias, bent jau ta pusė jo, kurie savaip supranta oponavimą ir pozicijai ir opozicijai. Jie galėtų užkamšyti, pavyzdžiui, TT netektį. TS ir LRLS? Nebent tada, jeigu pebėgėlių bus daugiau nei 2 partijos ir dešiniesiems nebus naudingi Seimo rinkimai.

5. Kiek dabartinių ministrų šoks ministerijų kalėdiniuose baliuose 2013 gruodį?

Net ir darant prielaidą, kad koalicijoje visos partijos dirbs ir po metų, tikėtina, kad bus naujų herojų Vyriausybėje. Galbūt tarp pirmųjų aukų bus Šadžius, jeigu ministerijai vadovaus taip pat diskretiškai, kaip anksčiau, kai pražioplino krizę, gal Birutis ar Pabedinskienė, nes neapleidžia įspūdis, kad patvirtinti iš didelės bėdos, gal kas nors kitas. Bet nemanau, kad visi 14 dirbs ir kitais metais.

Geltonsnapis Facebook'e

Simbolinė 2012 metų rinktinė

Normalūs žmonės baigiantis metams galvoja, kas įvyko gero tais metais jų asmeniniame gyvenime ir panašiai... Futbolo ligoniai galvoja apie tai, kas per metus gero įvyko stadionuose. Tagi, šiandien simbolinė 2012 rinktinė.

GK Hart Manchester City

Pagrindiniai jo konkurentai buvo Buffon, Čech ir Cassilas. San Ikeras šį sezoną pradėjo prastokai, o per EURO 2012 atostogavo, Čech per EURO 2012 darė nesąmones, o dabartinio Chelsea problemos į užmarštį neša neįtikėtiną praėjusio sezono finišą. Taigi, lieka Buffon ir Hart. Visgi, manau, kad šie metai įsimintesni buvo Hart - jis įrodė, kad net ir anglas gali tapti geru vartininku, padėjo Manchester City iškovoti EPL čempionų titulą ir gelbėjo anglų kailį Ukrainoje ir Lenkijoje.

LB Alba Valencia / Barcelona

Prieš EURO 2012 jo pavardę žinojo tik Ispanijos futbolu besidomintys žmonės ir tie, kurių klubai su Valencia kaudavosi Čempionų Lygoje. Net ir gerose jo rungtynėse kartais susidarydavo įspūdis, kad vaikinas žiba tik todėl, kad jis žaidžia Valensijoje, o ne super klube. Tačiau per EURO 2012 jis buvo neįtikėtinas ir beprotiškai geras tik ginantis, tiek puolant, o Barcoje greitai tapo vienu iš kertinių žaidėjų.

CB Hummels Borussia

Antras auksinis Borusios sezonas iš eilės didele dalimi yra Hummels nuopelnas. Nors dar labai jaunas, bet žiūrint, kaip jis žaidžia, nesinori tikėti paso duomenimis. Iš jo gali išaugti vienas geresnių visų laikų Vokietijos futbolininkų. Juodų dienų dar pasitaiko, ryškiausia turbūt buvo EURO 2012 pusfinalyje, bet jo žaidimas tikrai nuostabus.

CB Pepe Real

Negalima pamiršti ir to, kad šie metai iš esmės buvo puikūs Real (neskaitant to, kaip viskas klostosi šio sezono pradžioje), jie įrodė, kad Juozukas gali įveikti Juozapuką Primeroje. Vienas iš kertinių sezono žaidėjų be jokios abejonės, yra Pepe. Nors neįmanoma pamiršti, kad jis žaidžia kaip gyvulys, bet tai neša ir rezultatus. Itin įspūdingas jo pasirodymas buvo ir EURO 2012.

RB Ivanovič Chelsea

Negalima neįtraukti ir Chelsea žaidėjų. Pirmiausia į akis gynybos grandyje krinta Ivanovič pavardė. Galima konstatuoti, kad Abramovičiui pasisekė, jog Ivanovič dar nėra 30-ies, todėl dar nebūtina jį mesti iš komandos, nes be jo Chelsea gynyba būtų tragiška. RdM komandos stiptrybė buvo gynyba, o universalus serbas buvo viena iš tų, be kurių RdM nebūtų turėjęs šansų iškovoti trofėjaus.

DMC Busquets Barcelona

Aišku, antifanų jis vis dar turi visą būrį ir jie vis dar garsiai rėkia ir vaikšto su juodais akinias, kurie patamsėja nežmoniškai tada, kai tik Busquets atlieka neįtikėtiną perdavimą ar visiškai fantastišku būdu nutraukia pavojingą varžovų ataką. Kadangi Xabi Alonso paskutiniu metu priblėsęs, šioje pozicijoje jokių rimtų konkurentų Busquetas neturėjo.

CM Pirlo Juventus

Aš auksinį kamuolį atiduočiau Pirlo. Be jo Juventus nebūtų užbaigęs sezono be pralaimėjimų Lygoje ir dar demonstruodami neįtikėtinai gražų futbolą su iš esmės beviltiškias puolėjais. Be jo Italija, ne vienoje pozicijoje turėdama tik vidutinybių krūvą nebūtų sugebėjusi patekti į EURO 2012 finalą. Žmogus orkestras, neabejotinai geriausias metų centro saugas.

CM Ozil Real

Gal antrasis sezonas Real ir nebuvo toks įspūdingas, kaip pirmasis, bet tai klaidingas įspūdis. Nes jau visi spėjo priprasti, kad šitas vokietis yra nerealus. Kartu su Xabi Alonso buvo svarbiausios figūros aikštės viduryje praėjusį sezoną ir sužaidė fantastišką EURO 2012.

LW Iniesta Barcelona

Aišku, nepulsiu įrodinėti, kad Iniesta yra wingeris. Tačiau šių metų gulbės giesmė buvo EURO 2012, kai jis buvo absoliutus teroristas kairėje, darantis ką nori. Jeigu Ispanija nebūtų turėjusi jo kairiajame krašte, žaidimas be tikro puolėjo būtų sužlugęs.

CF Messi Barcelona

Gerdo Mullerio rekordas krito. Messi metai buvo geriausi jo karjeroje ir asmeniniame gyvenime, nes gimė Thiago Messi. :)

RW Silva Manchester City

Manchester City klube Silva šiemet klajojo po aikštę ir daugiausiai turbūt žaidė kairiajame krašte, o Ispanijos rinktinėje buvo dešinysis wingeris. Metai buvo puikūs, kartu su Yaya, Kompany ir Hart jis buvo vienas pagrindinių pergalės EPL kalvių ir dar tapo Europos čempionu. Skirtingai negu 2010 rinktinėje, šiemet buvo vienas iš svarbiausių jos žaidėjų. 

Treneris Prandelli

Italijoje prieš EURO 2012 buvo laidotuvių nuotaikos - mentai rinktinės stovykloje, nauji skandalai, sudėtis tikrai nebuvo įspūdinga. Tačiau Cesare ir Pirlo sukūrė stebuklą. Itin daug dėmesio skirdamas sumaniai taktikai, Prandelli nukovė daugybę komandą, o prieš ispanus jau pritrūko sėkmės. Rungtynės Vokietija - Italija buvo įspūdingiausia metų kova taktine prasme ir Prandelli ją laimėjo į vienus vartus.

Geltonsnapis Facebook'e

2012 politiniai Oskarai

Ką gi, pasaulio pabaiga tradiciškai neįvyko ir tradiciškai galima susumuoti, kas per metus įvyko gero ir blogo. Gaila, bet mažai dar tradicijų turi šis blogas, bet reikia jas kurti, taigi, šiandien politiniai Oskarai. Kai kurie filmai ir nominuoti aktoriai puikiai galėtų pretenduoti ir į Oskarą, ir į Auksinę avietę, bet tokie jau tie lietuviškos politikos paradoksai.

Metų filmas

„Archangelsko milijonierius“

Viktoras Uspaskichas šiemet buvo vienas iš pastebimiausių žmonių politiniame pasaulyje. Pavasraį prasidėjo agresyvi rinkimų kampanija, kuri leido puikiai pasirodyti rinkimuose, tačiau metų pabaiga buvo liūdna, nes iš Viktoro, atėmė neliečiamybę ir dar visi pikti ir agresyvus žmonės šneka, kad Darbo Parcija pirko balsus. Taigi, drama tikrai įspūdinga ir epiška.

Metų režisierius

Zenonas Vaigauskas

Rinkimai Lietuvoje kartais būna nelabai įdomūs. Niekam neįdomu, kai renkamas Europarlamentas, nuobodūs buvo keletas paskutinių Seimo rinkimų, 2008 Seimo rinkimai irgi nebuvo įdomūs, nes tada galioja drakoniški politinės reklamos apribojimai. Šie rinkimai buvo įdomūs, jie tapo dar įdomesni dėl to, kad VRK dirbo labai silpnai, kaip ir apylinkių komisijos. Šių eilučių autorius su aukštoka temperatūra turėjo kurį laiką laukti eilės balsuoti lauke, nes žmonių buvo daug, o komisija dirbo erzinančiai lėtai. Balsavimo kabinos priminė Baltarusiją, o ne ES, nes gauja pensininkų pro petį bando dairytis, ar teisingai balsuoji, jokio privatumo. O dar galiausiai balsų pirkimo skandalai. Filmas neblogas, tikrai. O dar įdomiausia, kad turbūt Vaigauskas savo pareigose liks.

Metų aktorius

Algirdas Butkevičius

Man labai patinka radviliškiečiai, nors tie, kurie ilgą laiką buvo mano mėgstamiausieji, per vienerius metus abu pabuvojo areštinėje. Dabar Lietuvoje iki pat viršūnės iškilo Algirdas Butkevičius. Žmogus, kuris yra tobulai talentingas aktorius - jo nuomonė apie atominę energetiką, apie Darbo partijos elito teisinę neliečiamybę, netgi apie kai kurių ministrų kandidatūras keičiasi maždaug 1509 kartus per minutę. Negana to, jis sugebėjo sudėtingoje Vyriausybės formavimo procedūroje nesusipykti nei su Darbo partija, nei su Prezidente ir dar pačią Dalią numušti iš reitingų karalienės pozicijų. ĮSPŪDINGA.

Metų aktorė

Živilė Pinskuvienė

Padarė puikią karjerą. Buvo išrinkta į Seimą, bet mandato neteko. Kalbama, kad būtent ji buvo apsipirkinėjimo, kuriame buvo perkami balsai iniciatorė. Žinote, juk moterys mėgsta shoping'ą. Negana to, galimai pirko balsus ir už savo vyrą, kuriam visiškai nesvarbu buvo, pateks į Seimą ar ne, juk didesnės įtakos už tą, kurią turi būdamas Vilniaus vicemeru, vargu ar galėjo tikėtis. Prie visų Ponios Živilės nuopelnų galima priskirti ir puikią sceninę  išvaizdą, kuri leidžia tikėtis svarbesnių vaidmenų ateityje.

Metų antro plano aktorius

Vydas Gedvilas

Tapo Seimo vedėju. Aišku, sunku tikėtis, kad užkels savo reitingus iki tokių, kokius turėjo jo pirmtakė, bet jį renkant Seimo vedėju, buvo pabrėžiama, kad iš darbiečių jis vienas sąžiningiausių ir kiečiausių. Galima prisiminti ir tai, kaip jis bendradarbiavo su TS LKD nariu Kazimieru Starkevičiumi Seimo rinkimuose, ragino balsuoti vienas už kitą antrame rinkimų ture. Tačiau, tai, kaip jis vadovavo Seimui per paskutinę prieškalėdinę savaitę, įrodė, kad DP jam neleis būti pirmo plano aktoriumi, nes yra svarbesnių ir įtakingesnių.

Metų antro plano aktorė

Ingrida Šimonytė

Nemėgo viešumo, bet kai kameros būdavo nukreipiamos į ją, dažnai būdavo galima išgirsti įspūdingų citatų. Beveik ketverius metus, sunkiomis valstybei sąlygomis, kai nebuvo galima pinigų švaistyti bet kur, o pagundų tai daryti būdavo, sugebėdavo įrodyti visiems, kad to daryti tikrai negalima. Turėjome Vyriausybę, kuri išsilaikė visą kadenciją. Jeigu Finansų ministerijai būtų vadovavęs silpnesnis žmogus, galėjo viskas baigtis gerokai blogiau.

Blogiausias filmas

„Gelbstint neeilinį Palaitį“

FNTT skandalas buvo labai svarbus politinis įvykis, Jis įkalė paskutinį vinį į LiCS karstą, galutinai nubaidė reikšmingą dalį liberalaus elektorato į LRLS glėbį. Jeigu ne FNTT skandalas, tikėtina, kad abi pagrindinės liberalios partijos būtų surinkusios gana panašų balsų skaičių ir abi likusios už Seimo borto. Kitas dalykas - pirmą kartą susvyravo Prezidentės reitingai, kuriuos galutinai numušė porinkiminiai įvykiai. Nors „Palaitis ne prie ko“ pabuvo trumpai, bet Prezidentė sugebėjo išsisukti iš situacijos gana elegantiškai tačiau tai buvo svarbi jos populiarumo nuosmukio pradžia.

Blogiausias režisierius

Artūras Zuokas

Savaime suprantama, kad legendinis oranžinis Viliniaus meras tikėjosi ant balto žirgo paimti Seimo tvirtovę ir ten susisodinęs sau lojalius žmones kurti naują Lietuvą, pagrįstą liberalia ekonomika ir krikščioniškomis vertybėmis. Tačiau nepagalvojo apie tai, kad jo projektai visiems atsibodo. O galiausiai nepagalvojo, kad jo mylimiems vilniečiams tikrai nepatinka šilumos kainos, a la novatoriški, bet gana brangūs taksi ir, kad mažai ką dominą jo oranžinės avialinijos. Ir aišku, nuobodūs niekuo neišsiskiriantys veidai partijos pirmajame dešimtuke.

Blogiausias aktorius

Rolandas Paksas

Paliktas už Seimo ribų, beviltiškai pasirodantis debatuose, legendinis lakūnas ir mylimas Prezidentas Rolandas jau sunkiai tinka atlikti savo senąjį gerąjį kovotojo už Tvarką ir Teisingumą įvaizdį. Kuo toliau, tuo labiau pradeda atrodyti, kad jis net ir TT labiau trukdo, nei padeda. Taip, turbūt faktas, kad jis negalėjo dalyvauti rinkimuose atstūmė 1-2 procentus potencialių partijos gerbėjų, tačiau Valentinas Mazuronis žymiai solidžiau sugeba paaiškinti, kaip pensininkus veš į Mačų Pikču, nei Rolandas. O derybose dėl koalicijos  Mazuronis jau akivaizdžiai buvo Nr.1 ir sugebėjo išsimušti pelningą Aplinkos ir įtakingą Vidaus reikalų ministerijas.

Blogiausia aktorė

Neringa Venckienė

Tikėjausi, kad Lietuvoje teisėjai yra artistiškesni. Kol mažai kalbėjo apie politiką, tai dar atrodė, kad visai gal iš jos ir gali išeiti gana normali politikė. Per rinkimų kampaniją, kai reikėjo pradėti kalbėti ne tik apie Drąsių ir mergaitę, iš karto neliko jokio gero įspūdžio. Dar įspūdingiau buvo, kai išrinkus į Seimą Venckienė pradėjo kalbėti, kad jie nėra Opozicija, nes oponuoja ir Opozicijai, o ji, kartu su Varkala ir Vasiliausku iš karto ėmė balsuoti kaip valdančioji koalicija. Aišku, kodėl Venckienė nepasitiki teismais. Jeigu ten visi panašūs į ją, aš irgi nepasitikiu.

Geltonsnapis Facebook'e

Ką partijoms ir Prezidentei atneš Kalėdų Senelis?

Artėja Kalėdos, o tai reiškia, kad geri vaikučiai turi gauti daug dovanėlių. Problemėlė yra viena, paprastai politikai nėra laikomi gerais vaikučiais ir turbūt tokiu atveju, jeigu šiandien vyktų pasaulio pabaiga (kuo absoliučiai netikiu), lietuvis pirmiausias turbūt džiaugtųsi, kad Kubilius degs pragare. Tačiau Kalėdų Senelis nėra toks kritiškas veikėjas, todėl dovanų bus.

Socdemams palinkėsiu, kad Kalėdų Senelis atneštų Vytauto Skomino „Makroekonomiką“. Nes juokinga, kai ponas Butkevičius sako, kad net ir socdemų gretose buvo nesklandumų su biudžeto tvirtinimu, nes juk Brazausko ir Kirkilo laikais biudžetas būdavo pagal eilutę, o dabar konservai padarė programinį. Tai tik parodo, kad senoji opozicija net nesigilindavo į biudžeto projektus ir iš anksto žinodavo, kad jie tragiški, o Kubilius vykdo genocidą.

TS LKD palinkėsiu, kad Kalėdų Senelis atneštų išminties. Ankstesnioji opozicija tuo ne itin pasižymėjo. Labai svarbu ne tik konstruktyviai oponuoti, bet kai reikia, mokėti pripažinti, kad kai kurie pozicijos projektai yra puikūs ir juos būtina palaikyti. Pradžia gera, biudžetą TS LKD palaikė, nors kita vertus, tai iš esmės buvo jų biudžetas.

Darbo partijai palinkėsiu, kad greičiau pasibaigtų kalėjimų modernizacijos procesas. Aišku, kol kas tikėjimo, kad Viktorą tikrai pasodins, nėra daug, bet jeigu pasodintų, tada įtariu, kad net ir jis nustebs, kokios sąlygos mūsų kalėjimuose.

Tvarkai ir Teisingumui palinkėsiu, kad Kalėdų Senelis atneštų išminties, kada laiku pasitraukti iš koalicijos. Anksčiau ar vėliau jie tai padarys, nes tai partija, kuri kitokios rinkimų kampanijos, kaip varymo ant valdančiųjų nemoka, o 2016 metais likti už Seimo ribų nenorės. Todėl palinkėsiu, kad atsirastų laiko, kada su triukšmu ir iškeltomis galvomis galėtų pasitraukti ir pradėti ruoštis naujiems rinkimams. Tiesa, 2013-aisais trauktis turbūt dar ankstoka.

Liberalams palinkėsiu, kad Kalėdų Senelis atneštų norą vienytis. Nesąmonė, kai vien dėl Abonento Lietuvoje yra trys liberaliosios partijos, iš kurių dviejų įtaka mikroskopinė, o perspektyvos niūrios. Aišku, Liberalų Sąjūdis turėtų būti atsargus, nes galimi mažieji partneriai LiCS ir TAIP nėra populiarūs, bet ilgalaikėje perspektyvoje čia turbūt vienintelė gera išeiti būtų politinės vedybos.

LLRA palinkėsiu, kad Kalėdų Senelis atneštų taikos ir lietuvių. Buvo normali dešinioji partija, tik užteko, kad nukristų lėktuvas prie Katynės ir iš karto pakitus geopolitinei regiono situacijai tapo pažemintųjų ir nuskriaustųjų partija. Todėl labiausiai norėtųsi, kad lenkai ir lietuviai sugyventų kaip prie Adamkaus ir lenkų dvynių, o LLRA retorika čia daug ką lemia. Taip pat norėtųsi, kad tai nebūtų tik tautinė partija, kuri save automatiškai atskiria nuo sistemos, bet tam turbūt labiausiai reikalinga taika.

Drąsos keliui palinkėsiu, jog Kalėdų Senelis atneštų drąsos pripažinti, kad jie jau iš esmės susimovė ir tapo bailių partija. Jeigu Venckienė eina Drąsos keliu, turėtų nebijoti prarasti savo teisinės neliečiamybės ir netapti dar viena Moterų Lygos už Viktorą nare (su Graužiniene, Baltraitine, Vonžutaite ir t.t.). Ir dar palinkėsiu visiems frakcijos nariams, kad kai jie išsiskirstys, atsirastų, kas norės juos priimti, ypač to linkiu TS LKD ir LSDP paklydėliams - Stancikienei, Patackui ir Gyliui. Nes jie politinio potencialo turi daugiau nei Venckienė ar Varkala.

Taigi, visiems Linksmų šv. Kalėdų. Nauji įrašai - tik po jų.

Geltonsnapis Facebook'e

Kodėl lietuvis nemyli savo Seimo?

Yra ant mūsų svieto neblogų TV laidų. Nedaug, bet yra. Pavyzdžiui „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Ankstesnysis laidos vedėjas Žygis Stakėnas vienu metu mėgdavo vaikams uždavinėti vos ne politinius klausimus. Atsakymai standartiški - Adamkus labai fainas, Grybauskaitė mano idealas... Bet Seimas blogas, vaikų darželis, vagys, nesąžiningi. Tiesiog imk ir dėk pirmame Respublikos leidinių grupės puslapyje. Teko man dalyvauti toje laidoje. Manęs Žygis irgi klausė, ką manau apie Seimą. Sakiau, kad man dabartinė Seimo sudėtis atrodo nebloga ir dirba gana gerai. Spėkite kas įvyko tą dieną, kai laidavo transliavo? Dužo Seimo langai. :D

Taigi Seimo nemyli visi, pradedant vaikais, baigiant jų tėvais, seneliais, katinais ir šunimis. O blogai, nes jie mūsų įstatymų leidėjai. Tačiau panašėja, kad populiarus Seimas dar ilgai bus utopija, dabartinis Seimas vakar įrodė, kad toliau vyksta tragikomiški dalykai. Kame šaknys?

1. Bandos jausmas. Imant Seimo narius po vieną, pašlemėkų nedaug. Protingi žmonės, išsilavinę, dauguma iš jų po Seimą nevaikšto girti, nemuša vyrų/žmonų, sveikinasi su kaimynais, vedę vieną kartą arba bent sugeba tyliai ramiai išsiskirti. Ne vienas iš jų metai iš metų išrenkamas toje pačioje vienmandatėje apygardoje, reiškia, kad žmonės jį myli. Tačiau kai visi šie protingi, išsilavinę ir talentingi žmonės susirenka į vieną vietą, nuo jų talento kartais pradeda važiuoti stogas. Dar vienas įdomus dalykas, kad kiekvienuose rinkimuose gausu naujokų, kurie eina keisti supuvusios sistemos, ruošiasi tapti pavyzdiniais politikais ir kelti Seimo reputaciją. Vienas toks - Sacharukas galėjo išlėkti paskui draugelį Jo Didenybę Liną, panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Na, net ir viena sėkmingiausių praėjusios kadencijos naujokių Agnė Bilotaitė dažnai susilaukia kritikos. Taigi, galima tik prisiminti, kad valdžia žmones gadina.

2. Lūkesčiai. Tūlas lietuvis po rinkimų galėtų drąsiai skelti, kad vienus vagis pakeitė kiti. Atrodytų, kad išsirenkame tik Lukiškių TOP 141, bet tai nėra tiesa. Teistų Seime ne tiek ir daug, nors jų itin dažnai pasitaiko tarp partijų pirmininkų (Mazuronis, Zuokas, Valinskas). Kaip jaustis žmonėms, ypač idealistams, jeigu juos vertina tik kaip naują brigadą prie lovio?

3. Užkulisiniai žaidimai. Nemanau, kad visi iš DP yra šventai įsitikinę, kad Viktoriukas nekaltas. Turbūt yra daug tokių, kurie mielai balsuotų už neliečiamybės naikinimą. Bet baisūs yra keli dalykai - 1) Viktoras tokių bajerių nemėgsta 2) Tikėtina, kad balsuoti taip kaip reikia apsimoka finansiškai. Geriau visai nepalikti laivo, negu pačiam jį skandinti, o paskui gali dar ir nespėti iš jo pasitraukti. Aišku, frakcinė vienybė labai svarbus dalykas, bet kai iš viršaus yra nuleista, kas turi būti daroma, tada nori nenori tenka susitaikyti su tuo ir galbūt eiti prieš savo principus, nes kitas variantas eiti prieš savo chebrą. O be chebros Seime gali padaryti nedaug. Išeitis - naikinti partijas, frakcijas, bet tai uyra neįmanoma ir žalinga, nes tokios jau tos žaidimo taisyklės.

Taigi problemų yra, bet yra ir būdų juos spręsti:

1. Viešumas. Neturi būti tiek daug gandų, kiek jų yra dabar, Turbūt visus parlamentarus užknisa, kai Gražulis vedžioja žurnalistus po Seimą ir rodo Seimo pirtį, bet geriau, kad Tauta žinotų, o ne spėliotų ir fantazuotų, Kuo daugiau viešumo, tuo daugiau tvarkos. Gerai, kad mes matome, kokios nesąmonės vyko antradienį, negu kad ateitų sausas protokolas, kad balsavimas dėl Viktoriuko neliečiamybės bus tik ketvirtadienį.

2. Pozityvesnis mąstymas. Demokratinėse valstybėse nauja valdžia 100 dienų nekritikuojama. Aišku, kad mums sunku būna ištverti, bet reikia nepamiršti, kad jiems irgi sunku dirbti. Nemanau, kad nors vienas iš jų nori (nors gali būti, kad yra ir tokių), kad Lietuvai būtų blogiau, problema, kad ne visi ŽINO, KAIP. Aišku, mūsų visuomenė žiniasklaidos maitinama tik negatyvia informacija, bet juk retai tebūna taip, kas viskas tik blogai.

3. Domėjimasis, kas vyksta kitur. Ukrainoje muštynės nėra nieko sensacingo, Graikijoje langai dūžta dažniau, Pietų korėjiečiai irgi mėgsta išbandyti jėgas tiesiogine to žodžio prasme. Ne mes vieninteliai turim amžinų problemų. O dėl pasitikėjimo taip pat - parlamentais nepasitikima iš esmės visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Taigi, turim Seimą tokį, kokį turim, revoliucijų kelti neverta, reikia pasistengti gerbti juos ir tikėtis, kad gal labai lėtai, bet atsiras faktorių, keliančių pasitikėjimą.

Geltonsnapis Facebook'e

TOP 10: įdomiausi Seimo naujokai

Kas ketverius metus Seimą papildo gražus būrelis naujokų. Prieš ketverius metus jie buvo itin įspūdingi ir kažin, ar kada nors gali būti tokia lavina šoumenų. Tačiau įdomių naujokų bus - vieni gali pretenduoti kartoti prisikėlusiųjų klaidas, kiti tapti perspektyviais politikais.

1. Vitalijus Gailius

Aišku, turbūt dar prieš metus jis visiškai nesitikėjo, kad gali tapti šios kadencijos Seimo nariu. Tačiau garsusis FNTT skandalas padarė jį didvyriu, į viešumą iškelta ir ankstesnė didelė sėkmė kriminaliniame darbe. Todėl nieko keisto, kad pavyko patekti į Seimą, teismas pripažino, kad atleidimas buvo neteisėtas, gautas geras postas Seime - Gailius vadovaus Antikorupcijos komisijai ir yra visos galimybes pradėti gerą politinę karjerą.

2. Povilas Urbšys

Save išsikėlė Panevėžyje, laimėjo gana nepadoria persvara ir įrodė, kad galima patekti į seimą dirbant su mažu biudžetu ir be partijos užnugario. Iš esmės į Seimą eina „iš pykčio“, nes labai nenorėjo, kad būtų išrinktas susikompromitavęs Vitas Matuzas. Tačiau sąjūdžio aktyvistas turėtų sugebėti dirbti konstruktyviai ir gali nemažai nuveikti.

3. Linas Balsys

Išėjo iš Prezidentūros, padirbėjo dėstytoju, ėmėsi aktyviai veikti žalesnės Lietuvos labui ir tapo Seimo nariu. Patirties turi be proto daug, kompetetingas ne vienoje srityje, ko daugiau norėti? Aišku, vienam be partijos niekam nėra lengva, bet jeigu bus aktyvus, neliks nepastebėtas ir Seime gali užsibūti.

4. Benediktas Juodka

Juodka įrodė, kad į politiką eiti nevėlu niekada. Atidarbo nemažai metų VU rektoriumi, o dabar tapo Seimo nariu. Niekam nepaslaptis, kad VU vadovybė prosocdemiška, ypač aukštas pareigas partijoje turi Rimantas Vaitkus, tad Juodka irgi gali jaustis tvirtai. Aišku, gana įdomus sprendimas gamtamokslininką skirti Užsienio reiklaų komiteto pirmininku, manau, kad mes TSPMI dėstytojų tarpe rastume geresnių kandidatų, bet kol kas pagrindinė problem yra ta, kad Juodka jau po pirmos savaitės visiems aiškino, kaip jis nusivylė savo darbu.

5. Viktoras Fiodorovas

Kitas Viktoras - Uspaskichas labai myli jaunimą. Gapšys stebėtinai greitai tapo žmogumi Nr.2 partijoje, jaunasis Fiodorovas jau yra vadovavęs centrinei būstinei ir jeigu toliau jo karjera taip klostysis, DP vėl gali tapti dviejų Viktorų partija, kaip jos įkūrimo pradžioje. Panašu, kad jaunasis Viktoras nenusiteikęs ramiai sėdėti - savo CV gali puošti vadovavimu Leiboristų partijai, todėl Seime neturėtų būti nepastebimas.

6. Vytautas Juozapaitis

Ne pirmas kartas, kada operos solistai šturmuoja valodžią. Kaniava išbuvo kadenciją Seime, Prudnikovas buvo kultūros ministru, tačiua jį išspyrė po skandalo, kurio dėka aš savo mokyklos salėje galėjau klausytis Ievos Prudnikovaitės koncerto. Dabar Juozapaitis. Aišku, truputį rizikinga, nes šventa vieta nebūna ir dabar visi baritonai stengsis užimti jo vietą scenoje, o Seime ne visiems naujokams lengva. Tačiau Juozapaičio niekas netapatina su TPP šoumenais, tai visai kitoks žmogus. Greičiau jis pakartos Teišerskytės istoriją ir įrodys, kad kultūringas kultūros žmogus gali dirbti sėkmingai.

7. Sergėjus Jovaiša

Jau įrodė, kad gali sėkmingai dirbti Anykščių labui, tapti populiariu šokių projektų komentatoriumi, laimėti medalius olimpiadose, liko tik Seimas. Jo naujausieji interviu parodė, kad kol kas jis yra truputį per atviras su žurnalistais, tačiau „Gudriojo lapino“ pravardė turbūt buvo duota neveltui ir Seime gali greitai pritapti.

8. Jonas Varkala

Tapo aplinkybių auka. Buvo nuostabus Santaikos miestelio klebonas, garsėjo visame Alytaus rajone tuo, kad visur keliaudavo dviračiu, vėliau beja sėkmingai ir teises išsilaikė. Garsėjo ir įspūdingais pamokslais, atrodė kone šventas kunigas. Bet susirgo, persikėlė į Garliavą, o tada prasidėjo pedofilijos skandalas. Toks karštas žmogus negali likti nuošalyje, todėl greitai tapo aktyvistu, partijos pirmininku, dabar ir Seimo nariu. O paskutiniu metu jau ir Katalikų Bažnyčia nusivylė... Jam bus sunku, nes gyvenimas per tokį neilgą laikotarpį apsivertė visiškai.

9. Neringa Venckienė

Būčiau įtraukęs į aukštesnę vietą, bet ji visiems atsibodo. Skandalo pradžioje maniau, kad turi neblogus šansus 2014 metais rinkimuose kapotis su Grybauskaite ir Degutiene trijų blondinių rinkimuose, dabar neabejoju, kad blondinė tuose rinkimuose bus tik viena. Venckienė pridarė galybę klaidų, kurių neišvengia naujos politinės jėgos, nors rinkimų pirmas turas buvo įspūdingai sėkmingas, bet nesugebėjo to priimti kaip pergalės, todėl po siaubingo antrojo viskas atrodė dar apgailėtiniau. Rinkimų kampanijos eigoje iš karto pasimatė tai, kad jai trūksta iškalbos ir charizmos. Taip, ji garsiausia Lietuvos teta, bet tai dar nieko nereiškia.

10. Vilija Vonžutaitė

Be abejo, paskutiniu metu dažniausiai linksniuojama iš visų Seimo naujokų. Nes kartu su Viktoru ir Gapšiu yra kaltinamoji dėl Juodosios buhalterijos. Ji turbūt tikėjosi kapotis su Bilotaite kuri iš jų Seime gražiausia, tačiau karjeros pradžia visiškai kitokia. Tikėtina, kad tai paskutinė jos kadencija, nebent skandalas išsikvėptų ir ji turėtų šansų pasirodyti ir iš geresnės pusės.

Geltonsnapis Facebook'e

TOP 10: jų labiausiai truks Seime

Po kiekvienų Seimo rinkimų dalis iš 141 kraustosi iš Seimo viešbučio ir keliauja savo keliais. Ne visada viskas vyksta taip gražiai, nes jau ir šis Seimas per mėnesį neteko vieno nario kitu būdu - mirė Julius Veselka.

Taigi, yra ne vienas žmogus, kurio naujos kadencijos Seime truks. Vienų truks dėl to, kad jie rimtai ir produktyviai dirbo, kitų todėl, kad mėgo įdomiai pašnekėti, kitų dėl to, kad darydami nesąmones linksmino tautą. Taigi TOP 10.

1. Julius Veselka

Buvo tikras lobis žurnalistams ir aišku nuotaiką praskaidrinantis žmogus kitiems seimo nariams. Sakydavo tai, ką galvoja ir jam buvo nesvarbu, ką kiti apie tai pamanys. Jis buvo pirmas politikas, kuris labai stipriai patraukė mano dėmesį. Tai buvo 2002 metų prezidento kampanija, kai kiti kandidatai buvo santūrūs, o Veselka jautėsi kaip žvaigždė ir šoumenas. Nors pradėjus labiau domėtis politika, pirmas įspūdis nublanko, tačiau visgi tai buvo itin spalvinga asmenybė.

2. Česlovas Juršėnas

Niekada nebuvau LSDP ar Juršėno gerbėjas, bet jis visada buvo ypatingas žmogus. Nors reitingu lyderiu ir nebuvo, tačiau priminė Ireną Degutienę - visi Seimo nariai ir galybė paprastų žmonių jį gerbė ir dabar gerbia, nes jis yra sąžiningas ir neveidmainiauja.Išsiskyrė ir tuo, kad niekada per priesaiką neprašydavo Dievo pagalbos. Dabar turi planų dirbti radijuje, o tai turėtų būti įdomu visiems.

3. Saulius Pečeliūnas

Gaila, kad Seime neliko vieno iš signatarų, kuris labai nusipelnė Lietuvos valstybės atkūrimui. Ir dar todėl, kad buvo itin arti patekimo į Seimą, tačiau visgi liko už borto. Nors paskutiniu metu nebuvo itin aktyvus ir matomas, tačiau visada buvo vienas iš tų, kurie tyliai ir ramiai dirbdami nusipelno pagarbos.

4. Vytautas Bogušis

Jam tikrai pakenkė liberalų skaldymosi procesai ir tai, kaip liaudis reagavo į FNTT skandalą. Tačiau galima jį ir gerbti už tai, kad neišėjo paskui ilgametį sąjungininką Zuoką į TAIP, nors turbūt pagunda matant kokia padėtis yra LiCS buvo. Seime tikrųjų disidentų, aktyvių kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę gretos sumažėjo.

5. Ligitas Kernagis

Paskutiniai darbo Seime metai buvo itin intensyvūs, tokios veiklios Antikorupcijos komisijos Lietuva turbūt dar neturėjo. Faktas, kad ji kišosi ir ten, kur nereikėjo arba bent jau nebuvo būtina, bet akivaizdu, kad Kernagis vienas iš tų Valinsko žmonių, kuris greičiausiai ir sėkmingiausiai adaptavosi politikoje. Dabartinė Antikorupcijos komisija turbūt nebebus tokia karinga.

6. Gediminas Navaitis

Išgarsėjo su Mikėmis Pūkuotukais, o vėliau kaip ir pasitraukė iš dėmesio centro. Tačiau toks įspūdis klaidingas, nes jis buvo vienas iš tų, kurie tikriausiai pasisėmė daugiausiai patirties per praėjusią kadenciją. Nors nebuvo itin populiarus žiniasklaidoje, tačiau ir tie retoki interviu paliko puikų įspūdį, nes jis būdamas puikus psichologas pateikdavo labai įdomių pastebėjimų apie Seimo, kaip institucijos veiklą iš psichologinės pusės. Dabar turbūt galėtų parašyti bestselerį, o gal ir ką nors dar įspūdingesnio, ypač jeigu būtų likęs antrai kadencijai.

7. Kazimieras Uoka

Petras Gražulis 2013 per Gėjų paradą gali likti vienišas kovotojas, nes Uokos Seime nebebus. Tačiau ne tai svarbiausia, nes jis apskritai yra labai įdomus žmogus. Istorikas, tačiau dėl nelojalumo režimui jam teko būti buldozerininku. Signataras, pabuvęs ir socdemu, ir žaliuoju ir nacionaldemokratu, dabar turės poilsio nuo didžiosios politikos. Dar vienas iš gvardijos, kuri visada gina savo poziciją.

8. Aleksandras Sacharukas

Atėjo kaip kovotojas už tikrą teisingumą Lietuvoje, išėjo kaip žmogus, praradęs teisę dirbti su slapta informacija ir vos per plauką skandalingai išsaugojęs mandatą. Nebeturėsime muilo operų su Odisėjo klajonėmis po Pietryčių Aziją ir Penelopo dengiamaisiais veiksmais. kad Odisėjo už klajones nenubaustų dievai.

9. Saulius Stoma

Kadencijos viduryje net neabejojau, kad Stoma politikoje ilgam ir netgi jį vertinau labai palankiai. Tačiau netrukus visu smarkumu užvirė pedofilijos byla, nuo tada prasidėjo dar įdomesnis Stomos veiklos etapas, o galiausiai viską apvainikavo įspūdingos padėjėjos paieškos. Ir iš beveik garantuotos neblogos vietos TS LKD sąraše teko eiti su Drąsos Keliu ir nors trūko nedaug, bet į Seimą nepateko. Jau išleido knygą apie savo kadenciją, yra netgi keletą romanų parašęs, po kalėjimo irgi nepalūžo, tad savo vietą gyvenime rasti turėtų. Gaila, kad taip aplinkybės susiklostė, nes jeigu ne žaliaakė, galėjo visai gerą karjerą politikoje padaryti.

10. Andrius Šedžius

Geriausias Lietuvos abiturienčių draugas, geriausias bulvarinės žiniasklaidos draugas ir nuostabus šokėjas Andrius Šedžius Seime laimės nerado. LSDP nesuprato tokio talentingo žmogaus ir jį išmetė, Salamakinas neleido šokti, ne visi žurnalistai taip draugiškai domėjosi kaip ten su ta dvyliktoke reikalai. Bet nemanau, kad jis nelaimingas dabar - visgi dabar gali ramiai šokti ir gyventi taip, kaip nori ir joks Salamakinas netrukdo.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga: Real - Ajax 4:1

Įspūdžiai iš vakar dienos rungtynių tokie:

1. Modric.

Sužaidė bene geriausias savo rungtynes su Real marškinėliais. Jis buvo pagrindinė figūra aikštės viduryje, jo dėka Real kontroliavo žaidimą praktiškai visas rungtynes, išskyrus gabaliuką antro kėlinio. Atliko daug svarbių perdavimų, bei vieną, po kurio krito įvartis.

2. Callejon. Po truputį tampa Pedro atitikmeniu Real. Lyg ir jaunas nepatyręs ir nestebuklingas žaidėjas, tačiau turi talentą tapti X faktoriumi, kai to reikia. Vakar puikiai išnaudojo savo progas ir pelnė du įvarčius.

3. CR07. Tai nebuvo tos rungtynės, kuriose jam reikėtų plėšytis kaip už Tėvynę, tačiau nebuvo ir tos, kuriose jis būtų nepastebimas. Ajax žaidimas gynyboje jam suteikė daug galimybių, jis įmušė ir atliko rezultatyvų perdavimą Kaka ir to užteko.

4. De Jong. Kapitonas buvo apgailėtinas ir visiškai nematomas. Absoliučiai pralaimėjo savo pagrindinę kovą prieš Modric ir aikštėje nesugebėjo nuveikti nieko gero.

5. De Boer. Šis vakaras nebuvo toks šlovingas, koks galėjo būti - Mourinho trenerių kovą laimėjo akivaizdžiai. Tačiau vis tiek verta pagirti jį už tai, kad jo vizija iš esmės Čempionų Lygoje veikė - Ajax už nugaros paliko MC ir tradiciškai jauna komanda toliau kaups patirtį Europoje.

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Lapkritis

Prabėgo dar vienas mėnuo – vėl laikas naujam reitingui. Pasikeitimų nedaug, bet jie gana įdomūs. 

EPL ir toliau atstovauja 6 klubai – nors Tottenham šį kartą liko už borto, bet 20-uke yra sezono sensacija – WBA. Tik MC savo pozicijas pagerino, Arsenal liko savo pozicijoje, o visi likę klubai krito žemyn. 

Ispanijoje tendencijos geros – Barcelona ir Atletico išliko penketuke, o prie jų prisijungė ir Real. Malaga poziciją prarado, bet išlieka toli nuo 20-uko apačios.

Vokietijoje pasikeitimų daug – už 20-uko ribos liko Schalke ir Eintracht, tačiau iškilo Bayer. Borussia taip pat smarkokai kopė į viršų, o Bayern (foto - Mandzukic) išsaugojo pirmą vietą. 

Iš Serie A klubų 20-uke vienintelis Inter krito žemiau negu buvo, Napoli ir 20-uko naujokai Fiorentina kilo ir gana smarkiai, Juventus išliko 7-tas. Lietuviškieji Romos klubai žengia greta – 24 ir 25 vietose.

Ligue1 taip pat nutiko įdomių dalykų – smuko PSG, kilo Lyon. Marseille nusivažiavo visiškai, bet į 20-uką patenka Saint-Etienne. 

Šaunuoliai

Nice

Lapkritis buvo puikus – 10 taškų per 4 rungtynes. Nors varžovai ir nebuvo įspūdingi, bet pavyko įveikti Toulouse ir sužaisti lygiosiomis Marselyje. Tai leido pakilti 6 vietomis Ligue1 ir 26 vietomis reitinge.

Nevykėliai

Lorient

Vienas iš tų atvejų, kada komanda dėl geros įvarčių santykio statistikos įsitaiso gerokai aukščiau, negu realiai turėtų būti, užtenka tą statistiką pasigadinti ir atsiduria iškart labai žemai. Lorient buvo namie sutriuškintas Bordeaux, pralaimėjo prieš vidutiniokus Brest ir Bastia, todėl net pergalė prieš Lille jų neišgelbėjo nuo didelio kritimo. Lygoje tik -2 vietos, bet tik +4 taškai nuo iškritimo zonos, kai prieš mėnesį buvo +8. Reitinge -32. 

Reitingas:

1.      (1) Bayern 96,9 tšk.

2.      (2) Barcelona 92,3 tšk.

3.      (6) Manchester City 76 tšk.

4.      (4) Atletico 71,5 tšk.

5.      (8) Real Madrid 70,3 tšk.

6.      (5) Manchester United 67,5 tšk.

7.      (7) Juventus 56,7 tšk.

8.      (3) Chelsea 56,7 tšk.

9.      (14) Borussia 55,7 tšk.

10.   (10) Arsenal 50,3 tšk.

11.   (17) Napoli 48,2 tšk.

12.   (28) Fiorentina 48,2 tšk.

13.   (12) Malaga 47,3 tšk.

14.   (20) Lyon 47,1 tšk.

15.   (11) PSG 47,1 tšk.

16.   (22) ASSE 45 tšk.

17.   (27) Bayer 45 tšk.

18.   (13) Everton 43,9 tšk.

19.   (31) WBA 42,8 tšk.

20.   (15) Internazionale 41,7 tšk.
...

24. (25) Lazio 33 tšk.

25. (35) Roma 33 tšk.

...

36. (62) Nice 26 tšk.

...

62. (30) Lorient 14 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e

Socialdemokratiškas reikalas: ar palikti Viktorą neliečiamųjų kastoje?

Nenumaldomai artėja laikas, kada Seimas turės nuspręsti, ar Viktoras, Gapšys ir Vonžutaitė bus teisiami ar ne. Nors aišku, dar vyks komisijos darbas, tačiau viską lems Seimo narių sprendimas. 29 Darbiečiai aišku bus prieš neliečiamybės naikinimą, realu, kad ir tie 3 drąsieji, kurie kol kas veikia praktiškai kaip pozicija, galbūt ir visi 7, nes Neringa Venckienė turi panašių problemų. Tvarkiečiai gali pasielgti įvairiai, bet visai įmanoma, kad Viktoro ir nepalaikys.

Už teisinės neliečiamybės naikinimą turėtų tikrai balsuoti TS LKD, Liberalai, manyčiau, kad ir LLRA, kaip turbūt skaidriausia Lietuvos partija (čia be ironijos). Turbūt ir visi 3 mišrūnai. Sudėjus gauname 54. Mažoka, netgi tada, jeigu TT pasisakytų už Teisingumą. Taigi, viską lems LSDP. O čia prasideda įvairūs žaidimai ir kyla klausimas, kurią poziciją jie rinksis, nes Butkevičius jau ir čia parodė savo genialią savybę keisti nuomones.

UŽ NAIKINIMĄ:

1) LSDP yra ta partija, kuriai DP smukimas ir katastrofos atneštų daugiausiai naudos.

Aišku, iš pirmo žvilgsnio pagrindiniai DP priešai yra TS ir Liberalai. Tačiau šis įspūdis klaidingas. Įsivaizduokite hipotetinę situaciją - mūsų teismai dirba puikiai, DP likviduojama arba patys išsilaksto. 2016 m Seimo rinkimai. Kaip manote, kurią partiją rinksis buvęs DP rinkėjas. LSDP. Aišku, kažkiek liks TT (nors kaip jau ne kartą rašiau, manau, kad tai paskutinė jų kadencija), kažkiek gal net ir dešinieji, tačiau bent gerus 13-15 iš  procentų surinktų šiemet pasiimtų LSDP. Tada ir tradicinė valdančiųjų baimė pralošti nebūtų tokia didelė.

2) LSDP pamiltų Prezidentė

LSDP turi puikią progą pataisyti santykius su Prezidente. Aišku, tai nebūtų kažkoks kurortinis romanas, bet jie galėtų įrodyti, kad nusiteikę kurti teisingesnę ir gražesnę Lietuvą. TS LKD įrodė, kad geriausias būdas įtikti Prezidentei yra primityvus, tiesiog elgtis taip, kaip siūlo ji. O dar, kad reitingai mažiau kentėtų po nepopuliarių sprendimų, aiškinti, kad Prezidentė tam pritarė.

3) DP neturi alternatyvų.

Viktoras gali gąsdinti baisiais dalykais. Jis neturi kur eiti - pasakykite kitas frakcijas be dabartinių partnerių, kurios galbūt sutiktų dirbti kartu. Yra Drąsos Kelias, net jeigu Paksas išeitų su Viktoru, tai būtų tik niekingi 47.  Aišku, galbūt jis tiesiog trenktų durimis ir žinodamas, kad tai ne išeitis, tačiau kenkia ir LSDP.

PRIEŠ NAIKINIMĄ:

1) Negalima rizikuoti skaitlinga koalicija

Yra sukurta galingo dydžio koalicija, kuri gali pretenduoti į didesnį autonomiškumą ir ramiai atmetinėti Prezidentės Veto. 3/5 yra baisi galia. Kodėl rizikuoti to netekti dėl vyruko, kuris nors ir prisidirbęs, bet tautos mylimas, kai galima ramiai dirbti atmušinėjant Opozicijos ir Prezidentės atakas ir išsitraukiant visus pagalius iš ratų?

2) Priešlaikiniai rinkimai būtų nenaudingi

Viktoras gali būti principingas ir išeiti iš koalicijos net tada, kai DP atsidurtų politinėje aklavietėje. O LSDP sunkiai rastų koalicijos partnerių, galinčių garantuoti daugumą, vaivorykštė nelabai tikėtina, todėl pirmalaikiai rinkimai būtų itin tikėtinas dalykas. Taip, naujoji valdžia dar nespėjo susigadinti reitingų, bet rinkimai nebūtų iš karto, o per tą laiką realu juos prarasdinėti. Priešlaikiniuose rinkimuose naivu tikėtis didelio rinkėjų aktyvumo, todėl žymiai užtikrinčiau jaustųsi dabartinė Opozicija. Galiausiai vien tokios padėtis sudarymas kompromituotų dabartinę valdžią. Todėl LSDP turėtų pasisakyti prieš teisinės neliečiamybės panaikinimą.

3) Gali būti, kad prisidirbs kas nors iš savų

Pats blogiausias dalykas partijai tokiose situacijose, kad dažnai pasisakę už neliečiamybės naikinimą kitos partijos nariui, paskui to nebenori daryti, kai analogiškos problemos kyla jiems patiems, tada jau gali triumfuoti politiniai oponentai ir su džiaugsmu stebėti, kas vyks. O jeigu dar veikėjas įtakingas ir svarbus, toks, kurio nesinori aukoti... Dar ir dėl šios priežasties LSDP gali balsuoti prieš.

Taigi, situacija daugiaprasmiška. LSDP turės tam tikrų problemų abiem atvejais. Turbūt lieka išsirinkti mažiau žalingą variantą.

Geltonsnapis Facebook'e

Kandidatų į ministrus reitingas

Daugiau ar mažiau aiškėja, kas per žmogeliai bus tie, nuo kurių mūsų gyvenimas priklausys ateinančius ketverius metus. Ta proga, nedidelis reitingiukas 5 žvaigždučių ribose.

*****

Neverovičius, Linkevičius ir Marčiulionytė

Teisingai prognozavau, kad LLRA suras įspūdingą kandidatą, galintį ramiai ir produktyviai dirbti. Neverovičius puikus energetikos specialistas, dirbęs URM, žmogus, kuris tikrai nepadarytų gėdos nei vienai vyriausybei.

Linkevičius taip pat vertinamas teigiamai visdų politinių jėgų, nors paprastai siejamas su kairiasiais, bet buvo ir Kubiliaus patarėjas. Tarptautinė patirtis milžiniška, todėl turėtų be problemų susitvarkyti su realiai 4-omis pagal svarbą pareigomis valstybėje.

Kažkodėl visiškai netikiu, kad Marčiulionytė bus Kultūros ministrė, bet jeigu taip nutiktų, tai turėtume įspūdingą žmogų, su dideliu autoritetu kultūros visuomenėje ir tarptautine patirtimi.

****

Jukna, Butkevičius

Visada yra teigiamas dalykas, kai ministerijoms vadovauja profesoriai. Nesu žemės ūkio specialistas, bet Juknos CV rodytų, kad jis turėtų susitvarkyti. Gali būti tik atitolęs nuo eilinio ūkininko reikalų.

Butkevičius. Kaip žmogui prikišti neįmanoma nieko. Kaip lyderis ir politikas, pilkokas ir per daug nepastovus. Kompetencijos turėtų turėti, bet stuburo trūkumas gali pražudyti. 

***

Šadžius, Andriukaitis. Mazuronis, Graužinienė, Olekas

Šadžius pražiopsojo  ekonominę krizę, kas nėra gera, bet greičiau jam buvo liepta tai padaryti. Tai aišku meta didžiulį šešėlį, bet išsilavinimas įvairiapusiškas ir jeigu praeis Grybauskiatės testus (bent jau kalbomis jo nesukirsi), gali būti neblogas ministras.

Andriukaitis gali būti pusėtinas ministras, nes užsispyrimo ir ryžto kartais turi net per daug. Jeigu jo kelyje pasitaikys protingi patarėjai, gali būti visai neblogas ministras.

Mazuronis. Architektas, todėl pateikė į savo kėdę. Aišku, reputacija neįspūdinga, bet vertinant su kitais galimais kolegomis, atrodo visai pusėtinai.

Graužinienė. Pinigėlius skaičiuoti moka, o jų vis tiek bus tiek, kiek duos Algirdas Didysis. Turbūt nemokės taip įsiteikti pensininkams, bet bent jau kažką gero nuveikti turi šansų.

Olekas jau dirbo KAM, ir turbūt nebuvo nei labai įspūdingas, nei labai prastas. Padarė keletą diskutuotinesnių sprendimų, bet akivaizdžių nesąmonių - ne. 

**

Sinkevičius, Vėsaitė, Žemaitaitis

Sinkevičius turbūt išgarsėjo Seime tik tuo, kad truputėlį girtuokliavo. Dabar galės parodyti, ką moka. Aišku, gali būti, kad dirbs Achemos naudai, bet nors gerai, kad žurnalistams prisipažino, kad ne viską išmano Susisiekimo srityje, tai jam pridėjo žvaigždutę.

Vėsaitė. Gazprom princesė užsiims truputį kitokia veikla (vien todėl vertėjo atskirti Energetikos ministeriją), todėl labai daug žalos nepadarys. Kad nuverstų kalnus gaivindama ekonomika, netikiu.

Žemaitaitis. Kasi jaunas teisininkas, puikiai žinantis, kaip veikia teismų sistema iš karto išteisina darbo partiją, tuomet, kai aiškėja, kad gali tapti Vidaus reikalų ministru, pasidaro įtartina. Šiaip veikėjas išsilavinęs ir spėčiau, kad moka angliškai - kitaip VU šiais laikais nepabaigsi.

*

Baltraitienė, Bernatonis

Baltraitienė principinga ir gana įdomi kandidatė, bet ne švietimui. Kaip pedagogai myli žmones, kurie ateina neturėdami praktiškai jokio ryšio su švietimu, parodė Žakaitienės istorija. Čia scenarijus galėtų būti panašus. Beje, jos brolis Gentvilas :)

Bernatoniui laikas į pensiją. Teisingumo ministru geriau jau būtų Sabatauskas, o Juozas užsiimtų medžioklėmis, žvejybomis ir memuarais. Spėčiau, kad estiškai kalba geriau negu angliškai.

Taigi, turim visai įdomių kandidatų, turim nevykėlių. Vertinau gana atlaidžiai, Daukanto aikštė bus griežtesnė. Bijau, kad gal net pusė startavusių turi mažas galimybes finišuoti.

Geltonsanpis Facebook'e yra čia

UEFA Čempionų lyga: Juventus - Chelsea 3:0

Įspūdžiai po fantastiško grožio rungtynių antradienį tokie:

1. Vidal.

Šį sezoną jis dažnai gana aštriai kritikuojamas sirgalių, didelę įtaką tam padarė ir tai, kad Pogba sudaro rimtą konkurenciją ir beldžiasi į startinę sudėtį, o rungtynių, kurios King Artur pasirodytų apgailėtinai, šį sezoną buvo tikrai. Kita vertus, šį sezoną jis vienas rezultatyviausių komandos žaidėjų. Vakar jis vėl buvo monstras, o ne peliukas aikštės viduryje, galingu smūgiu įmušė įvartį, atliko puikų rezultatyvų perdavimą Giovinco ir buvo kertinė figūra aikštės viduryje.

2. Pirlo. Kaip visada, atliko nemažai juodo darbo, buvo itin kūrybingas ir pavojingas. Dėl jo sunkaus darbo Juventus persvara aikštės viduryje buvo absoliučiai triuškinanti. Jo sugebėjimas diktuoti mačo eigą leido Juventus neperdegti svarbiausiais rungtynių momentais.

3. Asamoah. Turbūt geriausias šio sezono pirkinys po tokių rungtynių tikrai turėjo atmušti neseniai pasipylusią kritiką, kad jis Krasič nr. 2, labai ribotas žaidėjas, kuris jau trečiame sezono mėnesyje virsta eiliniu vidutinioku. Su juo nesusitvarkė nei Azpilicueta, nei Moses, savo krašte jis buvo valdovas. Atliko puikų rezultatyvų perdavimą.

4. Luiz. Geriau būtų ėjęs ravėti šieno, o ne į aikštę. Apgailėtinas pasirodymas su galybe klaidų tada, kada mažiausiai tai buvo galima daryti. Chelsea beprotiškai sekėsi, nes vien dėl Luiz klaidų jie galėjo praleisti 3-4 įvarčius.

5. di Matteo. Išspirtas lauk, nes komanda atsidūrė ant bedugnės krašto Europoje. Galima suprasti sprendimą, nes Romanui kažkodėl žymiai labiau rūpi Europa, negu EPL, kur situacija tikrai dar nekritinė ir teikianti daug vilčių. Akivaizdu, kad tokia talentinga komanda privalo žaisti geriau, bet di Matteo negavo pakankamai laiko sukurti naujos kartos Chelsea. Su Benitez turbūt bus dar blogiau.

Geltonsnapis Facebook'e

Susipažinkime su nauja valdžia: ką gero žada Tvarka ir Teisingumas?

Nemažai žmonių verkia, kad rinkimus laimėjo kairieji. Aišku, ypatingai milžiniškas kiekis ašarų liejamas dėl to, kad rinkimų pirmą turą laimėjo Darbo partija. Nes jų pažadai kvaili ir mulkina žmones. Taip, bet minimali alga 1509 LT tikrai kada nors bus. Gal po dešimtmečio, gal po tūkstantmečio, bet bus, nebent suskubsim įsivesti eurą. Yra viena partija, kuri tyliai žada, kad panaikins visas įmanomas emigracijos priežastis. Minimali alga - 1800 LT. Taip, jie rinkimų nelaimėjo ir jų pasirodymą galima laikyti fiasko, bet šie svajotojai irgi valdžios dalis. Įdomiausi pažadai čia:

1. „Įkursime visuomeninį Emigracijos reikalų komitetą, kurį sudarytų emigrantų ir vietos bendruomenių atstovai, šio komiteto darbo tikslas - išanalizuoti ir pateikti sprendimus, panaikinančius visas įmanomas išvykimo iš Lietuvos priežastis“

Įspūdinga. Nupiešiu vaizdzelį, kuris būtų įgyvendinus šias nuostatas. Lietuva pasitraukia iš Šengeno erdvės ir aklinai uždaro sienas visiems atvykstantiems ir išvykstantiems. Prie sienos visą parą budi iki dantų ginkluoti sargybiniai, aišku, kad ne tik sienos perėjimo punktuose. Sudeginamos VISOS knygos užsienio kalbomis, blokuojami absoliučiai visos svetainės, kurių turiniuose yra kas nors ne lietuviško.

Be šito vaizdelio emigracija neišnyks. Jeigu įsileisime užsieniečius į Lietuvą, yra tikimybė, kad jie įsimylės lietuvaičius/lietuvaites ir bandys kasti tunelius po siena ir juos išgabenti. Jeigu gyventojai mokės užsienio kalbas, galės sužinoti, kaip gera gyventi Vakarų Europoje. Jeigu naikiname visas emigracijos priežastis, tai visas. Šioje srityje pralenktume net Kubą ir prilygtume Šiaurės Korėjai. ĮSPŪDINGA

2. „Kad mūsų siūloma TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programa niekada nepavirstų nuo gyvenimo atitrūkusiu, realių žmonių poreikių neišreiškiančiu dokumentu, mes savo darbą grįsime iki šiol visų valdžios partijų nemėgstamu ir netaikomu tiesioginės demokratijos principu“

Gražu. Bėda yra tame, kad mes verkiame, jog mažėja gyventojų šalyje, bet net ir tie pilni  ar nepilni trys milijonai netilptų nei į vieną Vilniaus Akropolį ar Agorą. Net Žalgirio arena mažoka, o nac. stadionas taip pat. Aišku, nešaržuojant galime būti Baltijos šveicarais ar islandais. Tačiau iš to, kaip žmonės reaguoja į kas keletą metų vykstančius referendumas, akivaizdu, kad Lietuvoje Tiesioginė demokratija sunkiai įgyvendinamas dalykas. Ar dėl to atėjome prieš du mėnesius balsuoti, kad nuo šiol eitume prieš savaitę? - toks klausimas kiltų ne vienam.

3. „Valstybė įsipareigos sukurti darbo vietas visiems, norintiems dirbti ir užsidirbti, o ne būti išlaikytiniais gaunant pašalpas.“

ĮSPŪDINGA. Iš esmės tai reiškia, kad be darbo liks tik tie, kurie nenori dirbti, turbūt koks vienas kitas procentėlis. Ką tai reiškia? Valstybė užsiims komunizmu, kur nedarbo nėra, gaila, tik kad nerašo, ką darys su tais, kurie visgi dirbti nenorės. Bet žinant spalvingą kai kurių veikėjų biografiją sovietmečiu, realu, kad yra kadrų, kurie ŽINO KAIP priversti norėti dirbti visus. Aišku, šis pažadas kertasi su tuo, kad valstybinis sektorius mažės. Koks skirtumas, svarbiausia, kad nuo šiol visi DIRBS ir NETGI UŽSIDIRBS. Dar tiktų eilutė iš „Geltonų plytų kelio“ - „Tik svarbu labai, NORĖTI, pasistengti ir tikėti“. Taigi, gerai, kad nors nėra numatyta priemonių priversti dirbti.

4. „Įsipareigojame tartis su verslininkais ir darbdaviais dėl tokių sąlygų, kurios leistų minimalią algą pakelti iki 1800 litų, sukūrimo.“

Formuluotė atsargesnė negu Darbo partijos, bet mintis panaši. Jie NEŽINO KAIP, bet TARSIS. Tačiau turbūt galima neabejoti, jiems pavyks. Jeigu šią savo nuostatą būtų labiau viešinę, galbūt turėtume kitus rinkimų pirmo turo nugalėtojus. Aišku, gaila, kad Butkevičius, kaip tikras suvalkietis pasiliko finansų ir ūkio ministerijas sau ir neduos tautai uždirbti nei 1509, nei 1800 LT. Ech, tie suvalkiečiai...

5. „Kartu su privačiu verslu įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su pasaulio kultūros objektais.“

Visi nori ilgai išlikti jauni. Dabar situacija turėtų kardinaliai keistis 0- visi norėsime pasenti, kad greičiau aplankytume Egipto piramides, Uluru, Timbuktu, Angor Vatą, majų piramides, Didįjį kanjoną. Kaip suprantu, viskas bus nemokamai, nors tiesiogiai neįvardijama. Matau vieną nedidelę problemą - jeigu kokia nors daili močiutė įsimylės didingą džentelmeną su sombrero actekų mieste, negu neleisime jai likti Meksikoje ir kurti šeimą? Bet gal kaip nors susitarsim su valdžia, jie juk tokie geri. :) 

Reziumė: gyvensime gerai. Ačiū Prezidentei, kad Butkevičius jau kandidatas į ministrus pirmininkus, gaila, kad ne Rolandas, bet vis tiek, TVARKA BUS.

Geltonsnapis Facebook'e

Tikrieji rinkimų nugalėtojai ir pralaimėtojai

Apie tai, kad po rinkimų buvo džiaugsmo banga, jau kartą užsiminiau. Kone visi jaučiasi nugalėtojais, dėkoja rinkėjams už palaikymą ir žada dirbti dėl jų. Šiandien praėjo lygiai mėnuo nuo pirmojo turo ir realiai jau galima pradėti kalbėti, kas laimėjo ir pralošė iš tikrųjų.

Laimėtojai:

1. Algirdas Butkevičius, kurį vienas kolega gražiai vadina Algirduku yra čempionų čempionas. Todėl, kad jis nėra Algirdas Mykolas, šie rinkimai jam buvo itin svarbūs, kad įrodytų visų pirma saviems, kad gali būti laimintis lyderis. Manau, kad po partijos pergalės jo pozicijos stipriausios per visą Algirduko vadovavimo laikotarpį. Galima teigti, kad senoji LSDP gvardija išsaugojo savo įtaką. Dar svarbiau tai, kad po rinkimų su lyderiu dažnai matomas Juozas Bernatonis - buvusių  LDDP pilkasis kardinolas, tai rodo vienybę partijoje. Apskritai šitas mėnuo verčia žavėtis LSDP lyderiu. Lankstus, atviras, bet principingas kol kas jis sėkmingai gina savo pasirinktą koalicinę kryptį. O net jeigu jam tektų nusileisti, turbūt visi sutiksime, kad koaliciją be LSDP dabar neįmanoma.

2. Valdemaras Tomaševskis. Apie lenkus jau rašyta, bet faktas, kad jie parlamentinė partija yra įspūdingas, žinant, kad Lietuvos dalis, kuri juos palaiko, nėra milžiniška. O savo sugebėjimu įgauti auksinės reikšmės balsus ir Vilniaus savivaldybėje įrodytu sugebėjimu ramiai ir be skandalų kuruoti savo sritį, jie tikrai praturtintų naują koaliciją ir turbūt taip ir atsitiks.

3. Andrius Kubilius. Jeigu partijos numeris 1 būtų Degutienė, turbūt šie rinkimai būtų dar sėkmingesni. Bet ir dabar nepasitvirtino dalies žmonių lūkesčiai (kaip girdėjau viešajame transporte „išmušim Kubiliui bačką iš po kojų“). Pagal apklausas TT turėjo būti 3-ia, o TS LKD galėjo nesurinkti 10 procentų balsų. O atsitiko taip, kad po antro turo jie turėjo visai neblogus šansus užimti 1 vietą rinkimuose. Pritrūko, tačiau pergalė 9:0 prieš DK parodo, kad didieji miestai yra tapę konservatorių tvirtove, o tai yra naudingiau, negu būti populiariais kur nors Žemaitijoje. Dabar Kubilius demonstruoja konstruktyvų mąstymą ir netgi pakalba apie vaivorykštę, kas turėtų dar paauginti partijos reitingus.

4. Eligijus Masiulis. Blankoki rezultatai 2 ture kiek pagadino bendrą vaizdą, tačiau rinkimai LRLS tikrai puikūs. Kai valdančioji partija pasirodo geriau negu prieš 4 metus, geriau būti negali. O faktas, kad ko ne visi didieji po rinkimų kalbėjo apie LRLS kaip apie galimus koalicijos partnerius, bei tai, kad liberalų ministrai sulaukė turbūt mažiausiai priekaištų iš viso ministrų kabineto, tikrai džiuginantis dalykas. Dar smagiau LRLS turėtų būti dėl to, kad potencialūs konkurentai - LiCS, TAIP ar Krikščionių partija pasirodė absoliučiai apgailėtinai. O man, kaip dešiniajam smagu dėl to, kad Masiulis paskelbė, jog partija dirbs tik tokioje koalicijoje, kurioje bus TS LKD. Tai teikia vilčių, kad sulauksime laikų, kada Lietuvoje bus įprasta ne vienai Europos šaliai beveik dvipartinė sistema su tradiciniais didžiosios kairiosios ir didžiosios dešiniosios partijos partneriais.

5. Save išsikėlę kandidatai. Palionis sutriuškino savo tėvo partijos kolegą, Gailius (buvo po LRLS sparnu, bet žmonės jį rinko tikrai ne dėl partijos) įrodė, kad Lietuva jį myli, Urbšys nepraleido į parlamentų susikompromitavusio Matuzo, Balsys sensacingai įveikė Bekintienę. Akivaizdu, kad vis svarbiau tampa asmenybės ir bet kas į Seimą per vienmandates apygardas tikrai nepatenka.

Pralaimėtojai

1. Grybauskaitė. Laimėjo ne tos partijos, už kurias jie liepė balsuoti, referendumas prapiltas. Darbo partija skverbiasi į koaliciją, o Konstitucinis Teismas pripažįsta Seimo rinkimų rezultatus galiojančiais. Panašu, kad koalicija bus centro kairės, todėl Grybauskaitei gali tekti trauktis į antrą planą, jeigu Algirdukas toliau bus toks efektyviai ir nepiktai pergalingas.

2. Viktoras. Atrodė, kad didysis Kėdainių širdžių valdovas triumfuoja. Nieko panašaus - teko išvyti iš partijos Podolską, iškęsti Pinskų nesąmones ir dar juos palikti partijoje (manau, kad jie būtų išvyti, bet įtaka per daug didelė, galima prisiminti Pinskaus vaidmenį bandant vėl lipdyti DP ir LSDP koaliciją 2004-2008 kadencijos Seime). Negana to, pasinaudojusi situacija Grybauskaitė dar priminė visiems juodosios buhalterijos bylą (KUR NEKALTUMO PREZUMPCIJA?)ir kol kas bent jau išsikovojo tai, kad Viktoras ir Gapšys laaaaabai aukštų postų negaus, o jeigu jai užtektų jėgų, galbūt dar įmanoma išgrūsti DP iš koalicijos apskritai. Be to, II turas buvo ne itin sėkmingas ir DP liks tik su 5 ministerijomis iš kurių vieną gali reikti atiduoti lenkams... O kaltinimai buhalterijos byloje pasunkinti. Prasti popieriai, palyginus su ambicijomis tapti premjeru.

3. Čaplikas. Apie LiCS nesėkmes jau rašiau, galite susirasti ir paskaityti. O dar prieš 4 metus buvo rimta politinė jėga...

4. Paksas ir Mazuronis. Paksas aišku, neturėjo galimybių tapti rinkimų nugalėtoju, bet ir šiaip gerokai nusibodo. Mazuronis moka protingai pakalbėti ir todėl šioje rinkimų kampanijoje gerokai užgožė patį erelį Rolandą. Tačiau rinkimų rezultatai, ypač pirmo turo, pagailėtini, padėtį pataisė tik savo gimtinės sūnui Rolandui lojali Žemaitija. Dabar viskas kaip ir gražu, 2 ministerijos (ir TIKRAI ne pačios prasčiausios), prezidentė turbūt tyliai juos myli, nes jie visada sako, kad gins Prezidentę, jeigu Grybauskaitei iškiltų toks pavojus kaip Paksui. Bet pavojus iškils pačiai partijai. Jei turės išeiti iš koalicijos arba praloš rinkimus, analogiškai kaip šiemet LiCS. Iš esmės visa jų sėkmės priežastis - prieš kiekvienus rinkimus surasti priešą, kuris nuskriaudė Rolandą, arba Lietuvą,. o jiems juk taip gaila Lietuvos... Ir tada reikia negailestingai pulti, pasižiūrėkit į rūsčių veidų rinkinį partijos viršūnėlėje. O dabar ką darytų 2016 - save pultų???. Problema didelė, nes Paksas jau net Žemaitijoje turbūt daug kam pabodęs. Realu, kad čia paskutinė kadencija su piktąją partija.

5. Nauji rinkiminiai projektėliai. Apie Bufetavas ir Romanovus net nekalbėsiu, bet buvo keli rimtesni. Drąsos Kelias į Seimą pateko, bet čia nieko stebėtino. Kaunas didelis. Stebėtini du dalykai - pirma, kaip teisininku gali dirbti toks neiškalbingas žmogus, kuris aiškiai ne vienoje srityje parodė savo žiaurią nekompetenciją. Antras dalykas - iš kur atsiranda slaptų talentų, kurie savo įrašais sugadina visą antrą turą, Aišku, stebuklų tikėtis nereikėjo, bet gauti 0:9 nuo didžiausių priešų iš TS LKD, baisu. O pati Garsiausia Lietuvos Teta sugebėjo pralementi, kad nesupranta, kaip jos Teta galėjo net Garliavoje pralošti Jankauskui.

TAIP irgi ėjo su ambicijomis ir brangia reklama. Rezultatai parodė, kad Zuokas atsibodo. Elementariai, nes iki šiol visi jo projektai būdavo patrauklūs ir net po Abonentinio skandalo partijos reitingai nebuvo itin žemai nukritę. Situacija tokia, kad po 2015 metų rinkimų turbūt jis galės išformuoti partiją arba su senuoju bendražygiu Čapliku gurkšnodami brendžiuką rašyti memuarus. Arba rasti tokią partiją, kuri Zuoko chebrą prisijungtų prie savęs.

Geltonsnapį Facebook'e rasite čia

Kokią koaliciją turėsime arba ar išgelbės Grybauskaitė Lietuvą nuo Darbo partijos?

Konstitucinis Teismas šeštadienį pasakė, kad rinkimai iš principo buvo neblogi - VRK vos tris kartus šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Sprendimas protingas nes:

1. Žmonės tingės eiti balsuoti antrą kartą
2. Jokių garantijų, kad Darbo partija nepasirodys geriau negu praėjusį kartą arba kad bent bus ryškus skirtumas?
3. Jeigu tarkime KT anuliuotų rinkimus ir seimas pasileistų, Seimas galėtų paskelbti naujus prezidento rinkimus. Nežinau, ar Grybauskaitė to norėtų, turbūt ne. :)

Taigi, situacija stabilizavosi. Ir viskas kaip po rinkimų - visi jaučiasi nugalėtojais - Viktoras, Grybauskaitė, Butkevičius... Na, gal tik tie, kuriems valdžia nelabai šviečiasi, neturi kuo džiaugtis. Taigi, turbūt didžiausia tikimybė, kad koalicija bus tokia - DP+LSDP+TT+LLRA.

Tokiu atveju, turbūt dar ilgai truks Butkevičiaus rytiniai vizitai pas Dalią ir vakariniai pas Viktorą, Prezidentei atsibos, nes gali būti, kad jos reitingai kris ir galiausiai, aišku, kad išbrokavus galybę kandidatų į ministrus, koalicija pradės dirbti. Grybauskaitė greičiausiai ją auklėtų dar labiau negu Kubiliaus Permainų, vetavimas įgytų dar neregėtus mastus. Prezidentės labai nemėgstu, bet šiuo atveju ji atliktų stabilizatorės vaidmenį ir neleistų labai nusivažiuoti.

Antras pagal realumą variantas - mažumos koalicija LSDP+LLRA+TT+DK

Aišku, išeitis prastoka, bet nepanašu, kad Butkevičius, nors ir skandalų nekeliantis ir besilaikantis lyg ir gana lanksčios pozicijos, sutiktų dirbti su TS LKDP. Išeitis - bandyti susitarti su Drąsos Keliu. Manau, kad tokia koalicija yra įmanoma, tenkintų prezidentę, o Drąsos Kelias be to su TT tikrai neblogai sutariantys, o ir LSDP pyktį galėjo užsitraukti nebent tuo, kad per rinkimus rėmė TS LKDP kandidatus, kovojusius su Drąsos Keliu. Su LLRA konfliktuoti garsiausios Lietuvos tetos partija neturi dėl ko. Problemos dvi - 65 koalicijos nariai ir du sunkiai prognozuojami partneriai - Drąsos Kelias ir TT. Maksimali koalicijos trukmė - metai, ne daugiau.

3. Vaivorykštė

Na, jeigu prezidentė bus siaubingai principinga, o Kubilius toliau švelnins retoriką, ką jis paskutiniu metu daro, Butkevičiui kitų išeičių neliks. LSDP+TS+LRLS+TT - realiausia koalicijos sudėtis. Galbūt ir be TT, kad būtų lengviau prikalbinti jungtis TS LKDP  ir liberalus. Yra pliusų, yra ir minusų. Pliusas, galėtume prieš vakarus pasirodyti, kad jau ir pas mus galimos didžiosios koalicijos. Minusai - sudėtingos derybos dėl programos, sudėtingas bendras darbas, milžiniška Prezidentės įtaka. Jeigu iki rinkimų būtų likę metai ar pusantrų, tiek laiko galbūt galima išdirbti kartu, galutinai neišsivaikštant į skirtingas puses. Dabar turbūt tai būtų trumpalaikis projektas, nebent... Nebent tvarką įvedinės D. Grybauskaitė. Eiti į kompromisus tokioje koalicijoje tektų eiti itin dažnai, tai turbūt dažniausiai būtų daroma Prezidentūroje. +2 metai arba ir visi keturi aksominės diktatūros? Pabodo.

4. TS LKDP + DP + LRLS

Neslėpsiu, šitos koalicijos norėjau ŽIAURIAI. Visų pirma, Darbo Partijos nelaikau slibinu, absoliučiu blogiu ir grėsme. Aišku, yra Viktoras, paskui legendinė PIRKĖJŲ šeimynėlė ir dar keli nemalonūs tipai. Likę yra niekuo neblogesni už socdemus, o dalios ir tokie, prieš kuriuos nublanktų nemažai TS LKDP kandidatų. Emocinis fonas tarp partijų buvo neblogas, jeigu neįtrauksime aktyvios rinkimų kampanijos periodo, kai purvų drabstymas vyko iš reikalo, pataikaujant saviems rinkėjams. Ir dabar esu tikras, jeigu ne Pinskų šeimynėlė, koalicija būtų kitokia. Ją turbūt ir Prezidentė nenoriai, bet palaimintų ir manau, kad ji būtų dirbusi sėkmingai. Bet Pinskuvienė nusprendė apsipirkti, ir nupirko balsų net savo vyrui, kuris ir taip buvo aišku, kad liks Vilniaus vicemeru. Taigi, Tegyvuoja Živilė, nes dabar turim įdomią situaciją. Naivu tikėtis, kad po to, kas įvyko, Kubilius ar tuo labiau Grybauskaitė norėtų tokios koalicijos. Grybauskaitė gal ir giliai širdyje norėtų, nes tada valdžioje būtų TS ir liberalai, bet dabar ne toks momentas, kada galima atsitraukti, nes kitaip 2014 Daukanto aikštėje gali būti naujas šeimininkas.

Geltonsnapį rasite Facebook'e čia

UEFA Čempionų lyga. Borussia - Real 2:2

Įspūdžiai po vakarykščių rungtynių tokie:

1. Ozil.

Kauno Žalgirio sindromas - prieš tėvynainius sužaidė vienas geriausių savo sezono rungtynių. Nors buvo ir blankokų epizodų, nes Borussia gynyboje jam skyrė itin didelį dėmesį, iš stadiono išėjo su įvarčiu ir rezultatyviu perdavimu, geriausiai sužaidęs sunkiausias minutes komandai.

2. Reus. Šį sezoną iš vienos Borussios perėjęs į kitą, žiba dar labiau. Vakar buvo vienas iš pagrindinių greitų atakų generatorių, sukūrė kelias neblogas progas kolegoms ir puikiai išnaudojo savo šansą.

3. Pepe. Jeigu ne jis, Real gynybą būtų ištikusi visiška katastrofa. Arbeloa reikėtų užrakinti į sandėliuką,Varane dar truputį per žalias tokioms rungtynėms, Ramos panašu, kad išėjo į aikštę ne kovoti, o pakvėpuoti grynu oru. Vienintelis Pepe nepridarė mega klaidų ir negano to, dar ir įvartį spėjo įmušti.

4. Lewandowski. Nėra mano mėgstamas puolėjas, bet vakar dirbo iš peties. Įvarčio neįmušė, bet buvo maksimaliai naudingas savo komandai. Daug kovojo, nedavė ramybės Real gynėjams (Varane dar ilgokai jį sapnuos) ir atliko puikų perdavimą Reus.

5. Stilistika. Susitiko dvi turbūt panašiausią futbolą žaidžiančios komandos. Ir vieni ir kiti stengėsi daug atakuoti ir reginys tikrai buvo gražus. Aišku, apgailėtina, kad kažkas iš MC, Real ir Borusios liks už borto (turbūt visi žinote ir kas), bet kone kiekvienos šios grupės rungtynės yra puikus spektaklis.

Geltonsnapį Facebook'e rasite čia.