Butkevičiaus Ministrų kabineto pokyčiai - gerieji ir blogieji

Per dvejus metus pasikeitė jau 6 Butkevičiaus kabineto ministrai. Nors ne vienas ministras krito gana triukšmingai, tačiau ne visada panašu į tai, kad pasikeitimai buvo geras dalykas.

Aplinkos ministerija

Mazuronis buvo sensacingai geras ministras. Nors kažkiek pajudėjo renovacija, gerokai rimčiau buvo žvelgiama į gamtos išteklių apsaugą ir netgi nelabai yra kaip apkaltinti dėl Chevron. Jį pakeitęs Trečiokas kol kas sužiba nebent dėl to, kas jau buvo suplanuota ankstesnio ministro - rimčiau pradėti saugoti vertingi miškai, o kokių nors vertų dėmesio sprendimų daugiau nebuvo. Pasikeitimas nenaudingas.

Energetikos ministerija

Jeigu vertintume pagal tai, kas padaryta, būtų galima sakyti, kad nuostoliai akivaizdūs. Tačiau taip žvelgti į padėtį būtų neteisinga, nes Masiulis dar tik apšyla kojas. Pagal kompetenciją ir patirtį srityje, reiktų skelbti lygiąsias.

Sveikatos apsaugos ministerija

Andriukaitis gerų idėjų turėjo, bet turėjo ir labai blogų. Buvo gana hyperaktyvus ir turbūt LSDP jaučiasi ramiau, kai jis Briuselyje. Šalaševičiūtė visko aukštyn kojomis versti neketina, tai jau iš principo gerai. Nors jos pasiūlymus vertinčiau nuo tragiškų iki nuostabių, bet vis tiek pokytis teigiamas.

Ūkio ministerija

Skeptiškai žiūriu į biurokratus ten, kur turėtų karaliauti verslininkai arba idėjų generatoriai. Na, bet Gustui daug pergalei nereikia, užtenka nedaryti nesąmonių su savo pavarde ir neskraidyti su Arvi.

Vidaus reikalų ministerija

Nesiimsiu filosofuoti, išvardydamas gamtos karalystės objektus, kurie būtų dirbę geriau už Barakauską, tad net ir antpečius spintoje paslėpęs Skvernelis (kas iš principo nėra gerai, nors šiaip jis sudaro labai padoraus žmogaus įspūdį) yra įspūdingas žingsnis į priekį.

Žemės ūkio ministerija

Jukna mane nuvylė. Tikėjausi, kad jis bus vienas ryškiausių ministrų, bet niekuo per daug neišsiskyrė ir dėl savo viceministrų skrido lauk. Baltaraitienės matomumą didina Afrikinis kiaulių maras. Dabar visas dėmesys ten ir Rusijos embargui, o tai mažina galimybes kažką tobulinti sferoje apskritai. Todėl lygiosios.

Bendras rezultatas 4:2. Logiška, nes ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dabar kokybės ir kompetencijos yra daugiau.

Geltonsnapis Facebook'e

Kam naudingas TT skandalas?

TT būstinėje vyko kratos, du artimi ministrui žmonės buvo išsivesti su antrankiais, pats ministras tapo specialiuoju liudytoju. Šis skandalas turėtų gana stipriai paveikti kitų politinio lauko žaidėjų pozicija. Ten kur pažvelgsi - vieni laimėtojai.

LSDP laimėjo labai daug. Nors yra nesutariama - Premjeras ar Prezidentė žaibiškai ministru paskyrė Skvernelį (tai yra, kurio iš jų čia buvo iniciatyva), tačiau bet kokiu atveju, labai abejotina ar TT. Net jeigu LSDP ir nelabai norėjo matyti Skvernelio šiame poste, jis bent jau neturėtų kelti tiek problemų, kiek Barakauskas, kuris tai gydosi stuburą, tai išsigydo ir vėl gali normaliai dirbti, o be to ir daugelyje krizinių situacijų atrodė taip kaip FB paskyroje - kaip gėlininkas, o ne kompetentingas ministras.

DP populiarumas turi ryšį su DP. DP byla, kuri įtartinai paspartėjo prieš antrą Seimo rinkimų turą, darė didžiulę meškos paslaugą partijai. O dabar atsirado nauji blogiukai, taigi - DP dabar geroji partija. Prie to prisideda ir nauji EP vargai naikinant Viktoro neliečiamybę.

Opozicijai irgi viskas labai gerai. Dar viena priežastis kritikuoti šią Vyriausybę, o gal dar net vienas pretekstas, dėl kurio būtų galima įrodinėti, kad Butkevičius tik gaišta laiką dirbdamas su tokiais partneriais ir verčiau rinktis vaivorykštę. Nemanau, kad vaivorykštė yra realus scenarijus, bet labiau eksponuoti save yra visos sąlygos.

Blogai pačiai TT. Aišku, Paksas bandys įrodinėti, kad čia tik po dešimtmečio sukurta nauja susidorojimo schema. Tačiau toks kietakaktiškas požiūris, kai toliau į Vilniaus merus stumiamas nepartinis ir galimai prisidirbęs Skaistgirys, kenkia pačios partijos prestižui. Poliarizacija partijos viduje taip pat auga, nes Mazuronių stovykla jau ir anksčiau buvo ne viskuo patenkinta, o dar vienas išbandymas vienybei buvo iš dangaus nukritusi Skvernelio kandidatūra, kai tikrai buvo vietinių, kurie norėjo šio, kad ir karštoko posto.

Po puikios kadencijos pradžios, kada TT Mazuronio asmenyje įrodė, kad gali konstruktyviai kurti, atėjo juodas periodas. Galbūt išaugo ir tikimybė to, kas visiškai realu atrodė 2012 m - kad TT vieną dieną vis tiek išeis, nes jų darbo stilius visada buvo negatyvi kritika, o ne kūryba. Bet kol kas Paksas panašus į žmogų, kuriuo kiti be jokios rizikos naudojasi savo politiniams tikslams. Ir tai naudinga iš esmės visiems politinio lauko žaidėjams, išskyrus pačią TT.

Geltonsnapis Facebook'e

Dar kartą apie dvigubą pilietybę

Žydrūno Ilgausko istorija parodė, kad šios diskusijos nebegalima dėti į stalčių ir apsimesti, kad niekas nevyksta, kaip buvo daug kartų - visuomenę sujudo, pakalbėjo ir pamiršo.

Problema yra tai, kad nors klausimas yra politinis, jo sprendimo būdas tampa teisiniu ypač dėl to, kad nėra iki galo sutariama, ar būtinai reikia referendumo, kurio labai vengia užsienio lietuviai. Kodėl vengia - visiškai aišku. Sunku surinkti prie balsadėžių piliečius, o jeigu pavyks, turbūt reiks triuškinančios persvaros.

Visgi, svarbesni dalykai yra principiniai. Dauguma gyventojų sutiks, kad nors Žydrūnas Ilgauskas tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių Lietuvos rinktinei neatstovavo, tačiau vien jo šlovė NBA buvo ir turbūt tebėra labai gera reklama mūsų šaliai. Ką jau kalbėti apie įvaikintus dvynukus. Čia šviesioji istorijos pusė.

Tamsioji yra ta, kad kaip ir dauguma sportininkų, dėl kukloko išsilavinimo nelabai gražiai atsiliepė apie savo Tėvynę garsiajame Lietuvos ryto interviu. Todėl dabar keistai atrodytų PR spektaklis, kaip laimingas Ilgauskas iš Skvernelio rankų atsiima naują lietuvio pasą. Pats sau išsikasė duobę.

Nelabai graži yra ir JAV piliečių tariama priesaika, kur gana aiškiai kalbama apie tai, kad JAV tampa prisiekiančiajam išskirtinė. Bet jau čia formalizmai.

Klausimas lieka toks - ar Lietuvai reikia Ilgauskų?

Aišku, galima atsakyti dvejopai. Viena vertus, Ilgauskas pats pasirinko tapti JAV piliečiu ir galėjo pasidomėti, kuo tai jam gali baigtis.

Kita vertus, galima suprasti žmogų, kuris jau daug metų ten gyvena, žmona užsienietė, yra veiklus ir visuomeniškas, norėtų dalyvauti politiniame gyvenime. Nors Lietuvos pilietybė šiais laikais ir yra gana tinkama klajoti po visą pasaulį, bet JAV aišku paprasčiau yra būti JAV piliečiu.

Lietuvoje bijoma (ir galbūt gana pagrįstai), kad dviguba pilietybė gali sukelti nenumatytų pasekmių - kai kas net kliedi apie tai, kad išaugtų Kremliaus įtaka. Tiesioginio ryšio aš čia neįžvelgčiau, bet tikrai būčiau už tai, kad tam tikri protingi saugikliai būtų, tačiau jie irgi neturėtų nuskriausti Afrikoje, Australijoje, Japonijoje ar Lotynų Amerikoje gyvenančių tautiečių. Uždavinys nėra lengvas, bet matyt pasukus galvą būtų galima rasti išeitį.

Apskritai, nemanau, kad dvigubos pilietybės kelias bus lengvas. Kiek paprasčiau būtų patvarkyti reikalus taip, kad mūsų žymus ir nusipelnę išeivijos asmenys galėtų turėti mūsų pilietybę greta kitos. Čia gal ir gerbiamas Konstitucinis Teismas, išsikvietęs naujas dvasias truputį kitaip galėtų ką nors paaiškinti.

Sutinku, kad situacija yra daugialypė ir sudėtinga. Bet nesinorėtų, kad atsivertus knygą apie žymiausius NBA krepšininkus pamatytume amerikietį Ilgauską ar knygoje apie dviratininkes italę Žiliūtę. Didiesiems visais laikais norisi atleisti daugiau.

Geltonsnapis Facebook'e

Duobėtas kelias į Prancūziją: Šveicarija - Lietuva 4:0

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Shaqiri.

Buvo toks, koks turi būti komandos lyderis, kovingas, pasitikintis savimi ir be gailesčio mušantis įvarčius, tada, kai gauna progas. Buvo toks, kokia turi būti komandos žvaigždė - užvedinėjo tribūnas ir esant progoms demonstravo neblogus kamuolio valdymo triukus. Jeigu mes turėtume ką nors panašaus, būčiau labai laimingas.

2. Drmič. Petkovičius vieną dilemą paveldėjo iš Otmaro - Drmič ar Seferovič. Nors per pasaulio čempionatą abu turėjo ir gerų, ir blogų epizodų, bet po tokių rungtynių į priekį išsiveržė Drmič. Iš Nurnberg į Bayer jis perėjo po įvarčių lavinos pernai po Naujų metų išgarsinusios jaunuolį. Ten kol kas startinė sudėtis sunkiai pasiekiama, bet čia jis monstras. Du rezultatyvūs perdavimai Shaqiri pribaigė lietuvius. Jie su Xherdanu puikiai jaučia vienas kitą. O Seferovič nors nežaidė blogai, bet savo progas švaistė.

3. Schar. Buvęs banko darbuotojas papildė savo įvarčių banką. O gynyboje, kuri yra pagrindinis uždavinys, buvo dar solidesnis už savo kolegą Djourou. Vietoje šio tikrai labiau norėčiau matyti von Bergen.

4. Arlauskis. 10 balų. Gali būti patenkintas dėl to, kad šias rungtynes dėl šveicarų jaunimo žiūrėjo daugelio klubų skautai, o jis iš tikrųjų buvo pagrindinė vakaro žvaigždė, o ne Shaqiri. O juk mes visi norime dar vieno lietuvių kurioje nors pirmo penketuko lygoje. Jis jau ten seniai žaistų, jeigu būtų išlaukęs pasiūlymo iš Vakarų, o ne pasirinkęs Rubin.

5. Katastrofa. Buvo liūdniau negu po labiau pagarsėjusių rungtynių su Lichtenšteinu ar Farerais. Tai dažniausiai būdavo jau kone logiška rinktinės mirtis. O ši komanda dar nebuvo nuvylusi ir net dabar manau, kad Igoris yra geresnis už vengrą su Žutautu kartu sudėjus ir padauginus iš 300. Bet vėl galima amžinai klausinėti, ką jauninamo rinktinėje veikia Beniušis, kodėl savo šansų sulaukia tik tam tikri perspektyvūs jaunuoliai, ar tikrai neturime nieko padoresnio gynėjų linijai, kodėl Černychas nežaidžia puolėju arba į aikštę nemetamas Simonas Stankevičius, kodėl ant suolo liko Kalonas ir t.t.

Geltonsnapis Facebook'e

Nepolitinė Lietuva

Vidaus reikalų ministras, jau iki tol buvęs viena silpnesnių grandžių, pasitraukė iš ministrų kabineto. Įdomiau tai, ką mes matėme po to - iš dangaus nukrito Saulius Skvernelis ir mundurą iškeitė į kostiumą. Dar keisčiau tai, kad jis net nepanašus į žmogų, kuris galėtų balsuoti už TT.

Šis paskyrimas keistas ir dar dėl vieno dalyko. Neabejotina, kad Skvernelis yra kompetentingas. Tačiau įprastinė praktika tokia, kad VRM ir KAM visame pasaulyje vadovauja politikai, kurie įneša daugiau stabilumo, neleidžia per daug įsivyrauti jėgos struktūroms. Mes pasirinkome keistą kelią, bet dar įdomiau šioje istorijoje yra tai, kas iš tikrųjų pasirinko.

Panašus manevras buvo ir anksčiau - iš dangaus nukrito Rokas Masiulis. Čia dar geriau, nes Energetikos ministerija nesusijusi su jokiomis struktūromis ir toks profesionalas yra nuostabus pasirinkimas.

Tačiau kas iš jūsų nuoširdžiai tiki, kad Masiulį tikrai išsirinko Graužinienė, o Skvernelį Paksas. DP tokio didelio triukšmo nebuvo, manau, kad partiečiai patys įpratę, kad viskas nuleidinėjama iš viršaus, bet TT Mazuroniai, ypač jaunesnysis paskutiniu metu rimtai konfrontuoja su Paksu.

Kad DP dabar lankstosi visiems - akivaizdu seniai, jos byla vėl pristabdyta, Loreta jau viešumoje rodosi su Dalia ir postringauja, kokia svarbi Prezidentės pozicija. Todėl manau, kad Energetikos ministrą pasirinko arba Prezidentė. Na, arba Premjeras, nors koalicijos viduje kibirkštėlių būna.

TT aš vienu metu net klasifikavau kaip su TS LKD labiausiai proprezidentinę partiją. Buvo laikai, kai Mazuronis suokdavo, kad Grybauskaitės kritikai gali pakartoti negarbingą susidorojimo su Paksu scenarijų. Bet paskutiniu metu tokių pareiškimų nebuvo.

Esmė turbūt kitur - tiesiog TT neturi kur trauktis. Partiją purto skandalas, todėl jiems reikia ramybės. Vėlgi manau, kad Prezidentė ar Premjeras nusprendė, kad jų atstovas bus Skvernelis, paskui po  beveik savaitės netikėtai žaibiškai išsirinktas ir naujas generalinis komisaras.

Rezultatas - du puikūs profesionalai svarbiose ministerijose ir vieno buvimas tikrai neturėtų būti žalingas.

Įdomesnė reikalo pusė yra kita. Kaip jaučiasi partijų nariai? Galima niekinti TT ar DP kiek tik nori, bet tie, kurie žino tiesą, turbūt jaučiasi nejaukiai, kai virveles tampo kažkas kitas. Nesvarbu, kad tai bus naudinga Lietuvai.

Šalia nepartinės Prezidentės, kuri mano, kad kai kuriais klausimais „būtų negerai turėti savo nuomonę“, turėsime ir išaugusį nepartinių ministrų skaičių. Einamuoju laikotarpiu viskas lyg ir gerai. Bet...

Jeigu viskas būtų taip paprasta, visos šalys būtų valdomos technokratų. Bėda yra tame, jog nėra taip, kad būtų vienas universalus nepaprastas receptas ekonomikai, kultūrai, švietimui. Sėkmės galima pasiekti pačiais įvairiausiai būdais, o būdo pasirinkimas jau yra politika. O mūsų politikai vengia turėti ilgas programas ir priimti sunkius sprendimus. Konstitucinis Teismas ar Kalbos komisija tik yra fasadas. Politiniai klausimai paliekami teisei arba kaip pavardžių rašybos klausimais - filologams. Vengiama atsakomybės, o tai yra milžiniška problema. Juk kažkaip negražu kažkuo kaltinti nepolitiką profesionalą dėl to, kad jis profesionalas, net jeigu jis akivaizdžiai dirbtų blogai.

Nors šiuo atveju, panašu, kad pataikėme pasirinkti gerus profesionalus.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga. Borussia - Galatasaray 4:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Sokratis.

Jau nebe SokratIs, o tikras SokratAs. Žaidė išmintingą futbolą, visada atsirasdavo laiku ir vietoje, įrodė, kad ne veltui buvo startinis pasirinkimas dar iki Hummels traumos.Daužė visas turkų viltis, pavyko įmušti įvartį ir pačiam.

2. Immobile. Juventus fanai jo išvykimą vertino dviprasmiškai - vieni liūdėjo, nes po praėjusio sezono, kuris nors ir buvo geresnis progų realizacijos aspektu, bet puolėjų linijai buvo galima turėti nemažai priekaištų, o Immobile Torino klube siautėjo. Kiti, ypač įsibėgėjus sezonui, džiūgavo, kad atsikratyta nereikalingo žaidėjo, kuris nuo šiol į neviltį varys Borussia gerbėjus. Ar teisūs tie, kurie liūdėjo, šios rungtynės nepasakys. Pasakė tik tiek, kad antrieji klysta. Prisitaikyti prie kito čempionato niekam nebūna labai lengva. Tačiau vakar Immobile buvo puikus. Įmušė įvartį, atrodė, kad atliks rezultatyvų perdavimą Aubameyang, bet šis neįtikėtinai viską sugadino, bet padėtį pataisė smūgis, po kurio turkai įsimušė sau.

3. Reus. 38 minutes buvo pristabdytas, bet paskui pražydo visu gražumu įmušęs puikų įvartį. Po pertraukos turkai jam skyrė jau mažiau dėmesio, todėl buvo labai kūrybingas ir aktyvūs.

4. Balta. Su Piszczek tvarkėsi neblogai, ypač pirmame kėlinyje, bet viename epizode suklydo, o ta klaida kainavo pirmąjį įvartį. Tačiau iš principo rungtynės nebuvo blogos ir netgi pavyko įmušti.

5. Atmosfera. Ji buvo nuostabi. Iki tobulumo trūko tik to, kad turkai neleistų savo petardų, kurios trukdė žaisti ir kėlė pavojų.

Blogas Facebook'e

Spalio mėnesio žmogus - Arsenij Jaceniuk

Tradicinis įrašas apie svarbiausius spalio mėnesio žmones pasaulio politikoje.

1. Arsenij Jaceniuk.

Politinė kamikadzė dar turės progą galbūt net visą kadenciją užimti vieną sunkiausių postų, kokį šiuo metu galima tik įsivaizduoti. Nemanau, kad jis tikėjosi vasarį, jog už pusės metų galėtų laimėti rinkimus ir dar atskirai nuo Yulios Tymoshenko. Tačiau jam pavyko ir teks toliau spręsti milijonus šalies problemų. Kad pasirinkimas nėra blogas rodo ir visai nemaži jo pasiekimai per šiuos metus. Kad ir naujausiais - susitarimą su Gazprom galima vertinti įvairiai, bet dujos pigs.

2. Malala Yousafzai. Gavo Nobelio taikos premiją. Atkreipė dėmesį į švietimo problemas ir savo asmenine patirtimi bei kančios kaina parodė patogiai gyvenančiam Vakarų pasauliui, kokia vertybė yra mokslas.

3. Kailash Satyarthi. Indas liko pakistanietės šešėlyje - juk paauglių laureatų būna ne kasdien. Tačiau nuveikė ne mažiau - yra aktyvus kovotojas prieš vaikų darbą. O dar simboliškiau, kad premiją dalinasi istorinių varžovių piliečiai.

4. Viktor Orban. Nesvarbu, kad jo idėja apmokestinti internetą žlugo, bet jau vien šis pasiūlymas turbūt įeis į istoriją, kaip be precedento kvailas ir įžūlus. Neveltu protestuotojų minios buvo įspūdingos. Pasitvirtino Arabų pavasario taisyklė - šalin rankas nuo interneto, arba laukia nemalonumai. Nes ne mažiau dėmesio negu pats pasiūlymas sulaukė ir jo autorius.

5. Ewa Kopacz. Lietuva labiau pastebėjo jos etiketo išmanymo trūkumus, o ne mažytę žinutę, kad Lenkija turi neblogą karinį užsakymą, renkasi tarp JAV ir Prancūzijos pasiūlymų, o pasirinkimą gali nulemti Mistral likimas. O Lenkijos užsakymas. Prancūzija turės pasirinkti.

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Spalis

Spalis prabėgo greitai - dėl rinktinių pertraukos rungtynių ne tiek ir daug. Bet yra didelių pokyčių.

Anglijos klubų padaugėjo - puikų mėnesį turėjęs WHU į čia peršoko net per 36 pozicijas. Chelsea ir Southampton laikosi pirmame penketuke. Man City gana stipriai palypėjo į viršų, o Arsenal vos išsilaikė tarp 20 geriausiųjų.

Ispanija taip pat labai skaitlingai atstovaujama - ant TOP 20 slenksčio mindžikavusi Sevilla šią ribą peržengė. Real (foto - CR07) lyderio pozicijoje pakeitė Barceloną. Likę klubai prarado po 3 ar 4 vietas. 

Bundeslygos fronte yra rokiruočių. Į TOP 20 įsiveržė Wolfsburg, Mainz nusirito į 33 vietą. Visi kiti klubai savo pozicijas išlaikė ar nežymiai pagerino. Lietuviškasis Hannover tarp labiausiai kritusių - iš 35 vietos net į 67-ąją. 

Italų Udinese ir Sampdoria šį kartą nepateko į TOP 20, nors pastariems trūko labai mažai. Juventus ir Roma prarado po kelias pozicijas. 

Rugpjūtį ir rugsėjį siautėjęs Bordeaux dabar jau liko už pirmo dvidešimtuko, nors iki jo trūko nedaug. Jį pakeitė OL. OM iškrito iš pirmo dešimtuko. 

Nevykėliai 

Hannover

Įvarčių santykis 1:8. Sutriuškinimai patirti prieš lyderius - Bayern ir Mgladbach, bet tai turbūt menkai guodžia. Pralaimėti ir Stuttgart, kuris šiemet yra viena blogesnių komandų. Reikalus pataisė tik pergalė prieš Borussia. -32 vietos reitinge ir tik -2 Lygoje, tačiau persekiotojai labai arti. 

Šaunuoliai

Malaga

Varžovai nebuvo labai baisūs, bet 9 iš 9 taškų per mėnesį vis tiek vertas pagarbos rezultatas. Sutriuškintas Rayo Vallecano klubas, įveikta Granada ir Cordoba. +6 vietos Primeroje ir +37 vietos reitinge. 

Reitingas:

1. (6) Real Madrid 73,9 tšk.
2. (2) Chelsea 73,3 tšk.
3. (1) FC Barcelona 70,6 tšk.
4. (5) Bayern 69,9 tšk.
5. (7) Southampton 66,6 tšk.
6. (3) Valencia 53,3 tšk.
7. (11) Manchester City 49,3 tšk.
8. (4) Juventus 46,6 tšk.
9. (22) Sevilla 46,6 tšk.
10. (8) AS Roma 46,6 tšk.
11. (10) OM 45,8 tšk.
12. (12) Mgladbach 45,3 tšk.
13. (9) Atletico 45,3 tšk.
14. (14) PSG 44,7 tšk.
15. (17) Hoffenheim 41,3 tšk.
16. (34) Wolfsburg 39,3 tšk.
17. (25) OL 37 tšk.
18. (15) Celta 36,6 tšk.
19. (55) West Ham United 36 tšk.
20. (13) Arsenal 36 tšk.
...
31. (68) Malaga 22,5 tšk.
...
67. (35) Hannover 6,5 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e