Stengiasi ir Prezidentė, todėl pasiūlė įvesti apribojimą kabelinei ir palydovinei televizijai, jog ne daugiau negu 10 procentų pagrindinio tinklelio būtų ne ES kalbomis.
Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti teisingai ir gražiai. Ne viename iš tų kanalų, kurie prieinami lietuviams, kiekviena pasitaikiusia proga skleidžiama neigiama ir neteisinga informacija apie Lietuvą, o ką jau kalbėti apie proputinišką įvykių Rusijoje versiją. Labai negražu, negerai ir tikrai pavojinga.
Bet neveiksminga Lietuvoje. Apklausos rodo, kad tik 6 procentai lietuvių pasitiki Rusijos naujienų laidų informacija. Neabejoju, kad garsiųjų propagandinių kanalų žiūrimumas Lietuvoje yra mikroskopinis visose grupėse gyventojų, išskyrus tautines mažumas. O išmušti rusui jo Tėvynės meilės nepadės jokie įstatymai. Tačiau kiek teko girdėti pačių tautinių mažumų atstovų pasisakymų, nemenka jų dalis dėl Ukrainos įvykių ir iš rusiškų kanalų sklindančios dezinformacijos jų tiesiog nebežiūri. Žmonės nėra kvaili, nėra kvailos ir tautinės mažumos. Gyvename tokioje visuomenėje, kuri įpratusi, kad jai yra meluojama ir jeigu vienas ar kitas politikas kažką pasakė, dar nebūtinai tai yra tiesa. Žiniasklaida pasitiki 38 procentai gyventojų - nieko įspūdingo. Lietuvis nėra toks kvailas, kaip atrodo kai kuriems mūsų politikams ir esu 100 procentų įsitikinęs, kad absoliučiai vyraujanti pozicija Ukrainos klausimais mūsų šalyje yra vakarietiška. Tą rodo ir visai nemaža galybė įvairių akcijų, skirtų įvairiais būdais remti Ukrainą, kuriose aktyviai dalyvaujama ir dažniausiai tai nėra iš viršaus nuleistos politikų idėjos. Būti Putino versijos šalininku - visiškas nuokrypis.
Galiausiai, neabejoju, kad pagrindinis propagandos objektas yra savi gyventojai, o ne lietuviai. Žinutės orientuotas į savą auditoriją, kad parodytų, kaip Lietuvoje blogai rusakalbiams, kokie mes fašistai. Ir aišku, kiaurą parą skleisti putinišką Rusijos įvykių versiją. Tai yra labai negeras ir pavojingas reiškinys, bet šiuo atveju Lietuva veikti Rusijos piliečių Rusijoje nuotaikas gali labai sunkiai.
Dar blogiau yra su Vakarų Europa. Na, jie tikrai mato dar mažiau rusiškų kanalų, mažiau kas moka rusų kalbą. Bet jie pamiršę, kas yra propaganda. Neįpratę prie to, kad aukšto lygio politikai gali taip įžūliai meluoti ir tokiais mastais apgaudinėti savo tautą. Ką jau kalbėti apie eilinius gyventojus, jeigu dauguma politikų nesupranta situacijos rimtumo ir pavojaus. O kritinėmis akimirkomis viešoji nuomonė yra ekstremaliai svarbi. Niekas nenori prarasti savo valdžios, o jeigu ginant Estiją Narvoje žūtų Prancūzijos kariai, kokia būtų tautos reakcija per kitus rinkimus? Kai veiksmas vyksta už kelių tūkstančių kilometrų, vakarai gali sau leisti skaičiuoti, apsimoka ar ne? Laimei, yra NATO 5 straipsnis, kas turėtų sugriauti šitą liūdną, tikėkimės iš fantastikos srities, epizodą.
Informacinis karas vyksta, bet mes mojuojame kardais toli nuo jo epicentro. Ir kaip pasakė Remigijus Šimašius, kas gali būti tikras, kad priėmus tokias pataisas, tinklelyje išliks geresni kanalai.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą