Atostogos ir permainos

Kelias ateinančias savaites naujų tekstų čia nebus.

Paskui greičiausiai dar kokią savaitę tekstai bus čia, o rugpjūčio viduryje bus naujas startas su kita svetaine, kita iškaba ir kitu FB puslapiu.

Geltonsnapis Facebook'e

Trumpa europinio futbolo vasara

Lietuvos klubai turėjo tradicinį europinį sezoną su labai ankstyva pabaiga. Formaliai dar jis vyksta, nes šiandien Trakai kris nuo Apollon arba sukurs šimtmečio stebuklą ir išsigelbės. Daugiau šansų pirmajam scenarijui.

Iš 4 klubų, blogiausia istorija „Kruojos“. Kita vertus, sunku ko nors kito tikėtis. Klubas pavasarį labiau garsėjo skandalais, o ne rezultatais. Žmones, kurie buvo pristatomi kaip esami arba būsimi klubo treneriai vos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Gaila, bet tokia realybė, kad Spyris ar Sūduva turbūt Lietuvai būtų atstovavę garbingiau. Jagiellona yra gana rimti varžovai. Jeigu šiandien Kipre pirmi įmuš, turi puikias galimybes žengti į kitą atrankos etapą. Bendras pakruojiečių rezultatas klaikus. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad pirmos rungtynės buvo neblogos.

Atlantas krito taip, kad kovą galima pavadinti garbinga, bet tik tiek. Jų niekas netriuškino. Tačiau šio sezono Atlantas kol kas yra turbūt prasčiausia Sarsanijos eros versija. Yra ir tokių vyrukų kaip Paniukovas, tačiau individualiai stiprūs žaidėjai dar negarantuoja komandinės galios. Atlantas turi didelių problemų A lygoje ir kol kas realu tik kovoti dėl bronzos. Atlanto skriaudikai realu, kad savo Europos žygį baigs šiandien. Pirmose rungtynėse namie minimaliai pralaimėjo Brondby. Šansų aišku, kad yra, bet favoritai danai.

Trakai turėjo puikią pirmą dvikovą, bet nereiktų pamiršti, kad žaidė su Farerų žvejais ir staliais. Kipre magijos nebuvo. Žaidėjams labai trūksta tokio lygio patirties. Viena yra žaisti su skandinavų žvejais, kita su portugalų ar brazilų futbolininkais. A lygoje šiemet Trakai puikūs. Bet pernai panašioje sezono stadijoje jie buvo aukštai, tačiau sezoną baigė be medalių. Apollon turėtų žygiuoti ir į 4 turą, serbai ar azerai neturėtų per daug išgąsdinti.

Žalgiris kovojo ir stengėsi. Ir neatrodė tragiškai, pralaimėjo minimaliai. Dambrausko (foto) taktika susilaukė kritikos. Pirmiausiai dėl to, kad komanda nebuvo kūrybinga puolime. Nyuiadzi, pirmose rungtynėse po keitimo siautėjęs, antrose startavo vietoje Chulos, kuris vienas kūrybingiausių komandoje. Nors rungtynes Malmo baigė su paaugliu vartuose, jis net nebuvo pakankamai patikrintas. Viena daugiausiai problemų keliančių pozicijų yra Vaitkūno kraštas, bet vietoje jo nebuvo išbandytas Slijngard. Ir apskritai, nelabai aišku, kam reikėjo tiek naujokų vasarą, jeigu A lygą galima laimėti ir su senąja gvardija, o naujokai savo šansų turėjo mažai. Visgi, rezultatas neblogas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Malmo pernai buvo Čempionų lygos grupių etape. Žalgiriečiams naudinga tai, kad šiuo metu švedų forma tikrai neįspūdinga. Galbūt baigtis galėjo būti ir liūdnesnė. Švedų laukia Salzburg, turbūt labai lygi kova.

Taigi, Europa Lietuvos futbolui baigėsi vasarą. Ir anksti. Kaip ir beveik visada, su retomis maloniomis išimtimis.

Geltonsnapis Facebook'e

Vilnius be balvonų

Apie Žaliojo tilto skulptūras jau esu rašęs. Man niekada nepatiko tai, kad Lietuvoje labai dažnai politinius ir per brūkšnelį kultūrinius, meninius, lingvistinius, teisinius klausimus vengiama spręsti politiškai. Žaliojo tilto skulptūrų klausimas visų pirma ir buvo politinis. Tiems, kurie jomis grožėjosi, aišku norėjo, jog kalba kryptų apie meninę jų verte. Bet ta verte galima grožėtis nebūtinai ant tilto. Nežinau, ar jos būtų nukeltos, jeigu būtų techniškai tvarkingos. Bijau spėlioti.

Laikas tą daryti plačiąja prasme yra absoliučiai tragiškas. Nes dabar kiekvienas toks žingsnis didina įtampą su Rusija arba bent jau su nostalgiją jaučiančiais mūsų pačių piliečiais. Įtampos turim per daug, kad galėtume sau leisti ją didinti. Bet kitos išeities nėra...

Reikėjo visus reikalus sutvarkyti tada, kada krito leninai ir komunarai. Nespėjome. Juk čia dar reikia šiek tiek išmanyti istoriją, kad suprastum skulptūrų prasmę. Be to, dauguma kitų sovietinių skulptūrų buvo skirta konkretiems žmonėms su vardais ir pavardėmis. Juos ir paprasčiau įvertinti nei beasmenius karius ar valstiečius. Dar yra skulptūrų, kurios irgi nelabai tinkamos laisvai Lietuvai. Bet viskam turbūt ateis savas laikas.

Nespėjom skulptūrų pašalinti tada, kai tam buvo tinkamas laikas ir su Rusija draugavom (tai buvo trumpai) arba bent jau įtampa buvo kiek mažesnė. Teko to imtis dabar. Laikas siaurąja prasme pasirinktas tobulai - vidurvasaris, kai Vilnius kiek ištuštėja, visi tingiai galvoja apie ledus, kolektyvinius sodus, jūrą, o ne apie skulptūras. Ir čia, o ne LTSR įkūrimo dienoje yra esmė, priešingai negu mano viena politikė, kuriai keliaujant kyla įvairių minčių. Jeigu taip, tai tada reikėjo griauti gegužės 9 ar per spalio šventes. Kad tik Rusijai būtų nuo to blogiau ir sukeltume didesnį skandalą. Nors kam mums skandalų, tai niekas dorai atsakyti negalėtum.

Svarbiausieji dalykai padaryti. Gerai, kad Vilniaus biudžetas nėra toks didelis, kad jo prioritetai būtų balvonų restauravimas. Na, jeigu po 20 metų ir bus sutvarkyta, nieko blogo, pas poną Malinauską gražiau blizgės. Argi gaila? Jeigu jau restauruosim, tai reiškia, kad tada visi gerai gyvensim. Svarbiausia yra tai, kad kai skulptūros nukeltos, atgal uždėti jų praktiškai neįmanoma. Per daug triukšmo ir per didelė nesąmonė.

Geltonsnapis Facebook'e

Kova Respublikonų partijoje: liepos apžvalga

Vertinant JAV standartais, kova dėl prezidento posto jau iš esmės vyksta. Demokratai šiek tiek nuobodžiauja, o respublikonų stovykloje vyksta itin arši kova. Bandysiu kas mėnesį sekti situaciją ir supažindinti su lyderiais.

Šiuo metu pirmasis penketukas pagal nuomonių apklausas (RealClear Politics Average skaičiavo pagal 5 skirtingas apklausas) atrodo taip:

1. Jeb Bush (17.0)
2. Donald Trump (10.8)
3. Scott Walker (9.4)
4. Marc Rubio (7.8)
5. Ben Carson (7.6)

1. Buvęs Floridos gubernatorius Jeb Bush kai kuriems amerikiečiams kelia nerimą būtent dėl savo pavardės. Jo brolis tikrai nėra laikomas sėkmingiausiu JAV vadovu, tiek dėl karų Afganistane ir Irake, tiek dėl ekonominės krizės. Nėra itin socialiai konservatyvus, gana palankus imigrantams. Itin didelį dėmesį skiria švietimui. Ekonomikoje yra gana liberalus, neretai pabrėžiama, kad jo valdymo laikotarpiu Floridos ekonomika gana sparčiai augo. Kalbant apie užsienio politiką, laikomas Lotynų Amerikos ekspertu. Jo pergalės atveju greičiausiai JAV nebūtų tokia karinga, kaip brolio ar tėvo valdymo laikotarpiu. Laikomas puikiu Izraelio draugu, yra sakęs, kad panaikintų bet kokį Obamos susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos. Turi tris vaikus, iš kurių du yra turėję nemalonumą su teisėsauga. Daugiau remiamas nuosaikesnių rinkėjų.

2. Verslininkas Donald Trump. Iki tol, kol viešai nepaskelbė apie dalyvavimą rinkimuose, buvo vienas respublikonų autsaiderių. Tačiau jo reitingai iškart po to staigiai šovė į viršų. Pasisako prieš abortus, Obamacare yra palyginęs su katastrofa. Nepritaria ginklų kontrolės griežtinimui. Mėgsta kalbėti apie imigracijos sukeliamas milžiniškas problemas. Užsienio politikoje pabrėžia JAV ir Izraelio draugystę bei priešiškumą Kinijai, ISIS ir Iranui. Per daug nekonkretizuodamas priemonių pasisako už greitą ISIS sutriuškinimą. Donald Trump vienas pagrindinių privalumų yra jo matomumas, nes jis žymiai geriau žinomas kaip verslininkas, o ne politikas. Tik apie Obama ir Hillary Clinton apklausose būna mažiau nežinančių jų, kaip asmenybių. Nors jo reitingai ir šovė į viršų, tačiau paskutiniu metu daugėja skandalingų pareiškimų, o reklaminiame plakate neapdairiai atsidūrė nacistinės Vokietijos kariai. Labiausiai jį remia vyriausi rinkėjai.

3. Viskonsino gubernatorius Scott Walker. Pasisako prieš abortus ir didesnę ginklų kontrolę. Gana nedaug dėmesio skiria užsienio politikai. Yra sakęs, kad jeigu taptų prezidentu, gynybos politikoje labiausiai remtųsi generolų pozicijomis. Mano, kad imigrantų yra per daug, tačiau nepritaria masiniam nelegalų deportavimui. Mėgsta pabrėžti savo religingumą ir ISIS grėsmes. Labai daug dėmesio skiria naujų darbo vietų kūrimui. Kaip ir daugelį respublikonų, labiausiai remia vyriausių ir turtingiausių rinkėjų grupė.

4. Senatorius Marco Rubio. Yra prieš abortus, tačiau pabrėžia ir moterų apsisprendimo teisės svarbą. Pabrėžia žmogaus teisių Kuboje ir Šiaurės Korėjoje problemas, kritikuoja glaudesnių santykių su Kinija ir Vietnamu siekius. Nemato didesnių grėsmių nei Islamo terorizmas. Pabrėžia, kad Sirijoje ir Irake JAV turi ne tik užsiimti valstybės atstatymu, bet ir kovoti su ISIS. Neigia, kad žmogaus veikla prisidėjo prie klimato kaitos. Yra vienas populiariausių respublikonų tarp ispanakalbių kilmės amerikiečių.

5. Chirurgas Ben Carson. Kaip ir dauguma konkurentų, pasisako už mažą valstybės reguliavimą, nors mano, kad egzistuoja tam tikros ribos. Mėgsta JAV lyginti su Senovės Roma, teigdamas, kad raidos kelias panašus, bet dar yra laiko pakeisti padėtį. Kritikuoja užsienio politikos pasyvumą. Sieks mažinti valstybės aparatą. Kritikuoja Obamacare, lygina ją su vergija. Teigia, kad biblinis dešimtinės mokestis yra pats teisingiausias. Itin abstrakčios nuostatos užsienio politikoje. Laikomas nuosaikesniu už daugelį konkurentų. Labiausiai remiamas vyresnių rinkėjų, gana ženkli paramos dalis iš tų, kurie neidentifikuoja savęs nė su viena partija. Kukliai remiamas afroamerikiečių, nors pats yra šios rasės atstovas.

Respublikonai prieš Hillary (Sufolk University/USA Today:


Bush (41-45)
Trump (33-50)
Walker (36-47)
Rubio (40-46)
Carson (35-48)

Geltonsnapis Facebook'e

Gandų apžvalga 2015.07.15

Futbolų transferų langas įsibėgėja, svarbių perėjimų apstu. Bet yra ir daug įdomių, juokingų ar absurdiškų gandų.

Cavani į MU, di Maria į PSG

Vienas realesnių. Di Maria savo vietos MU nerdao, nepaisant kosminių pinigų ir didelės algos. Panašu, kad jis nėra tinkamiausias žmogus van Gaal schemoms. Cavani problemos PSG labai paprastos - jis nenori švaistyti savo talento aikštės krašte. Ne kartą viešai apie tai kalbėjo. Gandai, kad Ibra gali keltis į Milan ir taip atlaisvinti centro puolėjo vietą jau aprimo. Vargu, ar Blanc dėl vargšo Cavani keistų nusistovėjusią schemą. MU būtent reikia gero centro puolėjų. Falcao ir van Persie išvyko, tad vieta Cavani tikrai yra. Di Maria reikia žmogaus, kuris nesiraukydamas dėl to, kad žaidžia krašte, ten darytų įspūdingus dalykus. Di Maria tam dar pajėgus.

Reus į Liverpool

Nemanau, kad Borussia šią vasarą norės pasipiniguoti parduodama Reus. Paskutinis sezonas Borussia buvo gana tragiškas, pačiam Reus - vidutiniškas. Jeigu Tuchel atgaivins komandą, o Reus žibės, po metų Borussia turės solidesnių pasiūlymų, o Reus didesnę galimybę rinktis, kur žaisti kitais metais. O kas Liverpool gali domėtis Reus, čia turbūt niekam nieko stebuklingo.

Sirigu į Valencia

PSG įsigijo Trapp, kuris turi viską, ko reikia, kad jau kitais metais būtų Nr. 1 vartuose. Nežinau, ar Sirigu tikrai mėgautųsi sėdėjimu ant suolo. Valencia turi Diego Alves, tad Sirigu turbūt irgi lauktų suolas. O jam maloniau ant suolo sėdėti meilės mieste ar prie Viduržemio jūros, žino tik jis pats. PSG jo šansai neatsidurti ant suolo dar turbūt didesni.

Pedro į Chelsea

Per daug nenustebčiau, nors džiaugtis irgi nebūtų kuo. Jeigu prieš sezoną tikėtasi, kad Pedro rimtai su Neymar ir Suarez kaposis dėl vietos starte, to neįvyko. Nė vienas iš didžiojo trejeto nėra senukas, kuris negalėtų atlakstyti 180 minučių per savaitę. Gana sunku vertinti Pedro galimybes Anglijoje. Hazard ant suolo jis nepasodintų, o Willian sudoroti gali. Nenustebčiau, jeigu Pedro šia galimybe pasinaudotų. Nors klubas turbūt nebus labai nusiteikęs jį paleisti. Blogai, kai alternatyvą Triadai būtų tik Sandro, Haddadi ar krašte ne labai lakstyti mėgstantis Iniesta.

Lewandowski į MU

Paistalai.

Thauvin į Newcastle

Turbūt per daug jau ir taip Marseille šią vasarą prarado. O ir Newcastle nėra tokia komanda, kurios vilionėms būtų neįmanoma atsispirti. Nors Thauvin turbūt suvokia, kad laukia sunkus sezonas, nes beveik visi kiti klubo lyderiai jau parduoti.

Geltonsnapis Facebook'e

Metai be LLRA valdančiojoje koalicijoje

Netrukus bus vieneri metai, nuo įvykio, kurio dauguma tikėjosi jau tada, kai po 2012 metų Seimo rinkimų buvo sudaryta valdančioji koalicija. Vasaros pabaigoje LLRA gana triukšmingai pasitraukė iš valdančiosios daugumos. Šis žingsnis laikytas logišku, nes artėjo savivaldos rinkimai. LLRA kapitalą visada krovė skriaudžiamų Vilniaus lenkų mitas, o kaip Vyriausybės dalis, aišku, jog ir pati LLRA turėjo prisiimti dalį atsakomybės dėl Vyriausybės vykdomos politikos.

Buvo ir tokių, kuriems 2012 metų Algirdo Butkevičiaus sprendimas kalbėtis dėl bendro darbo su LLRA atrodė logiškas. Neretai buvo kalbama apie Vilniaus miesto, kuriame LLRA yra buvusi įvairių koalicijų dalimi patirtį. Kalbėta, kad ten lenkai dirba tyliai ir ramiai, nekeldami jokių problemų. O kur dar legendinis vienintelės nekorumpuotos Lietuvos partijos įvaizdis.

Tačiau LLRA nebuvo patikimi partneriai. Net ir savo nuomonę kaitalioti mėgstantis premjeras piktindavosi, kad LLRA atstovų kalbos Koalicijos taryboje būdavo kitokios, negu po susitikimų išėjus už durų ir kalbantis su žiniasklaida. Skandalų buvo užtektinai. Vienintelis stabiliai geras dalykas buvo ministro Jaroslavo Neverovičiaus darbas.

LLRA išėjo pirmiausiai dėl to, kad skriaudžiamo lenko mitas su darbu skriaudikų Vyriausybėje derinasi labai sunkiai. O rinkimai arti. Tačiau jų rezultatai buvo nuviliantys. Laimėta dvejose tradicinėse tėvonijose - Šalčininkuose ir Vilniaus rajone. Vilniaus mieste trečia vieta netapo auksine, nes Tomaševskį su 50 metų jubiliejumi entuziastingai sveikinęs Zuokas net ir su tariama ar tikra lenkų parama meru netapo. Visaginas, kur tikėtasi proveržio dėl bendradarbiavimo su Rusų aljansu sėkmės istorija netapo. Čia visus nušlavė olimpietis Jevgėnijus Šuklinas.

Pati LLRA prarado savo turėtą matomumą. Net ir diskusijose dėl lotyniškų rašmenų dokumentuose retai matome LLRA narius. Būdami koalicijoje jie labiau mokėjo kelti triukšmą ir atkreipti dėmesį į savo problemas. Lenkijos prezidento rinkimus laimėjus Andžejui Dudai ir į politikos paraštes bent jau laikinai išėjus Radoslawui Sikorskiui, sąlygos geresniems šalių santykiams atrodo gali atsirasti. Ypač jeigu parlamento rinkimuose Teisė ir Teisingumas vėl įveiktų Piliečių platformą. Aišku, tai automatiškai nesudarytų raudono kilimo į partnerystę, bet proveržis būtų visai įmanomas. To LLRA aišku nenori.

Kalbant apie situaciją koalicijoje, veiksmo čia ir taip užtenka. Turėjome Švietimo ir mokslo ministro Pavalkio istoriją, mėginimus į šį postą prastumti Vydą Gedvilą. Tvarkos ir teisingumo atskalūnų Mazuronių pasitraukimą ir Valentino tapimą DP vadu, nesėkmingus DP ir TT savivaldos rinkimus, Graužinienės pasitraukimą iš partijos lyderių. LSDP išliko stabiliausia koalicijos jėga ir vidinis partnerių nestabilumas turbūt jiems yra naudingas populiarumo prasme. Pokrizinis laikotarpis patogus tuo, kad gyvenimas ekonomine prasme tikrai gerėja, nors aišku, galbūt įmanomi ir didesni to tempai. Ir visuomenė nusiteikusi dėl to nuopelnus skirti LSDP. Kiek tai virs rinkimine parama 2016 metais, prognozuoti sunku. 2014 EP ir šių metų savivaldos rinkimai buvo aiškus signalas, kad aukšti reitingai ir geri rezultatai rinkimuose nėra tapatūs dalykai. Tad ši Vyriausybė, ne vieno apžvalgininko pavadinti racionalaus neveiklumo neturėtų užmigti ant laurų. DP ir TT buvo pažadinti tragiškų savivaldos rinkimų, LSDP galbūt irgi kažkokias išvadas pasidarė.

Visgi, gyvenimas be LLRA koalicijoje kiek ramesnis. Veiksmo yra, bet kiek mažiau tautinių įtampų. Bet LLRA laidoti taip pat anksti. Mažas rinkėjų aktyvumas 2016 m. jiems turbūt vėl galėtų sudaryti sąlygas dar 4 metus pažindintis su Seimo koridoriais. Nes alternatyvų LLRA ar bent jau kitų partijų didesnio įdirbio regione trūksta.

Geltonsnapis Facebook'e

Apie pabėgėlius

Pabėgėliai daugeliui iš mūsų yra kažkur labai labai toli. Italijos pietuose, Sirijoje, Afganistane. Taip toli, kad ne itin jaudina sausakimšų laivelių, pilnų išbadėjusių ir nuskurusių žmonių, žūtbūt siekiančių apsigyventi Europoje, vaizdas.

Lietuva nėra jiems itin patraukli šalis. Daugiau tranzitinė atvykstantiems per rytines mūsų sienas ir svajojantiems apie Vokietiją ar Švediją. Čia pasilieka ir įsikuria tikrai gana nedaug.

Visgi, problema ES mastu vis aštrėja. Pasaulis neramus ir tie neramumai arti mūsų kiemo. Nuo jų bėgama. Taip pat ir naudojamasi chaosu Libijoje, iš kur į Europą keliasi ne tik tie, kurių gyvybėms gresia pavojus tėvynėse, bet ir tiesiog desperatiškai siekiantys geresnių ekonominių sąlygų, kurios leistų oriai gyventi.

Dėl to, kad Europa yra milžiniškas traukos šaltinis, kalti esame mes patys. Mes sukūrėme ir ištobulinome dosnias socialinės apsaugos sistemas, o dabar daugelyje šalių norima jas apjuosti spygliuota tvora, kad tik jokie pabėgėliai neprieitų prie pašalpų.

Aišku, Europai tenka didžiulė papildoma našta. Sunku ar kartais beveik neįmanoma atskirti tų, kurie tikrai į Europą vyksta gelbėdami savo gyvybes nuo tiesiog ieškančių geresnio gyvenimo. Ne visos šalys yra pasiruošę priimti pabėgėlius. Viena yra įsileisti juos per sienas, kita, gebėti integruoti, pasiūlyti darbo vietas, užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas... ir neleisti pabėgti ten, kur bėga visi - į Skandinavijos šalis, Prancūziją ar Vokietiją. ES pasiūlyto sprendimo esmė juk nėra paskirstyti, iš kurios pusės kas bėgs į šias šalis. Gerovė turėtų būti sukurta ten, į kur migrantai siunčiami.

Jeigu nebūtų rimtai užtikrinama, kad laisvoji migracijos rinka pabėgėlių atveju neveiks, Lietuva galėtų priimti kad ir visus pabėgėlius, vis tiek beveik visi iš mūsų pabėgs. Aišku, tokių pasiūlymų net ir nebuvo. Gegužės mėnesio pabaigoje buvo pasiūlyta priimti 710 pabėgėlių, kiek anksčiau - 207. 710 žmonių yra truputį daugiau negu gyvena Betygalos seniūnijoje. Ar tai tikrai atrodo daug?

Man neatrodo. Blogiau yra tai, kad mes tam esame labai prastai pasiruošę. Neturime ko pasiūlyti, kur apgyvendinti, kur įdarbinti ir panašiai. Na, bet juk nėra taip jau sunku rasti vietos 700 žmonių? Vėliau niekas neverčia jų visų apgyvendinti toje pačioje teritorijoje. Į Lietuvą neseniai atvykę Irako krikščionių tarpe yra gana aukštos kvalifikacijos specialistų. Investavus į tai, kad pabėgėliai išmoktų lietuviškai, galbūt pasimokytų profesijų, Lietuvos mastu ieškant, kurioje savivaldybėje būtų geriausi šansai rasti darbą, turėtų būti įmanoma ir su 700 susitvarkyti. Dabar gal ir nesame pasiruošę, bet nepanašu, kad tai yra pasiruošimas, kuris užtruktų dešimtis metų.

Aišku, gali kilti kultūrinių problemų. Tačiau vėlgi galima bandyti siekti tokios sistemos, kur skirstant pabėgėlius būtų atsižvelgiama į jų religiją (musulmonai keliautų ten, kur yra stiprios jų bendruomenės), tautybę (kai kuriose šalyse juk ir dabar yra gausu tautinių mažumų). Nuo ISIS labiausiai nukenčia krikščionys, o mes juk irgi esame krikščioniška valstybė. O jeigu Ukrainos krizės ir pabėgėlių iš pietų problemos būtų sprendžiamos sistemiškai, savo kvotos siekti galėtume ir priimdami brolius ukrainiečius.

Aišku, problemų bus. Bet likti abejingiems tam, kas vyksta mūsų bloko pietuose, negalima. Lietuvos indėlis net ir su 700 ar 200 pabėgėlių būtų labai simbolinis. Galiausiai, jeigu nebus veiksmingos kontrolės, pas mus jokie pabėgėliai neužsibus ir keliaus toliau į vakarus. O pabūti nedideliu registracijos punktu daug nekainuoja.

Geltonsnapis Facebook'e

Atsisveikinant su Pirlo arba apie tikrąjį Chuck Norris

Futbolo pasaulio Chuck Norris iškeliauja įvesti savo tvarkos į JAV. Tai padaryti jam padės tokio žmonės kaip Lampard ar Villa. O mums jo labai labai truks Europoje.

Jis yra legenda pačia tikriausia to žodžio prasme. Itin neprieštaringai vertinamas, o tai labai retai nutinka futbolo pasaulio didiesiems. Vaikinas, kuris kalba nedaug, bet jau jeigu kalba, klauso visi. Ir kartu neįvertintas genijus, kuriam teko nelaimė žaisti tada, kai Auksinius kamuolius žarsto CR07 ir Messi. Istorinė neteisybė, kad tokie genijai lieka be Auksinių kamuolių.

Apskritai, jis gimė nė visai laiku. Karjerą pradėjo tada, kada futbolo pasaulio dogma buvo tokia, kad kuriantis saugas turi tupėti už puolėjų nugarų. Tada, kai į madą atėjo 4-3-3, kuriai jis ir yra sutvertas, sužibo Xavi, Iniesta, kitos šios pozicijos žvaigždės, o Italijos futbolas išgyveno nuosmukį.

Tada, kai Italijos futbolas buvo pakilime, jis nebuvo tinkamai įvertintas. Daug kam jis buvo tiesiog startinės sudėties vaikinas 2006 m. Vokietijoje, kuris įdomia trajektorija kelia kampinius. Toje rinktinėje buvo tokie ego kaip Totti ar ADP, tad nors Pirlo nėra kažkoks kamputyje tūnantis tylenis, bet sakyčiau, kad tada nebuvo tinkamai įvertintas. Gavo bronzinį kamuolį, daugiausiai kartų tapo geriausiu rungtynių žaidėju, atliko daugiausiai rezultatyvių perdavimų. Bet kamuolys buvo tik bronzinis, ne auksinis, nors jo nuopelnai 2006 m. Squadra Azzurra buvo neabejotini.

Tada Italijos futbolo skandalas, sudavęs rimtą smūgį tiek lygai, tiek ir rinktinei, kurią ištiko ir kartų kaita. Buvo ir karjeros Renesansas Juventus, bet jį daug kas pražiūrėjo, nes Contes Juventus Europoje žengdavo ne itin toli. Buvo EURO 2012 finalas, bet tai buvo liūdnas finalas.

Visgi, Pirlo per savo karjerą laimėjo labai daug. Serie A laimėjo 6 kartus, 2 kartus Čempionų lygą, kartą pasaulio futbolo čempionatą. Bet svarbiau tai, kad jį labai mylėjo sirgaliai. Ir tebemyli.

Viskas prasidėjo nuo Brescia klubo, su kuriuo Pirlo kovėsi Serie A ir Serie B. Pastarąją beje, irgi kartą laimėjo. Mažai kas atsimena, kad tris sezonus teisės į jį priklausė Inter, bet Pirlo buvo nuolat nuomojamas. Dešimtmetis Milan buvo nuostabus, per jį laimėta viskas, apie ką galima svajoti. Tačiau pergalių kalvis Ancelotti išvyko, o Alleri ACM Pirlo gana sunkiai rado savo vietą. Ir pasibaigus sutarčiai išvyko į Juventus.

Juventus sirgaliai entuziazmu netryško - senis, žaidęs nekenčiamame Inter ir ACM, kurie irgi visada buvo aršūs konkurentai. Bet Pirlo sužaidė nuostabų sezoną iš karto, po jo dar buvo labai sėkmingas EURO 2012 ir dabar Juventus sirgaliai Pirlo myli turbūt ne mažiau negu ACM. Kiti sezonai buvo kiek prastesni, bet realiai apie tai, kad Pirlo gali išvykti, pradėta kalbėti šių metų pabaigoje.

Paskutiniai 12 mėnesių buvo labai sunkūs. Varginantis ir liūdnai pasibaigęs pasaulio čempionatas Brazilijoje paliko Pirlo tinkamai nepasiruošusį naujam sezonui. Buvo ir traumų, ir blankios rungtynės su Real pusfinaliuose ir su Barca finale.  Ir aišku, visas pasaulis po finalo pamatė, kad ir Pirlo verkia...

O dabar jo laukia New York City. Manote, kad Pirlo paseno? Netikiu, jis jau ne kartą įrodė, kad nėra pagrindo jo nurašyti.

Šią vasarą jis ilsėsis. Todėl kitą sezoną tikiu, kad bus toks pats nuostabus, kaip prie to jau visi įprato. Norėjau, kad jis būtų likęs Juventus. Kai klube yra Marchisio, Vidal, Pogba, Pereyra ir Khedira, jam jau nereiktų visada bėgioti po 90 minučių. Užtektų ir pusvalandžio, kad jis būtų geriausias pasaulyje atsarginis. Bet pasirinktas kitas sprendimas. JAV visi netrukus sužinos, kad tikrasis Chuck Norris yra italas. 

Geltonsnapis Facebook'e

Apie įvairias mintis ir Lietuvos siuntinėjimą

Prie to, kad politikai iš vadinamųjų populistinių partijų (nors Lietuvos politikoje populizmo niekur netrūksta) dažnai įsipainioja į skandalus dėl liežuvio nevaldymo, jokia naujiena. Tačiau paskutiniu metu tuo kaip tik labiau ima garsėti tų partijų, kurios tokiomis nelaikomos - TS LKD, LSDP ir LRLS politikai. Trys istorijos, gana panašios, bet su labai skirtingomis eigomis.

Pradėti turbūt reiktų nuo įvairių Rasos Juknevičienės minčių. Istorija pati nekalčiausia, gana subtili, nes turbūt 9 iš 10 lietuvių oro uoste besimeldžiantis musulmonas turbūt irgi gana įvairių minčių sukeltų. Dalis žmonių paburbėjo, kad Vakaruose panašios įvairios mintys gali pabaigti politinę karjerą. Visgi, čia kriminalas labai nedidelis, palyginus su tuo, ko sulaukėmė paskui.

Tada estafetę perėmė legendinis Alytaus meras. Rašau legendinis, nes dėka jo turbūt kaip niekad daug Lietuvos gyventojų kadencijos pabaigoje žinojo, kas valdo 6 pagal dydį Lietuvos miestą. Blogesnės (ar geresnės, nelygu iš kurios pusės pažiūrėsi) reklamos miestui turbūt nesugalvosi. Ką apie Lietuvą kalbėjo Jurgis Krasnickas, priminti turbūt nereikia niekam. Per daug gerai prisimename, turbūt norėtume užmiršti. Pats meras kalbėjo, kad čia viskas sumontuota, kad jis priešų apsuptyje ir panašius dalykus. Kad tai buvo labai naudinga oponentams, faktas. Na ir teatro direktorė į šventąją nėra per daugiausiai panaši. Tačiau netgi jei ginklą į mero rankas įdavė konkurentai, persišovė kojas pats. LSDP reakcija buvo gana rami. Premjerui leksika nepatiko. Bet šiaip skambėjo burtažodžiai, kad reikia palaukti tyrimo. Pasibaigė viskas kol kas papeikimu. Rinkėjai per daug nenubaudė - liko antras po Grigaravičiaus, į savivaldybės tarybą išrinktas.

Na, o visiškai neseniai sužibėjo Mark Adam Harold. Tas pats, kuris viešai piktinosi, kad nacionalinė televizija nenori su juo susitikti, nors jis pirmas užsienio šalių pilietis savivaldybės tarybos narys. Tas pats, kuris moka valstybei įtartinai mažai mokesčių. Keiksmažodžių buvo daug. Jais buvo apipinti reikalavimai tuojau pat įsileisti pabėgėlius ir legalizuoti gėjų santuokas. Reakcija buvo gana greita - Harold nėra partijos narys, dabar jis pašalintas ir iš frakcijos. Ką visuomenė mano apie jo poelgį, galbūt ir nesužinosime, nes kyla pagrįstas įtarimas, kad 2019 m. nė viena partija tokios reputacijos asmens neturėtų rizikuoti kelti į tarybą.

Stebint viešąją erdvę, visais atvejais norėtasi daugiau ir audringesnės reakcijos į tai, kas vyko. Krasnicko atveju ji gal ir buvo, tačiau kai toks žmogus lyg niekur nieko toliau lieka partijos sąrašo vedlys, užima antrą vietą mero rinkimuose ir dirba savivaldybės taryboje, tai daug optimizmo nekelia. Atmetus šį epizodą, Alytus turėjo ir blogesnių merų, bet tai nepateisina to, ką rinkėjai nusprendė. Partijos reakcija irgi nuvilianti. Taip, 2019 m. greičiausiai Krasnickas nebus nr. 1 sąraše. Tačiau įvertinus tai, ką jis padarė, realiai liko net nenubaustas partijos.

Harold atveju partija priėmė teisingą sprendimą. Ir neskausmingą - Harold netgi nėra LRLS partijos narys. Tačiau visuomenės reakcija atrodo švelnoka. Galbūt todėl, kad ne vienas apžvalgininkas Lietuvoje mielai ištransliuotų tą pačią žinutę. Tik be keiksmažodžių.

Juknevičienės nuodėmės čia mažiausios. Bet norisi tikėtis, kad po 20 metų už bet kurį panašų įvykį politikai gaus tokį atkirtį, kad jų karjeroms bus padėtas riebus kryžius.

Geltonsnapis Facebook'e

Kur pasisuks Pogba karjera?

Paul Pogba vardas šiame vasaros turguje yra vienas dažniausiai linksniuojamų. Pagrindinė priežastis yra ta, kad po sėkmingo sezono susidomėjimas juo dar labiau pakilo ir Juventus gali sau leisti atmesdinėti 80 milijonų eurų vertės pasiūlymus. Šioje istorijoje veikėjų yra nemažai - pats prancūzas, jo agentas Mino Raiola, Juventus, Barcelona. Galbūt ir Real bei PSG, kurie paskutiniu metu prie galinčių įsigyti prancūzą priskiriami rečiau.

Pogba

Kol kas jo istorija primena pasaką. Kaip futbolininkas jis brendo Old Trafford, tačiau daugeliui jaunų žaidėjų kelią į MU sudėtį nutiesęs SAF Pogba į aikštę išbėgti leido tik tris kartus. 2012 m. turėjusią baigtis sutartį MU norėjo pratęsti - 19-mečio talentas abejonių nekėlė. Bet jis iškeliavo š Turiną, kur pirmą sezoną buvo superatsarginis, o likusius du sezonus buvo vienas komandos lyderių. Po to, kai šį sezoną su Juventus nukeliavo iki pat Čempionų lygos finalo, susidomėjimas juo dar padidėjo. Kalbant apie paties Pogba ateitį, dažniau keliamas klausimas ne ar jis liks Juventus, bet iki kada liks. Nors viešai kalbėjęs apie tai, kad Turine yra nelaimingas, nori naujų iššūkių Pogba nėra kalbėjęs. Čia jis yra viena didžiausių labai galingos komandos žvaigždžių. Jo partneriai saugų linijoje yra Pirlo, Marchisio, Vidal, dabar ir Khedira. Geresnius partnerius rasti būtų sunku. Klubas vasarą stiprinasi ir jo laukia šviesi ateitis. Tad sprendimas likti ir likti ilgam taip pat atrodo visiškai logiškas, nes Juventus dar ilgai turėtų būti pajėgus dominuoti. Kalbant apie galimas transferų kryptis, dažniausiai minima Barcelona. Čia jis turėtų konkuruoti su Iniesta ir Busquets, kuriems Barcos DNR yra įaugę į kraują ir puikiai klube pritapusiu Rakitič. Nenustebčiau, jeigu jo adaptacija Camp Nou užtruktų. Universalus saugus galėtų klube pasitarnauti ir kaip griovėjas, ir kaip kūrėjas. PSG jis galėtų pasirinkti kaip galimybę grįžti namo. Čia jis būtų didžiausia klubo žvaigždė ir žaidimas būtų statomas aplink jį. Madride daug kas priklausys nuo to, kaip atrodys Benitez schemos. Ancelotti žaidė be tikrų atraminių saugų, o Pogba ir yra panašaus stiliaus, kokius mėgsta Ancelotti, universalus centro saugas.

Raiola

Jo interesai visiškai aiškūs. Jo garsiausi klientai, tokie kaip Ibrahimovič ir Balotelli savo klubus keičia nuolat. Agentas visada yra suinteresuotas didžiulėmis perėjimo sumomis ir didėjančia kliento alga. Tad jis greičiausiai stengsis arba išmušti didesnę algą iš Juventus, nes jo santykiai su klubu visada buvo puikūs, arba kiek įmanoma išpūsti perėjimo sumą. Barcelonoje Raiolos klientams paprastai sekdavosi sunkiai - Ibra ir Maxwell neužsibuvo, o pats agentas smagiai laidydavo liežuvį klubą kritikuodamas. Su Real reikalų beveik nebuvo. PSG žaidžia jo klientai Matuidi ir van der Wiel, o tai kiek gerina šio klubo šansus.

Barcelona

Viskas susiveda į prezidento rinkimus. Bartomeu ir Laporta abu žaidžia žaidimus, kurie padėtų pritraukti rinkėjus. Biudžeto pinigų transferams naudoti negalima, bet abi pusės gali mėginti pasiekti atlikti žodinius susitarimus, kad jų pergalės atveju Pogba atvyks į Camp Nou ar kokią nors kitą neformalų susitarimą. Be to, Barcelona būtų geras pirkėjas Juventus, nes bent jau pusę metų (realiau jog metus), Pogba liktų Turine. Kalbant apie jo tinkamumą komandą, jis greičiausiai būtų bandomas ir kaip atraminis saugas, nes šioje pozicijoje Barcelonoje žaidžiantis žaidėjas turi ir prisidėti prie kūrybos, ką Pogba tikrai gali ir kaip tikrasis kūrėjas. Turėti tris aukščiausio lygio žaidėjus į dvi pozicijas tikrai galima, Iniesta, Pogba ir Rakitič galėtų dažniau rotuotis, Iniesta be to, nebėra jaunuolis ir daugiau poilsio jam būtų į naudą. Visgi manau, kad Pogba adaptacija klube užtruktų.

Real

Gandai dėl Real susidomėjimo yra gerokai nuslopę. Jeigu klubą treniruotų Ancelotti, tai abejonių dėl jo tinkamumo apsivilkti baltus marškinėlius, beveik nebūtų. Paskutinį sezoną Real starto sudėtyje nebuvo nė vieno tikro griovėjo, o žaidė universalūs, labiau kuriantys saugai - Isco, Modrič, Kroos. Pogba būtų dar vienas panašus žaidėjas į kolekciją, tik stipriausias kaip griovėjas iš šio ketverto. Kaip žais Rafa, lieka paslaptis. Napoli klube jis žaidė su dviem aiškiai išreikštais griovėjais, bet dabartinis Real nelabai turi aukščiausio lygio tikrų atraminių saugų, išskyrus Casemiro, kuris žibėjo Porto. Illarramendi ir Lucas Silva nėra to kalibro žaidėjai. Jeigu būtų bandoma žaisti panašiai, tai greičiausiai būtent Casemiro ir Modrič būtų griovėjų duetas, o Isco, Kroos ir James sunkiai sutilptų aikštėje. Tokiu atveju Pogba Real turbūt būtų tas labai reikalingas papildomas griovėjas, o Isco galbūt persikeltų į Turiną, kur juo domimasi.

PSG

Ibra nostalgiškai kalba apie ACM, tai Pogba PSG būtų aiški klubo ikona ir pagrindinė žvaigždė. Čia jis sudarytų kietų ir universalių centro saugų trijulę su Verratti ir Matuidi. Motta vis labiau sensta, tai būtų proga jį pasodinti ant suolo ir turėti jauną energingą ir labai kietą saugų liniją. Kita vertus, į starto sudėtį po truputį beldžiasi Rabiot, Pastore paskutinį sezoną žėrėjo, o aikštės kraštai gana perpildyti - ten ir Lavezzi, ir Moura, kol kas ir Cavani. Tad Pogba nėra būtinas pirkinys PSG. Be to, jo kaina gali būti tokia, kad Juventus užsigeistų gauti Verratti, kurio ateitis nebūtinai bus blogesnė negu Pogba.

Kol kas realiausias variantas turbūt yra toks, kad dar metus Pogba niekur iš Turino neišvyks. Per tą laiką galbūt dar labiau pakils jo kaina, galbūt jis bus parduotas ir išnuomotas atgal dar šią vasarą, jeigu jį tikrai nusipirks Barca. Daug kas atsiremia į faktą, kad finansiškai Juventus nėra pajėgus Pogba mokėti tokios algos, kokią jis gautų kitur. Juventus paslaptis - išmintingas darbas transferuose, pigiai gaunant reikalingus žaidėjus, o ne milžiniškos algos. Manau, kad Pogba iškeliaus ten, kur jo norima labiausiai ir apsivilks blaugraną. Tačiau triukšmo šią vasarą girdėsime daug.

Geltonsnapis Facebook'e

Birželio mėnesio žmogus - Alexis Tsipras

Tradicinis pasaulio lyderio mėnesio penketukas šį kartą toks:

1. Alexis Tsipros.

Ar jis genijus, ar beprotis nelabai aišku, bet faktas tas, kad jo pavardė viena labiausiai linksniuojamų pastarosiomis savaitėmis. Donorų pinigų jis nori, reformų, karpymų ir kitų nemalonių, rinkėjams nepatinkančių dalykų - nelabai. Tai stumia šalį į aklavietę. Referendumas suerzino Europą. Kai rašau šias eilutes, Tsipros vėl virsta romiu avinėliu ir atrodo ruošiasi priimti ES reikalavimus. Bet praeitis rodo, kad tai dar gali nebūti net ir mūšio pabaiga, ką jau kalbėti apie karą.

2. Selahattin Demirtas. Kurdų partijos lyderis. Tos pačios, kurios sėkmingas pasirodymas buvo didžiausia Turkijos rinkimų staigmena. Galbūt tiesiogiai jos kaltinti dėl Erdogano fiasko ir nebūtų galima, bet sąryšis aišku yra. Ir aiški žinutė, kad nors galbūt kam nors kurdas dar tėra teroristas ar atskalūnas, bet jie tampa politine jėga, kurios ignoruoti negalima.

3. Beata Szydlo. Paskelbta Teisės ir Teisingumo partijos kandidate į Lenkijos premjeres. Taigi, beveik šimtaprocentė tikimybė, kad šalį po kitų rinkimų valdys moteris. Ir bent jau atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, tai turėtų būti Szydlo. Dar ir dėl to, kad parlamente šį kartą turbūt gali dirbti vos trys partijos - dvi tradicinės didžiosios ir Pawelo Kuziko, kuri tikrai artimesnė Teisei ir Teisingumui, o ne Piliečių platformai.

4. Ewa Kopacz. Dabartinė Lenkijos premjerė turėjo spręsti sunkią krizę ir priėmė sunkų sprendimą iš pareigų šalinti politikus, kurie pokalbių įrašai buvo paviešinti. Nors Piliečių platformos reitingams tai teigiamo efekto nesukėlė, bet to nepadarius turbūt lauktų katastrofa, o tarp tų, kurie turėjo trauktis, buvo tokie įtakingi žmonės, kaip Radoslawas Sikorskis.

5. Sepas Blatteris. Pasitraukė iš pareigų. Nors neseniai kalbėjo, kad gali ir kelti savo kandidatūrą, bet daugelis tai vis tiek laiko reformų šansu. Nors garantijų nėra jokių, nes visi įprato prie dabartinės korupcinės, bet pelningos tvarkos.

Geltonsnapis Facebook'e