1. Barack Obama.
Pradeda naują karą prieš Islamo valstybę. Pradžioje aišku viskas gana atsargiai, nes JAV pavargo nuo Irako ir Afganistano, tačiau labai realu, kad teks imtis ir sausumos operacijų. Kol kas ten veikia kurdai. Karas įdomus daugeliu dalykų - Sirija iš priešų tapo kone draugais, pritaria smūgiams, nes patys nesusitvarko. Netgi Hassan Rouhani, nors skirtingos prioemonės jo pasisakymus vertina skirtingai, reiškia didelį susirūpinimą, o pagal kai kuriuos šaltinius netgi ragina imtis platesnių priemonų. Varžovas rimtas - jo kovotojai gerai apmokami ir neprimena skurdžių talibų, kuruie ir tai sukėlė daug problemų. Taikos prezidentas JAV įviliojo į naują karą.
2. Ewa Kopacz. Tusk ir Sikorski era Lenkijos politikoje lėmė tai, kad ši šalis nepastebimai tapo viena didesnių galių ES, nesvarbu, kad dažnai kai kuriais klausimais ir kone vieniša kovotoja. Tačiau tai, kas bus Lenkijos premjeras, labai svarbu. Kopacz vertinama kaip pragmatiškesnė politikė ir jau dabar pastebimas šioks toks bent jau retorikos Rusijos atžvilgiu švelnėjimas. Kiek keisis Lenkijos kursas, lieka atviras klausimas. Užsienio politikoje sunku tikėtis Sikorski lygio išlaikymo, nes jo įpėdinis anot žiniasklaidos užsienio kalbomis nekalba.
3. Vladimir Putin. Paliaubos buvo sudarytos pagal jo scenraijų ir po truputį turėtų imtis formuotis nauja Padniestrė ar Abhazija. Dar vienas nedidelis maloniai įšaldytas konfliktas, kurie taip patinka Rusijos lyderiui. Tokios Ukrainos ES ir NATO nelauks.
4. David Cameron. Žaidė su ugnimi, bet laimėjo. Dar vasaros viduryje nekėlė abejonių tai, ar Škotija liks Britanijos sudėtyje. Tačiau ramybė buvo apgaulinga, nes aktyvios probritiškos kampanijos nacionaliniu lygmeniu labai trūko. Viskas atrodė savaime suprantama ir D. Cameron galėjo savo nagus nusvilti labai rimtai. Gal paskutinės minutės atsibudimas, gal ir kiti veiksniai lėmė, kad Škotija liko. Tai riebus pliusas Cameron - jis parodė savo demokratiškumą ir laimėjo. Įdomybės nesibaigė, nes apie savo parlamentą ėmė kalbėti anglai ir Britanija turbūt taps dar labiau federalizuota.
5. Ashraf Ghani. Po muilo operos tapo Afganistano prezidentu, nes JAV tarpininkaujant pavyko pasiekti kompromisą, o jo varžovas tapo premjeru, su kuriuo ir teks dalintis valdžia. Gerai yra bent du dalykai - valdžia perduota demokratiškai ir JAV pajėgos galės dar kurį laiką pasilikti šalyje, nebus leista nugrimzti į suirutę.
Blogas Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą