Įspūdžiai po pirmojo pusfinalio buvo tokie:
1. Durdevič. Įmušė labai svarbų pirmąjį įvartį, buvo labai aktyvus ir kėlė nemažai problemų portugalų gynėjams.
2. Velkovič. Patikimai dirbo gynyboje, griaudamas portugalų atakas ir atliko nuostabų savalaikį perdavimą rezultatą išlyginusiam komandos draugui.
3. Gačinovič. Neilgai trukus po pasirodymo aikštėje sugebėjo išlyginti rezulatatą. Buvo vienas iš aktyviausių per pratęsimą.
4. Ie. Jeigu būtų taip žaidęs tada, kada jį stebėjo Barcelona skautai, dabar neatstovautų katalonų jaunimo komandai. Žaidė išskirtinai šiurkščiai, darė daug grubių pozicinių klaidų.
5. Kovingumas. Antrame kėlinyje akivaizdžiai portugalai buvo perėmę žaidimo kontrolę. Tačiau serbai didvyriškai atsilaikė, išlygino rezultatą ir pademonstravo šaltesnius nervus. Daug kas liūdi dėl to, kad finale ne portugalai, tačiau serbai gali laimėti ir prieš prancūzus, jeigu nusiteikimas bus toks pat kovingas.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 31 d., trečiadienis
2013 m. liepos 29 d., pirmadienis
Apie homofobiją
Po šeštadieninio gėjų pasivaikščiojimo, paklausius to, ką kalbėjo garsieji jo dalyviai, susidarė įspūdis, kad jie yra labai laimingi ir patenkinti tuo, kas įvyko. Netgi Aušrinė Marija džiūgavo tuo, jog kiaušinis, kuriuo jai kliuvo, yra puiki veido kaukė. Policininkai su pasimėgavimu ir neskubėdami tampė Petrą Gražulį, o tautininkų jaunimėlio parodyti buvo tik tokie, kurie labiau primena kriminalinius nusikaltėlius. Žiniasklaida parodė gražiąją įvykio pusę. Bent jau iš karto. Vėliau paaiškėjo, kad pažangiosios Olandijos pilietis nusirenginėjo prieš protestuotojus, kad tų dalyvių vargu ar buvo 800, kaip skelbta iš pradžių. Tačiau aišku homofobų buvo panašus skaičius kaip protestuotojų.
Pats homofobijos terminas skamba įdomiai. Homofobai yra tie, kurie bijo žmonių. Tie, kurie akylai saugomi policijos žygiuoja Gedimino prospektu jaučiasi drąsuoliai (kaip pastebėjo Arūnas Daugėla, finansiškai labiau būtų apsimokėję jų nesaugoti - valstybė sutaupytų, o jie gautų milžiniškus pinigų srautus, jeigu kas nors būtų nužudytas ar sunkiai sužeistas, taigi, Simonko nepasisekė, kad visi liko gyvi). Tie, kurie nepriima pasaulio tokio, koks jis yra, o nori perkonstruoti institucijas ant kurių laikosi pasaulis, yra drąsuoliai, nors jiems trūksta drąsos pripažinti, tai, koks yra pasaulis.
Apskritai, drąsuolių judėjimas primena netgi komunizmą ar fašizmą. Komunizmas norėjo išvaduoti engiamus darbininkus (kurių ne visi žinojo, kad juos engia), nacistai - engiamus vokiečius (kurių ne visi žinojo, kad žydai juos engia), drąsuoliai nori išvaduoti gėjus (aišku, ne visi nori, kad juos išvaduotų ir pasisako už santuokas).
Komunistai persekiojo buožes ir buržujus. Dabar panašiai yra su homofobais. Rocco Buttiglione, gerbiamas Italijoje akademikas ir profesorius dar prieš gerą dešimtmetį netapo Europos komisijos nariu. Dabar būtų sunku įsivaizduoti mokslininką ar rašytojų, kuris atvirai reikštų neigiamą savo poziciją LGBT klausimais ir galėtų būti svarstomas kaip kandidatas į Nobelio premiją ar politiką, kuris galėtų tikėtis aukštų pareigų tarptautinėse institucijose. Užtenka pažiūrėti, kad viena iš Europos liaudies partijos kandidačių į Komisijos pirmininkus yra Viviane Reding, kuri pareiškė, kad šalys, kurios nevykdys ES reikalavimų teisės srityje, gali sulaukti sankcijų. Apie kurias šalis ir kokius reikalavimus kalbama, galima net nespėlioti.
Aišku, LGBT niekada netaps dauguma vien dėl fiziologinių priežasčių, tačiau šiuo metu ES iš ekonominės ir politinės sąjungos virsta seksualine. Šių klausimų svarstymas ir eskalavimas užima vis didesnę vietą ES politikoje. Sunku tikėtis, kad galingai finansuojamos struktūros savo tikslų nepasieks. Jau dabar būti homofobu turbūt yra ne ką lengviau negu būti homoseksualiu. Jeigu viskas toliau judės pažangos keliu, kas gali garantuoti, kad neatsiras koncentracijos stovyklos homofobams? Leninas su Hitleriu irgi pradėjo nuo švelnesnių dalykų. Juolab, kad pažangiųjų ir išgarbintųjų Šiaurės šalių klimatas tam tinkamas.
Aš homofobas. Ir man garbė, kad toks esu. Nesvarbu, ką mano LGBT bendruomenė. Net jeigu dėl to teks savo gyvenimą baigti kur nors už speigračio arba priklausant prie visuomenei pavojingų kenkėjų.
O kalbant apie gėjus, suprantu, kad gyvenimas jų nelepina. Didelis sergamumas ŽIV/AIDS, dažnos laidotuvės, retai santykiai yra ilgalaikiai. Tačiau vien dėl to griauti tradicinį gyvenimo būdą ir keisti tūkstantmetes institucijas neverta. O visuomenės simpatijų labiau nusipelno ne tie gėjai, kurie paraduose vaikšto.
Geltonsnapis Facebook'e
Pats homofobijos terminas skamba įdomiai. Homofobai yra tie, kurie bijo žmonių. Tie, kurie akylai saugomi policijos žygiuoja Gedimino prospektu jaučiasi drąsuoliai (kaip pastebėjo Arūnas Daugėla, finansiškai labiau būtų apsimokėję jų nesaugoti - valstybė sutaupytų, o jie gautų milžiniškus pinigų srautus, jeigu kas nors būtų nužudytas ar sunkiai sužeistas, taigi, Simonko nepasisekė, kad visi liko gyvi). Tie, kurie nepriima pasaulio tokio, koks jis yra, o nori perkonstruoti institucijas ant kurių laikosi pasaulis, yra drąsuoliai, nors jiems trūksta drąsos pripažinti, tai, koks yra pasaulis.
Apskritai, drąsuolių judėjimas primena netgi komunizmą ar fašizmą. Komunizmas norėjo išvaduoti engiamus darbininkus (kurių ne visi žinojo, kad juos engia), nacistai - engiamus vokiečius (kurių ne visi žinojo, kad žydai juos engia), drąsuoliai nori išvaduoti gėjus (aišku, ne visi nori, kad juos išvaduotų ir pasisako už santuokas).
Komunistai persekiojo buožes ir buržujus. Dabar panašiai yra su homofobais. Rocco Buttiglione, gerbiamas Italijoje akademikas ir profesorius dar prieš gerą dešimtmetį netapo Europos komisijos nariu. Dabar būtų sunku įsivaizduoti mokslininką ar rašytojų, kuris atvirai reikštų neigiamą savo poziciją LGBT klausimais ir galėtų būti svarstomas kaip kandidatas į Nobelio premiją ar politiką, kuris galėtų tikėtis aukštų pareigų tarptautinėse institucijose. Užtenka pažiūrėti, kad viena iš Europos liaudies partijos kandidačių į Komisijos pirmininkus yra Viviane Reding, kuri pareiškė, kad šalys, kurios nevykdys ES reikalavimų teisės srityje, gali sulaukti sankcijų. Apie kurias šalis ir kokius reikalavimus kalbama, galima net nespėlioti.
Aišku, LGBT niekada netaps dauguma vien dėl fiziologinių priežasčių, tačiau šiuo metu ES iš ekonominės ir politinės sąjungos virsta seksualine. Šių klausimų svarstymas ir eskalavimas užima vis didesnę vietą ES politikoje. Sunku tikėtis, kad galingai finansuojamos struktūros savo tikslų nepasieks. Jau dabar būti homofobu turbūt yra ne ką lengviau negu būti homoseksualiu. Jeigu viskas toliau judės pažangos keliu, kas gali garantuoti, kad neatsiras koncentracijos stovyklos homofobams? Leninas su Hitleriu irgi pradėjo nuo švelnesnių dalykų. Juolab, kad pažangiųjų ir išgarbintųjų Šiaurės šalių klimatas tam tinkamas.
Aš homofobas. Ir man garbė, kad toks esu. Nesvarbu, ką mano LGBT bendruomenė. Net jeigu dėl to teks savo gyvenimą baigti kur nors už speigračio arba priklausant prie visuomenei pavojingų kenkėjų.
O kalbant apie gėjus, suprantu, kad gyvenimas jų nelepina. Didelis sergamumas ŽIV/AIDS, dažnos laidotuvės, retai santykiai yra ilgalaikiai. Tačiau vien dėl to griauti tradicinį gyvenimo būdą ir keisti tūkstantmetes institucijas neverta. O visuomenės simpatijų labiau nusipelno ne tie gėjai, kurie paraduose vaikšto.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 25 d., ketvirtadienis
Apie gėjų pasivaikščiojimus Gedimino prospekte
Šiuo metu visa visuomenė tik ūžia ir su nerimu arba nekantrumu laukia gėjų eitynių. Visos žvaigždės pasiruošę - Simonko nenyksta iš ekranų, Gražulis ruošiasi rėžti kalbą. Žiniasklaida pasakoja apie tai, kad Juodkalninijoje dalyviams teko būti apmėtytiems akmenims. Žodžiu, reginys ir renginys žada būtų intriguojantis, netgi liberalai su keletu europarlamentarų pražygiuos. Aišku, jeigu paskutinę minutę neišsigąs Gražulio, pamazgų, pomidorų ar akmenų.
Bet yra ir ne tokių gražių ir pribloškiančių dalykėlių. Pirmiausiai, nors po teismo Simonko triumfuoja, kad žmogaus teisės Lietuvoje buvo apgintos, jos buvo kaip niekada sutriuškintos ir pamintos. Eilinis žmogelis laukia, kol jo byla bus išnagrinėta mėnesį, pusmetį, kartais metus ar dar daugiau. O gėjai visų teismo sprendimų sulaukė žaibiškai. Blogas tas teismas, kurio sprendimas aiškus iš karto. Dabar policija net nelaukdama, ką nutars teismas, jau kalbėjosi su Gedimino prospekto viešojo maitinimo įstaigų vadovais, kad šie būtų atidūs.
Aišku, pats vietos nustatymas irgi itin abejotinas. Upės gatvė nors realiai dabar laikoma užkampiu, yra iš esmės Zuoko itin proteguojamo „naujojo miesto centro“ dalis. Gedimino prospektas turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę - transporto visgi tikrai būna ir neretai nemažai, net jeigu atidarytas tik nedidelis jo gabaliukas. Dėl vieno karto nieko neatsitiks, bet precedentas pavojingas. Dabar kiekvienas kolūkietis galės su chebra pražygiuoti Gedimino prospekte 7 dienas per savaitę 24 valandas per parą. Realiai, tokios apkrovos nebus, nebent nepritariantieji paradui galėtų kokią akcijėlę suorganizuoti, kad parodytų, ką iš tikrųjų reiškia Simonko visuomenei iškovota teisė pražygiuoti Gedimino prospektu, kur tikrai nebus laikomasi įstatymu numatytų atstumą nuo valdžios institucijų ir diplomatinių atstovybių.
Pačios eitynės man niekada nebuvo prie širdies, ar žygiuotų skustagalviai, ar tautininkai ar darbininkai gegužės 1-ąją. Per TV po gegužės 1-osios eitynių kalbinti žmonės išreiškė nuomonę, kad viskas atrodo gana juokingai ir didelės prasmės neturi. Pats eitynių pavadinimas Baltic Pride skamba gana komiškai - atrodytų, kad gėjumi būti yra garbė. Jokios garbės aš čia neįžvelgiu - nei man garbė, kad nesu gėjus, nei jiems turėtų būti garbė, kad jie tokiais yra. Aišku, bent jau tiek galima Lietuvos LGBT bendruomenę pagirti, jog jie prieš trejus metus nesielgė labai provokatyviai, vaizdeliai neprilygo tokiems, kokie matomai panašiuose renginiuose kitose šalyse. Supranta, kokioje šalyje gyvena.
Visgi pats blogiausias dalykas yra propaganda ir melas, kurį LGBT bendruomenė skleidė Lietuvos atžvilgiu. Užtenka paklausyti to, kas vyko Europos parlamente, jame prisistatant Lietuvos ministrams. Nebuvo klausiama, kodėl pasiūlyta eitynių vieta yra Upės gatvė. Buvo klausiama, kodėl Lietuva draudžia eitynes. Kai diskutuojama su žmogumi, kuris žino tiesą, galima ramiai pakalbėti apie atstumą nuo institucijų ar gatvės svarbą transportui. Kai kalbama su žmogumi, kuriam kažkas meluoja, o jis įsitikinęs, kad žino tiesą, nepadės niekas.
Taigi, gėjai gavo teisę eiti ten, kur jie nori. Visa ši istorija neabejotinai yra naudinga tik jiems ir niekam daugiau. Todėl bene geriausia reakcija turėtų būti tyli, tegu žygiuoja. Jeigu išvengs incidentų, jeigu jų nepuls Gražulis, niekas niekuo neapmėtys, bus blogiau tik jiems patiems, nes žiniasklaida skirs žymiai mažiau dėmesio.
Geltonsnapis Facebook'e
Bet yra ir ne tokių gražių ir pribloškiančių dalykėlių. Pirmiausiai, nors po teismo Simonko triumfuoja, kad žmogaus teisės Lietuvoje buvo apgintos, jos buvo kaip niekada sutriuškintos ir pamintos. Eilinis žmogelis laukia, kol jo byla bus išnagrinėta mėnesį, pusmetį, kartais metus ar dar daugiau. O gėjai visų teismo sprendimų sulaukė žaibiškai. Blogas tas teismas, kurio sprendimas aiškus iš karto. Dabar policija net nelaukdama, ką nutars teismas, jau kalbėjosi su Gedimino prospekto viešojo maitinimo įstaigų vadovais, kad šie būtų atidūs.
Aišku, pats vietos nustatymas irgi itin abejotinas. Upės gatvė nors realiai dabar laikoma užkampiu, yra iš esmės Zuoko itin proteguojamo „naujojo miesto centro“ dalis. Gedimino prospektas turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę - transporto visgi tikrai būna ir neretai nemažai, net jeigu atidarytas tik nedidelis jo gabaliukas. Dėl vieno karto nieko neatsitiks, bet precedentas pavojingas. Dabar kiekvienas kolūkietis galės su chebra pražygiuoti Gedimino prospekte 7 dienas per savaitę 24 valandas per parą. Realiai, tokios apkrovos nebus, nebent nepritariantieji paradui galėtų kokią akcijėlę suorganizuoti, kad parodytų, ką iš tikrųjų reiškia Simonko visuomenei iškovota teisė pražygiuoti Gedimino prospektu, kur tikrai nebus laikomasi įstatymu numatytų atstumą nuo valdžios institucijų ir diplomatinių atstovybių.
Pačios eitynės man niekada nebuvo prie širdies, ar žygiuotų skustagalviai, ar tautininkai ar darbininkai gegužės 1-ąją. Per TV po gegužės 1-osios eitynių kalbinti žmonės išreiškė nuomonę, kad viskas atrodo gana juokingai ir didelės prasmės neturi. Pats eitynių pavadinimas Baltic Pride skamba gana komiškai - atrodytų, kad gėjumi būti yra garbė. Jokios garbės aš čia neįžvelgiu - nei man garbė, kad nesu gėjus, nei jiems turėtų būti garbė, kad jie tokiais yra. Aišku, bent jau tiek galima Lietuvos LGBT bendruomenę pagirti, jog jie prieš trejus metus nesielgė labai provokatyviai, vaizdeliai neprilygo tokiems, kokie matomai panašiuose renginiuose kitose šalyse. Supranta, kokioje šalyje gyvena.
Visgi pats blogiausias dalykas yra propaganda ir melas, kurį LGBT bendruomenė skleidė Lietuvos atžvilgiu. Užtenka paklausyti to, kas vyko Europos parlamente, jame prisistatant Lietuvos ministrams. Nebuvo klausiama, kodėl pasiūlyta eitynių vieta yra Upės gatvė. Buvo klausiama, kodėl Lietuva draudžia eitynes. Kai diskutuojama su žmogumi, kuris žino tiesą, galima ramiai pakalbėti apie atstumą nuo institucijų ar gatvės svarbą transportui. Kai kalbama su žmogumi, kuriam kažkas meluoja, o jis įsitikinęs, kad žino tiesą, nepadės niekas.
Taigi, gėjai gavo teisę eiti ten, kur jie nori. Visa ši istorija neabejotinai yra naudinga tik jiems ir niekam daugiau. Todėl bene geriausia reakcija turėtų būti tyli, tegu žygiuoja. Jeigu išvengs incidentų, jeigu jų nepuls Gražulis, niekas niekuo neapmėtys, bus blogiau tik jiems patiems, nes žiniasklaida skirs žymiai mažiau dėmesio.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 24 d., trečiadienis
Real vasaros veiksmai - pavojingas rūpestis ateitimi
Šį tarpsezonį Real transferų politika daug ką žavi - įsigyjami jauni žaidėjai, kurie ateityje turi galimybių tapti didelėmis žvaigždėmis, atsikratoma nereikalingųjų ir stiprinama sudėtis tais, kurie labai reikalingi. Jokių nereikalingų megatransferų, neskaitant eilinį kartą sustiprėjusių gandų, kad Bale turėtų už kosminę sumą keliauti į Madridą.
Kita vertus, Carlo Ancelotti (foto) turės sunkų darbą tinkamai visiems padalinti žaidimo laiką. Saugų linijoje nėra nei vieno žaidėjo, kuris praėjusį sezoną pretendavo į rimtą vaidmenį komandoje, o dabar būtų rimtų kalbų apie jo išvykimą, nors Isco, Illlarramendi tikrai atėjo į Madridą ne tam, kad šildytų atsarginių suolelį, nors Casemiro viešai nepamatuotų ambicijų nerodo, bet jis yra bendraamžis su Isco ir turbūt Brazilija yra šventai įsitikinusi, kad už Isco jis talentingesnis. Vienintelio Carvajal susigrąžinimas įtampos komandoje tikrai nepadidino - aišku, kad Arbeloa tikrai nėra tas žmogus, kuris būtų vertas starto sudėties tokio kalibro klube. Taigi, vaizdelis kol kas toks.
Vartininkai
Vienintelis didesnis klaustukas yra dėl Diego Lopez. Pernai jis pasodino ant suolo Cassilas. Jeigu Ancelotti nori, kad sirgaliai jį mylėtų, Cassilas grįš į aikštelę ir bus tvirtas numeris 1. Nemanau, kad Diego Lopez norės sėdėti ant suolo, kai praėjusį sezoną įrodė, kad gali būti pagrindinis GK tokio lygio klube. O gerų klubų, kurie ieško rimtų GK yra. Adan praėjusį sezoną rodė nepasitenkinimą tuo, kad Mourinho jam šanso nesuteikė. Jeigu jis išvyktų, yra Jesus, kuriam trūksta tik patirties.
Gynėjai
Problemų gali būti nebent su kairiuoju kraštu - jeigu Coentrao išvyksta, tuomet turbūt Real ieškos žaidėjo, kuris galės konkuruoti su Marcelo. Centre skylė atsivertų, jeigu Pepe visgi išvyktų pas Paellegrini į MC. Tačiau be Varane ir Ramos dar yra jaunasis Nacho. Visgi, turbūt Real į šią poziciją įsigytų ką nors brangesnio ir labiau patyrusio, nors neatmestina, kad bus ir koks nors nedidelis pirkinys, jeigu Nacho neįtiktų Ancelotti kaip ketvirtas CB. Ramiausia turėtų būti dėl dešiniojo krašto - Carvajal bus pagrindinės sudėties žaidėjas, Arbeloa atsarginis, jeigu reiks, ten gali žaisti Ramos.
Išvada - gynėjų komplektacija puiki, spragų nėra, tačiau tektų išleisti daug pinigų, jeigu išvyktų Pepe arba kiek mažiau, jeigu Coentrao. Konkurencija normos ribose.
Saugai
Atraminiais saugais gali žaisti Illarramendi, Khedira, Xabi Alonso, Casemiro, praėjusį sezoną žaidė ir Modrič. Aikštėje vienu metu turbūt bus du iš jų. Galbūt peršasi idėja parduoti Xabi Alonso, kuris praėjusį sezoną buvo silpnokos formos. Kita vertus, Real nenusisekusį sezoną pirmiausiai ir siečiau su Xabi nenusekusiu sezonu. Norite žinoti kaip atrodo sezonai komandose, kurios parduoda Xabi? Prisiminkite Liverpool nuosmukį. Xabi yra kertinis komandos žaidėjas ir ji rizikuoja griūti kaip kortų namelis. Khedira yra ne mažiau svarbus žaidėjas, ypač galingai žaidžiantis svarbiausiuose mačuose. Ancelotti vietoje sodinčiau ant suolo Modrič, Casemiro ir Illarramendi. Modrič prie dažno suolo gal jau įprato, tačiau naujokai norės žaisti ir žaisti daug. Visgi, manau, kad visai tikėtina, jog Modrič arba Xabi bus parduoti, nes konkurencija tiesiog nesveika.
Pagrindinio kūrėjo vaidmens sieks Kaka, Ozil, Modrič ir Isco. Siektų dar Casimiro, bet tokio kalibro klube kol kas jį įsivaizduočiau tik už kūrėjo nugaros. Jau ir šių keturių pavardžių užtektų, kad konkurencija būtų nesveika. Kaka yra Ancelotti numylėtinis, Isco vienas talentingiausių Ispanijos futbolininkų ir ne pagal amžių subrendęs žaidėjas, Modrič daug kainavęs ir puikus žaidėjas, Ozil viena svarbiausių figūrų aikštės viduryje nuo pat 2010 metų. Visgi, statyčiau už Ozil arba Isco startinėje sudėtyje ir Modrič išvykstantį iš klubo.
Apibendrinant padėtį centro saugų pozicijose, peršasi idėja parduoti Modrič. Nes darant prielaidą, kad Casemiro šiemet dar nebus rimtas konkurentas dėl starto sudėties, Modrič pardavimas stipriai sumažintų konkurenciją, o ir pačiam kroatui daug minučių aikštėje nesišviečia.
Jeigu atvyksta Bale, arba jis, arba CR07 turėtų keliauti iš jiems abiems labiausiai įprasto kairiojo karšto į dešinį. Dešinėje dar gali žaisti Ozil ir aišku ilgametis šios pozicijos starto sudėties žaidėjas di Maria. Netgi įsigijus Bale, Real greičiausiai arba pirktų, arba iš akademijos paaukštintų krašto puolėją, nes paleido Mourinho numylėtinį Callejon. Galbūt galima svarstyti apie di Maria pardavimą, tačiau realiau, kad jis liks, o Ozil dar rečiau žais krašte. Visgi, wingerių pozicijose konkurencija yra normali.
Puolėjai
Benzema ir Morata lieka, bet jų statusas komandoje priklauso nuo to, kokį puolėją nusipirks Real. Kad pirkinys bus, niekas neabejoja, tačiau neaišku, kokio kalibro. Visgi, nemanau, kad Real tenkinsis Benzema kaip pagrindiniu puolėju, nes šis paskutiniu metu dideliu stabilumu nepasižymi. Morata gali gauti laiko tik prieš silpnesnius klubus. O kad liks Higuain, netikiu.
Taigi, vasara Madride dar tikrai nesibaigė. Realu, kad bus naujas CB, wingeris ir aišku vasaros topai - naujas puolėjas ir galbūt Bale. Tačiau kol kas nemažiau svarbu yra nuspręsti, kaip sureguliuoti padėtį su centro saugais, nes jeigu niekas nebus parduotas, konkurencijos lygis bus toks nežmoniškas, jog komanda sprogs iš vidaus. Aišku, galbūt jaunimas ir sutiks metus dažniau pasėdėti ant suolo, Xabi tikrai nėra jaunuolis, bet kita vertus Illarramendi jau 23, jis ir Isco atėjo tikrai ne ant suolo sėdėti. Taigi, laukia sunkus sprendimas, kas iš centro saugų turėtų būti paaukotas dėl šviesesnės komandos ateities.
Geltonsnapis Facebook'e
Kita vertus, Carlo Ancelotti (foto) turės sunkų darbą tinkamai visiems padalinti žaidimo laiką. Saugų linijoje nėra nei vieno žaidėjo, kuris praėjusį sezoną pretendavo į rimtą vaidmenį komandoje, o dabar būtų rimtų kalbų apie jo išvykimą, nors Isco, Illlarramendi tikrai atėjo į Madridą ne tam, kad šildytų atsarginių suolelį, nors Casemiro viešai nepamatuotų ambicijų nerodo, bet jis yra bendraamžis su Isco ir turbūt Brazilija yra šventai įsitikinusi, kad už Isco jis talentingesnis. Vienintelio Carvajal susigrąžinimas įtampos komandoje tikrai nepadidino - aišku, kad Arbeloa tikrai nėra tas žmogus, kuris būtų vertas starto sudėties tokio kalibro klube. Taigi, vaizdelis kol kas toks.
Vartininkai
Vienintelis didesnis klaustukas yra dėl Diego Lopez. Pernai jis pasodino ant suolo Cassilas. Jeigu Ancelotti nori, kad sirgaliai jį mylėtų, Cassilas grįš į aikštelę ir bus tvirtas numeris 1. Nemanau, kad Diego Lopez norės sėdėti ant suolo, kai praėjusį sezoną įrodė, kad gali būti pagrindinis GK tokio lygio klube. O gerų klubų, kurie ieško rimtų GK yra. Adan praėjusį sezoną rodė nepasitenkinimą tuo, kad Mourinho jam šanso nesuteikė. Jeigu jis išvyktų, yra Jesus, kuriam trūksta tik patirties.
Gynėjai
Problemų gali būti nebent su kairiuoju kraštu - jeigu Coentrao išvyksta, tuomet turbūt Real ieškos žaidėjo, kuris galės konkuruoti su Marcelo. Centre skylė atsivertų, jeigu Pepe visgi išvyktų pas Paellegrini į MC. Tačiau be Varane ir Ramos dar yra jaunasis Nacho. Visgi, turbūt Real į šią poziciją įsigytų ką nors brangesnio ir labiau patyrusio, nors neatmestina, kad bus ir koks nors nedidelis pirkinys, jeigu Nacho neįtiktų Ancelotti kaip ketvirtas CB. Ramiausia turėtų būti dėl dešiniojo krašto - Carvajal bus pagrindinės sudėties žaidėjas, Arbeloa atsarginis, jeigu reiks, ten gali žaisti Ramos.
Išvada - gynėjų komplektacija puiki, spragų nėra, tačiau tektų išleisti daug pinigų, jeigu išvyktų Pepe arba kiek mažiau, jeigu Coentrao. Konkurencija normos ribose.
Saugai
Atraminiais saugais gali žaisti Illarramendi, Khedira, Xabi Alonso, Casemiro, praėjusį sezoną žaidė ir Modrič. Aikštėje vienu metu turbūt bus du iš jų. Galbūt peršasi idėja parduoti Xabi Alonso, kuris praėjusį sezoną buvo silpnokos formos. Kita vertus, Real nenusisekusį sezoną pirmiausiai ir siečiau su Xabi nenusekusiu sezonu. Norite žinoti kaip atrodo sezonai komandose, kurios parduoda Xabi? Prisiminkite Liverpool nuosmukį. Xabi yra kertinis komandos žaidėjas ir ji rizikuoja griūti kaip kortų namelis. Khedira yra ne mažiau svarbus žaidėjas, ypač galingai žaidžiantis svarbiausiuose mačuose. Ancelotti vietoje sodinčiau ant suolo Modrič, Casemiro ir Illarramendi. Modrič prie dažno suolo gal jau įprato, tačiau naujokai norės žaisti ir žaisti daug. Visgi, manau, kad visai tikėtina, jog Modrič arba Xabi bus parduoti, nes konkurencija tiesiog nesveika.
Pagrindinio kūrėjo vaidmens sieks Kaka, Ozil, Modrič ir Isco. Siektų dar Casimiro, bet tokio kalibro klube kol kas jį įsivaizduočiau tik už kūrėjo nugaros. Jau ir šių keturių pavardžių užtektų, kad konkurencija būtų nesveika. Kaka yra Ancelotti numylėtinis, Isco vienas talentingiausių Ispanijos futbolininkų ir ne pagal amžių subrendęs žaidėjas, Modrič daug kainavęs ir puikus žaidėjas, Ozil viena svarbiausių figūrų aikštės viduryje nuo pat 2010 metų. Visgi, statyčiau už Ozil arba Isco startinėje sudėtyje ir Modrič išvykstantį iš klubo.
Apibendrinant padėtį centro saugų pozicijose, peršasi idėja parduoti Modrič. Nes darant prielaidą, kad Casemiro šiemet dar nebus rimtas konkurentas dėl starto sudėties, Modrič pardavimas stipriai sumažintų konkurenciją, o ir pačiam kroatui daug minučių aikštėje nesišviečia.
Jeigu atvyksta Bale, arba jis, arba CR07 turėtų keliauti iš jiems abiems labiausiai įprasto kairiojo karšto į dešinį. Dešinėje dar gali žaisti Ozil ir aišku ilgametis šios pozicijos starto sudėties žaidėjas di Maria. Netgi įsigijus Bale, Real greičiausiai arba pirktų, arba iš akademijos paaukštintų krašto puolėją, nes paleido Mourinho numylėtinį Callejon. Galbūt galima svarstyti apie di Maria pardavimą, tačiau realiau, kad jis liks, o Ozil dar rečiau žais krašte. Visgi, wingerių pozicijose konkurencija yra normali.
Puolėjai
Benzema ir Morata lieka, bet jų statusas komandoje priklauso nuo to, kokį puolėją nusipirks Real. Kad pirkinys bus, niekas neabejoja, tačiau neaišku, kokio kalibro. Visgi, nemanau, kad Real tenkinsis Benzema kaip pagrindiniu puolėju, nes šis paskutiniu metu dideliu stabilumu nepasižymi. Morata gali gauti laiko tik prieš silpnesnius klubus. O kad liks Higuain, netikiu.
Taigi, vasara Madride dar tikrai nesibaigė. Realu, kad bus naujas CB, wingeris ir aišku vasaros topai - naujas puolėjas ir galbūt Bale. Tačiau kol kas nemažiau svarbu yra nuspręsti, kaip sureguliuoti padėtį su centro saugais, nes jeigu niekas nebus parduotas, konkurencijos lygis bus toks nežmoniškas, jog komanda sprogs iš vidaus. Aišku, galbūt jaunimas ir sutiks metus dažniau pasėdėti ant suolo, Xabi tikrai nėra jaunuolis, bet kita vertus Illarramendi jau 23, jis ir Isco atėjo tikrai ne ant suolo sėdėti. Taigi, laukia sunkus sprendimas, kas iš centro saugų turėtų būti paaukotas dėl šviesesnės komandos ateities.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 22 d., pirmadienis
Darbo partijos bylos pamokos
Lietuvoje teismai normaliai dirba dviem atvejais - kai reikia kaip nors sutvarkyti gėjams galimybę pražygiuoti Gedimino prospektu ir kai reikia sudoroti tokius blogiukus, kaip Darbo partija. Visais kitais atvejais reikia laukti ilgai ir nuobodžiai, kol teismas priims sprendimą, kuris toli gražu nebūtinai bus toks kokio laukia pažangioji visuomenės dalis. O kad DP reikia sulyginti su žemėmis, sudeginti būstinę, o Viktorą (foto) su Vytautu ir Vitalija sušaudyti, aišku ne tokiems vaikigaliams, kurie per pirmininkavimo ES reklamas aiškina, koks nenumaldomai akivaizdus gėris yra atominė energetika.
Aišku, pradžia nebuvo tokia graži - iki 2012 metų Seimo rinkimų byla buvo nagrinėjama itin lietuviškai - neskubant, lėtai, vilkinant, kartais paslaptingai sergant Viktorui arba Vitalijai, visiems šarvuojantis visomis įmanomomis neliečiamybių formomis. O paskui atsitiko toks „tipo“ netikėtas dalykas - DP laimėjo pirmą Seimo rinkimų turą. Iki tol, kai tik buvo pradėti procesai prieš DP ir Viktoras išvyko į Rusiją, reitingiukai buvo stipriai smukę. Bet per 4 metus Opozicijoje DP buvo be jokios abejonės sėkmingiausiai veikianti nevaldančioji partija. Veikė gana konstruktyviai, netgi kai susvyruodavo koalicija, pasisiūlydavo paremti, net ir Raudonoji Dalia tokius pareiškimus praleisdavo pro ausis. Rinkimų kampanija buvo pradėta labai anksti - apgalvota, kokybiška ir tikslinga. Ir tada staiga kažkodėl dešinieji rinkėjai su Raudonąją Dalia pakraupo, kad įvykai pakrypo taip nenumatytai ir visa tai sutapo su staiga nepaaiškinamai suaktyvėjusia prokurorų ir teismo veikla ir staiga pavyko viską sąlyginai greitai užbaigti ir pasodinti Viktorą su gražiąja Vitalija už grotų.
Aišku, niekas jokių tikrų įrodymu neturi, bet Lietuvoje realiai yra tik vienas žmogus, kuris gali priversti taip sujudėti kerpėjančią ir tautos nemylimą teisėsaugą.
Taigi - Viktoras ir Vitalija keliauja už grotų, Vytautas gauna solidžia baudelę. Voila, yra ko švęsti. Nieko nesakau, viskas labai teisinga, gražu, pagaliau užbaigta rezonansinė ir ilgai trukusi byla. Vienintelis žiauriai negražus teisėsaugos dalykas yra tas įtartinas suaktyvėjimas prieš antrą rinkimų turą.
Tačiau lietuviams to nepakanka. Jie norėtų, kad visa DP būtų ištremta į Archangelską virinimo darbams arba sušaudyta. Tačiau čia Viktoro pasielgta paprastai ir genialiai - nepavyko jungtis su Paksu ir Mazuroniu, į pagalbą atėjo leiboristai. Viskas legalu ir sveikintina.
Nors su DP tai padaryti yra sudėtingiau, bet šiuo ir visais panašiais atvejais reikėtų skirti partiją nuo atskirų žmonių, kurie ją sudaro. Už tai, kad buhalterė UAB XXX dirbtinai sumažina pajamas ir nesumokėtus mokesčius įsideda sau į kišenę niekas UAB neuždarinėja. Yra buhalterė, kuri nuteisiama, o kodėl reikia varyti į gatvę ir šaltkalvį su valytoja? Taip ir su DP. Žmonės turi teisę pasirinkti, kokiai partijai priklausyti, net jeigu jų pasirinkimas nepatinka 99,9 procentų piliečių. Daug žmonių DP nariais tapo jau įsibėgėjus skandalams. Demokratijai geriau, kad DP liko neuždaryta. Kas iš to, kad DP būtų triukšmingai uždaryta, jeigu neabejotinai jau po kokio pusmečio turėtume naują partiją su senais veidais. Partijai smūgis duotas pakankamai, jeigu apeliacijos savo tikslo nepasieks, o taip turbūt ir nutiks, Viktoras ir Vitalija sėdės už grotų.
Taigi, kas laukia partijos? Kol kas daugiausiai kalbama apie tai, turėtų būti Gapšys Seimo pirmininko pavaduotoju ar ne. TS LKD ir LRLS primena visiems Kašėtą, kuris prisilakstęs su savo automobiliu pasitraukė. DP primena Valinską ir Zuoką. Valinskas kaip Valinskas, žmonės baisesnių dalykų padaro ir lieka nenubausti. Zuoko gerus darbus galima drąsiai lyginti su DP nusikaltimais ir bent jau mano subjektyvia nuomone, Gapšį jis savo gerais darbais lenkia. Vilniaus meras teistas, Seimo vicepirmininkas teistas. Negražu, bet tokia politinė realybė. Visai suprantama, kad Gapšys pirmiausiai bent jau nori sulaukti apeliacijos nagrinėjimo ir manau, kad tokią teisę jis turi.
Dėl pačios partijos - ji neuždrausta, neišsivaikščiojusi, bet tam tikras smūgis jai bus suduotas ir gana rimtas. Šio skandalo pradžioje partijos populiarumas smuko, nesėkmingi buvo 2008 metų Seimo rinkimai. O šiuo metu Uspaskich palankiai vertina 29 procentai rinkėjų, Teismus 20 procentų, DP beveik 9 procentai (VILMORUS). Šios apklausos vykdytos jau po teismo nuosprendžių. Aišku, efektas būtu didesnis tuomet, jeigu pasitikėjimas teismais būtų didesnis. Manau, kad dar didesnis smūgis DP populiarumui gali būti vaizdzelis su antrankiuotu Viktoru. Paskui žmonės pradės pamiršti šiuos įvykius, tačiau turbūt 2016 metų parlamento rinkimai nepretenduos į šlovingiausius partijos laikus. Kas bus toliau - sunku pasakyti, turbūt daug kas priklausys nuo Viktoro valios. Jeigu jį politika dar domins, arba Gapšys taps populiaresniu veikėju, partija turi šansų išlikti reikšminga šalies gyvenime apskritai. Partija su taip išplėtotu aktyvistu tinklu įvairiose savivaldybėse ir gana stipria jaunimo organizacija taip lengvai nesukinama ir nors yra vieno žmogaus projektas, tačiau ne vieno žmogaus partija. Po rinkimų kažkuris iš Veido ekspertų netgi teigė, jog DP turi geresnių kadrų ministerijoms negu LSDP. Nors koziriai liko Viktoro rankovėje arba neįtiko Raudonojai Daliai, tačiau DP visgi yra stipri ir bent artimiausią dešimtmetį gali išsilaikyti Lietuvos partinės sistemos elite.
Pagrindinė visos šios istorijos pamoka yra ta, kad Lietuvos teisėsauga vis dar nesugeba atsispirti politikų spaudimui. Prieš pat 2004 metų Seimo rinkimus su antrankiais išvesti Andriukaitis, Kvietkauskas ir Vidžiūnas buvo paleisti, tačiau partijoms dėmė per rinkimus krito. Dabar situacija panaši, prokurorai staiga tapo neįtikėtinai aktyvūs prieš pat rinkimus, kaip niekad anksčiau nušviesti balsų pirkimo atvejai, nors kaip sakė Vaigauskas, rinkimai šiuo požiūriu labai neišsiskyrė. Kol situacija bus tokia, tol teisėsaugos reitingai ir neviršys nuteistųjų, nesvarbu, kad didžioji dalis intelektualios visuomenės šlovina teismo sprendimą nesivargindami palaukti apeliacijos nagrinėjimo.
Geltonsnapis Facebook'e
Aišku, pradžia nebuvo tokia graži - iki 2012 metų Seimo rinkimų byla buvo nagrinėjama itin lietuviškai - neskubant, lėtai, vilkinant, kartais paslaptingai sergant Viktorui arba Vitalijai, visiems šarvuojantis visomis įmanomomis neliečiamybių formomis. O paskui atsitiko toks „tipo“ netikėtas dalykas - DP laimėjo pirmą Seimo rinkimų turą. Iki tol, kai tik buvo pradėti procesai prieš DP ir Viktoras išvyko į Rusiją, reitingiukai buvo stipriai smukę. Bet per 4 metus Opozicijoje DP buvo be jokios abejonės sėkmingiausiai veikianti nevaldančioji partija. Veikė gana konstruktyviai, netgi kai susvyruodavo koalicija, pasisiūlydavo paremti, net ir Raudonoji Dalia tokius pareiškimus praleisdavo pro ausis. Rinkimų kampanija buvo pradėta labai anksti - apgalvota, kokybiška ir tikslinga. Ir tada staiga kažkodėl dešinieji rinkėjai su Raudonąją Dalia pakraupo, kad įvykai pakrypo taip nenumatytai ir visa tai sutapo su staiga nepaaiškinamai suaktyvėjusia prokurorų ir teismo veikla ir staiga pavyko viską sąlyginai greitai užbaigti ir pasodinti Viktorą su gražiąja Vitalija už grotų.
Aišku, niekas jokių tikrų įrodymu neturi, bet Lietuvoje realiai yra tik vienas žmogus, kuris gali priversti taip sujudėti kerpėjančią ir tautos nemylimą teisėsaugą.
Taigi - Viktoras ir Vitalija keliauja už grotų, Vytautas gauna solidžia baudelę. Voila, yra ko švęsti. Nieko nesakau, viskas labai teisinga, gražu, pagaliau užbaigta rezonansinė ir ilgai trukusi byla. Vienintelis žiauriai negražus teisėsaugos dalykas yra tas įtartinas suaktyvėjimas prieš antrą rinkimų turą.
Tačiau lietuviams to nepakanka. Jie norėtų, kad visa DP būtų ištremta į Archangelską virinimo darbams arba sušaudyta. Tačiau čia Viktoro pasielgta paprastai ir genialiai - nepavyko jungtis su Paksu ir Mazuroniu, į pagalbą atėjo leiboristai. Viskas legalu ir sveikintina.
Nors su DP tai padaryti yra sudėtingiau, bet šiuo ir visais panašiais atvejais reikėtų skirti partiją nuo atskirų žmonių, kurie ją sudaro. Už tai, kad buhalterė UAB XXX dirbtinai sumažina pajamas ir nesumokėtus mokesčius įsideda sau į kišenę niekas UAB neuždarinėja. Yra buhalterė, kuri nuteisiama, o kodėl reikia varyti į gatvę ir šaltkalvį su valytoja? Taip ir su DP. Žmonės turi teisę pasirinkti, kokiai partijai priklausyti, net jeigu jų pasirinkimas nepatinka 99,9 procentų piliečių. Daug žmonių DP nariais tapo jau įsibėgėjus skandalams. Demokratijai geriau, kad DP liko neuždaryta. Kas iš to, kad DP būtų triukšmingai uždaryta, jeigu neabejotinai jau po kokio pusmečio turėtume naują partiją su senais veidais. Partijai smūgis duotas pakankamai, jeigu apeliacijos savo tikslo nepasieks, o taip turbūt ir nutiks, Viktoras ir Vitalija sėdės už grotų.
Taigi, kas laukia partijos? Kol kas daugiausiai kalbama apie tai, turėtų būti Gapšys Seimo pirmininko pavaduotoju ar ne. TS LKD ir LRLS primena visiems Kašėtą, kuris prisilakstęs su savo automobiliu pasitraukė. DP primena Valinską ir Zuoką. Valinskas kaip Valinskas, žmonės baisesnių dalykų padaro ir lieka nenubausti. Zuoko gerus darbus galima drąsiai lyginti su DP nusikaltimais ir bent jau mano subjektyvia nuomone, Gapšį jis savo gerais darbais lenkia. Vilniaus meras teistas, Seimo vicepirmininkas teistas. Negražu, bet tokia politinė realybė. Visai suprantama, kad Gapšys pirmiausiai bent jau nori sulaukti apeliacijos nagrinėjimo ir manau, kad tokią teisę jis turi.
Dėl pačios partijos - ji neuždrausta, neišsivaikščiojusi, bet tam tikras smūgis jai bus suduotas ir gana rimtas. Šio skandalo pradžioje partijos populiarumas smuko, nesėkmingi buvo 2008 metų Seimo rinkimai. O šiuo metu Uspaskich palankiai vertina 29 procentai rinkėjų, Teismus 20 procentų, DP beveik 9 procentai (VILMORUS). Šios apklausos vykdytos jau po teismo nuosprendžių. Aišku, efektas būtu didesnis tuomet, jeigu pasitikėjimas teismais būtų didesnis. Manau, kad dar didesnis smūgis DP populiarumui gali būti vaizdzelis su antrankiuotu Viktoru. Paskui žmonės pradės pamiršti šiuos įvykius, tačiau turbūt 2016 metų parlamento rinkimai nepretenduos į šlovingiausius partijos laikus. Kas bus toliau - sunku pasakyti, turbūt daug kas priklausys nuo Viktoro valios. Jeigu jį politika dar domins, arba Gapšys taps populiaresniu veikėju, partija turi šansų išlikti reikšminga šalies gyvenime apskritai. Partija su taip išplėtotu aktyvistu tinklu įvairiose savivaldybėse ir gana stipria jaunimo organizacija taip lengvai nesukinama ir nors yra vieno žmogaus projektas, tačiau ne vieno žmogaus partija. Po rinkimų kažkuris iš Veido ekspertų netgi teigė, jog DP turi geresnių kadrų ministerijoms negu LSDP. Nors koziriai liko Viktoro rankovėje arba neįtiko Raudonojai Daliai, tačiau DP visgi yra stipri ir bent artimiausią dešimtmetį gali išsilaikyti Lietuvos partinės sistemos elite.
Pagrindinė visos šios istorijos pamoka yra ta, kad Lietuvos teisėsauga vis dar nesugeba atsispirti politikų spaudimui. Prieš pat 2004 metų Seimo rinkimus su antrankiais išvesti Andriukaitis, Kvietkauskas ir Vidžiūnas buvo paleisti, tačiau partijoms dėmė per rinkimus krito. Dabar situacija panaši, prokurorai staiga tapo neįtikėtinai aktyvūs prieš pat rinkimus, kaip niekad anksčiau nušviesti balsų pirkimo atvejai, nors kaip sakė Vaigauskas, rinkimai šiuo požiūriu labai neišsiskyrė. Kol situacija bus tokia, tol teisėsaugos reitingai ir neviršys nuteistųjų, nesvarbu, kad didžioji dalis intelektualios visuomenės šlovina teismo sprendimą nesivargindami palaukti apeliacijos nagrinėjimo.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 18 d., ketvirtadienis
Ministrų reitingas. Liepa
Po ilgesnės pertraukos pažvelgsime į tai, ką per paskutinias 30 dienų nuveikė Lietuvos didvyriai - ministrai, kuriems šiuo metu, pirmininkaujant ES darbo netrūksta.
1. (1) Juozas Bernatonis. Pristatė el. teismų sistemos projektą, kuris, jeigu tikrai veiks puikiai, bus vienas svarbiausių pasiekimų teisingumo srityje per šią kadenciją, nors aišku, ruošti jį pradėjo dar praėjusi Vyriausybė. Turėjo teisintis Europos parlamente dėl gėjų eitynių ir rusų tautinės mažumos padėties. Paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl asmenvardžių rašybos, išreiškė susirūpinimą teismų reforma.
2. (7) Valentinas Mazuronis. Sieks gerinti sąlygas žvejams Lietuvoje, paneigė gandus, kad didės medžiotojų apmokestinimas, tačiau pasiūlė griežčiau bausti nelegaliai medžiojančius. Siekia, kad teisėsauga aktyviau tirtų galimai korupcinius veiksmus atliekų perdirbimo sistemoje. Buvo vienas aktyvesnių ES fronte - pareiškė, kad Kinija tarsis su ES dėl taršos mažinimo, aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl skalūnų dujų.
3. (8) Algimanta Pabedinskienė. Paliko gerą įspūdį EP nariams. Teigia, kad kovos dėl to, kad mažėtų vaikų namuose augančių vaikų skaičius, pabrėžė, jos švietimo sistema turi atitikti verslo poreikius, nes verslas nori priimti studentus praktikai. Aišku, daug kalbėjo apie jaunimo nedarbą, teko ir teisintis dėl gėjų eitynių. Iš visų ministrų daugiausiai išleido reprezentacijai.
4. (6) Jaroslavas Neverovičius. Teigia, kad energetikos politika vykdoma tokia, jog atitiktų Lietuvos, o ne ES interesus. Teigia, kad grėsmės biokuro plėtrai Lietuvoje nėra. Pabrėžia, kad ir su Gazprom, ir Chevron derybos vyksta sėkmingai. Pasisakė už tai, kad Lietuvai reikėtų savų atominių elektrinių uždarymo technologijų. ES instituciojose pabrėžė energetikos sektoriaus konkurencingumo svarbą, bet sulaukė ir parlamentarų klausimų, kodėl Lietuva tiek brangiai moka už dujas.
5. (2) Juozas Olekas. Pasisakė už saugumo Europoje didinimą ir bendradarbiavimą su Rytų kaiminystės šalimis. Buvo susitikęs su ES Karinio komiteto vadovu. Pabrėžė tai, kad ES reikia naujos saugumo strategijos. Teigė, kad karyba neturi būti komercializuota. Lankėsi Telšiuose, ten aplankė skautų stovyklą. Išlydėjo Misija Sibiras dalyvius. Socdemą Vaidotą Linkų paskyrė savo viešųjų ryšių patarėju.
6. (N) Evaldas Gustas. Pabrėžė, kad svarbus stiprinti ES bendrą rinką, smulkų verslą ir pramonę. Tikino, kad laukia daug darbų, kaip naujokas, sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Gavo atvirą laišką dėl ministerijoje dirbančio bloggerio Zeppelinus.
7. (5) Šarūnas Birutis. Buvo raginamas atnaujinti diskusijas dėl ACTA Europoje. Susitiko su Rytų partnerystės šalių kultūros ministrais. Pažadėjo optimizuoti bibliotekų tinklą. Teigė, kad Europoje iškreiptas vaizdas apie kultūrą.
8. (10) Vigilijus Jukna. Nuvylė Lietuvos žemdirbius, nes negali garantuoti, kad ES parama jiems augs. Buvo susitikęs su Rusijos kolega.
9. (4) Rimantas Sinkevičius. Žada policininkams truputį milijonų iš kelių fondo. Žada kurti bendrą su estais ir latviais įmonę Rail Baltica tiesimui. Sulaukė pagyrų už pirmininkavimo programą savo srityje, gavo atvirą laišką, kuriame yra raginamas skirti daugiau dėmesio el. verslui. Pabrėžė geležinkelių transporto svarbą ES.
10. (9) Linas Linkevičius. Jo viceministras išgarsėjo kaip potencialus Britney Spears scenos partneris. Atstovybės ES ambasadorius ne itin atsargiai kalbėjo apie Bulgarijos ir Rumunijos narystę Šengeno erdvėje. Pasisakė už tolesnes derybas dėl laisvos prekybos su JAV ir Japonija. Išreiškė paramą ES atvirumui naujoms narėms, ypač Makedonijai. Gana atsargiai kalba apie galimas sankcijas žmogaus teises pažeidžiantiems Rusijos pareigūnams. Visomis progomis kalba apie pirmininkavimo naudą. Buvo susitikęs su Lietuvos gėjų aktyvistais ir išreiškė paramą eitynėms. Buvo susitikęs su reikšminga kinų delegacija. Išreiškė susirūpinimą dėl išpuolio prieš lietuvybę Punske, rūpinosi alpinisto Markšaičio kūno pargabenimu.
11. (12) Dainius Pavalkis. Teigė, kad vienodas lietuvių kalbos egzaminas įmanomas tik 2019 metais, gynė savo pasirinktą egzamino modelį teigdamas, kad tai buvo kone vienintelis geras įmanomas sprendimas. Kritikavo aukštąsias mokyklas, kad jos ne visada ruošia tokius specialistus, kurių reikia, galiausiai kvailai pradėjo nurodinėti, kur stoti jaunimui, kur ne, aišku, liepia nestoti į socialinius ir humanitarinius mokslus. Sieks didinti mokytojų atlyginimus, sutaupytas mokinio krepšelio lėšas žada palikti mokykloms. Nori, kad mokyklose būtų mažiau patyčių, daugiau jaunų gabių mokytojų. Pasveikino naują Lietuvos mokslo tarybą. Dalyvavo Lietuvos-Vokietijos verslo forume.
12. (13) Dailis Barakauskas. Prognozavo sunkias derybas dėl ES išorinių sienų apsaugos. Pasisako už Rumunijos ir Bulgarijos tapimą Šengeno zonos narėmis. Jo paskirtajam kancleriui VTEK užkirto kelią į pareigas. O galiausiai pats ministras buvo paguldytas į ligoninę.
13. (3) Rimantas Šadžius. Galbūt bus panaikintos valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms. Teigia, kad investuotojai gali drąsiai rinktis Lietuvą. Ragina atsakingai žiūrėti į mokesčių keitimo pasiūlymus. Susitiko su TVF vadove, Portugalijos finansų ministre. Gana sėkmingai pirminkavo ES Ekonomikos Tarybai. Sulaukė nemalonaus nutarimo, kad jo ankstesnio vadovavimo laikotarpiu Finansų ministerija neteisingai panaudojo milijoną litų viešųjų ryšių agentūrų paslaugoms pirkti.
14. (11) Vytenis Andriukaitis. Atlaikė interpeliaciją. Kritikavo darbiečius, kad jie dirba kaip opozicija, piktinosi, kad baudžiamas ne už darbus, o idėjas ir nuomones. EP prisistatymo kalboje kalbėjo tiek angliškai, tiek vokiškai, tiek lietuviškai. Teigia, kad dar Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu gali būti pritarta Tabako direktyvai. Nebuvo nubaustas dėl to, kad tarnybiniu automobiliu užsuko į partijos renginį.
Geltonsnapis Facebook'e
1. (1) Juozas Bernatonis. Pristatė el. teismų sistemos projektą, kuris, jeigu tikrai veiks puikiai, bus vienas svarbiausių pasiekimų teisingumo srityje per šią kadenciją, nors aišku, ruošti jį pradėjo dar praėjusi Vyriausybė. Turėjo teisintis Europos parlamente dėl gėjų eitynių ir rusų tautinės mažumos padėties. Paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl asmenvardžių rašybos, išreiškė susirūpinimą teismų reforma.
2. (7) Valentinas Mazuronis. Sieks gerinti sąlygas žvejams Lietuvoje, paneigė gandus, kad didės medžiotojų apmokestinimas, tačiau pasiūlė griežčiau bausti nelegaliai medžiojančius. Siekia, kad teisėsauga aktyviau tirtų galimai korupcinius veiksmus atliekų perdirbimo sistemoje. Buvo vienas aktyvesnių ES fronte - pareiškė, kad Kinija tarsis su ES dėl taršos mažinimo, aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl skalūnų dujų.
3. (8) Algimanta Pabedinskienė. Paliko gerą įspūdį EP nariams. Teigia, kad kovos dėl to, kad mažėtų vaikų namuose augančių vaikų skaičius, pabrėžė, jos švietimo sistema turi atitikti verslo poreikius, nes verslas nori priimti studentus praktikai. Aišku, daug kalbėjo apie jaunimo nedarbą, teko ir teisintis dėl gėjų eitynių. Iš visų ministrų daugiausiai išleido reprezentacijai.
4. (6) Jaroslavas Neverovičius. Teigia, kad energetikos politika vykdoma tokia, jog atitiktų Lietuvos, o ne ES interesus. Teigia, kad grėsmės biokuro plėtrai Lietuvoje nėra. Pabrėžia, kad ir su Gazprom, ir Chevron derybos vyksta sėkmingai. Pasisakė už tai, kad Lietuvai reikėtų savų atominių elektrinių uždarymo technologijų. ES instituciojose pabrėžė energetikos sektoriaus konkurencingumo svarbą, bet sulaukė ir parlamentarų klausimų, kodėl Lietuva tiek brangiai moka už dujas.
5. (2) Juozas Olekas. Pasisakė už saugumo Europoje didinimą ir bendradarbiavimą su Rytų kaiminystės šalimis. Buvo susitikęs su ES Karinio komiteto vadovu. Pabrėžė tai, kad ES reikia naujos saugumo strategijos. Teigė, kad karyba neturi būti komercializuota. Lankėsi Telšiuose, ten aplankė skautų stovyklą. Išlydėjo Misija Sibiras dalyvius. Socdemą Vaidotą Linkų paskyrė savo viešųjų ryšių patarėju.
6. (N) Evaldas Gustas. Pabrėžė, kad svarbus stiprinti ES bendrą rinką, smulkų verslą ir pramonę. Tikino, kad laukia daug darbų, kaip naujokas, sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Gavo atvirą laišką dėl ministerijoje dirbančio bloggerio Zeppelinus.
7. (5) Šarūnas Birutis. Buvo raginamas atnaujinti diskusijas dėl ACTA Europoje. Susitiko su Rytų partnerystės šalių kultūros ministrais. Pažadėjo optimizuoti bibliotekų tinklą. Teigė, kad Europoje iškreiptas vaizdas apie kultūrą.
8. (10) Vigilijus Jukna. Nuvylė Lietuvos žemdirbius, nes negali garantuoti, kad ES parama jiems augs. Buvo susitikęs su Rusijos kolega.
9. (4) Rimantas Sinkevičius. Žada policininkams truputį milijonų iš kelių fondo. Žada kurti bendrą su estais ir latviais įmonę Rail Baltica tiesimui. Sulaukė pagyrų už pirmininkavimo programą savo srityje, gavo atvirą laišką, kuriame yra raginamas skirti daugiau dėmesio el. verslui. Pabrėžė geležinkelių transporto svarbą ES.
10. (9) Linas Linkevičius. Jo viceministras išgarsėjo kaip potencialus Britney Spears scenos partneris. Atstovybės ES ambasadorius ne itin atsargiai kalbėjo apie Bulgarijos ir Rumunijos narystę Šengeno erdvėje. Pasisakė už tolesnes derybas dėl laisvos prekybos su JAV ir Japonija. Išreiškė paramą ES atvirumui naujoms narėms, ypač Makedonijai. Gana atsargiai kalba apie galimas sankcijas žmogaus teises pažeidžiantiems Rusijos pareigūnams. Visomis progomis kalba apie pirmininkavimo naudą. Buvo susitikęs su Lietuvos gėjų aktyvistais ir išreiškė paramą eitynėms. Buvo susitikęs su reikšminga kinų delegacija. Išreiškė susirūpinimą dėl išpuolio prieš lietuvybę Punske, rūpinosi alpinisto Markšaičio kūno pargabenimu.
11. (12) Dainius Pavalkis. Teigė, kad vienodas lietuvių kalbos egzaminas įmanomas tik 2019 metais, gynė savo pasirinktą egzamino modelį teigdamas, kad tai buvo kone vienintelis geras įmanomas sprendimas. Kritikavo aukštąsias mokyklas, kad jos ne visada ruošia tokius specialistus, kurių reikia, galiausiai kvailai pradėjo nurodinėti, kur stoti jaunimui, kur ne, aišku, liepia nestoti į socialinius ir humanitarinius mokslus. Sieks didinti mokytojų atlyginimus, sutaupytas mokinio krepšelio lėšas žada palikti mokykloms. Nori, kad mokyklose būtų mažiau patyčių, daugiau jaunų gabių mokytojų. Pasveikino naują Lietuvos mokslo tarybą. Dalyvavo Lietuvos-Vokietijos verslo forume.
12. (13) Dailis Barakauskas. Prognozavo sunkias derybas dėl ES išorinių sienų apsaugos. Pasisako už Rumunijos ir Bulgarijos tapimą Šengeno zonos narėmis. Jo paskirtajam kancleriui VTEK užkirto kelią į pareigas. O galiausiai pats ministras buvo paguldytas į ligoninę.
13. (3) Rimantas Šadžius. Galbūt bus panaikintos valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms. Teigia, kad investuotojai gali drąsiai rinktis Lietuvą. Ragina atsakingai žiūrėti į mokesčių keitimo pasiūlymus. Susitiko su TVF vadove, Portugalijos finansų ministre. Gana sėkmingai pirminkavo ES Ekonomikos Tarybai. Sulaukė nemalonaus nutarimo, kad jo ankstesnio vadovavimo laikotarpiu Finansų ministerija neteisingai panaudojo milijoną litų viešųjų ryšių agentūrų paslaugoms pirkti.
14. (11) Vytenis Andriukaitis. Atlaikė interpeliaciją. Kritikavo darbiečius, kad jie dirba kaip opozicija, piktinosi, kad baudžiamas ne už darbus, o idėjas ir nuomones. EP prisistatymo kalboje kalbėjo tiek angliškai, tiek vokiškai, tiek lietuviškai. Teigia, kad dar Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu gali būti pritarta Tabako direktyvai. Nebuvo nubaustas dėl to, kad tarnybiniu automobiliu užsuko į partijos renginį.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 17 d., trečiadienis
Birželio mėnesio žmogus - Hassan Rohani
Po ilgesnės pertraukos laikas sugrįžti prie politikos. Tradicinė mėnesinė rubrika - svarbiausios 5 asmenybės pasaulio politikoje birželio mėnesį.
1. Hassan Rohani. Tapo Irano prezidentu ir įkvėpė tautai vilties. Dažnai vakariečiai situaciją Irane įsivaizduoja labai primityviai - pikta atsilikusi šalis kovoja su Vakarais kažkokiame kryžiaus (pusmėnulio) propagandinaime kare. Realiai viskas gerokai sudėtingiau. Rohani pergalę lėmė keli faktoriai - visuomonę nuvargino niekur nevedantis aklas Mahmud Ahmadinejad fanatizmas, kai šalis tarptautiniu požiūriu tapo gana izoliuota, o ekonominė padėtis labai prasta. Rohani gerokai nuosaikesnė retorikos ir mandagesnis politikas, norintis užmegzti diplomatinius santykius su JAV. Kitas faktorius aišku religinis, ne visiems ajatoloms patiko valdingasis prezidentas, todėl jie irgi suvokė, jog geriau mažinti įtampą. Aišku, prezidento rinkimai kiek kitokie negu tradicinėse demokratijose, Islamo sergėtojų taryba leidžia kandidatuoti tik doriems musulomonams, tačiau šiuo atveju dėl legitimumo ginčytis neverta, tauta tiki Rohani. Jis išsilavinęs Vakaruose, ramaus būdo, inteligentiškas, tačiau charizmatiškas. Kažkuo primena tą patį Obama, kai šis dar nebuvo prislėgtas penkerių valdžios metų. Vargu. ar jis pakeis Iraną iš pamatų, bet tikimybė, kad įtampa sumažės, gana reali, nors numeris 1 išliks Ali Khamenei - religinis lyderis.
2. Edward Snowden. Akiniuotas jaunas vyrukas, mėgstantis visą laisvalaikį praleisti prie kompiuterio ir vengęs su savo mergina svečiuotis pas draugus netikėtai tapo svarbiu žaidėju pasaulio politikoje. Paviešino tai, kas gal ir nebuvo labai netikėta, bet vis tiek nemalonu - JAV masiškai seka visus, kas kelia nors mažiausią įtarimą, o didžiosios interneto kompanijos valstybei dar palengvina šį uždavinį. Esu giliai provakarietiškos orientacijos, bet man visiškai nepriimtina, kai jis vadinamas Rusijos ar Kinijos agentu, kurio tikslas tik pakenkti JAV. Taip, JAV jis pakenkė, yra tikimybė, kad lėčiau vyks derybos dėl ES ir JAV laisvos prekybos sutarties, bet ar mes tikrai norime gyventi Didžiojo Brolio pasaulyje, net jeigu mus nuo to gelbsti Putino ranka? Ir šiuo atveju norėčiau tikėtis, kad kokiu nors būdu jis pasieks tą Lotynų Ameriką.
3. Recep Tayyip Erdogan. Iki šios vasaros pradžios atrodė, kad Turkijoje negali vykti nieko panašaus į Arabų pavasarį. Šalis demokratiška, galinga, valdoma Erdogan, kuris neretai laikomas politiku nr. 2 Turkijos istorijoje po paties Kemalio Atatiurko. Tačiau užteko neatsargaus pasiūlymo dėl vieno parkelio ateities ir akimirksniu Gezio parkas ir Taksimo aikštė išgarsėjo visame pasaulyje. Reakcija buvo vangoka, protestai malšinti ašarinėmis dujomis ir panašiais metodais. Žuvo 8, dingo 9 žmonės. Nors padėtis dabar gerokai ramesnė, įvykių pabaiga kol kas nekvepia. Ir protestai dėl vieno parkelio tapo protestais dėl Erdogan valdymo apskritai - šalis gerokai islamiškesnė negu prieš kelis dešimtmečius, žmogaus teisių ir žinaisklaidos laisvės srityse yra gana rimtų problemų. Net ir protestų laikotarpiu toli gražu ne visos žiniasklaidos priemonės jiems skiria dėmesio.
4. Mohammed Mursi. Kadangi čia dar tik birželio svarbiausieji, Mursi vos 4-tas. Birželio chronologija tokia - iš pradžių jau gana įprasti protestai prieš Mursi valdymą, vėliau jo išrinkimo metinių proga labai dideli protestai, tada jo šalininkų suaktyvėjimas. Tačiau lemtingiausiu dalyku galima laikyti kariuomenės reakciją - ji palaikė protestuojų pusę ir prezidentą nuvertė. Vien patys protestai parodo, kad su nekenčiamų diktatorių nuvertimu Arabų pavasaris neišskvepia - žmonės nesustoja tol, kol negauna tokios valdžios, kokios nori. Apie tai daugiau be abejo bus po mėnesio, kai rašysiu apie svarbiausius liepos įvykius.
5. Vladimir Putin. Vieningosios Rusijos liaudis nemėgsta, todėl Putin aiškiai suparato, kad reikia naujos partijos, kuri galėtų tinkamai atlikti pagrindinės valdžios partijos vaidmenį. Buvo įvairių spėliojimų, ar nebus pavyzdžiui pasinaudota Teisingo reikalo partija, kuriai kurį laiką priklausė Rusijos svajonių jaunikis milijardierius Michail Prochorov, tačiau dabar panašu, kad pasirinktas Rusijos liaudies frontas, įkurtas dar 2011. Šių metų birželį Putin teatrališkai vienbalsiai išrinktas jo pirmininku.Tikėtina, kad naujas kol kas dar tik „judėjimas“ taps partija, susikurs ideologiją, kuri kažkokiomis gražiomis detalėmis skirsis nuo Vieningosios Rusijos ir tuomet ims valdžią lengviau, nes nereiks taip kietai riboti tikros ir tariamos opozicijos veiklos.
Geltonsnapis Facebook'e
1. Hassan Rohani. Tapo Irano prezidentu ir įkvėpė tautai vilties. Dažnai vakariečiai situaciją Irane įsivaizduoja labai primityviai - pikta atsilikusi šalis kovoja su Vakarais kažkokiame kryžiaus (pusmėnulio) propagandinaime kare. Realiai viskas gerokai sudėtingiau. Rohani pergalę lėmė keli faktoriai - visuomonę nuvargino niekur nevedantis aklas Mahmud Ahmadinejad fanatizmas, kai šalis tarptautiniu požiūriu tapo gana izoliuota, o ekonominė padėtis labai prasta. Rohani gerokai nuosaikesnė retorikos ir mandagesnis politikas, norintis užmegzti diplomatinius santykius su JAV. Kitas faktorius aišku religinis, ne visiems ajatoloms patiko valdingasis prezidentas, todėl jie irgi suvokė, jog geriau mažinti įtampą. Aišku, prezidento rinkimai kiek kitokie negu tradicinėse demokratijose, Islamo sergėtojų taryba leidžia kandidatuoti tik doriems musulomonams, tačiau šiuo atveju dėl legitimumo ginčytis neverta, tauta tiki Rohani. Jis išsilavinęs Vakaruose, ramaus būdo, inteligentiškas, tačiau charizmatiškas. Kažkuo primena tą patį Obama, kai šis dar nebuvo prislėgtas penkerių valdžios metų. Vargu. ar jis pakeis Iraną iš pamatų, bet tikimybė, kad įtampa sumažės, gana reali, nors numeris 1 išliks Ali Khamenei - religinis lyderis.
2. Edward Snowden. Akiniuotas jaunas vyrukas, mėgstantis visą laisvalaikį praleisti prie kompiuterio ir vengęs su savo mergina svečiuotis pas draugus netikėtai tapo svarbiu žaidėju pasaulio politikoje. Paviešino tai, kas gal ir nebuvo labai netikėta, bet vis tiek nemalonu - JAV masiškai seka visus, kas kelia nors mažiausią įtarimą, o didžiosios interneto kompanijos valstybei dar palengvina šį uždavinį. Esu giliai provakarietiškos orientacijos, bet man visiškai nepriimtina, kai jis vadinamas Rusijos ar Kinijos agentu, kurio tikslas tik pakenkti JAV. Taip, JAV jis pakenkė, yra tikimybė, kad lėčiau vyks derybos dėl ES ir JAV laisvos prekybos sutarties, bet ar mes tikrai norime gyventi Didžiojo Brolio pasaulyje, net jeigu mus nuo to gelbsti Putino ranka? Ir šiuo atveju norėčiau tikėtis, kad kokiu nors būdu jis pasieks tą Lotynų Ameriką.
3. Recep Tayyip Erdogan. Iki šios vasaros pradžios atrodė, kad Turkijoje negali vykti nieko panašaus į Arabų pavasarį. Šalis demokratiška, galinga, valdoma Erdogan, kuris neretai laikomas politiku nr. 2 Turkijos istorijoje po paties Kemalio Atatiurko. Tačiau užteko neatsargaus pasiūlymo dėl vieno parkelio ateities ir akimirksniu Gezio parkas ir Taksimo aikštė išgarsėjo visame pasaulyje. Reakcija buvo vangoka, protestai malšinti ašarinėmis dujomis ir panašiais metodais. Žuvo 8, dingo 9 žmonės. Nors padėtis dabar gerokai ramesnė, įvykių pabaiga kol kas nekvepia. Ir protestai dėl vieno parkelio tapo protestais dėl Erdogan valdymo apskritai - šalis gerokai islamiškesnė negu prieš kelis dešimtmečius, žmogaus teisių ir žinaisklaidos laisvės srityse yra gana rimtų problemų. Net ir protestų laikotarpiu toli gražu ne visos žiniasklaidos priemonės jiems skiria dėmesio.
4. Mohammed Mursi. Kadangi čia dar tik birželio svarbiausieji, Mursi vos 4-tas. Birželio chronologija tokia - iš pradžių jau gana įprasti protestai prieš Mursi valdymą, vėliau jo išrinkimo metinių proga labai dideli protestai, tada jo šalininkų suaktyvėjimas. Tačiau lemtingiausiu dalyku galima laikyti kariuomenės reakciją - ji palaikė protestuojų pusę ir prezidentą nuvertė. Vien patys protestai parodo, kad su nekenčiamų diktatorių nuvertimu Arabų pavasaris neišskvepia - žmonės nesustoja tol, kol negauna tokios valdžios, kokios nori. Apie tai daugiau be abejo bus po mėnesio, kai rašysiu apie svarbiausius liepos įvykius.
5. Vladimir Putin. Vieningosios Rusijos liaudis nemėgsta, todėl Putin aiškiai suparato, kad reikia naujos partijos, kuri galėtų tinkamai atlikti pagrindinės valdžios partijos vaidmenį. Buvo įvairių spėliojimų, ar nebus pavyzdžiui pasinaudota Teisingo reikalo partija, kuriai kurį laiką priklausė Rusijos svajonių jaunikis milijardierius Michail Prochorov, tačiau dabar panašu, kad pasirinktas Rusijos liaudies frontas, įkurtas dar 2011. Šių metų birželį Putin teatrališkai vienbalsiai išrinktas jo pirmininku.Tikėtina, kad naujas kol kas dar tik „judėjimas“ taps partija, susikurs ideologiją, kuri kažkokiomis gražiomis detalėmis skirsis nuo Vieningosios Rusijos ir tuomet ims valdžią lengviau, nes nereiks taip kietai riboti tikros ir tariamos opozicijos veiklos.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 15 d., pirmadienis
FIFA Konfederacijų taurė. Kita rikiuotė
Tradiciškai po didesnių pasaulinių ar europinių rinktinių turnyrų, pateikiu alternatyvią komandų rikuotę. Šį kartą ji labai nesiskiria nuo galutinio komandų išsidėstymo.
1. Brazilija (foto - Scolari)
Vien už tai, kad padarė tai, ko jau senokai laukė gausybė nekenčiančių Ispanijos rinktinės - sutriuškino ispanus 3:0 jie nusipelnė pirmos vietos. Pirmą kartą nuo 2002 metų Brazilijos rinktinė vėl atrodo kaip komanda, kuri tikrai gali tapti pasaulio čempionais. Startinis vienuoliktukas rimtų silpnų vietų neturi ir nors atsarginių suolas ne visoms pozicijoms vienodai ilgas, bet panašu, kad brazilus turbūt kitais metais laikysime favoritais.
2. Ispanija
Darė įspūdį ne pats jų žaidimas, bet sunkiai palaužiamas nugalėtojų mentalitetas. Prieš Nigeriją jie žaidė labai silpnai, bet varžovus sutriuškino, buvo blogesnė komanda nei Italija, bet į finalą pateko. Finalas - atskira istorija, kita vertus, visuose čempioniškuose turnyruose ispanai išvengė susitikimų su stipriomis neeuropietiškomis komandomis. Tačiau šis turnyras parodė ne tik tai, kad ispanai nugalimi, bet ir tai, kad jų mokėjimas pasiekti aukštus rezultatus nedemonstruojant gero žaidimo niekur nedingo. Taigi, visiškai netikiu, kad po metų ispanai bus nekonkurencingi. Jie pažeidžiami, bet bent į ketvertą nužingsniuoti turėtų ir olandiško fiasko (kaip EURO 2012) išvengs.
3. Urugvajus
Mirtinas trio Cavani, Forlan ir Suarez veikė ne taip darniai kaip buvome įpratę, tačiau Urugvajus išlieka sunkiai įveikiamas varžovas bet kuriai komandai. Tabarez žadėjo, kad rungtynės su jais brazilams bus sunkiausios turnyre ir pažadą ištęsėjo. Visgi, Urugvajus nebėra tokia simpatiška komanda kaip prieš kelerius metus ir sunku būtų tikėtis Brazilijoje juos pamatyti toliau negu aštuntuke. Jeigu apskritai jie iškovos kelialapį.
4. Italija
Gynyba buvo katastrofiška. Tai tikrai labai neįprasta Italijai. Nors pats žaidimas buvo simpatiškas, o rungtynės su Ispanija labai įspūdingos, bet visas pastangas dažnai sugadindavo elementarios klaidos gynyboje. Visgi, Prandelli neturėdamas tokių žaidėjų išteklių kaip Brazilija, Ispanija, Olandija ar Vokietija ar Argentina, kol kas dirba taip, kad italus galima rašyti į tą patį favoritų sąrašą. Aišku, jeigu gynyba bus geresnė.
5. Meksika
Neblogai kovojo ir prieš Italiją, ir prieš Braziliją. Kažkuo labai išskirtinė komanda nebuvo, sužaidė savo galimybių ribose. Iš tokios grupės patekti į pusfinalį būtų žygdarbis.
6. Nigerija
Paliko pozityvų įspūdį. Vertė prakaituoti ispanus, rezultatas tose rungtynėse neatspindėjo žaidimo, Urugvajui taip pat teko rimtai kovoti. Neblogą įspūdį paliko jų krašto gynėjai ir wingeriai. Gali būti. kad bus geriausia Afrikos komanda po metų Pasaulio čempionate.
7. Japonija
Nors liko be taškų, žaidimas nebuvo blogas. Rungtynės su Italija apskritai vienos gražiausių, žvelgiant į tai, kaip žaidė japonai per paskutinį dešimtmetį didžiausiuose turnyruose. Po metų bus konkurencingi.
8. Taitis
Visas pasaulis sirgo už Taitį. Nesvarbu, kad jie žaidė taip, jog lietuviai jiems būtų įmušę bent 5 įvarčius. Bet jų noras ir pastangos kovoti, atakuojantis futbolas, vertas pagyrų.
Geltonsnapis Facebook'e
1. Brazilija (foto - Scolari)
Vien už tai, kad padarė tai, ko jau senokai laukė gausybė nekenčiančių Ispanijos rinktinės - sutriuškino ispanus 3:0 jie nusipelnė pirmos vietos. Pirmą kartą nuo 2002 metų Brazilijos rinktinė vėl atrodo kaip komanda, kuri tikrai gali tapti pasaulio čempionais. Startinis vienuoliktukas rimtų silpnų vietų neturi ir nors atsarginių suolas ne visoms pozicijoms vienodai ilgas, bet panašu, kad brazilus turbūt kitais metais laikysime favoritais.
2. Ispanija
Darė įspūdį ne pats jų žaidimas, bet sunkiai palaužiamas nugalėtojų mentalitetas. Prieš Nigeriją jie žaidė labai silpnai, bet varžovus sutriuškino, buvo blogesnė komanda nei Italija, bet į finalą pateko. Finalas - atskira istorija, kita vertus, visuose čempioniškuose turnyruose ispanai išvengė susitikimų su stipriomis neeuropietiškomis komandomis. Tačiau šis turnyras parodė ne tik tai, kad ispanai nugalimi, bet ir tai, kad jų mokėjimas pasiekti aukštus rezultatus nedemonstruojant gero žaidimo niekur nedingo. Taigi, visiškai netikiu, kad po metų ispanai bus nekonkurencingi. Jie pažeidžiami, bet bent į ketvertą nužingsniuoti turėtų ir olandiško fiasko (kaip EURO 2012) išvengs.
3. Urugvajus
Mirtinas trio Cavani, Forlan ir Suarez veikė ne taip darniai kaip buvome įpratę, tačiau Urugvajus išlieka sunkiai įveikiamas varžovas bet kuriai komandai. Tabarez žadėjo, kad rungtynės su jais brazilams bus sunkiausios turnyre ir pažadą ištęsėjo. Visgi, Urugvajus nebėra tokia simpatiška komanda kaip prieš kelerius metus ir sunku būtų tikėtis Brazilijoje juos pamatyti toliau negu aštuntuke. Jeigu apskritai jie iškovos kelialapį.
4. Italija
Gynyba buvo katastrofiška. Tai tikrai labai neįprasta Italijai. Nors pats žaidimas buvo simpatiškas, o rungtynės su Ispanija labai įspūdingos, bet visas pastangas dažnai sugadindavo elementarios klaidos gynyboje. Visgi, Prandelli neturėdamas tokių žaidėjų išteklių kaip Brazilija, Ispanija, Olandija ar Vokietija ar Argentina, kol kas dirba taip, kad italus galima rašyti į tą patį favoritų sąrašą. Aišku, jeigu gynyba bus geresnė.
5. Meksika
Neblogai kovojo ir prieš Italiją, ir prieš Braziliją. Kažkuo labai išskirtinė komanda nebuvo, sužaidė savo galimybių ribose. Iš tokios grupės patekti į pusfinalį būtų žygdarbis.
6. Nigerija
Paliko pozityvų įspūdį. Vertė prakaituoti ispanus, rezultatas tose rungtynėse neatspindėjo žaidimo, Urugvajui taip pat teko rimtai kovoti. Neblogą įspūdį paliko jų krašto gynėjai ir wingeriai. Gali būti. kad bus geriausia Afrikos komanda po metų Pasaulio čempionate.
7. Japonija
Nors liko be taškų, žaidimas nebuvo blogas. Rungtynės su Italija apskritai vienos gražiausių, žvelgiant į tai, kaip žaidė japonai per paskutinį dešimtmetį didžiausiuose turnyruose. Po metų bus konkurencingi.
8. Taitis
Visas pasaulis sirgo už Taitį. Nesvarbu, kad jie žaidė taip, jog lietuviai jiems būtų įmušę bent 5 įvarčius. Bet jų noras ir pastangos kovoti, atakuojantis futbolas, vertas pagyrų.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienis
FIFA Konfederacijų taurės simbolinė sudėtis
Konfederacijų turnyras buvo tikrai intriguojantis ir netikėtas - vien ko vertas ispanų fiasko. Taigi, šiandien 11 jo geriausiųjų.
GK Julio Cesar Brazilija
Žaidė taip gerai, kad tikrai turėtų išvengti lemties naują sezoną pradėti žemesnėje Anglijos lygoje. Nuostabus turnyras, priminęs tiems, kas rečiau mato EPL, kad Cesar dar ne pensininkas.
LB Alba Ispanija
Jo energija išjudindavo neretai stagnatišką Ispanijos žaidimą. Vien ko vertas benefisas prieš Nigeriją.
CB Chiellini Italija
Turbūt vienas iš 3-5 geriausių CB pasaulyje buvo pagrindinė italų uola gynyboje. Jo vaidmuo buvo dar svarbesnis, nes Buffon šis turnyras kuklokas.
CB Ramos Ispanija
Ispanai nukeliavo iki finalo tikrai ne dėl puolimo. Sėkmės paslaptis šį kartą buvo mokėjimas apsiginti. Pique stebuklų nerodė, o Ramos sužaidė nuostabų turnyrą.
RB Alves Brazilija
Abu su Marcelo siautėjo atakų kraštuose. Skirtingai negu Marcelo, Alves netgi sugebėdavo dėl tokio savo aktyvumo neprisidaryti papildomų problemų.
DMC Paulinho Brazilija
Kertinis žmogus brazilų rinktinėje buvo Paulinho. Taip, Neymar siautėjo, mušė įvarčius, tačiau vidurio generolas buvo Paulinho. Kaip atraminis saugas, blykstelėjo rezultatyvumu.
DMC De Rossi Italija
Įrodė klubui, kurio sirgaliai jį dievina, bet treneriai sodino ant suolo, kad tai buvo daroma nepelnytai. Turėjo vėl pritraukti pinigingų klubų savininkų dėmesį. Dėl jo titaniško darbo, mažiau jautėsi tai, kad Pirlo buvo traumuotas arba žaisdavo ne pilna jėga.
PM Iniesta Ispanija
Buvo kūrybingas ir aktyvus, bet jo pastangų neužtekdavo, nes tiek jo partneris aikštės viduryje Xavi, tiek kiti kolegos žaidė žemiau galimybių ribų.
LW Neymar Brazilija (foto)
Įrodė, kad gali būti, jog Barcos už jį sumokėti pinigai buvo klaida, nes jis vertas daugiau. Tačiau aišku, čia tik pirmas įspūdis, bet tai, kaip jis žaidė ypač prieš Europos komandas, įkvepia.
RW Pedro Ispanija
Silpniausia pozicija šioje komandoje, nes nei Hulk, nei Cavani didelio įspūdžio nepaliko. Pedro irgi nebuvo verčiantis iš koto, tačiau neabejotinai vienas iš karingiausių.
CF Torres Ispanija
Gavo auksinį batelį, taigi, reiškia, kad geresnio puolėjo nebuvo. Nors už batelį jis turėtų dėkoti Taičio vartininkui.
Treneris Scolari Brazilija
Po nesėkmingo darbo Portugalijoje, Chelsea ir Uzbekistane, grįžo gelbėti Brazilijos rinktinės. Maniau, kad jis komandą paskandins. Tačiau panašiau, kad brazilai su vokiečiais bus pagrindiniai pretendentai triumfuoti 2014 Brazilijoje.
Geltonsnapis Facebook'e
GK Julio Cesar Brazilija
Žaidė taip gerai, kad tikrai turėtų išvengti lemties naują sezoną pradėti žemesnėje Anglijos lygoje. Nuostabus turnyras, priminęs tiems, kas rečiau mato EPL, kad Cesar dar ne pensininkas.
LB Alba Ispanija
Jo energija išjudindavo neretai stagnatišką Ispanijos žaidimą. Vien ko vertas benefisas prieš Nigeriją.
CB Chiellini Italija
Turbūt vienas iš 3-5 geriausių CB pasaulyje buvo pagrindinė italų uola gynyboje. Jo vaidmuo buvo dar svarbesnis, nes Buffon šis turnyras kuklokas.
CB Ramos Ispanija
Ispanai nukeliavo iki finalo tikrai ne dėl puolimo. Sėkmės paslaptis šį kartą buvo mokėjimas apsiginti. Pique stebuklų nerodė, o Ramos sužaidė nuostabų turnyrą.
RB Alves Brazilija
Abu su Marcelo siautėjo atakų kraštuose. Skirtingai negu Marcelo, Alves netgi sugebėdavo dėl tokio savo aktyvumo neprisidaryti papildomų problemų.
DMC Paulinho Brazilija
Kertinis žmogus brazilų rinktinėje buvo Paulinho. Taip, Neymar siautėjo, mušė įvarčius, tačiau vidurio generolas buvo Paulinho. Kaip atraminis saugas, blykstelėjo rezultatyvumu.
DMC De Rossi Italija
Įrodė klubui, kurio sirgaliai jį dievina, bet treneriai sodino ant suolo, kad tai buvo daroma nepelnytai. Turėjo vėl pritraukti pinigingų klubų savininkų dėmesį. Dėl jo titaniško darbo, mažiau jautėsi tai, kad Pirlo buvo traumuotas arba žaisdavo ne pilna jėga.
PM Iniesta Ispanija
Buvo kūrybingas ir aktyvus, bet jo pastangų neužtekdavo, nes tiek jo partneris aikštės viduryje Xavi, tiek kiti kolegos žaidė žemiau galimybių ribų.
LW Neymar Brazilija (foto)
Įrodė, kad gali būti, jog Barcos už jį sumokėti pinigai buvo klaida, nes jis vertas daugiau. Tačiau aišku, čia tik pirmas įspūdis, bet tai, kaip jis žaidė ypač prieš Europos komandas, įkvepia.
RW Pedro Ispanija
Silpniausia pozicija šioje komandoje, nes nei Hulk, nei Cavani didelio įspūdžio nepaliko. Pedro irgi nebuvo verčiantis iš koto, tačiau neabejotinai vienas iš karingiausių.
CF Torres Ispanija
Gavo auksinį batelį, taigi, reiškia, kad geresnio puolėjo nebuvo. Nors už batelį jis turėtų dėkoti Taičio vartininkui.
Treneris Scolari Brazilija
Po nesėkmingo darbo Portugalijoje, Chelsea ir Uzbekistane, grįžo gelbėti Brazilijos rinktinės. Maniau, kad jis komandą paskandins. Tačiau panašiau, kad brazilai su vokiečiais bus pagrindiniai pretendentai triumfuoti 2014 Brazilijoje.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 10 d., trečiadienis
Primeros apžvalga po sezono
Atėjo laikas pabaigti apžvalgų ciklą praėjusiam sezonui. Šiandien - Primera.
Simbolinė sudėtis
GK Adrian Real Betis
Sužaidė puikų sezoną - Betis užėmė gana aukštą 7 vietą, o vartininkas buvo vienas iš didžiausią įspūdį padariusių tarp tų, kurie skirtingai negu Valdes ar Ikeras retai atostogauja. Nekeista, kad po tokio sezono iškeliavo į West Ham.
LB Luis Felipe Atletico
Pagrindinis jo konkurentas Alba savo markę susimažino sezono pabaigoje, kai ėmė šlykščiai vaidinti ir jo forma kiek krito. Luis Felipe sužaidė eilinį puikų sezoną ir toliau sapnuojasi varžovų gynėjų košmaruose, kartu ir mokėdamas gintis.
CB Godin Atletico
Kai paaiškėjo, už kokią juokingą sumą Villa iškeliavo į Atletico, prisiminiau nors ne juokingą, bet tikrai per mažą sumą, už kurią Maxwell atkeliavo į Barcą prieš pat tokia pačia kryptimi pasukant Ibrahimovič. Kas gali dominti Barcą dabar? Matau vieną kandidatūrą - Godin. Centro gynėjo reikia, o po tokio sezono, kaip šis, Godin kaina tikrai nenukrito.
CB Demichel Malaga
Pellegrini atgaivino ne vieno žaidėjo karjerą. Demichel Bayern atrodė apgailėtinai, dabar po kelių puikių sezonų panašu, kad persikels į Atletico, kas tik stiprina įtarimus, jog Godin gali ir išvykti. O pats Demichel per šiuos metus buvo vienas geriausių centro gynėjų lygoje.
RB Martinez Real Sociedad
Visą gyvenimo praleido baskų krašte ir be didesnio susidomėjimo iš kitų klubų. Šis sezonas buvo puikus, jeigu ne gana didelis 27 metų amžius, dabar būtų nemažai potencialių pirkėjų.
DMC Gabi Atletico
Per savo ilgą laikotarpį Atletico klube, Gabi matė ir geresnių ir blogesnių laikų. Bet nuo Simeones tapimo treneriu prasidėjo renesansas. Pats Simeone buvo kietas gynybinio stiliaus saugas, Gabi - neblogas jo atitikmuo.
PM Fabregas Barcelona
Barcai sezonas buvo keistas - tikrai neįspūdingas, bet Real problemos leido gana lengvai laimėti čempionatą. Fabregas buvo vienas iš tų, kurie ir be Messi galėjo mušti įvarčius ir apskritai vienas geriausių sezono žaidėjų. Nors šio sezono metu buvo ir duobių, pats Cesc buvo mėtomas aikštėje per skirtingas pozicijas, bet visumoje sezonas buvo tikrai puikus.
PM Ozil Real
Xavi sužaidė vieną blogesnių sezonų nuo tada, kai įsiveržė į Europos saugų elitą, o gal ir apskritai blogiausią, Iniesta dėl silpo krašto saugų pasirodymo dažnai laiką leisdavo ten. Todėl logiška, kad į simbolinę rikiuotę įtraukiau Ozil, o ne juos. Kad ir kokie kartais buvo įdomūs šio sezono Mourinho eksperimentai ir karai su žaidėjais, Ozil išliko vienu iš lyderių ir įvertinus silpnoką Xabi žaidimą, pačia svarbiausia Real figūra aikštės viduryje.
LW CR07 Real
Pasirinkimas buvo tarp jo ir Iniestos. Visgi, CR07, kad ir kiek atsiliko nuo Messi snaiperių įskaitoje, buvo tas žmogus, kurio stabilus žaidimas neleido Real apsijuokti prieš Europą likus tik su bronza.
CF Messi Barcelona (foto)
Įmušė begalę įvarčių ir savo žaidimu turėtų nutraukti kritikus, kurie teigė, kad be Xavi ir Iniestos Messi silpnas. Barca be Xavi, o su Thiago ar Cesc neretai šiemet buvo geresnė nei Barca su Xavi, o Barca be Messi arba su sužeistu Messi buvo beviltiškai pervažiuota Bayern.
RW Vela Real Sociedad
Kai būdamas 16 atvyko į Arsenal, visi kalbėjo, kad Vela bus žvaigždė. Šis sezonas tai įrodo, tačiau kelias į žvaigždes žymiai vingiuotesnis ir tas žvaigždiškumas kiek žemesnio kalibro. Visgi, sezonas tikrai puikus ir jam su Illarramendi ir Prieto San Sebastijano sirgaliai turėtų būti dėkingi labiausiai už sugrįžimą į Čempionų lygą.
Treneris Montanier Sociedad
Buvęs visai pusė bėdos vartininkas į baskų kraštą sugrąžino puikius laikus. Po ilgos pertraukos Europa daugiau girdėjo apie Sociedad, o ne amžinus varžovus iš Athletic, o sezoną apvainikavo neįtikėtina 4 vieta ir kelialapis į Čempionų lygą, kur beveik dešimtmetį Sociedad nekovojo. Pats didvyris gana netikėtai nesutiko pratęsti sutarties ir iškeliavo gelbėti talentingos, bet prastai praėjusį sezoną užbaigusios Rennes komandos.
Šaunuoliai Rayo Vallecano
Buvau prie skeptikų, kurie prognozavo, kad Rayo išlėks į Segundą. Tačiau jie šį sezoną buvo stabilūs ir sėkmingai žaidė, neturėdami jokių ryškesnių žvaigždžių. Iki vietos Europoje pritrūko, bet sezonas buvo geras.
Nevykėliai Deportivo
Atrodė, kad jų kritimas iš Primeros prieš kelis sezonus buvo nesusipratimas. Dabar atrodo, kad jų sugrįžimas buvo nesusipratimas. Žaidė apgailėtiną sezoną, nors pavardės gana solidžios, kad dešimtukas komandai būtų pasiekiamas.
Geltonsnapis Facebook'e
Simbolinė sudėtis
GK Adrian Real Betis
Sužaidė puikų sezoną - Betis užėmė gana aukštą 7 vietą, o vartininkas buvo vienas iš didžiausią įspūdį padariusių tarp tų, kurie skirtingai negu Valdes ar Ikeras retai atostogauja. Nekeista, kad po tokio sezono iškeliavo į West Ham.
LB Luis Felipe Atletico
Pagrindinis jo konkurentas Alba savo markę susimažino sezono pabaigoje, kai ėmė šlykščiai vaidinti ir jo forma kiek krito. Luis Felipe sužaidė eilinį puikų sezoną ir toliau sapnuojasi varžovų gynėjų košmaruose, kartu ir mokėdamas gintis.
CB Godin Atletico
Kai paaiškėjo, už kokią juokingą sumą Villa iškeliavo į Atletico, prisiminiau nors ne juokingą, bet tikrai per mažą sumą, už kurią Maxwell atkeliavo į Barcą prieš pat tokia pačia kryptimi pasukant Ibrahimovič. Kas gali dominti Barcą dabar? Matau vieną kandidatūrą - Godin. Centro gynėjo reikia, o po tokio sezono, kaip šis, Godin kaina tikrai nenukrito.
CB Demichel Malaga
Pellegrini atgaivino ne vieno žaidėjo karjerą. Demichel Bayern atrodė apgailėtinai, dabar po kelių puikių sezonų panašu, kad persikels į Atletico, kas tik stiprina įtarimus, jog Godin gali ir išvykti. O pats Demichel per šiuos metus buvo vienas geriausių centro gynėjų lygoje.
RB Martinez Real Sociedad
Visą gyvenimo praleido baskų krašte ir be didesnio susidomėjimo iš kitų klubų. Šis sezonas buvo puikus, jeigu ne gana didelis 27 metų amžius, dabar būtų nemažai potencialių pirkėjų.
DMC Gabi Atletico
Per savo ilgą laikotarpį Atletico klube, Gabi matė ir geresnių ir blogesnių laikų. Bet nuo Simeones tapimo treneriu prasidėjo renesansas. Pats Simeone buvo kietas gynybinio stiliaus saugas, Gabi - neblogas jo atitikmuo.
PM Fabregas Barcelona
Barcai sezonas buvo keistas - tikrai neįspūdingas, bet Real problemos leido gana lengvai laimėti čempionatą. Fabregas buvo vienas iš tų, kurie ir be Messi galėjo mušti įvarčius ir apskritai vienas geriausių sezono žaidėjų. Nors šio sezono metu buvo ir duobių, pats Cesc buvo mėtomas aikštėje per skirtingas pozicijas, bet visumoje sezonas buvo tikrai puikus.
PM Ozil Real
Xavi sužaidė vieną blogesnių sezonų nuo tada, kai įsiveržė į Europos saugų elitą, o gal ir apskritai blogiausią, Iniesta dėl silpo krašto saugų pasirodymo dažnai laiką leisdavo ten. Todėl logiška, kad į simbolinę rikiuotę įtraukiau Ozil, o ne juos. Kad ir kokie kartais buvo įdomūs šio sezono Mourinho eksperimentai ir karai su žaidėjais, Ozil išliko vienu iš lyderių ir įvertinus silpnoką Xabi žaidimą, pačia svarbiausia Real figūra aikštės viduryje.
LW CR07 Real
Pasirinkimas buvo tarp jo ir Iniestos. Visgi, CR07, kad ir kiek atsiliko nuo Messi snaiperių įskaitoje, buvo tas žmogus, kurio stabilus žaidimas neleido Real apsijuokti prieš Europą likus tik su bronza.
CF Messi Barcelona (foto)
Įmušė begalę įvarčių ir savo žaidimu turėtų nutraukti kritikus, kurie teigė, kad be Xavi ir Iniestos Messi silpnas. Barca be Xavi, o su Thiago ar Cesc neretai šiemet buvo geresnė nei Barca su Xavi, o Barca be Messi arba su sužeistu Messi buvo beviltiškai pervažiuota Bayern.
RW Vela Real Sociedad
Kai būdamas 16 atvyko į Arsenal, visi kalbėjo, kad Vela bus žvaigždė. Šis sezonas tai įrodo, tačiau kelias į žvaigždes žymiai vingiuotesnis ir tas žvaigždiškumas kiek žemesnio kalibro. Visgi, sezonas tikrai puikus ir jam su Illarramendi ir Prieto San Sebastijano sirgaliai turėtų būti dėkingi labiausiai už sugrįžimą į Čempionų lygą.
Treneris Montanier Sociedad
Buvęs visai pusė bėdos vartininkas į baskų kraštą sugrąžino puikius laikus. Po ilgos pertraukos Europa daugiau girdėjo apie Sociedad, o ne amžinus varžovus iš Athletic, o sezoną apvainikavo neįtikėtina 4 vieta ir kelialapis į Čempionų lygą, kur beveik dešimtmetį Sociedad nekovojo. Pats didvyris gana netikėtai nesutiko pratęsti sutarties ir iškeliavo gelbėti talentingos, bet prastai praėjusį sezoną užbaigusios Rennes komandos.
Šaunuoliai Rayo Vallecano
Buvau prie skeptikų, kurie prognozavo, kad Rayo išlėks į Segundą. Tačiau jie šį sezoną buvo stabilūs ir sėkmingai žaidė, neturėdami jokių ryškesnių žvaigždžių. Iki vietos Europoje pritrūko, bet sezonas buvo geras.
Nevykėliai Deportivo
Atrodė, kad jų kritimas iš Primeros prieš kelis sezonus buvo nesusipratimas. Dabar atrodo, kad jų sugrįžimas buvo nesusipratimas. Žaidė apgailėtiną sezoną, nors pavardės gana solidžios, kad dešimtukas komandai būtų pasiekiamas.
Geltonsnapis Facebook'e
2013 m. liepos 8 d., pirmadienis
Ligue1 apžvalga po sezono
Grįžtu po atostogų prie nepabaigtų darbų. Šiandien - Ligue1 apžvalga.
Simbolinė sudėtis
GK Sirigu PSG
Nors sezonas jam ir nebuvo labai sunkus, nes PSG buvo neabejotinai geriausia komanda, kai reikėjo, gelbėjo.
LB Maxwell PSG
Labai nuliūdau, kai Barcelona jį pardavė, nes nors ir nežaidė įspūdingai, bet buvo mano vienas mėgstamesnių Barcos žaidėjų. Dabar tikrai rado savo vietą naujoje komandoje ir yra labai naudingas.
CB Chedjou Lille
Dabar jau buvęs Lille žaidėjas sužaidė nuostabų sezoną ir buvo vienas iš tų, be kurių Lille rezultatas būtų gerokai kuklesnis. Tai jam leido gauti pelningą Galatasaray pasiūlymą.
CB Baša Lille
30-metis juodkalnietis sužibo vėlai. Jeigu būtų jaunesnis, dabar būtų vienas geidžiamesnių centro gynėjų rinkoje. Sužaidė puikų sezoną ir nusipelno stipresnių klubų dėmesio.
RB Clerc Saint-Etienne
Patyręs Clerc vėl toks pats geras, kaip jaunystėje atsvaujant Lyon, nors dabar ir vilki didžiausių jų priešų marškinėlius. Buvo patikimas griovėjas ir sunkiai įveikiama tvirtovė net ir geriausiems lygos wingeriams.
CM Matuidi PSG
Nors Veratti susilaukė daugiau pagyrų, tačiau šį sezoną man didesnį įspūdį paliko jo partneris aikštės centre. Jeigu reiktų rinkti didžiausią pažangą per metus padariusį centro saugą Europoje, Matuidi trejetuke turėtų būti.
CM Gonalons Lyon
Po truputį išauginėja klubo, kuris jį užaugino marškinėlius. Sužaidė puikų sezoną, buvo svarbiausia griaunamoji jėga Lyon klube aikštės viduryje.
LW Payet Lille
Po dviejų puikių sezonų Lilyje šią vasarą persikėlė į Marselį. Tikėtina, kad bus toks pats pavojingas, kaip ir iki šiol - jis neabejotinai yra visų lygos krašto gynėjų košmaras.
RW Lazacette Lyon
Šiemet pelnytai debiutavo Prancūzijos rinktinėje - sezonas Lione buvo puikus. Nors Liono sirgaliai turbūt tik gali pasvajoti apie anksčiau įprastus karaliavimo Prancūzijoje laikus, juos gali sugrąžinti tik tokie, kaip šis krašto saugas.
CF Ibrahimovič PSG (foto)
Be Ibros titulas būtų atėjęs gerokai sunkiau, nors konkurencijos dėl aukso seniai buvo tiek mažai. Ibra toli aplenkė kitus snaiperius ir prie savo nemažos trofėjų kolekcijos pridėjo dar vieną.
CF Aubameyang Saint-Etienne
ACM jis neįsitvirtino, tačiau du sezonai ASSE klube jį nuvedė į tikrai šiuo metu gerokai stipresnį superklubą - Borussia. Jis savo žaidimu to tikrai nusipelnė.
Treneris Puel Nice
Po ne visai sėkmingo periodo Lione, rado klubą, kuriame vėl sužibėjo. Nors iš Nice buvo tikimasi tik tiek, kad turėtų išsilaikyti Ligue1, kitą sezoną jie žais UEFA Europos lygoje.
Šaunuoliai Nice Žiūrėti panegiriką Puel.
Nevykėliai Rennes
Vasarą didelių perversmų nebuvo, todėl atrodė, kad Rennes turi visas galimybes sezoną baigti 5-uke. Tačiau sezono eigoje komandą paliko M'Villa, žaidimas ir taip visą sezoną buvo gana banguotas, todėl tikrai pajėgi komanda sezoną užbaigė tik 13-ta.
Geltonsnapis Facebook'e
Simbolinė sudėtis
GK Sirigu PSG
Nors sezonas jam ir nebuvo labai sunkus, nes PSG buvo neabejotinai geriausia komanda, kai reikėjo, gelbėjo.
LB Maxwell PSG
Labai nuliūdau, kai Barcelona jį pardavė, nes nors ir nežaidė įspūdingai, bet buvo mano vienas mėgstamesnių Barcos žaidėjų. Dabar tikrai rado savo vietą naujoje komandoje ir yra labai naudingas.
CB Chedjou Lille
Dabar jau buvęs Lille žaidėjas sužaidė nuostabų sezoną ir buvo vienas iš tų, be kurių Lille rezultatas būtų gerokai kuklesnis. Tai jam leido gauti pelningą Galatasaray pasiūlymą.
CB Baša Lille
30-metis juodkalnietis sužibo vėlai. Jeigu būtų jaunesnis, dabar būtų vienas geidžiamesnių centro gynėjų rinkoje. Sužaidė puikų sezoną ir nusipelno stipresnių klubų dėmesio.
RB Clerc Saint-Etienne
Patyręs Clerc vėl toks pats geras, kaip jaunystėje atsvaujant Lyon, nors dabar ir vilki didžiausių jų priešų marškinėlius. Buvo patikimas griovėjas ir sunkiai įveikiama tvirtovė net ir geriausiems lygos wingeriams.
CM Matuidi PSG
Nors Veratti susilaukė daugiau pagyrų, tačiau šį sezoną man didesnį įspūdį paliko jo partneris aikštės centre. Jeigu reiktų rinkti didžiausią pažangą per metus padariusį centro saugą Europoje, Matuidi trejetuke turėtų būti.
CM Gonalons Lyon
Po truputį išauginėja klubo, kuris jį užaugino marškinėlius. Sužaidė puikų sezoną, buvo svarbiausia griaunamoji jėga Lyon klube aikštės viduryje.
LW Payet Lille
Po dviejų puikių sezonų Lilyje šią vasarą persikėlė į Marselį. Tikėtina, kad bus toks pats pavojingas, kaip ir iki šiol - jis neabejotinai yra visų lygos krašto gynėjų košmaras.
RW Lazacette Lyon
Šiemet pelnytai debiutavo Prancūzijos rinktinėje - sezonas Lione buvo puikus. Nors Liono sirgaliai turbūt tik gali pasvajoti apie anksčiau įprastus karaliavimo Prancūzijoje laikus, juos gali sugrąžinti tik tokie, kaip šis krašto saugas.
CF Ibrahimovič PSG (foto)
Be Ibros titulas būtų atėjęs gerokai sunkiau, nors konkurencijos dėl aukso seniai buvo tiek mažai. Ibra toli aplenkė kitus snaiperius ir prie savo nemažos trofėjų kolekcijos pridėjo dar vieną.
CF Aubameyang Saint-Etienne
ACM jis neįsitvirtino, tačiau du sezonai ASSE klube jį nuvedė į tikrai šiuo metu gerokai stipresnį superklubą - Borussia. Jis savo žaidimu to tikrai nusipelnė.
Treneris Puel Nice
Po ne visai sėkmingo periodo Lione, rado klubą, kuriame vėl sužibėjo. Nors iš Nice buvo tikimasi tik tiek, kad turėtų išsilaikyti Ligue1, kitą sezoną jie žais UEFA Europos lygoje.
Šaunuoliai Nice Žiūrėti panegiriką Puel.
Nevykėliai Rennes
Vasarą didelių perversmų nebuvo, todėl atrodė, kad Rennes turi visas galimybes sezoną baigti 5-uke. Tačiau sezono eigoje komandą paliko M'Villa, žaidimas ir taip visą sezoną buvo gana banguotas, todėl tikrai pajėgi komanda sezoną užbaigė tik 13-ta.
Geltonsnapis Facebook'e
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)