Šis paskyrimas keistas ir dar dėl vieno dalyko. Neabejotina, kad Skvernelis yra kompetentingas. Tačiau įprastinė praktika tokia, kad VRM ir KAM visame pasaulyje vadovauja politikai, kurie įneša daugiau stabilumo, neleidžia per daug įsivyrauti jėgos struktūroms. Mes pasirinkome keistą kelią, bet dar įdomiau šioje istorijoje yra tai, kas iš tikrųjų pasirinko.
Panašus manevras buvo ir anksčiau - iš dangaus nukrito Rokas Masiulis. Čia dar geriau, nes Energetikos ministerija nesusijusi su jokiomis struktūromis ir toks profesionalas yra nuostabus pasirinkimas.
Tačiau kas iš jūsų nuoširdžiai tiki, kad Masiulį tikrai išsirinko Graužinienė, o Skvernelį Paksas. DP tokio didelio triukšmo nebuvo, manau, kad partiečiai patys įpratę, kad viskas nuleidinėjama iš viršaus, bet TT Mazuroniai, ypač jaunesnysis paskutiniu metu rimtai konfrontuoja su Paksu.
Kad DP dabar lankstosi visiems - akivaizdu seniai, jos byla vėl pristabdyta, Loreta jau viešumoje rodosi su Dalia ir postringauja, kokia svarbi Prezidentės pozicija. Todėl manau, kad Energetikos ministrą pasirinko arba Prezidentė. Na, arba Premjeras, nors koalicijos viduje kibirkštėlių būna.
TT aš vienu metu net klasifikavau kaip su TS LKD labiausiai proprezidentinę partiją. Buvo laikai, kai Mazuronis suokdavo, kad Grybauskaitės kritikai gali pakartoti negarbingą susidorojimo su Paksu scenarijų. Bet paskutiniu metu tokių pareiškimų nebuvo.
Esmė turbūt kitur - tiesiog TT neturi kur trauktis. Partiją purto skandalas, todėl jiems reikia ramybės. Vėlgi manau, kad Prezidentė ar Premjeras nusprendė, kad jų atstovas bus Skvernelis, paskui po beveik savaitės netikėtai žaibiškai išsirinktas ir naujas generalinis komisaras.
Rezultatas - du puikūs profesionalai svarbiose ministerijose ir vieno buvimas tikrai neturėtų būti žalingas.
Įdomesnė reikalo pusė yra kita. Kaip jaučiasi partijų nariai? Galima niekinti TT ar DP kiek tik nori, bet tie, kurie žino tiesą, turbūt jaučiasi nejaukiai, kai virveles tampo kažkas kitas. Nesvarbu, kad tai bus naudinga Lietuvai.
Šalia nepartinės Prezidentės, kuri mano, kad kai kuriais klausimais „būtų negerai turėti savo nuomonę“, turėsime ir išaugusį nepartinių ministrų skaičių. Einamuoju laikotarpiu viskas lyg ir gerai. Bet...
Jeigu viskas būtų taip paprasta, visos šalys būtų valdomos technokratų. Bėda yra tame, jog nėra taip, kad būtų vienas universalus nepaprastas receptas ekonomikai, kultūrai, švietimui. Sėkmės galima pasiekti pačiais įvairiausiai būdais, o būdo pasirinkimas jau yra politika. O mūsų politikai vengia turėti ilgas programas ir priimti sunkius sprendimus. Konstitucinis Teismas ar Kalbos komisija tik yra fasadas. Politiniai klausimai paliekami teisei arba kaip pavardžių rašybos klausimais - filologams. Vengiama atsakomybės, o tai yra milžiniška problema. Juk kažkaip negražu kažkuo kaltinti nepolitiką profesionalą dėl to, kad jis profesionalas, net jeigu jis akivaizdžiai dirbtų blogai.
Nors šiuo atveju, panašu, kad pataikėme pasirinkti gerus profesionalus.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą