2014 m. spalio 13 d., pirmadienis

Lietuva prieš Estiją ir Slovėniją: kas buvo gerai, o kas blogai?

Trys iš šešių. Gal ir nėra taip blogai, bet galėjo būti 6 iš 6, nes slovėnai stebuklų nerodė, juos rodė mūsų gynėjai. Įspūdžiai tokie.

Gerai:

1. Matulevičius. Galima tik spėlioti, kaip Lietuva būtų žaidusi su Spalviu, bet Matulevičius buvo labai geras šioje serijoje. Nors Lietuva itin daug kūrė atskirų žaidėjų individualiu meistriškumu, o ne komandiniais veiksmais, o tai neigiamai veikia puolėjus, kurie, kaip Matulevičius yra gana stipriai priklausomi nuo komandos draugų, tačiau jis buvo labai kovingas. Sukūrė įvartį Mikoliūnui tiesiog iš nieko ir buvo arti to rungtynėse su slovėnais.

2. Mikoliūnas. Jeigu Beniušis yra blogoji pseudo tendencijos, kurią LFF vadovai ir treneris vadina komandos jauninimu išimtis, tai Mikoliūnas yra geroji. Rungtynėse su estais pagyvino žaidimą ir tapo didvyriu įmušęs įvartį.

3. Novikovas. Gana įspūdingų momentų buvo daug ir estų gynėjai ne kartą atrodė beviltiškai prastai, bet kadangi gynybą sudarydavo keli ešalonai, jie iš esmės neleido susikurti idealių progų. Bet vis tiek buvo gražu žiūrėti į techniško ir greito Novikovo žaidimą. Nors įvartis tik vienas, bet dėl jo veiksmų buvo labai įdomu stebėti Lietuvos puolimą.

4. Arlauskis. Daug darbo neturėjo, bet kai reikėjo - buvo tiesiog puikus. Su slovėnais rungtynių pabaigoje išgelbėjo mus nuo sutriuškinimo.

5. Puolimas. Gal ir kvaila girti už puolimą, kai įmuštas tik vienas įvartis, bet reikia pripažinti, kad puolime stebėti mūsų komandą įdomu. Mažiau beprasmiškų ir beviltiškų perdavimų (nors vis dar užtektinai), nors aštrumo nedaug, bet lietuviškais mastais - smūgių į vartus išties nemažai. Daugėja atakų, kurios nors logišką pabaigą - smūgį į vartus turi. Liubinsko laikais, kuriuos turbūt vertiname kaip gerus, puolimas atrodydavo gerokai skurdžiau. Dabar visai padorus vaizdas.

Blogai:

1. Chvedukas. Nulinis pasirodymas vakar, blogesnėse iš dviejų mūsų rungtynių. Neįnešė nieko konstruktyvesnio, tik palietė kamuolį, kurio liesti būtinybės nebuvo ir padarė puikią paslaugą slovėnams, kuriems tai buvo vienintelis rimtesnis gynybos subyrėjimas.

2. Vičius. Prieš estus dar atrodė visai neblogai, nors daugiau nieko be gynybinių funkcijų neatliko. Vakar buvo itin silpnas pasirodymas, aišku, į ritmą įsilieti sutrukdė ir tai, jog keitimas buvo neplanuotas. Bet kai jis buvo atliktas, atraminių saugų pora tapo žymiai lengviau įveikiamu barjeru varžovams.

3. Freidgeimas. Būtų sveikas Žaliūkas, jo starto sudėtyje nebūtų. Vakar klydo per daug ir labai svarbiuose momentuose.

4. Vaitkūnas. Dar vienas žaidėjas, kuris nelabai norės prisiminti rungtynes. Nors buvo ir keli epizodai, kai sėkmingai tvarkėsi, bet kartais su kitais gynėjais itin avantiūriškai elgėsi su kamuoliu prie savo vartų.

5. Gynyba. Kai kurie mūsų gynėjai elgėsi taip, lyg žaistų Barcelonoje - trumpi perdavimai atliekami net tokiose situacijose, kuriose jie gali sukelti širdies ritmo sutrikimus sirgaliams. Bet dar blogiau buvo tai, kad abu įvarčiai krito po milžiniškų gynėjų klaidų. Ir vertinant visą rungtynių kontekstą jų tikrai galėjo nebūti. Prieš slovėnus bent 80 minučių žaidėme gerai, o jie patys atrodė blankokai ir stebuklų nerodė. Bet rungtynės pralaimėtos per 4 minutes.

Geltonsnapis Facebook'e

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą