Kandidatų į ministrus reitingas

Daugiau ar mažiau aiškėja, kas per žmogeliai bus tie, nuo kurių mūsų gyvenimas priklausys ateinančius ketverius metus. Ta proga, nedidelis reitingiukas 5 žvaigždučių ribose.

*****

Neverovičius, Linkevičius ir Marčiulionytė

Teisingai prognozavau, kad LLRA suras įspūdingą kandidatą, galintį ramiai ir produktyviai dirbti. Neverovičius puikus energetikos specialistas, dirbęs URM, žmogus, kuris tikrai nepadarytų gėdos nei vienai vyriausybei.

Linkevičius taip pat vertinamas teigiamai visdų politinių jėgų, nors paprastai siejamas su kairiasiais, bet buvo ir Kubiliaus patarėjas. Tarptautinė patirtis milžiniška, todėl turėtų be problemų susitvarkyti su realiai 4-omis pagal svarbą pareigomis valstybėje.

Kažkodėl visiškai netikiu, kad Marčiulionytė bus Kultūros ministrė, bet jeigu taip nutiktų, tai turėtume įspūdingą žmogų, su dideliu autoritetu kultūros visuomenėje ir tarptautine patirtimi.

****

Jukna, Butkevičius

Visada yra teigiamas dalykas, kai ministerijoms vadovauja profesoriai. Nesu žemės ūkio specialistas, bet Juknos CV rodytų, kad jis turėtų susitvarkyti. Gali būti tik atitolęs nuo eilinio ūkininko reikalų.

Butkevičius. Kaip žmogui prikišti neįmanoma nieko. Kaip lyderis ir politikas, pilkokas ir per daug nepastovus. Kompetencijos turėtų turėti, bet stuburo trūkumas gali pražudyti. 

***

Šadžius, Andriukaitis. Mazuronis, Graužinienė, Olekas

Šadžius pražiopsojo  ekonominę krizę, kas nėra gera, bet greičiau jam buvo liepta tai padaryti. Tai aišku meta didžiulį šešėlį, bet išsilavinimas įvairiapusiškas ir jeigu praeis Grybauskiatės testus (bent jau kalbomis jo nesukirsi), gali būti neblogas ministras.

Andriukaitis gali būti pusėtinas ministras, nes užsispyrimo ir ryžto kartais turi net per daug. Jeigu jo kelyje pasitaikys protingi patarėjai, gali būti visai neblogas ministras.

Mazuronis. Architektas, todėl pateikė į savo kėdę. Aišku, reputacija neįspūdinga, bet vertinant su kitais galimais kolegomis, atrodo visai pusėtinai.

Graužinienė. Pinigėlius skaičiuoti moka, o jų vis tiek bus tiek, kiek duos Algirdas Didysis. Turbūt nemokės taip įsiteikti pensininkams, bet bent jau kažką gero nuveikti turi šansų.

Olekas jau dirbo KAM, ir turbūt nebuvo nei labai įspūdingas, nei labai prastas. Padarė keletą diskutuotinesnių sprendimų, bet akivaizdžių nesąmonių - ne. 

**

Sinkevičius, Vėsaitė, Žemaitaitis

Sinkevičius turbūt išgarsėjo Seime tik tuo, kad truputėlį girtuokliavo. Dabar galės parodyti, ką moka. Aišku, gali būti, kad dirbs Achemos naudai, bet nors gerai, kad žurnalistams prisipažino, kad ne viską išmano Susisiekimo srityje, tai jam pridėjo žvaigždutę.

Vėsaitė. Gazprom princesė užsiims truputį kitokia veikla (vien todėl vertėjo atskirti Energetikos ministeriją), todėl labai daug žalos nepadarys. Kad nuverstų kalnus gaivindama ekonomika, netikiu.

Žemaitaitis. Kasi jaunas teisininkas, puikiai žinantis, kaip veikia teismų sistema iš karto išteisina darbo partiją, tuomet, kai aiškėja, kad gali tapti Vidaus reikalų ministru, pasidaro įtartina. Šiaip veikėjas išsilavinęs ir spėčiau, kad moka angliškai - kitaip VU šiais laikais nepabaigsi.

*

Baltraitienė, Bernatonis

Baltraitienė principinga ir gana įdomi kandidatė, bet ne švietimui. Kaip pedagogai myli žmones, kurie ateina neturėdami praktiškai jokio ryšio su švietimu, parodė Žakaitienės istorija. Čia scenarijus galėtų būti panašus. Beje, jos brolis Gentvilas :)

Bernatoniui laikas į pensiją. Teisingumo ministru geriau jau būtų Sabatauskas, o Juozas užsiimtų medžioklėmis, žvejybomis ir memuarais. Spėčiau, kad estiškai kalba geriau negu angliškai.

Taigi, turim visai įdomių kandidatų, turim nevykėlių. Vertinau gana atlaidžiai, Daukanto aikštė bus griežtesnė. Bijau, kad gal net pusė startavusių turi mažas galimybes finišuoti.

Geltonsanpis Facebook'e yra čia

UEFA Čempionų lyga: Juventus - Chelsea 3:0

Įspūdžiai po fantastiško grožio rungtynių antradienį tokie:

1. Vidal.

Šį sezoną jis dažnai gana aštriai kritikuojamas sirgalių, didelę įtaką tam padarė ir tai, kad Pogba sudaro rimtą konkurenciją ir beldžiasi į startinę sudėtį, o rungtynių, kurios King Artur pasirodytų apgailėtinai, šį sezoną buvo tikrai. Kita vertus, šį sezoną jis vienas rezultatyviausių komandos žaidėjų. Vakar jis vėl buvo monstras, o ne peliukas aikštės viduryje, galingu smūgiu įmušė įvartį, atliko puikų rezultatyvų perdavimą Giovinco ir buvo kertinė figūra aikštės viduryje.

2. Pirlo. Kaip visada, atliko nemažai juodo darbo, buvo itin kūrybingas ir pavojingas. Dėl jo sunkaus darbo Juventus persvara aikštės viduryje buvo absoliučiai triuškinanti. Jo sugebėjimas diktuoti mačo eigą leido Juventus neperdegti svarbiausiais rungtynių momentais.

3. Asamoah. Turbūt geriausias šio sezono pirkinys po tokių rungtynių tikrai turėjo atmušti neseniai pasipylusią kritiką, kad jis Krasič nr. 2, labai ribotas žaidėjas, kuris jau trečiame sezono mėnesyje virsta eiliniu vidutinioku. Su juo nesusitvarkė nei Azpilicueta, nei Moses, savo krašte jis buvo valdovas. Atliko puikų rezultatyvų perdavimą.

4. Luiz. Geriau būtų ėjęs ravėti šieno, o ne į aikštę. Apgailėtinas pasirodymas su galybe klaidų tada, kada mažiausiai tai buvo galima daryti. Chelsea beprotiškai sekėsi, nes vien dėl Luiz klaidų jie galėjo praleisti 3-4 įvarčius.

5. di Matteo. Išspirtas lauk, nes komanda atsidūrė ant bedugnės krašto Europoje. Galima suprasti sprendimą, nes Romanui kažkodėl žymiai labiau rūpi Europa, negu EPL, kur situacija tikrai dar nekritinė ir teikianti daug vilčių. Akivaizdu, kad tokia talentinga komanda privalo žaisti geriau, bet di Matteo negavo pakankamai laiko sukurti naujos kartos Chelsea. Su Benitez turbūt bus dar blogiau.

Geltonsnapis Facebook'e

Susipažinkime su nauja valdžia: ką gero žada Tvarka ir Teisingumas?

Nemažai žmonių verkia, kad rinkimus laimėjo kairieji. Aišku, ypatingai milžiniškas kiekis ašarų liejamas dėl to, kad rinkimų pirmą turą laimėjo Darbo partija. Nes jų pažadai kvaili ir mulkina žmones. Taip, bet minimali alga 1509 LT tikrai kada nors bus. Gal po dešimtmečio, gal po tūkstantmečio, bet bus, nebent suskubsim įsivesti eurą. Yra viena partija, kuri tyliai žada, kad panaikins visas įmanomas emigracijos priežastis. Minimali alga - 1800 LT. Taip, jie rinkimų nelaimėjo ir jų pasirodymą galima laikyti fiasko, bet šie svajotojai irgi valdžios dalis. Įdomiausi pažadai čia:

1. „Įkursime visuomeninį Emigracijos reikalų komitetą, kurį sudarytų emigrantų ir vietos bendruomenių atstovai, šio komiteto darbo tikslas - išanalizuoti ir pateikti sprendimus, panaikinančius visas įmanomas išvykimo iš Lietuvos priežastis“

Įspūdinga. Nupiešiu vaizdzelį, kuris būtų įgyvendinus šias nuostatas. Lietuva pasitraukia iš Šengeno erdvės ir aklinai uždaro sienas visiems atvykstantiems ir išvykstantiems. Prie sienos visą parą budi iki dantų ginkluoti sargybiniai, aišku, kad ne tik sienos perėjimo punktuose. Sudeginamos VISOS knygos užsienio kalbomis, blokuojami absoliučiai visos svetainės, kurių turiniuose yra kas nors ne lietuviško.

Be šito vaizdelio emigracija neišnyks. Jeigu įsileisime užsieniečius į Lietuvą, yra tikimybė, kad jie įsimylės lietuvaičius/lietuvaites ir bandys kasti tunelius po siena ir juos išgabenti. Jeigu gyventojai mokės užsienio kalbas, galės sužinoti, kaip gera gyventi Vakarų Europoje. Jeigu naikiname visas emigracijos priežastis, tai visas. Šioje srityje pralenktume net Kubą ir prilygtume Šiaurės Korėjai. ĮSPŪDINGA

2. „Kad mūsų siūloma TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programa niekada nepavirstų nuo gyvenimo atitrūkusiu, realių žmonių poreikių neišreiškiančiu dokumentu, mes savo darbą grįsime iki šiol visų valdžios partijų nemėgstamu ir netaikomu tiesioginės demokratijos principu“

Gražu. Bėda yra tame, kad mes verkiame, jog mažėja gyventojų šalyje, bet net ir tie pilni  ar nepilni trys milijonai netilptų nei į vieną Vilniaus Akropolį ar Agorą. Net Žalgirio arena mažoka, o nac. stadionas taip pat. Aišku, nešaržuojant galime būti Baltijos šveicarais ar islandais. Tačiau iš to, kaip žmonės reaguoja į kas keletą metų vykstančius referendumas, akivaizdu, kad Lietuvoje Tiesioginė demokratija sunkiai įgyvendinamas dalykas. Ar dėl to atėjome prieš du mėnesius balsuoti, kad nuo šiol eitume prieš savaitę? - toks klausimas kiltų ne vienam.

3. „Valstybė įsipareigos sukurti darbo vietas visiems, norintiems dirbti ir užsidirbti, o ne būti išlaikytiniais gaunant pašalpas.“

ĮSPŪDINGA. Iš esmės tai reiškia, kad be darbo liks tik tie, kurie nenori dirbti, turbūt koks vienas kitas procentėlis. Ką tai reiškia? Valstybė užsiims komunizmu, kur nedarbo nėra, gaila, tik kad nerašo, ką darys su tais, kurie visgi dirbti nenorės. Bet žinant spalvingą kai kurių veikėjų biografiją sovietmečiu, realu, kad yra kadrų, kurie ŽINO KAIP priversti norėti dirbti visus. Aišku, šis pažadas kertasi su tuo, kad valstybinis sektorius mažės. Koks skirtumas, svarbiausia, kad nuo šiol visi DIRBS ir NETGI UŽSIDIRBS. Dar tiktų eilutė iš „Geltonų plytų kelio“ - „Tik svarbu labai, NORĖTI, pasistengti ir tikėti“. Taigi, gerai, kad nors nėra numatyta priemonių priversti dirbti.

4. „Įsipareigojame tartis su verslininkais ir darbdaviais dėl tokių sąlygų, kurios leistų minimalią algą pakelti iki 1800 litų, sukūrimo.“

Formuluotė atsargesnė negu Darbo partijos, bet mintis panaši. Jie NEŽINO KAIP, bet TARSIS. Tačiau turbūt galima neabejoti, jiems pavyks. Jeigu šią savo nuostatą būtų labiau viešinę, galbūt turėtume kitus rinkimų pirmo turo nugalėtojus. Aišku, gaila, kad Butkevičius, kaip tikras suvalkietis pasiliko finansų ir ūkio ministerijas sau ir neduos tautai uždirbti nei 1509, nei 1800 LT. Ech, tie suvalkiečiai...

5. „Kartu su privačiu verslu įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su pasaulio kultūros objektais.“

Visi nori ilgai išlikti jauni. Dabar situacija turėtų kardinaliai keistis 0- visi norėsime pasenti, kad greičiau aplankytume Egipto piramides, Uluru, Timbuktu, Angor Vatą, majų piramides, Didįjį kanjoną. Kaip suprantu, viskas bus nemokamai, nors tiesiogiai neįvardijama. Matau vieną nedidelę problemą - jeigu kokia nors daili močiutė įsimylės didingą džentelmeną su sombrero actekų mieste, negu neleisime jai likti Meksikoje ir kurti šeimą? Bet gal kaip nors susitarsim su valdžia, jie juk tokie geri. :) 

Reziumė: gyvensime gerai. Ačiū Prezidentei, kad Butkevičius jau kandidatas į ministrus pirmininkus, gaila, kad ne Rolandas, bet vis tiek, TVARKA BUS.

Geltonsnapis Facebook'e

Tikrieji rinkimų nugalėtojai ir pralaimėtojai

Apie tai, kad po rinkimų buvo džiaugsmo banga, jau kartą užsiminiau. Kone visi jaučiasi nugalėtojais, dėkoja rinkėjams už palaikymą ir žada dirbti dėl jų. Šiandien praėjo lygiai mėnuo nuo pirmojo turo ir realiai jau galima pradėti kalbėti, kas laimėjo ir pralošė iš tikrųjų.

Laimėtojai:

1. Algirdas Butkevičius, kurį vienas kolega gražiai vadina Algirduku yra čempionų čempionas. Todėl, kad jis nėra Algirdas Mykolas, šie rinkimai jam buvo itin svarbūs, kad įrodytų visų pirma saviems, kad gali būti laimintis lyderis. Manau, kad po partijos pergalės jo pozicijos stipriausios per visą Algirduko vadovavimo laikotarpį. Galima teigti, kad senoji LSDP gvardija išsaugojo savo įtaką. Dar svarbiau tai, kad po rinkimų su lyderiu dažnai matomas Juozas Bernatonis - buvusių  LDDP pilkasis kardinolas, tai rodo vienybę partijoje. Apskritai šitas mėnuo verčia žavėtis LSDP lyderiu. Lankstus, atviras, bet principingas kol kas jis sėkmingai gina savo pasirinktą koalicinę kryptį. O net jeigu jam tektų nusileisti, turbūt visi sutiksime, kad koaliciją be LSDP dabar neįmanoma.

2. Valdemaras Tomaševskis. Apie lenkus jau rašyta, bet faktas, kad jie parlamentinė partija yra įspūdingas, žinant, kad Lietuvos dalis, kuri juos palaiko, nėra milžiniška. O savo sugebėjimu įgauti auksinės reikšmės balsus ir Vilniaus savivaldybėje įrodytu sugebėjimu ramiai ir be skandalų kuruoti savo sritį, jie tikrai praturtintų naują koaliciją ir turbūt taip ir atsitiks.

3. Andrius Kubilius. Jeigu partijos numeris 1 būtų Degutienė, turbūt šie rinkimai būtų dar sėkmingesni. Bet ir dabar nepasitvirtino dalies žmonių lūkesčiai (kaip girdėjau viešajame transporte „išmušim Kubiliui bačką iš po kojų“). Pagal apklausas TT turėjo būti 3-ia, o TS LKD galėjo nesurinkti 10 procentų balsų. O atsitiko taip, kad po antro turo jie turėjo visai neblogus šansus užimti 1 vietą rinkimuose. Pritrūko, tačiau pergalė 9:0 prieš DK parodo, kad didieji miestai yra tapę konservatorių tvirtove, o tai yra naudingiau, negu būti populiariais kur nors Žemaitijoje. Dabar Kubilius demonstruoja konstruktyvų mąstymą ir netgi pakalba apie vaivorykštę, kas turėtų dar paauginti partijos reitingus.

4. Eligijus Masiulis. Blankoki rezultatai 2 ture kiek pagadino bendrą vaizdą, tačiau rinkimai LRLS tikrai puikūs. Kai valdančioji partija pasirodo geriau negu prieš 4 metus, geriau būti negali. O faktas, kad ko ne visi didieji po rinkimų kalbėjo apie LRLS kaip apie galimus koalicijos partnerius, bei tai, kad liberalų ministrai sulaukė turbūt mažiausiai priekaištų iš viso ministrų kabineto, tikrai džiuginantis dalykas. Dar smagiau LRLS turėtų būti dėl to, kad potencialūs konkurentai - LiCS, TAIP ar Krikščionių partija pasirodė absoliučiai apgailėtinai. O man, kaip dešiniajam smagu dėl to, kad Masiulis paskelbė, jog partija dirbs tik tokioje koalicijoje, kurioje bus TS LKD. Tai teikia vilčių, kad sulauksime laikų, kada Lietuvoje bus įprasta ne vienai Europos šaliai beveik dvipartinė sistema su tradiciniais didžiosios kairiosios ir didžiosios dešiniosios partijos partneriais.

5. Save išsikėlę kandidatai. Palionis sutriuškino savo tėvo partijos kolegą, Gailius (buvo po LRLS sparnu, bet žmonės jį rinko tikrai ne dėl partijos) įrodė, kad Lietuva jį myli, Urbšys nepraleido į parlamentų susikompromitavusio Matuzo, Balsys sensacingai įveikė Bekintienę. Akivaizdu, kad vis svarbiau tampa asmenybės ir bet kas į Seimą per vienmandates apygardas tikrai nepatenka.

Pralaimėtojai

1. Grybauskaitė. Laimėjo ne tos partijos, už kurias jie liepė balsuoti, referendumas prapiltas. Darbo partija skverbiasi į koaliciją, o Konstitucinis Teismas pripažįsta Seimo rinkimų rezultatus galiojančiais. Panašu, kad koalicija bus centro kairės, todėl Grybauskaitei gali tekti trauktis į antrą planą, jeigu Algirdukas toliau bus toks efektyviai ir nepiktai pergalingas.

2. Viktoras. Atrodė, kad didysis Kėdainių širdžių valdovas triumfuoja. Nieko panašaus - teko išvyti iš partijos Podolską, iškęsti Pinskų nesąmones ir dar juos palikti partijoje (manau, kad jie būtų išvyti, bet įtaka per daug didelė, galima prisiminti Pinskaus vaidmenį bandant vėl lipdyti DP ir LSDP koaliciją 2004-2008 kadencijos Seime). Negana to, pasinaudojusi situacija Grybauskaitė dar priminė visiems juodosios buhalterijos bylą (KUR NEKALTUMO PREZUMPCIJA?)ir kol kas bent jau išsikovojo tai, kad Viktoras ir Gapšys laaaaabai aukštų postų negaus, o jeigu jai užtektų jėgų, galbūt dar įmanoma išgrūsti DP iš koalicijos apskritai. Be to, II turas buvo ne itin sėkmingas ir DP liks tik su 5 ministerijomis iš kurių vieną gali reikti atiduoti lenkams... O kaltinimai buhalterijos byloje pasunkinti. Prasti popieriai, palyginus su ambicijomis tapti premjeru.

3. Čaplikas. Apie LiCS nesėkmes jau rašiau, galite susirasti ir paskaityti. O dar prieš 4 metus buvo rimta politinė jėga...

4. Paksas ir Mazuronis. Paksas aišku, neturėjo galimybių tapti rinkimų nugalėtoju, bet ir šiaip gerokai nusibodo. Mazuronis moka protingai pakalbėti ir todėl šioje rinkimų kampanijoje gerokai užgožė patį erelį Rolandą. Tačiau rinkimų rezultatai, ypač pirmo turo, pagailėtini, padėtį pataisė tik savo gimtinės sūnui Rolandui lojali Žemaitija. Dabar viskas kaip ir gražu, 2 ministerijos (ir TIKRAI ne pačios prasčiausios), prezidentė turbūt tyliai juos myli, nes jie visada sako, kad gins Prezidentę, jeigu Grybauskaitei iškiltų toks pavojus kaip Paksui. Bet pavojus iškils pačiai partijai. Jei turės išeiti iš koalicijos arba praloš rinkimus, analogiškai kaip šiemet LiCS. Iš esmės visa jų sėkmės priežastis - prieš kiekvienus rinkimus surasti priešą, kuris nuskriaudė Rolandą, arba Lietuvą,. o jiems juk taip gaila Lietuvos... Ir tada reikia negailestingai pulti, pasižiūrėkit į rūsčių veidų rinkinį partijos viršūnėlėje. O dabar ką darytų 2016 - save pultų???. Problema didelė, nes Paksas jau net Žemaitijoje turbūt daug kam pabodęs. Realu, kad čia paskutinė kadencija su piktąją partija.

5. Nauji rinkiminiai projektėliai. Apie Bufetavas ir Romanovus net nekalbėsiu, bet buvo keli rimtesni. Drąsos Kelias į Seimą pateko, bet čia nieko stebėtino. Kaunas didelis. Stebėtini du dalykai - pirma, kaip teisininku gali dirbti toks neiškalbingas žmogus, kuris aiškiai ne vienoje srityje parodė savo žiaurią nekompetenciją. Antras dalykas - iš kur atsiranda slaptų talentų, kurie savo įrašais sugadina visą antrą turą, Aišku, stebuklų tikėtis nereikėjo, bet gauti 0:9 nuo didžiausių priešų iš TS LKD, baisu. O pati Garsiausia Lietuvos Teta sugebėjo pralementi, kad nesupranta, kaip jos Teta galėjo net Garliavoje pralošti Jankauskui.

TAIP irgi ėjo su ambicijomis ir brangia reklama. Rezultatai parodė, kad Zuokas atsibodo. Elementariai, nes iki šiol visi jo projektai būdavo patrauklūs ir net po Abonentinio skandalo partijos reitingai nebuvo itin žemai nukritę. Situacija tokia, kad po 2015 metų rinkimų turbūt jis galės išformuoti partiją arba su senuoju bendražygiu Čapliku gurkšnodami brendžiuką rašyti memuarus. Arba rasti tokią partiją, kuri Zuoko chebrą prisijungtų prie savęs.

Geltonsnapį Facebook'e rasite čia

Kokią koaliciją turėsime arba ar išgelbės Grybauskaitė Lietuvą nuo Darbo partijos?

Konstitucinis Teismas šeštadienį pasakė, kad rinkimai iš principo buvo neblogi - VRK vos tris kartus šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Sprendimas protingas nes:

1. Žmonės tingės eiti balsuoti antrą kartą
2. Jokių garantijų, kad Darbo partija nepasirodys geriau negu praėjusį kartą arba kad bent bus ryškus skirtumas?
3. Jeigu tarkime KT anuliuotų rinkimus ir seimas pasileistų, Seimas galėtų paskelbti naujus prezidento rinkimus. Nežinau, ar Grybauskaitė to norėtų, turbūt ne. :)

Taigi, situacija stabilizavosi. Ir viskas kaip po rinkimų - visi jaučiasi nugalėtojais - Viktoras, Grybauskaitė, Butkevičius... Na, gal tik tie, kuriems valdžia nelabai šviečiasi, neturi kuo džiaugtis. Taigi, turbūt didžiausia tikimybė, kad koalicija bus tokia - DP+LSDP+TT+LLRA.

Tokiu atveju, turbūt dar ilgai truks Butkevičiaus rytiniai vizitai pas Dalią ir vakariniai pas Viktorą, Prezidentei atsibos, nes gali būti, kad jos reitingai kris ir galiausiai, aišku, kad išbrokavus galybę kandidatų į ministrus, koalicija pradės dirbti. Grybauskaitė greičiausiai ją auklėtų dar labiau negu Kubiliaus Permainų, vetavimas įgytų dar neregėtus mastus. Prezidentės labai nemėgstu, bet šiuo atveju ji atliktų stabilizatorės vaidmenį ir neleistų labai nusivažiuoti.

Antras pagal realumą variantas - mažumos koalicija LSDP+LLRA+TT+DK

Aišku, išeitis prastoka, bet nepanašu, kad Butkevičius, nors ir skandalų nekeliantis ir besilaikantis lyg ir gana lanksčios pozicijos, sutiktų dirbti su TS LKDP. Išeitis - bandyti susitarti su Drąsos Keliu. Manau, kad tokia koalicija yra įmanoma, tenkintų prezidentę, o Drąsos Kelias be to su TT tikrai neblogai sutariantys, o ir LSDP pyktį galėjo užsitraukti nebent tuo, kad per rinkimus rėmė TS LKDP kandidatus, kovojusius su Drąsos Keliu. Su LLRA konfliktuoti garsiausios Lietuvos tetos partija neturi dėl ko. Problemos dvi - 65 koalicijos nariai ir du sunkiai prognozuojami partneriai - Drąsos Kelias ir TT. Maksimali koalicijos trukmė - metai, ne daugiau.

3. Vaivorykštė

Na, jeigu prezidentė bus siaubingai principinga, o Kubilius toliau švelnins retoriką, ką jis paskutiniu metu daro, Butkevičiui kitų išeičių neliks. LSDP+TS+LRLS+TT - realiausia koalicijos sudėtis. Galbūt ir be TT, kad būtų lengviau prikalbinti jungtis TS LKDP  ir liberalus. Yra pliusų, yra ir minusų. Pliusas, galėtume prieš vakarus pasirodyti, kad jau ir pas mus galimos didžiosios koalicijos. Minusai - sudėtingos derybos dėl programos, sudėtingas bendras darbas, milžiniška Prezidentės įtaka. Jeigu iki rinkimų būtų likę metai ar pusantrų, tiek laiko galbūt galima išdirbti kartu, galutinai neišsivaikštant į skirtingas puses. Dabar turbūt tai būtų trumpalaikis projektas, nebent... Nebent tvarką įvedinės D. Grybauskaitė. Eiti į kompromisus tokioje koalicijoje tektų eiti itin dažnai, tai turbūt dažniausiai būtų daroma Prezidentūroje. +2 metai arba ir visi keturi aksominės diktatūros? Pabodo.

4. TS LKDP + DP + LRLS

Neslėpsiu, šitos koalicijos norėjau ŽIAURIAI. Visų pirma, Darbo Partijos nelaikau slibinu, absoliučiu blogiu ir grėsme. Aišku, yra Viktoras, paskui legendinė PIRKĖJŲ šeimynėlė ir dar keli nemalonūs tipai. Likę yra niekuo neblogesni už socdemus, o dalios ir tokie, prieš kuriuos nublanktų nemažai TS LKDP kandidatų. Emocinis fonas tarp partijų buvo neblogas, jeigu neįtrauksime aktyvios rinkimų kampanijos periodo, kai purvų drabstymas vyko iš reikalo, pataikaujant saviems rinkėjams. Ir dabar esu tikras, jeigu ne Pinskų šeimynėlė, koalicija būtų kitokia. Ją turbūt ir Prezidentė nenoriai, bet palaimintų ir manau, kad ji būtų dirbusi sėkmingai. Bet Pinskuvienė nusprendė apsipirkti, ir nupirko balsų net savo vyrui, kuris ir taip buvo aišku, kad liks Vilniaus vicemeru. Taigi, Tegyvuoja Živilė, nes dabar turim įdomią situaciją. Naivu tikėtis, kad po to, kas įvyko, Kubilius ar tuo labiau Grybauskaitė norėtų tokios koalicijos. Grybauskaitė gal ir giliai širdyje norėtų, nes tada valdžioje būtų TS ir liberalai, bet dabar ne toks momentas, kada galima atsitraukti, nes kitaip 2014 Daukanto aikštėje gali būti naujas šeimininkas.

Geltonsnapį rasite Facebook'e čia

UEFA Čempionų lyga. Borussia - Real 2:2

Įspūdžiai po vakarykščių rungtynių tokie:

1. Ozil.

Kauno Žalgirio sindromas - prieš tėvynainius sužaidė vienas geriausių savo sezono rungtynių. Nors buvo ir blankokų epizodų, nes Borussia gynyboje jam skyrė itin didelį dėmesį, iš stadiono išėjo su įvarčiu ir rezultatyviu perdavimu, geriausiai sužaidęs sunkiausias minutes komandai.

2. Reus. Šį sezoną iš vienos Borussios perėjęs į kitą, žiba dar labiau. Vakar buvo vienas iš pagrindinių greitų atakų generatorių, sukūrė kelias neblogas progas kolegoms ir puikiai išnaudojo savo šansą.

3. Pepe. Jeigu ne jis, Real gynybą būtų ištikusi visiška katastrofa. Arbeloa reikėtų užrakinti į sandėliuką,Varane dar truputį per žalias tokioms rungtynėms, Ramos panašu, kad išėjo į aikštę ne kovoti, o pakvėpuoti grynu oru. Vienintelis Pepe nepridarė mega klaidų ir negano to, dar ir įvartį spėjo įmušti.

4. Lewandowski. Nėra mano mėgstamas puolėjas, bet vakar dirbo iš peties. Įvarčio neįmušė, bet buvo maksimaliai naudingas savo komandai. Daug kovojo, nedavė ramybės Real gynėjams (Varane dar ilgokai jį sapnuos) ir atliko puikų perdavimą Reus.

5. Stilistika. Susitiko dvi turbūt panašiausią futbolą žaidžiančios komandos. Ir vieni ir kiti stengėsi daug atakuoti ir reginys tikrai buvo gražus. Aišku, apgailėtina, kad kažkas iš MC, Real ir Borusios liks už borto (turbūt visi žinote ir kas), bet kone kiekvienos šios grupės rungtynės yra puikus spektaklis.

Geltonsnapį Facebook'e rasite čia.

Lenkų dzienos kaip švencė...

Šitaip buvo dainuojama per viena rimčiausių naujienų laidų Lietuvoje. Tą pačią, kurią rodo LNK jau daug metų. Vaizdelis gražus - lenkai peržengė 5 procentų barjerą Seimo rinkimuose, Butkevičius planuoja juos kviestis jungtis prie koalicijos. Ir staiga per LSDP viršūnėlės posėdį iš esmės jie net neminimi. Prioritetas - TT ir DP. Posūkis nėra visiškai netikėtas, bet keistokas.

LLRA fenomenas nėra naujas dalykas. Stipri regioninė partija ji buvo visada, bet didžioji jų šlovė prasidėjo 2009 m. 2009 rinkimai vieni nuobodžiausių Lietuvos istorijoje. Vieša paslaptis, kas laimės ir kiek turų prireiks renkant prezidentę (nežinojo tik Adamkus) ir visiem neįdomus Europos parlamento (EP) rinkimai. Ir pribloškiantys rezultatai - LLRA turės atstovą EP, Tomaševskis Prezidento rinkimuose ketvirtas. Pažvelgus giliau, nėra visai netikėta. Dešinieji neturėjo nei vieno kandidato. Grybauskaitės nemėgstančiųjų armija buvo mažesnė nei dabar, bet jų buvo. Butkevičius - geras žmogus, bet kairysis. Mazuronis, Prunskienė, Graužinienė? Nieko gero. Jezerskas - anekdotas :) Lieka Tomaševskis, kurio VIENINTELIS minusas tuomet buvo tas, kad jis lenkas. Ir dešiniajam Grybauskaitės hater'iui tai galėjo būti puiki alternatyva. Katalikas, pasisako už šeimos vertybes, nekorumpuotas, visai pusėtinai lietuviškai kalba. O ir LLRA retorika Vilnijos klausimu dar nebuvo tokia aštri.

Aišku, dabar situacija kitokia, ir lietuvių, kurie balsavo už Tomaševskį turbūt yra vienetai. Bet jam jų paramos ne per labiausiai ir reikia - sėkmės garantas - mažas rinkėjų aktyvumas, nes lenkai visada mobilizuojami. Taigi, dabar beliko laukti pasiūlymo jungtis į koaliciją. Pasiūlymas buvo. LLRA iš pradžių lyg ir kalbėjo apie 4 ministrus portfelius, dabar jų liko 2. Aišku, piktintis tuo neverta, tai normali derybinė partijos pozicija. Juk derėtis teks turbūt ir su Juozu Bernatoniu, vienu gudresnių Lietuvos derybininkų, tad atėjęs su nuostata, kad nori vienos ministerijos, gali likti be nieko, bet pasirašęs sutartį. Taigi, aišku Butkevičiui turėtų būti rimtas galvosūkis, ar duoti 2 ministerijas, ar 1, kurias duoti, kad nekiltų didelis pasipiktinimas visuomenėje.

Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų netinka - arba per svarbios, arba per daug svarbūs kitų partijų veikėjai jas nusižiūrėję.

Galbūt neblogai atrodytų galimybė duoti Aplinkos ministeriją - piniginga ministerija, LLRA turėtų būti patenkinti, o blogesnio ministro už Kazlauską šansų rasti mažai.

Kultūros ministerija  - gerbiamo dėstytojo Jastramskio pasiūlymas. Geras variantas tuo, kad lenkams būtų sunku atsisakyti, bet aišku, žalos lietuvių kultūrai jie gali padaryti.

Kalbėjimas apie problemas Susisiekimo srityje suponuoja, kad tai gali būti viena iš lenkų geidžiamiausių. Bet turbūt per geras kąsnis, kad tektų lenkams.

ŠMM - didžiausia LLRA svajonė. Aišku ir Tėvynės Sąjungos, nes po tokio žingsnio koalicija žlugtų per 15 minučių.

URM miniu tik todėl, kad ji realiai niekam neįdomi. Skirtingai negu Vakarų Europoje, kur neretas atvejis, kai mažasis koalicijos partneris gauna šią ministeriją (iš atminties galiu paminėti Westerwelle Vokietijoje ir Sovndal Danijoje, bet tikiu, kad tikrai šiuo metu yra ir daugiau). Lietuvoje šį kartą nors postas neliko tiems, kuriems nėra ką duoti - turbūt dirbs Linas Linkevičius, geriau už jį būtų turbūt tik mano svajonių prezidentas Vygaudas Ušackas.

Abi ūkio ministerijos irgi minimos kaip galimas lenkų grobis. Na, šansų gali turėti dėl Žemės ūkio ir tai galbūt ir yra daugiausia, ką jie gali gauti.

Taigi lieka paskutinis klausimas - kviesti lenkus ar nekviesti. Butkevičiaus vietoje kviesčiau nes:

1. Smarkiai abejoju TT gebėjimais dirbti konstruktyviai. Jie tiesiog gimę būti opozicijoje, griauti ir kritikuoti. Prieš 2008 rinkimus jų priešai nr. 1 buvo tie patys socdemai, dabar deklaruojama draugystė. Galiausiai, kokia bus rinkimų kampanija, jeigu 2016 vyriausybės reitingai bus žemi, o jie bus joje išdirbę 4 metus? Manau, kad jie anksčiau ar vėliau pabėgs.

2. LLRA vertina gautus postus. LLRA jau tapę auksinių balsų savininkais Vilniaus savivaldybėje ir gavę trokštamas pareigas gana ramiai dirba, nekaišiodami pagalių į ratus dominuojančiai partijai, nes jaučiasi dėkingi. Iki tol, kol gauna nauja, geresnį pasiūlymą. O šiame Seime nėra kam jo teikti.

3. Partijos reputacija pakenčiama. Atmetus visas tautines spekuliacijas, LLRA yra nesusitepusi. Jokių korupcijos skandalų ar kitokių dalykų, kurie menkintų partijos garbę, išskyrus aišku tautinius dalykus.

4. LLRA nebegalėtų skųstis gyvenimu. Kaip kalbėti, kad valdžia nemyli lenkų, jeigu patys lenkai yra valdžia.

Taigi, LLRA nori 2 ministerijų, LSDP nori duoti 1. Susitarti tikrai įmanoma ir valdantiesiems tai būtų į naudą. Aišku, kurį laiką visuomenė būtų žiauriai nepatenkinta,gal kristų LSDP reitingai, bet paskui valdžioje būtų ramus, daug problemų nekeliantis partneris.

Geltonsnapį Facebook'e rasite čia

Europos futbolo klubų TOP 20. Spalis

Tradicija atkeliavusi iš Subobjektyvaus Blogo laikų - Europos futbolo klubų TOP 20. Apie metodologiją truputį yra čia.

Įraše lyginama situacija su ta, kokia buvo prieš mėnesį, apie ją galite rasti čia.

Praėjo dar vienas futbolo mėnuo, per kurį reitingas pakito minimaliai – nusistovi šiokia tokia jėgų pusiausvyra šio sezono hierarchijoje. Didysis ketvertas liko savo vietose.

EPL išlaikė visus 6 savo klubus. Chelsea savo pozicijas išlaikė, o visi kiti kilo, išskyrus Everton.

La Liga vieną nuostolį turi – Mallorcai spalis buvo beviltiškas ir jie nugarmėjo iki 7-o dešimtuko. Barca ir Atletico liko pirmame ketvirtuke, Real smarkiai prie jo priartėjo, O Malaga kelias pozicijas prarado.

Juventus ir Napoli reitinge krito – pirmieji labiau dėl to, kad EPL milžinai žaidė stabiliai, antriesiems spalis nebuvo itin sėkmingas. Po ilgos pertraukos į TOP 20 grįžo Inter, kol kas jis antro dešimtuko viduryje. Lietuviškieji Romos klubai reitinge kilo, Lazio liko labai arti pirmojo dvidešimtuko.

Nuolatiniai didieji Bundeslygos klubai reitinge patenka į 14-uką, o Bayern (foto - Mandzukic) čia karaliauja. Liko vienu išsišokėliu mažiau – Dusseldorf stipriai garmėjo žemyn. Eintracht kol kas vis dar laikosi 16-tas.

Ligue1 reitinge turi vienu klubu mažiau – OM dabar 24-tas, bet į dvidešimtuką grįžo Lyon ir po ilgesnės pertraukos Toulouse. PSG priartėjo prie pirmo dešimtuko.

Nevykėliai

Fortuna

Naujokų sapnas baigėsi – per spalį iškovota 0 taškų. Su Mainz sužaistą dar gana garbingai, bet rungtynės su Bayern ir Wolfsburg buvo katastrofiškos. Juk niekas nenori, kad jų dviejų paskutinių namų rungtynių bendras rezultatas būtų 1-9. -1 vietos Lygoje ir -48 reitinge.

Šaunuoliai

Cagliari

Iki spalio Sardinijos klubas taškų neturėjo. Dabar jų turi 12,, o tai reiškia, kad spalį pralaimėjimų nepatirta. Nors varžovai ir gana kuklūs, bet tai fakto, kad mėnuo geras, nepaneigia, nes nugalėti kitus vidutiniokus yra kiekvieno vidutinioko uždavinys, o Sampdoria ir Torino prieš mėnesį buvo pirmame Serie A 6-uke. Taigi, Cagliari mėnesio rezultatas +12 vietų lygoje ir +39 reitinge.

Reitingas:

1. (1) Bayern 65 tšk.
2. (2) Barcelona 58,5 tšk.
3. (3) Chelsea 52,5 tšk.
4. (4) Atletico 50,5 tšk.
5. (11) Manchester United 50 tšk.
6. (14) Manchester City 46,6 tšk.
7. (5) Juventus 46 tšk.
8. (16) Real Madrid 44,4 tšk.
9. (17) Schalke 41,1 tšk.
10. (12) Arsenal 37,7 tšk.
11. (13) PSG 37 tšk.
12. (7) Malaga 36,6 tšk.
13. (9) Everton 35,5 tšk.
14. (10) Borussia 35 tšk.
15. (31) Internazionale 34 tšk.
16. (6) Eintracht 33,8 tšk.
17. (8) Napoli 32 tšk.
18. (30) Toulouse 31 tšk.
19. (20) Tottenham Hotspur 30 tšk.
20. (24) Lyon 30 tšk.

...

25. (33) Lazio 25 tšk.

...

35. (43) Roma 19 tšk.

...

57. (96) Cagliari 10 tšk.

...

66. (18) Fortuna 6,5 tšk.

Geltonsnapį Facebook'e rasite čia 

Kodėl miršta Liberalų ir Centro sąjunga?

Per lapkričio šventes galima prisiminti ne tik mirusius žmones, bet ir mirusias arba mirštančias partijas. Tokia jau tradicija, kad po rinkimų, kada akivaizdžiai pasikeičia valdančiosios jėgos, bent viena partija iš buvusių valdančiųjų pradeda merdėti. Po 2000 rinkimų taip atsitiko su krikščionimis demokratais, po 2008 rinkimų su Naująją Sąjunga ir Pilietinės demokratijos partija, šiemet su Liberalų ir Centro sąjunga (LiCS). Ne visada likimai vienodai tragiški - krikdemai prisijungė prie Tėvynės Sąjungos, Naujoji sąjunga - prie Darbo partijos, Pilietinės demokratijos partija turėtų pozicijų nebeatgavo iki šiol. Iš esmės partijos mirtis nebūtina reiškia fizinį jos išnykimą, bet įtakos, relevantiškumo praradimą. Reanimacija yra retokas reiškinys, nors valstiečiams šiemet gana nedaug trūko iki 5 procentų ribos daugiamandatėje apygardoje. O dėl LiCS jų žlugimas per šiuos rinkimus buvo lengvai prognozuojamas dėl virtinės padarytų klaidų ir iškilusių problemų.

1. Lyderystės stoka. Nėra Zuoko - yra problemų. aišku, Zuokas vertintinas nevienareikšmiškai, bet visada buvo yra ir bus tokių, kuriems jis liks pusdievis ir genijus. Akivaizdu, kad jis sutvertas vykdomajai, o ne leidžiamajai valdžiai, todėl buvo panašu, kad parlamente nuobodžiauja, todėl matydamas ir abejotinas partijos perspektyvas ėmėsi naujo projekto. Babravičius, kuris kurį laiką buvo partijos pirmininkas turėjo kitą problemą - žinomumo, jo pavardė kažką sako tik vilniečiams ir futbolo gerbėjams. Čaplikas - bene stipriausias kandidatas į partijos pirmininkus ir buvo juo išrinktas, tačiau iš principo tik todėl, kad nėra daugiau ką rinkti. To pasekoje, jis tapo partijos veidu. Nepaskyčiau, kad patraukliu, nebent jums patinka nesibaigiančios aimanos ir verksmingas tonas. Per Seimo rinkimus partija bandė desperatiškai stiprinti jo įvaizdį, ypač daug dėmesio lyderio asmenybei ir veiklai buvo skirtas Facebook'o partijos profilyje. Rezultatas - apgailėtinas partijos pasirodymas rinkimuose ir apgailėtinas Čapliko pasirodymas savo apygardoje.

2. Politinės vedybos su Valinsku. Aišku, kad partijų Lietuvoje yra mažumėlę per daug. Politinės jungtuvės dažniausiai yra geras žingsnis. Tačiau LiCS tai buvo absoliuti katastrofa. Jungtis su partija, kuri pirmiausiai savo reitingu pajuto visuomenės nuomonę apie valdančiosios koalicijos darbą, su partija, kurios atstovai garsėjo skandalais ir nekorektiškais pareiškimais reiškė viena  - ne pritraukti prie savęs mikroskopinę Valinsko šalininkų grupę, bet atstumti tradicinius partijos rinkėjus.

3. Rinkimų finansavimo pasikeitimai ir skaidrumo stoka. Liberalios partijos buvo vienos iš tų, kurios surinkdavo daugiausiai lėšų iš verslo įmonių paramos. Pasikeitusios finansavimo taisyklės joms nebuvo naudingos. Aišku, kad greičiausiai paramos nestigo ir per šiuos rinkimus, bet koją kišo ir tokie dalykai, kaip sveikatos viceministro pinigų išmušinėjimo partijai skandalas bei tai, kad gavę gana pinigingas ministerijas, LiCS ministrai ten tvarkėsi neįspūdingai. Klasikinis pavyzdys - Gedimino Kazlausko, paveldėto iš Tautos prisikėlimo partijos sužlugdyta koalicijos vinimi turėjusi tapti renovacijos programa, nebūtinai bloga, tačiau diskutuotina sveikatos reforma, o vienintelis itin populiarus Kultūros ministras save ėmė tapatinti su Liberalų Sąjūdžiu.

4. FNTT skandalas. Čapliko ašarų lygis jo metu išaugdavo iki neįsivaizduojamo tūrio, liaudis stojo į Gailiaus ir Giržado pusę, prezidente numetė problemas atgal į koalicijos vidų, nors labiau rėmė LiCS. Aišku, kad LiCS pavaidino aukas, liko dirbti koalicijoje, nes mąsto valstybiškai, bet tai jų reitingų nereanimavo.

5. Prastas strategavimas ir kietasprandiškumas. Problemos prasidėjo nuo Zuoko pasitraukimo, tada lyderystės krizė, nepamatuotu sąjunga su TPP, pirmieji itin rimti nesutarimai koalicijos viduje... LiCS pasirinko netinkamą startegiją - jie Kubiliaus politikos aukos, daug kam nepritaria, bet yra per adug geri ir teigiami veikėjai, kad žlugdytų koaliciją. Kaip parodė rinkimai, rinkėjai rinkosi nuosekliau atrodžiusias valdančiųjų partijas - Tėvynės Sąjunga pasirodė beveik tobulai (žinant, kad galėjo būti daug blogiau), Liberalų Sąjūdis tikrai tobulai. Per FNTT skandalą galbūt būtų užtekę pripažinti, kad Palaitis prisidirbo, o ne eskaluoti tai, kad mes dirbam, nes prašo Prezidentė ir esam konstruktyvi partija, todėl paaukosim Palaitį, bet vieną dieną visi mūsų atsiprašinės ir mus šlovins. Beje, Prezidente populiari, bet nepopuliarios labiausiai prezidentinės partijos, prie kurių be LiCs priskirčiau ir Tvarką ir Teisingumą, kurie tiesiog daro viską, kad parodytų, jog kyla grėsmių Prezidentei, bet jie atiduos visas jėgas, kad nepasikartotų Pakso scenarijus. Tvarka ir Teisingumas rinkimuose pasirodė silpnokai. Grįžtant prie LiCS kampanija buvo nyki. Apvažinėta pusė Lietuvos, bet be realios naudos. Šūkis „Už dirbančiuosius“ suponuoja klausimą, kas yra PRIEŠ dirbančiuosius. Prisidirbęs Palaitis vietoje 141 vietos gauna antrąją sąraše, kultinis Seimo vedėjas Arūnas - trečias. Liberalių pažiūrų rinkėjas, kuris pasisprendė tik pagal pavardes, tikrai turėjo pakraupti. O kai kurie balsavimai parodė, kad frakcijoje buvo nemažai narių, kurie yra absoliučiai neliberalūs.

Kas laukia LiCS? Kai kas pabrėžia, kad jie stiprūs savivaldoje. Taip, stiprūs, bet gali būti, kad tik iki kitų rinkimų, kaip atsitiko ir su Naująją Sąjunga. Aišku, žinomų veidų partijoje yra, tie patys šoumenai daug ko išmoko, kaip sakė kraštietis Antanas Nedzinskas, kadencija prilygsta antram diplomui. Tačiau aš pinigų už dabartinės LiCS išlikimą iki 2016 metų rinkimų nestatyčiau. Galbūt juos tyliai ramiai galėtų prisijungti Liberalų Sąjūdis, jeigu neišsigąs dabartinės partijos reputacijos. Galbūt galėtų įvykti jungtuvės su Krikščionių partija, kadangi LiCS nėra jau tokia liberali. Viską parodys ateitis.

Kas žlugs po 2016? Labai toli, bet manau, kad silpniausia grandis bus ne lenkai, o Tvarka ir Teisingumas. Paksas pradeda atsibosti, protesto balsus visada atsiranda kam susirasti, Mazuronis, nors debatuose Paksą lenkia šviesmečiais, bet nesugeba rimčiau pasipriešinti Simulik vienmandatėje apygardoje. Visi kiti - iš esmės 50-mečiai dėdės su ūsais ir rūsčiais veidais + charizmatiškieji Gražulis ir Veselka. Nykoka, sutikite :)

Facebook'e Geltonsnapį rasite čia