2014 m. spalio 22 d., trečiadienis

Apie rinkimus ir teistumus

Prieš rinkimus būna labai gera proga pamatyti, kokia kriminalizuota yra Lietuva. Kiekviena partija savo sąrašuose neišvengia eilučių, kurios rodo, kad sąraše yra teistų asmenų. Tačiau ši problema yra dvilypė.



Rašau galvodamas apie savivaldos rinkimus.

Viena vertus, Lietuvoje yra labai lengva tapti kriminaliniu nusikaltėliu, kai kurios ne vienoje šalyje užtrauktų civilinę atsakomybę, pas mus virsta teistumais.

Kita vertus, net tada, kai teistumas yra visiškai pelnytas, dažnai asmuo bando iš savęs padaryti didvyrį, svieto lygintoją, kuris kovo prieš neteisybę, o klanai su juo susidorojo.

Aišku, visada norisi tikėti, kad bausmė atlieka savo uždavinį, jog žmonės pasimoko iš savo klaidų ir jų nekartoja. Tačiau praktika rodo, kad dažniau jie būna teisti už gerus darbus.

Tačiau tos eilutės apie teistumą viską sulygina - informacija viešai prieinama ir demokratinėje visuomenėje negali uždrausti žmogui balsuoti už teistą asmenį.

Blogiau yra kitas dalykas.

Niekam nepaslaptis, kad teismų procesai Lietuvoje trunka labai ilgai. Įsivaizduokite eilinį, susipykusį su charizma, gūdaus rajono merą ar vicemerą, kurį STT išsivedė su antrankiais, nuvežė į garsųjį Šiaulių izoliatorių, paleido ir dabar jam reiks porą metų laukti, kol paaiškės teisybė, byla nukeliaus į aukščiausias instancijas ir bus priimtas galutinis sprendimas. Jis tikrai nenorės laukti kelių metų ir toliau darys viską, kad dalyvautų politiniame gyvenime.

Taip, rimta problema yra tai, kad jau ne kartą buvo garsiai išvežtų ir tyliai parvežtų, sistema dirbai netobulai ir užkliudo tuos, kurie yra niekuo dėti.

Tačiau yra viena labai paprasta ir saugi taktika. Tačiau skausminga. Tai nėra nekaltumo prezumpcija, kurios paprastai įsikimba tokie mūsų minėti tipiniai merai, vicemerai ar administracijos direktoriai. Greičiau priešingai. Vakarų pasaulyje įprasta, kad jeigu žmogus kelia įtarimų, jis traukiasi iš pareigų, ginasi teisme ir jeigu laimi, pagarba jam padidėja šimteriopai. Taip, skausminga, nes žiniasklaida nelaukia teismo sprendimo, o teisia iš karto. Sumažėja pajamos. Žvelgiant iš asmeninių pozicijų, jeigu esi rimtai prisidirbęs ir žinai, kad būsi nuskausmintas, logiška laikytis pareigų iki pabaigos, nes jeigu nemokėsi savęs pateikti kaip aukos, karjera žlugo.

Taigi, sprendimas labai paprastas - tie, kurie kelia įtarimų, atsitraukia, kol viskas išaiškėja. Ko reikia, kad tai taptų rutina Lietuvoje? Pirmiausia didesnio pasitikėjimo teismais, nes žmonės labai linkę kvestionuoti sprendimus, o teisėjai, kurie priima garsius ir populiarius sprendimus (pvz.: DP byla), kažkodėl sveikinami, lyg būtų turėję ne įvykdyti teisingumą, o pasirinkti arčiau širdies esančią grupuotę.

Kitas faktorius - žmonių sąmoningumas. Juk niekas nenorėtų turėti teisto verslo partnerio. O valstybė yra visų mūsų verslas ir investicija. Todėl turėtume savo pasirinkimais ją saugoti ir kovoti už švaresnę politiką.

Geltonsnapis Facebook'e

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą