Ministrų reitingas. Spalis

Praėjo dar vienas mėnesis ir atėjo laikas naujai rikiuotei.

1. (10) Rokas Masiulis. Jis lyderis dėl garsiojo Independece laivo. Ir šį kartą pastaba, kad jis tik mėnesį pareigose netinka - prie šio projekto ministras prisidėjo labai daug. Teigia, kad PVM lengvatos naikinimas brangins šilumą. Kol laivas dar nebuvo atplaukęs, garantavo dėl jo saugumo. Teigė, kad energetiką galimą panaudoti ir kariniais tikslais. Teigė, kad SGD terminalas padės spręsti ir elektros importo problemą. Teigė, kad brangiausiai kainuoja ta energija, kurios negauni, kai jos reikia,

2. (3) Rimantas Šadžius. Teigė, kad 2015 MMA neaugs, o ekonomikos augimas nebus audringas. Teigė, kad Vilnius turi pats geriau rinkti mokesčius. Lankėsi Jurbarke. Buvo susitikęs su JAV verslininkais. Teigia, kad subalansuoto biudžeto galima tikėtis 2017 m. Didžiausia sėkmė turėtų būti sprendimas padidinti išmokas besigydantiems darbuotojams, kas gali padėti rimčiau susikauti su šešėliu.

3. (12) Juozas Olekas. Sutiko iš Afganistano grįžusius karius. Kuria planus, ką reiktų daryti su žaliaisiais žmogeliukais, buvo susitikęs su JAV valstybės departamento pareigūnais. Teigė, kad palaikomi ryšiai su povandeninio laivo istoriją narpliojusiais švedais. Teigė, kad Lietuva rems Gruzijos euroatlantinę integraciją. Ragina propaguoti šaulius kaip atsvarą į Rusijos sukarintas stovyklas vykstančiam jaunimui. Pasiekė kelis reikšmingus pakeitimus dėl kariuomenės įgaliojimų, kurie padėtų atremti netradicinį puolimą.

4. (11) Algimanta Pabedinskienė. Teigia, kad kitais metais daugiau dėmesio bus skiriama regionų gyventojams. Žada didesnes bedarbių ir ligos pašalpas, pensijas. Pabrėžė investicijų ir darbo vietų kūrimo svarbą kovojant su skurdu. Žada, kad daugės gaunančių šildymo kompensacijas. Teigia, kad socialinių darbuotojų algos gali augti nuo liepos. Pabrėžė Trišalės Tarybos vaidmenį kuriant soc. modelį. Teigia, kad dirbusiems pensininkams kompensuota bus 2017 metais,

5. (5) Linas Linkevičius. Lankėsi JAV. Nemano, kad Lietuvos gali laukti tokia agresija kaip Ukrainos. Teigė, kad nuolaidžiavimas Rusijai primena Stokholmo sindromą. Teigė, kad Ukrainos parlamento rinkimai indikuoja atsisveikinimą su praeitimi. Lankėsi Azerbaidžane. Teigė, kad Gruziją neramina Rusijos teritorinės ambicijos dėl Abchazijos. Teigia, kad ES turi toliau bendradarbiauti su Armėnija. Teigia, kad nors Lietuva pasitiki NATO, bet reikia garantijų.

6. (6) Virginija Baltraitienė. Pasveikino policininkus. Lankėsi sodininkystės ir daržininkystės institute. Pripažino, kad ES nėra vieninga dėl nuostolių kompensavimo Baltijos šalių ūkininkams. Mano, kad ES turėtų padengti 75 procentus Lietuvos išlaidų kovoje su AKM, Pabrėžė pieno sektoriaus jautrumą. Teigė, kad turi matyti visumą, Pareikalavo atsakomybės iš NMA departamento direktoriaus, kuris įtariamas kyšininkavimu.

7. (2) Juozas Bernatonis. Teigia, kad svarbu stiprinti profsąjungas, Buvo susitikęs su Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininku ir Norvegijos ambasadoriumi. Apdovanojo Konstitucijos egzamino laureatus.

8. (4) Kęstutis Trečiokas. Lankėsi problematiškoje atliekų tvarkymo aikštelėje. Pritarė vilkų apsaugos planui. Pirmininkavo Telšių skyriaus TT konferencijai. Leis sumedžioti 33 vilkus. Teigia, kad skalūnų dujos nekelia pavojaus aplinkai.

9. (8) Evaldas Gustas, Pasirašė susitarimą su Europos kosmoso agentūra. Teigia, kad geri Druskininkų verslumo rodikliai lemia jų patrauklumą, tikisi, kad miestas nepraras pagreičio. Susitiko su miesto vadovais ir verslininkais. Pabrėžė ekonomikos diplomatų reikšmę didinant šalies konkurencingumą.

10. (14) Šarūnas Birutis. Ramina teatralus, kad jiems pavyks išsaugoti darbo vietas. Paaiškėjo, kad jis yra turtingiausias ministras, Varėnoje įteikė Dalios TamuLevičiūtės premiją, Teigia, kad Ukrainos palaikymas yra ir kova už Lietuvos laisvę, Siūlo sistemą, kuri pasunkintų kūrybinių darbuotojų kultūroje aprūpinimą.

11. (13) Dainius Pavalkis. Smerkia Lietuvos vaikų vežiojimą į rusiškas militaristines stovyklas, Dalyvavo Kūrybinių jungčių forume. Susitiko su rusakalbių mokyklų vadovais, Žada griežtesnę vadovėlių turinio priežiūrą, Teigia, kad Baltijos šalys turi glaudžiau bendradarbiauti mokslo srityje, Siūlo supolitintą mokyklų direktorių skyrimo tvarką.

12. (1) Rimantė Šalaševičiūtė. Patvirtino Černiausko atsistatydinimo prašymą. Žada beveik 100 milijonų eurų didesnį sveikatos draudimo fondą. Siūlo valstybines pensijas skirti ir daugiavaikiams tėčiams, Žada įteisinti 72 valandų tarpą pamąstymams dėl aborto, tačiau siūlo įteisinti medikamentinį abortą,

13. (7) Rimantas Sinkevičius. Teigia, kad Lietuvos ir ES tikslas - spartusis plačiajuostis internetas. Susitiko su Azerbaidžano kolega. Lankėsi Kazachstane, Independence sutiktuvėse, Pasirašė Rail Baltica steigimą. Pranešė, kad Vilniaus ir Kauno jungtis kainuos apie 850 mln EUR. Jo kraštietis, buvęs Jonavos vyriausias prokuroras sensacingai tapo Lietuvos transporto atašė Kinijoje.

14. (9) Dailis Barakauskas. Teigia, kad nesitrauks iš pareigų dėl įtarimų savo bendražygiams. Susitiko su Vokietijos ambasadore. Klaipėdoje įsteigė Viešojo Saugumo Tarnybos padalinį. Teigia, kad transporto priemonių išregistravimas neturėtų būti vykdomas aklai. 80 Verslo žinių respondentų mano, kad jis turėjo pasitraukti. Teigia, kad nauja sienos su Baltarusija stebėsenos sistema stiprina saugumą. Teigia, kad piliečiai iš policijos tikisi profesionalios pagalbos.

Geltonsnapis Facebook'e

Real prieš Liverpool ir Barceloną: kas buvo gerai ir kas buvo blogai?

Visi žino, kad man Barca yra Nr.1. Mažiau kas žino, bet Liverpool yra Nr.2 Po to, kas įvyko per penkias dienas, nelabai norisi kalbėti apie šių komandų žaidimą. Abiejų problemos tos pačios - trūko aštrumo ir bent jau Barcai - kovingumo. O šiandien apie Real, kuris sužaidė dvejas nuostabias rungtynes.

1. Benzema. Ar tikrai Real reikia Falcao, Aguero, ar dar kokio nors pasaulio stebuklo, su kuriais jie buvo siejami vasarą, kai yra Benzema. Jau pernai buvo aišku, kad jis puikiai tinka Acelotti komandai, o pastarosios dvejos rungtynės buvo tiesiog tobulos. Trys įvarčiai, puikus juodas darbas spaudžiant varžovus, didelis greitis ir mokėjimas būti ten kur reikia tada, kai to reikia.

2. CR07. Taip, tai buvo tokios rungtynės, kai CR07 turėjo nuolatinę priežiūrą ir mažiau šansų smūgiuoti į vartus. Bet jis įmušė du įvarčius ir vien savo buvimu aikštėje atrišdavo rankas tai talentingai kūrėjų komandai, kurią turi šalia savęs. Jo perdavimai greitose atakose yra kažkas iš kitos planetos.

3. James. Jeigu reiktų nuspręsti ar jis vertas tų beprotiškų pinigų pamačius tik šias dvejas rungtynes, visų atsakymas būtų taip. Jis nebuvo tas, kuris mušė įvarčius. Bet atliko du puikius rezultatyvius perdavimus, daug bėgo ir buvo tiesiog nepakartojamas greitose atakose.

4. Isco. Bale trauma Real buvo naudinga, nes neaišku, ar garsųjį valą Ancelotti būtų išdrįsęs sodinti ant suolo, o jo šio sezono pradžia nebuvo įkvepianti. Buvo monstras savo krašte, įnešė nemažą indėlį į gynybą ir buvo sunkiai sustabdomas. Rezultatyvių perdavimų neatliko, tačiau atliko daug šiaip įspūdingų perdavimų, kurie pradėdavo geras atakas.

5. Magentas. Real gynėjai tiesiog traukia smūgius. Tokią išvadą buvo galima padaryti po šių dviejų rungtynių. Jie ne visada spėdavo išmušti kamuolius, tobulai užsiimti pozicijas stabdydami varžovų atakas. Bet smūgio momentu galybę kartu jie savo klaidas taisė blokuodami smūgius ir mažindami darbo apimtis vartininkui.

Blogai:

1. Illaramendi. Atsižvelgiant į tai, kiek jis kainavo Real, per savo 14 minučių aikštėje turėjo padaryti daugiau. Klydo daugokai ir Real belieka viltis, kad žaisti be nominalių atraminių saugų pajėgs ir toliau.

2. Khedira. Gavo šiek tiek daugiau laiko, tačiau irgi per jį nepademonstravo nieko. Real problema gali tapti tai, kad tie 12-14, kurie gali žaisti tokį uraganinį futbolą viso sezono neištemps.

3. Nacho. Jo penkios minutės prieš Liverpool nuteikė neblogai, tačiau nepanašu, kad Real jis galėtų įsitvirtinti ilgam. Aišku, matote, kad kabinėjuosi prie atsarginių, nes nelabai yra prie ko daugiau prikibti.:)

4. Ramos. Prie jo kabinėtis tikrai galima. Nors šiaip jau su Suarez tvarkėsi visai gerai, bet jo kolegos darė mažiau klaidelių ir sugebėdavo daugiau duoti naudos puolime. Per standartus šį kartą sužibėjo Pepe, o ne Ramos.

5. Rotacija. Kaip jau rašiau, Real neturi užtektinai pajėgumų tokį gerą futbolą žaisti ilgai. Keitimai buvo atlikti tik tada, kada rungtynės iš esmės jau buvo nulemtos. Real stilius kainuoja daug pastangų - daug bėgiojimo gynyboje ir gero sprinto perėmus kamuolį. Nesakau, kad tokių atkarpų kaip ši daugiau nebus, bet viso sezono taip žaisti neįmanoma, kad ir kaip gražiai Real tai darytų.

Geltonsnapis Facebook'e

Apie rinkimus ir teistumus

Prieš rinkimus būna labai gera proga pamatyti, kokia kriminalizuota yra Lietuva. Kiekviena partija savo sąrašuose neišvengia eilučių, kurios rodo, kad sąraše yra teistų asmenų. Tačiau ši problema yra dvilypė.

Rašau galvodamas apie savivaldos rinkimus.

Viena vertus, Lietuvoje yra labai lengva tapti kriminaliniu nusikaltėliu, kai kurios ne vienoje šalyje užtrauktų civilinę atsakomybę, pas mus virsta teistumais.

Kita vertus, net tada, kai teistumas yra visiškai pelnytas, dažnai asmuo bando iš savęs padaryti didvyrį, svieto lygintoją, kuris kovo prieš neteisybę, o klanai su juo susidorojo.

Aišku, visada norisi tikėti, kad bausmė atlieka savo uždavinį, jog žmonės pasimoko iš savo klaidų ir jų nekartoja. Tačiau praktika rodo, kad dažniau jie būna teisti už gerus darbus.

Tačiau tos eilutės apie teistumą viską sulygina - informacija viešai prieinama ir demokratinėje visuomenėje negali uždrausti žmogui balsuoti už teistą asmenį.

Blogiau yra kitas dalykas.

Niekam nepaslaptis, kad teismų procesai Lietuvoje trunka labai ilgai. Įsivaizduokite eilinį, susipykusį su charizma, gūdaus rajono merą ar vicemerą, kurį STT išsivedė su antrankiais, nuvežė į garsųjį Šiaulių izoliatorių, paleido ir dabar jam reiks porą metų laukti, kol paaiškės teisybė, byla nukeliaus į aukščiausias instancijas ir bus priimtas galutinis sprendimas. Jis tikrai nenorės laukti kelių metų ir toliau darys viską, kad dalyvautų politiniame gyvenime.

Taip, rimta problema yra tai, kad jau ne kartą buvo garsiai išvežtų ir tyliai parvežtų, sistema dirbai netobulai ir užkliudo tuos, kurie yra niekuo dėti.

Tačiau yra viena labai paprasta ir saugi taktika. Tačiau skausminga. Tai nėra nekaltumo prezumpcija, kurios paprastai įsikimba tokie mūsų minėti tipiniai merai, vicemerai ar administracijos direktoriai. Greičiau priešingai. Vakarų pasaulyje įprasta, kad jeigu žmogus kelia įtarimų, jis traukiasi iš pareigų, ginasi teisme ir jeigu laimi, pagarba jam padidėja šimteriopai. Taip, skausminga, nes žiniasklaida nelaukia teismo sprendimo, o teisia iš karto. Sumažėja pajamos. Žvelgiant iš asmeninių pozicijų, jeigu esi rimtai prisidirbęs ir žinai, kad būsi nuskausmintas, logiška laikytis pareigų iki pabaigos, nes jeigu nemokėsi savęs pateikti kaip aukos, karjera žlugo.

Taigi, sprendimas labai paprastas - tie, kurie kelia įtarimų, atsitraukia, kol viskas išaiškėja. Ko reikia, kad tai taptų rutina Lietuvoje? Pirmiausia didesnio pasitikėjimo teismais, nes žmonės labai linkę kvestionuoti sprendimus, o teisėjai, kurie priima garsius ir populiarius sprendimus (pvz.: DP byla), kažkodėl sveikinami, lyg būtų turėję ne įvykdyti teisingumą, o pasirinkti arčiau širdies esančią grupuotę.

Kitas faktorius - žmonių sąmoningumas. Juk niekas nenorėtų turėti teisto verslo partnerio. O valstybė yra visų mūsų verslas ir investicija. Todėl turėtume savo pasirinkimais ją saugoti ir kovoti už švaresnę politiką.

Geltonsnapis Facebook'e

TS LKD kova dėl Vilniaus

Apie tiesioginių merų rinkimų trūkumus jau rašiau. Iki dabartinės reformos niekam negalėjo ateiti į galvą, kad partijos pradės kai kuriuos savo visai garsius narius, kurie dirbo Seime, kelti į merus. Aišku, kaip jau praėjusią savaitę rašiau, esminis dalykas yra Vilnius. Tada dar atrodė, kad kandidatu turėtų būti Adomėnas, nors situacija jau buvo miglota. Tačiau tai jau mažiausiai trečias žmogus, kuris atsisakė vesti konservatorius į priekį.

Vilniaus kontekste, konservatoriams ši reforma nenaudinga. Jie mieste labai populiari jėga ir neturėdami iš koto verčiančio charizmatinio lyderio, pagal senesnes taisykles visai pilnai galėjo pasodinti į mero postą kokį nors Alekną, Urbonavičių ar dar ką nors. Ne visada juk politinės „žvaigždės“ dirba geriau negu eiliniai nariai, kurių įdirbis ir patirtis nėra mažesnė.

Tačiau tiesioginiai rinkimai tiesiog vertė ieškoti savo žvaigždės, mažų mažiausiai kokio nors gerai žinomo partijos veido, geriausiai stipraus vienmandatininko, kuris yra įrodęs, kad gali kažką laimėti ne tik grynai po partijos skėčiu.

Pirmas pasirinkimas buvo Adomėnas. Nekomentuojant jo asmeninių savybių ir reputacijos, tik žinomumą visuomenėje ir tikėtiną populiarumą, iš esmės visai logiškas pasirinkimas. Nemažai daliai TS LKD elektorato tikrai nėra svarbu, ką partija siūlo ir ji balsuos už bet ką. Aišku, yra ir šioks toks Adomėno gerbėjų ratas, nes jis yra gana žinomas veikėjas soc. tinkluose, nors jo internetinė reputacija ir prastesnė negu Šimašiaus.

Tada galutinai buvo išspirta Dargužaitė, kuriai pavyko gana dramatiškai pavaizduoti savo kovą su Ūkio ministerijos biurokratija, kuri ją, jauną specialistę, išspyrė lauk. Viskas atrodė gražiai, pati Dargužaitė sėkmingai kūrėsi kankinės reputaciją, tačiau pati ją savo kai kuriais neapgalvotais pasisakymais pradėjo gadinti.

Tada taikiklyje atsidūrė Šimonytė. Vėlgi, patys bandymai nėra blogi - mažai partijų Lietuvokje galėtų kelti panašaus kalibro kandidatus. Tačiau Šimonytė atsisakė, o tai reiškia, kad partija prarado daug laiko.

Visą šitą išganytojų paieškos laikotarpį Adomėnas demonstravo gana stoišką poziciją, bent jau kažkokių viešų santykių aiškinimųsi dėl to, kad partija kaitalioja savo sprendimus, nebuvo. Bet paskui prasidėjo savo kojų persišovimai, kai jis buvo sutriuškintas laidoje Dėmesio cente, o savo klajonę pabaigė su tuo pačiu bloguoju Zuoku prie kavos diskutavo apie Vilniaus finansines problemas.

Gal ir gerai, kad Adomėnas pats pasitraukė iš kovos, nes dabar net dalis lojaliausių TS LKD pagalvotų prieš dėdami kryžiuką ties jo pavarde. Tačiau partija prarado labai daug laiko.

Iš naujojo šešetuko - Majauskas, jau paskelbė, kad neketina gelbėti TS LKD kailio Vilniuje. Mažai tikėtinos ir Kasčiūno bei Benkunsko kandidatūros, nors Benkunskas gal rodo ir daugiausiai energijos, nes šie politikai neturi didelės patirties.

Lieka trijulė Seimo narių - Šedbaras, Anušauskas ir Saudargas. Jeigu toliau sprendžiant atmetimo būdu, galbūt mažiau šansų turi Šedbaras, nes į Seimą pakliuvo pagal sąrašą, o ne išsikovojo vietą kaip asmenybė.

Tačiau konkretaus kandidato populiarumą Vilniuje nustatyti labai sunku. Tarkim 2012 metais Anušauskas savo vienmandatėje apygardoje Senamiestyje antrame ture surinko virš 6000 balsų, o Saudargo surinktų balsų skaičius buvo penkiaženklis. Tačiau jo varžovas buvo LLRA kandidatas, o Anušauskas kovėsi su Auštrevičiumi. Be to, gavo daugiau pirmumo balsų.

Taigi, TS LKD laukia sunkus sprendimas ir mažai laiko nuosekliam darbui. Tačiau tai nereiškia, kad partijos laukia fiasko. Nors kol kas sunku įsivaizduoti, kad vėlai startavę gali laimėti mero rinkimus, bet neabejoju, jog mandatų iškovos daug.

Geltonsnapis Facebook'e

Vilniaus mero rinkimai - ko tikėtis?

Tiesioginiai merų rinkimai, su visa savo galybe ydų, kurias jau esu aptaręs (ir su beveik 100 procentų garantija, kad ši labai netobula sistema 2019 metais bus kitokia) atneša ir gerų naujienų. Savivaldos rinkimams bus suteiktas didesnis svoris, nes lietuviai už žmones mėgsta balsuoti labiau negu partijas. Aišku, gal sėdint Vilniuje nelabai įdomu, kas bus Rietavo ar Lazdijų meras, bet nacionalinio masto intrigų bus. Viena iš jų - mūšis dėl Vilniaus. Šiandien - galimi ir esami jo dalyviai ir pirmosios prognozės.

Dešinė

Mantas Adomėnas TS-LKD

Kaip ir daugelyje rinkimų, kuriuose svarbios asmenybės, matomas partijos nenoras ar nesugebėjimas rasti žmogaus, kurį būtų galima kelti ramia širdimi žinant, kad jo rezultatas gėdos nepadarys. Misija Dargužaitė ir Misija Šimonytė nepavyko. O šiai dienai sunku pasakyti, kas bus tas laimingasis arba nelaimingasis, kuriam teks ši garbė, o nepavykus pasiekti gero rezultato - gėda. Apsistokime ties gana realia pirmine kandidatūra - Manto Adomėno. Kaip ir kai kurie politikai, minimi tarp kandidatų, yra Seimo narys ne pirmą kadenciją, patirties ir žinomumo yra. Yra ir dalis TS-LKD rinkėjų, kurie ištikimai balsuos už bet kurį žmogų, kurį kels partija. Yra ir grupelė vadinamojo internetų elito, kuriai jis šalia Remigijaus Šimašiaus turbūt bus vieninteliai, „už kuriuos įmanoma balsuoti“. Bet įtariu, kad tokio elito favoritas visgi būtų Šimašius. Ir dar yra grupė TS-LKD elektorato, kurie gyvenime už Adomėną nebalsuotų dėl kai kurių jo asmeninių savybių. Save priskirčiau prie pastarųjų. Ir kadangi centro dešinė turi Šimašių, nematyčiau didelių galimybių patekti į antrą turą.

Remigijus Šimašius LRLS

Stipriausia figūra centro dešinėje. Ir nors dalis TS-LKD elektoratu yra iš principo antiliberalūs, tie, kurie nemėgsta Adomėno, savo balsus turėtų atiduoti Šimašiui. Savivalda nėra ta sritis, kurioje žmonės prieš atiduodami balsą galvoja apie gėjų santuokas ar abortus. Galvojama daugiau piniginėmis ir ūkinėmis kategorijomis. Na, kalbant apie Adomėną, jis iš principo nepanašus į ūkininką, kaip turbūt 99 procentai filosofų. Šimašius irgi nelabai, bet vykdomojoje valdžioje tvarkėsi neblogai, visuomenėje yra pakankamai gerbiamas ir neprisidirbęs, kad  galėtų pasiekti antrą turą. Ir be abejo - internetų favoritas.

Naglis Puteikis

Renkasi tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Įsivaizduočiau jį kaip konkurentą Paksui, kuris gali gal ir būti naudingas kitiems dešiniesiems, nes dar kartu truputį atiminėtų balsus ir iš kairės. Šimašiui turbūt pavojingas mažiausiai, šiek tiek Adomėnui. Daugiau negu 6 procentų, gautų Vilniuje prezidento rinkimuose negautų.

Kairė

Artūras Zuokas LLS

Zuoką galimą dėlioti kur nori, tinka visur. Kad jo partija iškovos daug mandatų, netikiu. Bet kadangi kairėje apart Pakso nesimato daugiau solidžių kandidatų, ne vienas kairiųjų rinkėjas turbūt galėtų ramiai pasirinkti vis dar jauną ir gražų Zuoką, kuris aišku, kaip visada prieš rinkimus, pateiks naujų idėjų pluoštą. Tai iš principo nėra blogai, dalis tų idėjų puikios, bet Zuokas visada sustreikuoja, jeigu reikia viską padaryti tvarkingai ir iki galo. Jis tikrai nėra ūkinio tipo politikas, nors ir amžinas Vilniaus meras. Manau, kad į antrą turą pateks, nes kairėje didelių alternatyvų nėra, o kad dvi dešiniosios partijos padarytų visas kairiąsias, netikiu.

Gintaras Paluckas LSDP

Nėra blogiausia, ką gali pasiūlyti LSDP. Bet nėra gerai žinomas, turėjo problemų su teisėsauga. O LSDP rinkėjai jau ne kartą įrodė, kad ne visada remia tuos žmones, kuriuos kelia partija. Jeigu kandidatuos dar ir Paksas, bus toli nuo lyderių ir greičiausiai surinks gerokai mažiau balsų, negu jo partija.

Jonas Pinskus DP

Neįkvepiantis politikas, neįkvepiantys ir partijos reitingai. Bus vienas autsaiderių ir gelbės tik iki grabo ištikimi DP rinkėjai, kurių dalis tikrai paremtų ir Paksą.

Rolandas Paksas TT

Nors Rolio, kaip didžiausio Lietuvos kankinio nuo šv. Brunono laikų mitas išsikvepia, prielaidos naujam skrydžiui yra. TT reitingai nacionaliniu mastu labai neblogi, pagrindiniai tiesioginiai konkurentai Pinskus ir Paluckas yra gana blankūs ir bent jau dalis DP fanų jį paremtų. Labai didelė problemą Paksui galėtų tapti Puteikis, jeigu jis nuspręstu pasirinkti Vilnių ir surinktų savo prezidentinius 6 procentus. Jeigu ne - bus labai rimtas konkurentas Zuokui.

Valdemaras Tomaševkis/Renata Cytacka LLRA

LLRA rinkėjai gana lojalūs, tai didelis pliusas bet kuriam LLRA. Bet nesu tikras, kiek tai paveiktų balsus už asmenybes. Čia nėra Vilniaus rajonas ar Šalčininkai, kur galima taikyti įvairias patronažo technikas. Kad Cytacka gali įkvėpti tik kraštutinius lietuvofobus, esu tikras, tokiu atveju, nemažai lenkų turėtų pasirinkti Paksą arba Zuoką. Tomaševskis galėtų patekti į antrą turą ir ten būti sutriuškintas.

Nepartiniai ir neaiškūs

Milda Dargužaitė

Pradėjo gražiai, kaip gera, graži, jauna ir teisinga, atsiribojanti nuo partijų. Lyg kalbino ją konservatoriai užkariauti Vilnių, paskui kažkas net apie socdemus prabilo. Bet ji neišnaudojo savo neblogų startinių pozicijų ir jau dabar ją pradėjo visi užmiršti. Nemanau, kad turi šansų. 

Antras turas

Mano spėjimas būtų Šimašius prieš Zuoką, jeigu dalyvauja Puteikis.

Arba Šimašius prieš Paksą, jeigu Puteikis nedalyvauja.

Manau, kad dešinieji šiuose rinkimuose daugiau vienysis aplink Šimašių, nebent kažką sensacingo išmestų TS LKD.

Kairiųjų stovyklos čempionas mažiau nuspėjamas, o tai gali stiprinti ir Tomaševskio šansus.

Antro turo neprognozuočiau, nes jau ten visa kova prasidės iš naujo.

Tik manau, kad dešinieji turėtų statyti už Tomaševskį pirmame ture, nes jeigu jis bus antrame, jame jau intrigos nebus.

Laukia dar 4 mėnesių įdomybių :)

Geltonsnapis Facebook'e

Lietuva prieš Estiją ir Slovėniją: kas buvo gerai, o kas blogai?

Trys iš šešių. Gal ir nėra taip blogai, bet galėjo būti 6 iš 6, nes slovėnai stebuklų nerodė, juos rodė mūsų gynėjai. Įspūdžiai tokie.

Gerai:

1. Matulevičius. Galima tik spėlioti, kaip Lietuva būtų žaidusi su Spalviu, bet Matulevičius buvo labai geras šioje serijoje. Nors Lietuva itin daug kūrė atskirų žaidėjų individualiu meistriškumu, o ne komandiniais veiksmais, o tai neigiamai veikia puolėjus, kurie, kaip Matulevičius yra gana stipriai priklausomi nuo komandos draugų, tačiau jis buvo labai kovingas. Sukūrė įvartį Mikoliūnui tiesiog iš nieko ir buvo arti to rungtynėse su slovėnais.

2. Mikoliūnas. Jeigu Beniušis yra blogoji pseudo tendencijos, kurią LFF vadovai ir treneris vadina komandos jauninimu išimtis, tai Mikoliūnas yra geroji. Rungtynėse su estais pagyvino žaidimą ir tapo didvyriu įmušęs įvartį.

3. Novikovas. Gana įspūdingų momentų buvo daug ir estų gynėjai ne kartą atrodė beviltiškai prastai, bet kadangi gynybą sudarydavo keli ešalonai, jie iš esmės neleido susikurti idealių progų. Bet vis tiek buvo gražu žiūrėti į techniško ir greito Novikovo žaidimą. Nors įvartis tik vienas, bet dėl jo veiksmų buvo labai įdomu stebėti Lietuvos puolimą.

4. Arlauskis. Daug darbo neturėjo, bet kai reikėjo - buvo tiesiog puikus. Su slovėnais rungtynių pabaigoje išgelbėjo mus nuo sutriuškinimo.

5. Puolimas. Gal ir kvaila girti už puolimą, kai įmuštas tik vienas įvartis, bet reikia pripažinti, kad puolime stebėti mūsų komandą įdomu. Mažiau beprasmiškų ir beviltiškų perdavimų (nors vis dar užtektinai), nors aštrumo nedaug, bet lietuviškais mastais - smūgių į vartus išties nemažai. Daugėja atakų, kurios nors logišką pabaigą - smūgį į vartus turi. Liubinsko laikais, kuriuos turbūt vertiname kaip gerus, puolimas atrodydavo gerokai skurdžiau. Dabar visai padorus vaizdas.

Blogai:

1. Chvedukas. Nulinis pasirodymas vakar, blogesnėse iš dviejų mūsų rungtynių. Neįnešė nieko konstruktyvesnio, tik palietė kamuolį, kurio liesti būtinybės nebuvo ir padarė puikią paslaugą slovėnams, kuriems tai buvo vienintelis rimtesnis gynybos subyrėjimas.

2. Vičius. Prieš estus dar atrodė visai neblogai, nors daugiau nieko be gynybinių funkcijų neatliko. Vakar buvo itin silpnas pasirodymas, aišku, į ritmą įsilieti sutrukdė ir tai, jog keitimas buvo neplanuotas. Bet kai jis buvo atliktas, atraminių saugų pora tapo žymiai lengviau įveikiamu barjeru varžovams.

3. Freidgeimas. Būtų sveikas Žaliūkas, jo starto sudėtyje nebūtų. Vakar klydo per daug ir labai svarbiuose momentuose.

4. Vaitkūnas. Dar vienas žaidėjas, kuris nelabai norės prisiminti rungtynes. Nors buvo ir keli epizodai, kai sėkmingai tvarkėsi, bet kartais su kitais gynėjais itin avantiūriškai elgėsi su kamuoliu prie savo vartų.

5. Gynyba. Kai kurie mūsų gynėjai elgėsi taip, lyg žaistų Barcelonoje - trumpi perdavimai atliekami net tokiose situacijose, kuriose jie gali sukelti širdies ritmo sutrikimus sirgaliams. Bet dar blogiau buvo tai, kad abu įvarčiai krito po milžiniškų gynėjų klaidų. Ir vertinant visą rungtynių kontekstą jų tikrai galėjo nebūti. Prieš slovėnus bent 80 minučių žaidėme gerai, o jie patys atrodė blankokai ir stebuklų nerodė. Bet rungtynės pralaimėtos per 4 minutes.

Geltonsnapis Facebook'e

Apie lietuvišką informacinį karą

Lietuva kariauja informacinį karą su Rusija. Tai jau praktiškai kasdienybė. O karas visada yra ta sritis, kai vieni tyliai sėdi sau po šluota, kad jiems nekliūtų, kiti stengiasi būti didvyriais.

Stengiasi ir Prezidentė, todėl pasiūlė įvesti apribojimą kabelinei ir palydovinei televizijai, jog ne daugiau negu 10 procentų pagrindinio tinklelio būtų ne ES kalbomis.

Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti teisingai ir gražiai. Ne viename iš tų kanalų, kurie prieinami lietuviams, kiekviena pasitaikiusia proga skleidžiama neigiama ir neteisinga informacija apie Lietuvą, o ką jau kalbėti apie proputinišką įvykių Rusijoje versiją. Labai negražu, negerai ir tikrai pavojinga.

Bet neveiksminga Lietuvoje. Apklausos rodo, kad tik 6 procentai lietuvių pasitiki Rusijos naujienų laidų informacija. Neabejoju, kad garsiųjų propagandinių kanalų žiūrimumas Lietuvoje yra mikroskopinis visose grupėse gyventojų, išskyrus tautines mažumas. O išmušti rusui jo Tėvynės meilės nepadės jokie įstatymai. Tačiau kiek teko girdėti pačių tautinių mažumų atstovų pasisakymų, nemenka jų dalis dėl Ukrainos įvykių ir iš rusiškų kanalų sklindančios dezinformacijos jų tiesiog nebežiūri. Žmonės nėra kvaili, nėra kvailos ir tautinės mažumos. Gyvename tokioje visuomenėje, kuri įpratusi, kad jai yra meluojama ir jeigu vienas ar kitas politikas kažką pasakė, dar nebūtinai tai yra tiesa. Žiniasklaida pasitiki 38 procentai gyventojų - nieko įspūdingo. Lietuvis nėra toks kvailas, kaip atrodo kai kuriems mūsų politikams ir esu 100 procentų įsitikinęs, kad absoliučiai vyraujanti pozicija Ukrainos klausimais mūsų šalyje yra vakarietiška. Tą rodo ir visai nemaža galybė įvairių akcijų, skirtų įvairiais būdais remti Ukrainą, kuriose aktyviai dalyvaujama ir dažniausiai tai nėra iš viršaus nuleistos politikų idėjos. Būti Putino versijos šalininku - visiškas nuokrypis.

Galiausiai, neabejoju, kad pagrindinis propagandos objektas yra savi gyventojai, o ne lietuviai. Žinutės orientuotas į savą auditoriją, kad parodytų, kaip Lietuvoje blogai rusakalbiams, kokie mes fašistai. Ir aišku, kiaurą parą skleisti putinišką Rusijos įvykių versiją. Tai yra labai negeras ir pavojingas reiškinys, bet šiuo atveju Lietuva veikti Rusijos piliečių Rusijoje nuotaikas gali labai sunkiai.

Dar blogiau yra su Vakarų Europa. Na, jie tikrai mato dar mažiau rusiškų kanalų, mažiau kas moka rusų kalbą. Bet jie pamiršę, kas yra propaganda. Neįpratę prie to, kad aukšto lygio politikai gali taip įžūliai meluoti ir tokiais mastais apgaudinėti savo tautą. Ką jau kalbėti apie eilinius gyventojus, jeigu dauguma politikų nesupranta situacijos rimtumo ir pavojaus. O kritinėmis akimirkomis viešoji nuomonė yra ekstremaliai svarbi. Niekas nenori prarasti savo valdžios, o jeigu ginant Estiją Narvoje žūtų Prancūzijos kariai, kokia būtų tautos reakcija per kitus rinkimus? Kai veiksmas vyksta už kelių tūkstančių kilometrų, vakarai gali sau leisti skaičiuoti, apsimoka ar ne? Laimei, yra NATO 5 straipsnis, kas turėtų sugriauti šitą liūdną, tikėkimės iš fantastikos srities, epizodą.

Informacinis karas vyksta, bet mes mojuojame kardais toli nuo jo epicentro. Ir kaip pasakė Remigijus Šimašius, kas gali būti tikras, kad priėmus tokias pataisas, tinklelyje išliks geresni kanalai.

Geltonsnapis Facebook'e

Rugsėjo mėnesio žmogus - Barackas Obama

Rugsėjis pasaulio politikoje buvo kupinas įvykių, todėl visko į penketuką sutalpinti nepavyko.

1. Barack Obama.

Pradeda naują karą prieš Islamo valstybę. Pradžioje aišku viskas gana atsargiai, nes JAV pavargo nuo Irako ir Afganistano, tačiau labai realu, kad teks imtis ir sausumos operacijų. Kol kas ten veikia kurdai. Karas įdomus daugeliu dalykų - Sirija iš priešų tapo kone draugais, pritaria smūgiams, nes patys nesusitvarko. Netgi Hassan Rouhani, nors skirtingos prioemonės jo pasisakymus vertina skirtingai, reiškia didelį susirūpinimą, o pagal kai kuriuos šaltinius netgi ragina imtis platesnių priemonų. Varžovas rimtas - jo kovotojai gerai apmokami ir neprimena skurdžių talibų, kuruie ir tai sukėlė daug problemų. Taikos prezidentas JAV įviliojo į naują karą.

2. Ewa Kopacz. Tusk ir Sikorski era Lenkijos politikoje lėmė tai, kad ši šalis nepastebimai tapo viena didesnių galių ES, nesvarbu, kad dažnai kai kuriais klausimais ir kone vieniša kovotoja. Tačiau tai, kas bus Lenkijos premjeras, labai svarbu. Kopacz vertinama kaip pragmatiškesnė politikė ir jau dabar pastebimas šioks toks bent jau retorikos Rusijos atžvilgiu švelnėjimas. Kiek keisis Lenkijos kursas, lieka atviras klausimas. Užsienio politikoje sunku tikėtis Sikorski lygio išlaikymo, nes jo įpėdinis anot žiniasklaidos užsienio kalbomis nekalba.

3. Vladimir Putin. Paliaubos buvo sudarytos pagal jo scenraijų ir po truputį turėtų imtis formuotis nauja Padniestrė ar Abhazija. Dar vienas nedidelis maloniai įšaldytas konfliktas, kurie taip patinka Rusijos lyderiui. Tokios Ukrainos ES ir NATO nelauks.

4. David Cameron. Žaidė su ugnimi, bet laimėjo. Dar vasaros viduryje nekėlė abejonių tai, ar Škotija liks Britanijos sudėtyje. Tačiau ramybė buvo apgaulinga, nes aktyvios probritiškos kampanijos nacionaliniu lygmeniu labai trūko. Viskas atrodė savaime suprantama ir D. Cameron galėjo savo nagus nusvilti labai rimtai. Gal paskutinės minutės atsibudimas, gal ir kiti veiksniai lėmė, kad Škotija liko. Tai riebus pliusas Cameron - jis parodė savo demokratiškumą ir laimėjo. Įdomybės nesibaigė, nes apie savo parlamentą ėmė kalbėti anglai ir Britanija turbūt taps dar labiau federalizuota.

5. Ashraf Ghani. Po muilo operos tapo Afganistano prezidentu, nes JAV tarpininkaujant pavyko pasiekti kompromisą, o jo varžovas tapo premjeru, su kuriuo ir teks dalintis valdžia. Gerai yra bent du dalykai - valdžia perduota demokratiškai ir JAV pajėgos galės dar kurį laiką pasilikti šalyje, nebus leista nugrimzti į suirutę.

Blogas Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Rugsėjis

Prabėgo mėnuo, per kurį reitingas įgijo daugiau solidumo, nes pirmieji išsišokėliai nusodinti ir dabar, kai visose lygose žaidimas gerokai įsibėgėjo, vaizdas artimesnis realybei.

EPL vertinant reitingo istoriją yra istorinėse žemumose – 4 klubai tarp 20 geriausiųjų. Iš šio tarp pasitraukė Swansea, Aston Villa, Liverpool ir Spurs. Pirmiesiems trūko nedaug, kiti nukrito gerokai žemiau. Išlikusiųjų būrį papildė Southampton. Chelsea ir Man. City po poziciją prarado, Arsenal pasilypėjo 4 vietomis aukščiau. 

Valencia ir Barcelona (foto - Neymar)lipo į viršų, katalonai netgi iki pačios viršūnės. Celta kelias pozicijas prarado. TOP 20 papildę Madrido superklubai įsitvirtino pirmame dešimtuke. 

Vokiečiai išsaugojo tą patį komandų skaičių, bet klubai kiti. Liko tik Hoffenheim, kuris prarado 5 pozicijas. Į pirmą penketuką iškilo Bayern, antrame dešimtuke yra ir Mgladbach su Mainz. Bayer nukrito iki 27 vietos, o naujokai Paderborn ir Koln net už pirmo keturiasdešimtuko ribų. Lietuviškasis Hannover nukrito keturiomis vietomis žemyn į 35 vietą. 

Praėjusį kartą nebuvo Italijos klubų, nes ten buvo sužaistas vos vienas susitikimas, todėl konkuruoti su kitais šansų nebuvo. Dabar Juventus ir Roma yra pirmame dešimtuke, antrame – Sampdoria ir Udinese. 

Ligue1 situacija priešinga – prieš mėnesį jie buvo sužaidę daugiausiai rungtynių ir todėl turėjo net 6 klubus. Dabar liko tik trys – į viršų kilęs Marseille ir  pozicijas praradę Bordeaux bei PSG. Lille liko visai prie pat 20-uko ribos, o Rennes ir Lorient kritimai skaudesni. 

Mėnesio šaunuoliai

Real Madrid

Prieš mėnesį Real buvo 10-ti su nuliniu įvarčių santykiu. Bet rugsėjis buvo puikus. Nors pralaimėtas Madrido derbis, bet iškovota pergalė prieš Villarreal, sutraiškyti Deportivo ir Elche klubai. +5 vietos Primeroje ir +45 reitinge. 

Mėnesio nevykėliai

Lorient

0 įvarčių per rugsėjį, praleisti 8. Juos sutriuškino Lyon, solidžiai įveikė autsaideris Evian, Montpellier ir Reims pergalės kuklesnės. Tačiau vis tiek mėnuo siaubingas. Buvo be taško Čempionų lygos zonoje, dabar turi tiek pat taškų kaip 18 ir 19 komandos. -11 vietų Ligue1 ir -62 reitinge.

Reitingas:

1.       (3) FC Barcelona 56,6 tšk.

2.       (1) Chelsea 54,6 tšk.

3.       (5) Valencia 43,3 tšk.

4.       (46) Juventus 40 tšk.

5.       (30) Bayern 39,3 tšk.

6.       (51) Real Madrid 38 tšk.

7.       (23) Southampton 37,3 tšk.

8.       (36) AS Roma 36,8 tšk.

9.       (29) Atletico 35,3 tšk.

10.   (18) Marseille 34 tšk.

11.   (10) Man. City 30,6 tšk.

12.   (49) Mgladbach 30 tųk.

13.   (17) Arsenal 29,3 tšk.

14.   (8) PSG 28 tšk.

15.   (11) Celta 28 tšk.

16.   (57) Sampdoria 27,2 tšk.

17.   (12) Hoffenheim 26,6 tšk.

18.   (48) Mainz 26,6 tšk.

19.   (7) Bordeaux 26 tšk.

20.   (37) Udinese 25,6 tšk.

...

35. (31) Hannover 12,5 tšk.

...

82. (20) Lorient -2 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e 

UEFA Čempionų lyga. Man. City - Roma 1:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Aguero.

Labai daug dirbo ir stengėsi, buvo labai geras, bet Romos gynėjai vis pasipainiodavo vietoje ir laiku. Tačiau vis tiek buvo milžiniškas galvos skausmas. Išprovokavo baudinį, kurį pats ir realizavo.

2. Totti. Legenda. Aišku, greičiai ir ištvermė nebe tie, bet dabartinei Romai to ir nereikia. Vakar pademonstravo nuostabų aikštės matymą, ryžtą kiekvienoje situacijoje kovoti iki galo ir techniką. Įvartis - ne tik rekordinis, bet ir nuostabiai gražus.

3. Silva. Puikios rungtynės. Tik jis su Fernandinho iš saugų vaisingai darbavosi kuriant atakas iš starto vienuolikės saugų. Pademonstravo nuostabų aikštės matymą, kai kurie perdavimai buvo kaip iš kitos planetos.

4. Pjanič. Išskyrus vieną epizodą, šaudė pro šalį, bet ne tai buvo svarbiausia. Sukūrė nemažai pavojingų progų komandos draugams ir buvo tas žmogus, kuris labai sėkmingai dirigavo visai aikštės vidurio kariuomenei.

5. Amžius. Maicon ir Cole ne jaunuoliai, bet bėgiojo kaip jaunystėje. Keita kietai atžaidė gynyboje ir klaidų nedarė. Totti žaidė fantastiškai. Lampard stipriai pagyvino žaidimą. Koks skirtumas kiek jiems metų? Lampard jau nubaudė Chelsea ir įrodė, kad ne amžius yra svarbiausia. Kai kitiems teks žaisti prieš tuos, kurie juos anksčiau laiko nurašė, jie irgi gali pateikti nemalonių staigmenų.

Geltonsnapis Facebook'e