UEFA Čempionų lygos pusfinalis Miunchene. Real - Bayern 4:0

Įspūdžiai tokie:

1. Ronaldo.

Buvo geras, kaip visada. Aistros turėjo dar daugiau, negu įprasta. Privertė suabejoti tuo, ar Bayern gynybos linija tikrai atitinka bendrą klubo lygį. Tenka pripažinti, kad savo rekordo nusipelnė.

2. Ramos. Kai centro gynėjas vos nesumuša Hattricko vien iš standartų, kyla dvi išvados. Pirmoji, kad su gynyba bavarams tikrai ne kas ir jie turbūt gerai besiginančia komanda laikomi tik todėl, kad tiek Juppo, tiek Pepo Bayern dažniausiai neleisdavo žaisti futbolo savo varžovams. Antra dar aiškesnė - Ramos tiesiog įspūdingas. Gynyboje su dideliais iššūkiais net nesusidūrė, puolime neįtikėtinai efektyvus.

3. Bale. Aišku, galima ginčytis ar Real už jį permokėjo, bet tai, kad buvo verta jį pirkti apskritai, visiškai akivaizdu. Gaila, kad dėl Neymar traumų sunku palyginti šios vasaros didžiausių priešų megapirkinius. Vakar nuostabiai terorizavo Alabą ir buvo pagrindinis greitų atakų variklis.

4. Lahm. Absoliutus MVP šioje serijoje iš Bayern pusės. Jeigu ne jis, vakar Real galėjo prišaudyti ir daugiau, bet buvo laiku ir vietoje. Dar svarbiau, kad buvo kone pavojingiausias žmogus organizuojant atakas. Visgi, kai tokiu tenka skelbti krašto gynėją, tai irgi iškalbinga.

5. Strategija. Pepas susimovė. Buvo aišku, kad Bayern svarbiausia yra nepraleisti, nes Real gynyba veikia kaip laikrodukas. Paradokslu, bet Bayern tiesiog privalėjo daugiau koncentracijos skirti gynybai, leisti daugiau su kamuoliu būti Real, kad atakose dalyvautų ne 3-4 Real žmonės, aktyviai spausti ir tikrai būtų sulaukę klaidų, atkirtę žmonių, o įmuštas įvartis būtų gera pradžia ir būtų galima iš lėto pradėti grįžti prie labiau jiems įprasto žaidimo. Taip, užduotis buvo tokia, kad įmušti reikėjo, bet prieš Real jau ir vienas praleists įvartis  - katastrofa. Real strategija pasiteisino - minimalios, bet stiprios pajėgos puolime ir todėl visada pasiruošę gynėjai. Todėl Bayern šansų neturėjo.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lygos pusfinalis Santiago Bernabeu: Real - Bayern 1:0

Įspūdžiai po gana sensacingai pasibaigusių rungtynių tokie:

1. Benzema.

Kuo baigiasi autobusinis (Real atveju mikroautobusinis) futbolas, jeigu komanda negali greitai išeiti į atakas, matėme užvakar, kai Chelsea atsilaikė, bet neįmušdami įvarčio save pastatė į ne itin dėkingą situaciją. Real atveju viskas buvo kitaip. Uraganinės atakos perėmus kamuolį kėlė milžinišką pavojų, o didvyriu tapo Benzema, įmušęs puikų įvartį. Jis vakar daug dirbo ir to nusipelnė, buvo labai aktyvus. Per paskutinius metus, kai ne vienas Real fanas piktindavosi, kad Higuain parduodamas, smaigalyje buvo bandomas Morata, o Benzema garsėjo bajorišku progų švaistymu, šiemet jo progresas akivaizdus.

2. Coentrao. Dar vienas vyrukas, kuris kritikos per savo karjerą Madride matė daugiau negu liaupsių ir buvo nemenka staigmena, kad neiškeliavo iš Madrido per transferų langą. Net ir dabar yra gandų, kad jis išvyks. Kaip ten bebūtų, savo vertę rinkoje jis kelia kone kiekvieną vakarą. Marcelo trauma leidžia daugiau laiko leisti aikštėje ir savo minutes jis išnaudoja puikiai. Robben vakar buvo nuostabus, tačiau Coentrao gynybiniai sugebėjimai jį nuolat versdavo piktnaudžiauti individualiais veiksmais, nes kitas opcijas jis paversdavo sunkiai įmanomomis. O rezultatyvus perdavimas turėtų būti traukiamas į vadovėlius.

3. Carvajal. Kas nors matėte vakar aikštėje tokį individą, kaip geriausią praėjusių metų pasaulio futbolininką Ribery? Arba super talentą iš Austrijos Alabą? Taip, ekranuose šiek tiek šmėžavo, bet didžiąją rungtynių dalį jie buvo visiškai suvalgyti jaunojo ispano. Pats jis šį kartą į puolimą pasijungdavo rečiau, bet su užduotimis gynyboje susitvarkė puikiai. Alabos orumą išgelbėjo tik tai, kad jo globotiniai gynėjai irgi nežibėjo.

4. Lahm. Neabejotinai geriausias iš vokiečių vakar. Nors Bayern praktiškai visas rungtynes kontroliavo kamuolį, bet visi aktyvesni veiksmai buvo sėkmingai blokuojami. Schweinstreigeris sužaidė prastas rungtynes, po keitimo pasirodę žaidėjai nesugebėjo užaštrinti žaidimo. Lahm su Kroos buvo vieninteliai, kurie sukūrė nemažai pavojingesnių protingų momentų (atmetant Robben akivaizdų piktnaudžiavimą individualiais veiksmais). Ypač įsiminė jo reidas aikštės kraštu, kai įmušti sutrukdė tik aštrus kampas.

5. Trenerių kova. Laimėjo Ancelotti - nepraleista namie, tad įmušus įvartį Miunchene, Bayern tektų krapštyti tris. Žaidimas perskaitytas tobulai, leista marinuoti varžovams kamuolį, bet perėjus prie aktyvesnių veiksmų, dažniausiai gaisrai prie vartų nekildavo. Bayern neturėjo plano B - kampinių galybė neišgelbėjo, nes Real gynėsi itin atidžiai. Miunchene Bayern reikia kitokio žaidimo plano arba aukštesnės pavaros, milijoną kartų įrodyta, kad tiki taka veikia tik tada, kai futbolas greitas.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga. Vicente Calderon mūšis: Atletico - Chelsea 0:0

Įspūdžiai po rungtynių vakar tokie:

1. Arda.

Įkvėpė Atletico gyvybės. Savo minutes sužaidė labai naudingai - sukūrė keletų įsiminusių progų. Šiose puolimo požiūriu pasyviose rungtynėse tai yra daug. Nors apskritai Atletico žaidėjus šį kartą įvertinti itin sunku, nes puolime per ne lyg neišsiskyrė niekas, išskyrus Diego, kuris visgi priėmė nemažai neteisingų sprendimų, sugadinusių perspektyvias atakas.

2. Cahill. Chelsea gynyba veikė kaip šveicariškas laikrodis. Visi laiku atliko savo pareigas ir buvo ten, kur turėjo būti. Nors netrūko psichologiškai sudėtingų momentų, kada trumpam imdavo atrodyti, kad gynyba tuoj subyrės, bet jie atsilaikė. O rungtynių didvyriu galima laikyti Cahill, kuris visiškai atjungė Diego Costa nuo komandos ir neutralizavo galybę oro pavojų.

3. Godin. Atletico savo darbą gynyboje atliko ne ką prasčiau. Tai, kad nebuvo iš koto verčiančių išpuolių, nebuvo tik Chelsea pasyvumo išdava. Svarbiau tai, kad pavyko kaip reikiant dusinti tuos, kurie turėjo tuos pavojus organizuoti. Godin sužaidė nuostabų mačą ir su savo užduotimis susitvarkė.

4. Torres. Bet kuriam tikram puolėjui tokios rungtynės sunkus išbandymas. Panašiu stiliumi žaidžiant di Matteo Chelsea, Drogba būdavo mirtinas ginklas. Torrres varžovų nenužudė, bet turėdamas labiausiai į gynybą orientuotus partnerius kraštuose, kokius tik Mourinho galėjo mesti į kovą, sugebėjo daug dirbamas nors kartais sukelti nerimą Atletico gynėjams. Buvo itin darbštus ir motyvuotas.

5. Trenerių kova. Pralaimėjo abu. Iš pirmo žvilgsnio, galbūt gali atrodyti, kad Mourinho laimėjo. Tačiau 0-0 tikrai nebuvo siekiamybė. Atletico gynyba ne ką lengviau pramušama nei paties Chelsea, o Stamford Bridge Chelsea bus priverstas duoti daugiau erdvės varžovams. Simeones strategija buvo per daug atsargi ir be jokio rimtesnio plano B. Aukšti kamuoliai buvo prastas sprendimas, įvertinant gynybinių Chelsea ešelonų gabaritus. Taigi, pirmas raundas baigėsi lygiosiomis. Pranašumą įgijo Atletico - jau vienas jų įvartis Chelsea statytų ant bedugnės krašto, o Cech, Terry, Mikel ir Lampard netektys reiškia, kad gynybiniai įtvirtinimai už savaitės bus žymiai kuklesni.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Europos lygos pusfinalių prognozės

Europos lygoje liko pietiečiai - ispanai, portugalai ir italai. Šiandien - apie pusfinalius.

Benfica - Juventus

Daugelis Juventus sirgalių mano, kad ši kova turėjo įvykti finale. Mano pozicija kitokia - tarp likusių varžovų nematau esminio skirtumo - Juventus (foto - Conte) yra aiškus turnyro favoritas. Klubų padėtis panaši - abu jie pirmauja savo nac. čempionatuose ir jeigu nieko nenutiks nenumatyto, atsakomojoje dvikovoje Turine turbūt bus savo šalių čempionės. Čia pranašumą turi Juventus - per artimiausias savaites daug energijos tikrai neiššvaistys. Benficos lauks Porto, bet visgi, realu, kad jau per tą dvikovą Benfica kišenėje titulą turės. Abu klubai demonstruoja neblogą futbolą - Juventus po pralaimėjimo Napoli toliau renka taškus net ir neversdami žaidimo grožiu iš koto, Benficai didesni galvos skausmą kelią tik šiandien laukianti kova su Porto Taurėje, nes pirmos rungtynės buvo pralaimėtos. Prieš tai buvo ilga nepralaimėtų rungtynių serija. Abu klubai motyvacijos nestokoja - Benfica pernai klupo finale, Juventus lauktų finalas Turine. Todėl Juventus tiesiog neturi teisės leisti sau susimauti. Dar ir dėl to, kad jų suburta kariauna visgi tikrai kito kalibro negu Benficos, kad ir kaip gerai sustyguotas būtų portugališkasis orkestras.

Sevilla - Valencia

Antroji dvikova sukels dar didesnę intrigą. Abu klubai šį sezoną toli nuo prizininkų - Valencia iš esmės jau beveik neturi šansų kabintis į vietas Europoje, Sevilla lemtingą mūšį turės tarp dviejų pasimatymų su Valencia ir pergalės prieš Athletic atveju šansus dar išlaikys. Valencia jau gali visą savo energiją skirti Europai. Bet kokiu atveju, abu klubai gali laikyti šį sezoną gerą pradžia ateičiai. Sevilla su mažomis išimtimis nuo Kovo atrodo taip gerai, kaip neatrodė turbūt nuo Juande Ramoso laikų. Jeigu pavyks išsaugoti Rakitič ir kitus kelis svarbius lyderius, kitą sezoną tikrai turėtų būti ketverte, o gal net ir kurį laiką pasiūlys kovą grandams. Valencia įgavo savo veidą. Pizzi nepavyko stabilizuoti rezultatų, bet komanda kovoja. Reikia tik laiko ir su abiem šiais klubais, Athletic, Sociedad ir Villarreal galima turėti tikrai ne 2, 0 10 įdomių komandų čempionatą. Geresnės ir stabilesnės formos šią sezono stadiją pasitinka Sevilla, todėl nepaisant namų pranašumo ir to, kad gali dėmesį sukoncentruoti į Europą, Valencia turėtų sezoną baigti Mestalla stadione, o ne Turine.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lygos pusfinalių prognozės

Liko 4 galingiausieji iš kurių vienas taps Europos klubinio futbolo valdovu. Šiandien - apie pusfinalius.

Atletico - Chelsea

Laukia įdomi kova, nors favoritas gana aiškus. Po to, ką jie padarė su Barcelona, Mourinho turbūt sapnuoja košmarus. Taip, Atletico šį sezoną balansuoja ties savo galimybių riba, o kartais galbūt ją ir peržengia. Padėtis primena pernykštę Borussia - dažniausiai aikštėje pasirodantis 11 ir 3-4 atsarginiai yra turbūt vieninteliai, kurie gali žaisti Čempionų lygos lygmeniu. Chelsea resursai didesni, bet Atletico šiemet žaidžia geresnį futbolą. Su dideliu greičiu, kietu žaidimu ginantis, pavojingomis greitomis atakomis ir didžiuliu alkiu. Nors visi jau nuo rudens laukė, kada Atlewtico forma kris ir jie nebeatlaikys Barcos ir Real tempo, panašu, kad šioje sezono stadijoje Atletico kaip tik žaidžia geriausią savo futbolą. Gera naujiena yra tai, jog Courtois (foto)  žais, todėl, jeigu nieko sensacingo nenutiks, stipriausia gvardija bus išrikiuota prieš Mourinho. Nors Primeroje kova įtempta, bet dvikovų su Chelsea periodu varžovai gana parankūs. Chelsea priešingai - laukia mirtinas mūšis su Liverpool. Chelsea kol kas savo kovą EPL pralaimi. Nors bendrai šio sezono rezultatai geri, bet žaidimas nuobodokas. Komanda aišku, neskaitant gynybos linijos ir centro puolėjų, gana nepatyrusi ir menkai užgrūdinta tokio lygio kovoms, kokias pasiūlys artimiausios savaitės. Lemiamą sezono dalį Chelsea pasitinka gana vidutiniškos formos. Nors ketvirtfinaliai įrodė, kad Mourinho moka pasiekti gerą rezultatą, kai to labai reikia, Atletico yra sunkiai sustabdoma mašina, nes jų pagrindinė stiprybė gynyboje, ir skirtingai negu PSG, Barcos ar Real atveju, negali tikėtis, kad uždusinęs puolėjus vienaip ar kitaip turėsi progų ir puolime. Lemiamos rungtynės vyks Stamford Bridge, bet šį kartą ten triumfuoti turėtų Atletico.

Real - Bayern

Nors Bayern pametė gerą formą, bet išlieka neabejotinais favoritais. Po triumfo Bundeslygoje Bayern Vokietijoje nelaimėjo nei karto. Taip, ne visada aikštėje buvo pagrindinė kariauna, bet rungtynėse su Borussia antausis kliuvo smagus. Tačiau tai Bayern pažadinti turėtų. Bayern šį sezoną savo komplektacija lygių Europoje neturi. Net ir nuolat persekiojami traumų, jie išlaikė savo urganinį stilių ir skynė pergales. Aišku, jeigu nežais Neuer, tai bus milžiniškas smūgis, bet ne toks, kuris keistų dvikovos favoritą. Jie turės namų pranašumą. Visos Bundeslygos varžybos didelės prasmės neturi - titulas yra. Taip, MU sukėlė problemų. Bet Real yra žymiai parankesnis varžovas, nes tikrai nežais atsargaus uždaro futbolo. Bayern to ir reikia. Taip, jie turbūt patys praleis įvarčių, bet jeigu žaidžiama, kas įmuš daugiau, Real šansų neturi. Rungtynės su Borussia Dortmunde, kaip ir El Clasico parodė, koks pažeidžiamas gali būti Real. Be CR būtų dar sudėtingiau laimėti, nes prieš Bayern greitos atakos dar svarbesnės negu prieš kurį nors kitą varžovą. Be to, Real itin blaško trys frontai - poryt Copa del Rey finalas, o likti be titulų Real nenori. Grėsmė tikrai egzistuoja, nes ir Primeroje kiekvienas mačas dabar tolygus finalui. Šiandien Real geresnė komanda. Bet tik iki tol, kol Bayern parodys, kokio lygio sukrėtimą jiems padovanojo Borussia. Tada viskas grįš į senas vėžes ir Bayern tikrai žais Lisabonoje, finale.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga. Bayern - United 3:1

Būtinai norėjau pamatyti bent vieną Bayern ir MU dvikovą. Visgi, futbolo klasika. Vakar likau reginiu nenusivylęs. Įspūdžiai:

1. Robben.

Taip, jis suknistas savanaudis ir jeigu ne jo egoizmas, jau pirmame kėlinyje galėjo išeiti iš aikštelės turėdamas 1 arba netgi 2 rezultatyvius perdavimus. Po pertraukos ėmė daugiau žaisti komandai ir tai darė nuostabiai. Atliko puikų perdavimą Muller, o tai, kaip jis įmušė trečią įvartį, galima dėti į vadovėlius. Nuostabus pasirodymas.

2. Ribery. Nors Jones sužaidė neblogas rungtynes ir stipriai sunkino Ribery gyvenimą, bet jis sužaidė labai gerą mačą. Buvo aktyvus, daug bėgo ir gerokai nuvargino MU gynybinius ešalonus. Sukūrė ne vieną pavojingą momentą ir atliko klasišką perdavimą Mandzukic, po kurio buvo išlygintas rezultatas. Įspūdingai užtikrintas žaidimas kritiniu rungtynių momentu.

3. Mandzukic. Tokia puolėjo duona - gali būti tobulai stabdomas 58 minutes, bet vis tiek tapti didvyriu. Po to, kai Bayern buvo pažadintas MU įvarčio, tapo viena pastebimiausių figūrų. Galėjo įmušti ir daugiau, nes sunkiai dirbo kovodamas su gerai jį prižiūrėjusiais MU gynėjais.

4. Rooney. Ką jis su kamuoliu 5 valandas veikė stovėdamas praktiškai akis į akį su vartininku, paaiškinti gali tik jis pats. Antro šanso patogiai iššauti Bayern nedavė. Antrame kėlinyje vėl turėjo tobulą progą, bet ėmėsi protu nesuvokiamu veiksmų, kad viską sugadintų.

5. Strategija. Moyes strategija buvo paprasta - dusinti Bayern ir laukti progų. Ji iš esmės pasiteisino, Moyes nekaltas, kad Rooney buvo apgailėtinas. Paradoksalu, bet MU pražudė ir tai, kad jie įmušė pirmieji ir dar gana anksti. Būtų įmušę pusvalandžiu vėliau ir Bayern atsibudęs tik tada, scenarijus galėjo būti kitoks. Iki įvarčio Bayern nepersistengė, o įvartis krito tada, kai dar buvo laiko atsikovoti persvarą. Bet MU šaunuoliai. Gali būti, kad šios dvi kovos su Bayern užtikrins jam antrą sezoną prie MU vairo.

Geltonsnapis Facebook'e

Kovo mėnesio žmogus - Vladimiras Putinas

Penketukas šį mėnesį toks:

1. Vladimir Putin.

Putin nebuvo pats aktyviausias veikėjas, kai Maidanas sukilo ir buvo nuverstas Janukovych. Panašu, kad tokia strategija pasiteisino, nes tai, kas įvyko su Krymu, buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Vasario pabaigoje mažai kas galėjo patikėti, jog po mėnesio Krymas bus Rusijos aneksuotas. Veikimas gerokai subtilesnis negu kada nors anksčiau - žalieji žmogeliukai remiami tikrų vietinių gyventojų, didelė įtampa, tačiau be akivaizdžios grubios jėgos. Ilgiuoju laikotarpiu tai gali stipriai smogti Rusijai atgal, bet trumpuoju periodu jie laimėjo.

2. Jensas Stoltenbergas. Paskelbta, kad taps naujuoju NATO vadovu. Konkurencija buvo didelė - dažniau žiniasklaidos linksniuotas buvo Franco Frattini, tačiau antrą kartą iš eilės pasirinktas Šiaurės šalių kandidatas, kuris jaunystėje netgi skeptiškai žiūrėjo į šią organizaciją ir dar vienos taikingiausių tautų atstovas. 8 metus jis buvo Norvegijos premjeras, tarp jų ir pačiu sunkiausiu laiku - per Breiviko išpuolius. Pernai po rinkimų buvo priverstas trauktis. Jo valdymo laikotarpiu Norvegija didino gynybos finansavimą, pasižymėjo dideliu dėmesiu saugumui, todėl jo paskyrimas teikia vilčių, jog blokas išliks stiprus.

3. Nicolas Maduro. Protestai Venesueloje tęsėsi ir kovo mėnesį. Suimtas San Kristobalio meras, kuris rėmė protestuotojus. Įvykiai šiek tiek primena Ukrainą, bet nėra tokie kruvini, nors sužeistųjų ir žuvusiųjų yra. Protestuotojai reikalauja politinių ir ekonominių reformų. Šalies ekonominė situacija prasta, o Maduro, skirtingai negu Hugo Chavez žymiai sunkiau gali įtikinti gyventojus, kad laukia šviesi ateitis.

4. Petro Porošenko. Vitalijui Klychko atsisakius kandidatuoti į prezidentus ir nusprendus siekti Kijevo mero posto, visi koziriai prezidento rinkimuose atitenka Poroshenko. Julija Tymoshenko išėjimas į laisvę nesukėlė tokio efekto, kai buvo tikimasi - nors protestuotojai siekė jos išlaisvinimo, kruvinas Maidano šturmas lėmė, kad tikrais didvyriais tapo tie, kurie kovojo tuo metu. Poroshenko Maidane nebuvo matomas taip, kaip garsioji Klychko, Tyahnyboko ir Jaceniuko trijulė, tačiau turi politiko ir verslininko patirties. Vienas turtingiausių Ukrainos žmonių turėtų įveikti kitus kandidatus. 

5. Marine Le Pen. Jos partijos rezultatai savivaldos rinkimuose žvelgiant iš lietuviškos perspektyvos neatrodo įspūdingai. Bet Prancūzijoje eilinį kartą kairiuosius šokiruoja tai, kad palaikymas ten, kur Nacionalinis Frontas kėlė kandidatus, buvo labai didelis ir 12 merų postų atiteko šiai partijai. Tai ne tiek parodo socialistų nuosmukį, nes jų tiesioginiai konkurentai - Liaudies judėjimo sąjunga rinkimus laimėjo, kiek multikultūralizmo ir imigracijos problemų aktualumą šalyje. 

Geltonsnapis Facebook'e

Europos futbolo klubų TOP 20. Kovas

Kovo mėnuo įnešė nemažai pokyčių į reitingą, nors 20-uke liko gana ramu.

EPL klubų pozicijos keitėsi mažai. Išskirti galima tik į pirmą penketuką pakilusį Liverpool ir kitą to paties miesto komandą Everton, kurie pakilo per 7 vietas.

Ispanijos klubų sumažėjo – Villarreal nusmuko iki 22 vietos. Barcelona liko savo vietoje, kiti krito, bet žymiau iš jų tik Athletic.

Vokiečiams (foto - Mandzukic) mėnuo geras – niekas nenuvažiavo žemyn, išskyrus Bayer, kuris dabar vos 28, o juos pakeitė Mgladbach.

Italijos klubų pozicijos kito nežymiai. Roma priartėjo prie Juventus.

Į 20-uką grįžo Lille. Kelias pozicijas prarado Monaco.

Mėnesio nevykėliai

Hertha

Per mėnesį iškovojo vos tašką – po lygiųjų su Mainz. Per mėnesį įmušė vos su įvarčius ir tik du kartus praleido mažiau negu tris įvarčius. Juos sutriuškino tiek Mgladbach, tiek Hannover. Aišku, tvarkaraštis irgi buvo sudėtingas, nes be šių komandų teko kautis ir su Bayern bei Schalke. -3 vietos Bundeslygoje ir -20 reitinge.

Mėnesio šaunuoliai

Atalanta

18 taškų per mėnesį. Ir tai ne Barcelona ar Manchester City, o kukli komanda iš Bergamo, per kovą taškų nepraradusi.Įveikti tokie klubai kaip Lazio ir Inter, sutriuškinta Sampdoria. Kiti sustikimai buvo su dėl išlikimo kovojančiais klubais, bet pasiekimas vis tiek įspūdingas. +7 vietos Serie A ir +34 reitinge.

Reitingas:

1.       (1) Bayern 205,7 tšk.

2.       (2) Manchester City 186,6 tšk.

3.       (3) FC Barcelona 179,6 tšk.

4.       (6) Liverpool 174 tšk.

5.       (4) Real Madrid 163 tšk.

6.       (5) Atletico 153,3 tšk.

7.       (7) Chelsea 151 tšk.

8.       (9) PSG 149,3 tšk.

9.       (8) Juventus 133,1 tšk.

10.   (11) AS Roma 128 tšk.

11.   (12) Borussia 120,5 tšk.

12.   (10) Arsenal 109 tšk.

13.   (20) Everton 108,3 tšk.

14.   (15) Napoli 101,1 tšk.

15.   (13) Monaco 99 tšk.

16.   (17) Schalke 96 tšk.

17.   (14) Athletic 95,4 tšk.

18.   (19) Manchester United 88 tšk.

19.   (24) Lille 84,6 tšk.

20.   (31) Mgladbach 84 tšk

....

43. (77) Atalanta 46 tšk.

...

55. (35) Hertha 37,5 tšk. 

Geltonsnapis Facebook'e 

UEFA Europos lygos ketvirtfinalių prognozės

Jau šiandien prasideda UEFA Europos lygos ketvirtfinaliai. Šiandien apie tai, ko juose laukti :)

AZ - Benfica

Portugalai turėtų nesunkiai laimėti. Visi koziriai jų rankose. Portugalijoje pavyko atitrūkti nuo Sporting ir Porto, nors forma nėra pribloškianti, taškai renkami gana lengvai. Specialiai dėl Europos lygos buvo nukelta kova su Porto, turėjusi vykti savaitgalį. Ir dar namų pranašumas. AZ ir taip jau nukeliavo toli. Kone visuose etapuose jiems krito sėkmingi burtai. Dabar varžovai, kurie popieriuje stipresni, o AZ gera forma šiuo metu nepasižymi. Olandijoje jie kol kas net nepatenka į pirmą penketuką, todėl pagrindinis dėmesys turėtų būti kovai ten. Todėl Benfica turėtų gana lengvai laimėti.

Lyon - Juventus

Situacija panaši - Lyon šansų iš esmės neturi. Šio sezono Juventus - viena tobuliausių Contes (foto) klubo versijų. Iki pilnos laimės trūko to, kad Stambule nebūtų snigę ir dar didesnio stabilumo Čempionų lygos starte. Puolime pagaliau atsirado stipresnių asmenybių. Prieš šiais rungtynes Napoli įveikė Juventus, tačiau Lyon emocinė būklė turėtų būti sudėtingesnė - pralaimėtas derbis prieš ASSE, o tai reiškia, kad mirtini priešai beveik atėmė galimybę kovoti dėl bronzos. Juventus situacija geresnė - atstumas iki Romos išlieka pagarbus. Nepaisant pralaimėjimo, šio sezono momentu Juventus demonstruoja geležinę gynybą ir šaltakraujiškumą lemtingomis rungtynių akimirkomis. Šio sezono Lyon toks silpnas turbūt nebuvo nuo pat šio amžiaus pradžios, Klubą kamuoja traumos. Tik po Naujų metų atsirado didesnis stabilumas. Tačiau didesnį pavojų Lyon varžovai jaučia tik jų stadione. Per paskutines 5 rungtynes Lyon patyrė 3 pralaimėjimus. Gal šioje sezono stadijoje Juventus ir nėra traiškanti jėga, bet sau reikalingą rezultatą tikrai turėtų pasiekti.

Basel - Valencia

Nepaisant to, kad Basel talentai yra paklausi prekė, Yakinas antrą sezoną iš eilės Europoje nužingsniuoja labai toli. Bent jau mano nuomone, jis žengia tokiu keliu, kurio gale neišvengiamai stos prie superklubo vairo. Pizzi Valensijoje įvykdė revoliuciją, kuri leido komandai įgyti veidą. Tačiau rezultatai nestabilūs, bet pati komanda dažnai atrodo įdomiai ir todėl norėtųsi, kad po sezono jis savo darbo vietoje liktų, nes nuojauta sako, kad šis vyrukas turi parako sugrąžinti Valencia tarp 4 kiečiausių Ispanijoje. Abi komandos sprendžia skirtingas problemas - Basel į nugarą kvėpuoja Zurich kovoje dėl aukso, Valencia bando pasiekti vietą, kuri leistų žaisti Europoje. Pagrindinė problema Valenciai - nestabilumas, šiuo metu jie bajoriškai švaisto taškus. Basel šią sezono stadiją pasitinka geresnės formos. Visgi, Valencia yra labiau užgrūdinta tokių kovų patirties, turi solidesnę sudėtį todėl turėtų žengti toliau.

Porto - Sevilla

Favorito nėra ir tai yra ta kova, kuri turėtų būti labiausiai intriguojanti iš visų. Porto šį sezoną neabejotinai yra gerų žaidėjų rinkinys ir ne vienas iš jų vasarą turbūt bus pelningai parduotas. Tačiau Porto nėra gera komanda. Šį sezoną jie realiai net nekovojo dėl titulo namie į priekį praleidę ne tik Benfica, bet ir po ilgos pertraukos Sporting. Kita vertus - jų padėtis stabili - iki antros vietos kilti šansų nedaug, kristi į ketvirtą irgi kol kas realiai negresia. Galima koncentruotis į Europą. Sevilla padėtis kitokia. Ji realiai kaunasi dėl to, kad po ilgos pertraukos grįžtų į Čempionų lygą. Emery bent šiuo metu atrodo geriausias klubo treneris nuo Juande Ramos laikų. Komanda vėl turi aiškų veidą ir kovoja dėl taškų su visais. Sevilla šiuo metu yra nuostabios formos ir jeigu ne sensacingas pralaimėjimas prieš Celta savaitgalį, nuo Athletic atsiliktų tik trimis taškais. Jie turės ir namų aikštės pranašumą. Porto šioje sezono stadijoje atrodo silpniau, bet jų pusėje didesnis kovų Europoje patirtis ir aišku poilsis prieš pirmąsias tarpusavio rungtynes. Bus įdomu.

Geltonsnapis Facebook'e

UEFA Čempionų lyga. Barcelona - Atletico 1:1

Įspūdžiai po rungtynių tokie:

1. Iniesta.

Buvo geriausias be jokių kalbų. Pagrindinė figūra aikštės viduryje, sukūręs galybę progų komandos draugams. Žmogus, dėl kurio pastangų Atletico buvo malami į miltus aikštės viduryje. Žmogus, kuris atliko galbūt patį gražiausią šio sezono perdavimą, po kurio Neymar išlygino rezultatą. Jis buvo ir tas, kuris padėjo užkurti pirtį varžovams po šalto dušo ir jo pastangos leido sužaisti galbūt geriausią pusvalandį šį sezoną.

2. Courtois. Atletico jau beveik dešimtmetį garsėja tuo, kad turi nuostabų vartininką ir pasaulinės klasės puolėją, nesvarbu, kas kiti 9. Courtois jau dabar turbūt yra geresnis už de Gea, ką jau kalbėti apie talentingą, bet traumų pristabdytą Asenjo. Vakar sužaidė tobulas rungtynes ir jo pastangomis per lemiamą šturmą Atletico atsilaikė.

3. Neymar. Pirmame kėlinyje buvo gerokai pristabdytas, kaip ir praktiškai visa komanda. Aišku, atliko daug darbo, bet pastangos buvo bevaisės. Po pertraukos buvo toks Neymar, kokį Barca nori matyti visada - aktyvus, kūrybingas ir greitas, o svarbiausia, mušantis įvarčius. Nors Iniestos perdavimas buvo iš kitos planetos, bet ir Neymar turėjo sužaisti ramiai ir užtikrintai, kad būtų išlygintas rezultatas.

4. Diego. Didžiulis talentas vėl žiba superklube. Juventus jo buvo atsikratyta po nesėkmingo klubui sezono, kuriame jis neatrodė blogai, bet komandos neišgelbėjo ir tapo atpirkimu ožiu. Kad ne jis buvo kaltas, įrodo ir kitą sezoną klubo vėl patirtas fiasko. Wolfsburg buvo visko - ir geresnių, ir prastesnių epizodų, bet iki to lygio, kai su Werder tapo geriausiu Bundeslygos žaidėju, negrįžta. Žiemą jis grįžo į Atletico, klubą, kuriame jau metus praleido išnuomotas ir kur jam gerai sekėsi. Panašu, kad sprendimas geras ir nors tokiame puikiai žaidžiančiame mechanizme naujam sraigtui įsitvirtinti tarp lyderių sunku, vakar jis ne tik įvarčiu, bet ir sunkiu darbu parodė savo lygį.

5. Taktinė kova. Simeone jos nepralaimėjo. Gana padrikas kontaktinis futbolas dominavo didžiąją rungtynių dalį. Tai tipinis Madrido futbolas, kai žaidžiama kietai gynyboje ir stengiamasi greitai užpulti, nevengiant rizikingų veiksmų puolime. Abi pusės prarado nemažai kamuolių dėl rizikingų perdavimų ar didelio varžovų spaudimo. Barcelona turėjo daug baudos smūgių ar kampinių, bet net ir su Pique ar gerą tolimą smūgį turinčiais žaidėjais, standartai retai pasibaigia įvarčiais Barcoje, todėl Simeone strategija suprantama - pražangos iš esmės iš karto neutralizuodavo pavojų. Barca savo futbolą pradėjo žaisti tik praleidus įvartį. Pagelbėjo ir tai, kad Simeone gana rizikingai išėmė iš žaidimo Villa, o kai reikėjo vėl stengtis įsiveržti į priekį, puolime trūko jėgos, o Barcos saugai užveržė kilpą ant kaklo. Taigi, taktinės lygiosios baigėsi faktinėmis lygiosiomis aikštėje, o paskutinis pusvalandis galbūt buvo geriausias Tatos karjeroje Barselonoje. 

Geltonsnapis Facebook'e