Laikas tą daryti plačiąja prasme yra absoliučiai tragiškas. Nes dabar kiekvienas toks žingsnis didina įtampą su Rusija arba bent jau su nostalgiją jaučiančiais mūsų pačių piliečiais. Įtampos turim per daug, kad galėtume sau leisti ją didinti. Bet kitos išeities nėra...
Reikėjo visus reikalus sutvarkyti tada, kada krito leninai ir komunarai. Nespėjome. Juk čia dar reikia šiek tiek išmanyti istoriją, kad suprastum skulptūrų prasmę. Be to, dauguma kitų sovietinių skulptūrų buvo skirta konkretiems žmonėms su vardais ir pavardėmis. Juos ir paprasčiau įvertinti nei beasmenius karius ar valstiečius. Dar yra skulptūrų, kurios irgi nelabai tinkamos laisvai Lietuvai. Bet viskam turbūt ateis savas laikas.
Nespėjom skulptūrų pašalinti tada, kai tam buvo tinkamas laikas ir su Rusija draugavom (tai buvo trumpai) arba bent jau įtampa buvo kiek mažesnė. Teko to imtis dabar. Laikas siaurąja prasme pasirinktas tobulai - vidurvasaris, kai Vilnius kiek ištuštėja, visi tingiai galvoja apie ledus, kolektyvinius sodus, jūrą, o ne apie skulptūras. Ir čia, o ne LTSR įkūrimo dienoje yra esmė, priešingai negu mano viena politikė, kuriai keliaujant kyla įvairių minčių. Jeigu taip, tai tada reikėjo griauti gegužės 9 ar per spalio šventes. Kad tik Rusijai būtų nuo to blogiau ir sukeltume didesnį skandalą. Nors kam mums skandalų, tai niekas dorai atsakyti negalėtum.
Svarbiausieji dalykai padaryti. Gerai, kad Vilniaus biudžetas nėra toks didelis, kad jo prioritetai būtų balvonų restauravimas. Na, jeigu po 20 metų ir bus sutvarkyta, nieko blogo, pas poną Malinauską gražiau blizgės. Argi gaila? Jeigu jau restauruosim, tai reiškia, kad tada visi gerai gyvensim. Svarbiausia yra tai, kad kai skulptūros nukeltos, atgal uždėti jų praktiškai neįmanoma. Per daug triukšmo ir per didelė nesąmonė.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą