Lygiai prieš savaitę paskelbiau ministrų reitingą. Todėl buvo šiokia tokia proga pamąstyti, kaip ši Vyriausybė atrodo apskritai. Po kiekvienų rinkimų Lietuvoje ir aišku ne tik Lietuvoje, naujieji valdantieji išsijuosę keikia buvusiuosius. Kokia prasta dabartinė padėtis, kokia nustekenta šalis ir panašiai. Tada imasi savo sėkmės receptų, daug ką sukuria, neretai reikalingo ir tai padaro sėkmingai. Tačiau dažnai paslysta keisdami tai, kas veikia gerai, nes juk
negali būti, kad kas nors prieš juos dirbo gerai.
Apskritai, Butkevičiaus tonas iškart po rinkimų nuteikė teigiamai. „Revoliucijų nebus“ skambėjo ne vieną kartą, todėl buvo galima lyg ir lengviau atsikvėpti. Tačiau perėmus valdžią, vis dažniau pasigirsta verkšlenimai, kokia apgailėtina situacija surasta. Aišku, apleistų sričių buvo, kad ir ta pati aplinkosauga su Valinsko draugeliu Kazlausku priešakyje ir sužlugdyta renovacija. Ir kol kas naujoji Vyriausybė didelį dėmesį skiria būtent toms sritims, kurios buvo tvarkomos ne itin sėkmingai. Tai, aišku yra labai teigiamai vertintinas dalykas, bet kyla klausimas, ar naujoji valdžia tose srityse, kur gerai tvarkėsi senoji, sugebės išlaikyti nors status quo, nes dalis ministrų atrodo netgi truputį komiškai.
Aplinkosauga kol kas tvarkoma įspūdingai ir per pirmą mėnesį padaryta arba planuojama padaryti tiek, kiek Kazlauskas gal per visą kadenciją nepadarė. Aišku, kyla klausimų dėl renovacijos, bet siūlomas modelis bent jau atrodo žymiai geresnis už buvusįjį, todėl net ir tie trūkumai, kurių jis aišku turi, pradeda blankti.
Energetikos politika buvo kontraversiška Kubiliaus laikais, dabar vėlgi netrūksta neaiškumo ir dviprasmybių. Sunku prognozuoti, bus atominė elektrinė ar ne, ar mažės šildymo kainos, bet tai turbūt visgi yra sritis, kurioje permainos būtų reikalingos. Aišku, prioritetu turėtų išlikti energetinė nepriklausomybė, tačiau reiktų siekti ir mažesnių kainų.
Socialinėje srityje pagrindinės problemos irgi identifikuotos greitai - kalbama apie Darbo biržos reformą, bet išlaikomas ir tęstinumas, nes pasitvirtino eksperimentas, kai socialinę paramą skirstė savivaldybės. Jeigu bus užbaigta pensijų reforma ir tikrai reformuota Darbo birža, bus galima teigti, kad pasiekta daug.
Švietimo reforma buvo kontraversiška ir reikėtų rimčiau ją peržiūrėti, bet panašu, kad esminių proveržių nebus, nes ministras apie dabartinę sistemą kalba palankiai.
Teisingumo Lietuvoje tikrai žmonės pasigenda, tačiau čia receptus rasti sudėtinga, o ką planuoja nuveikti Vyriausybė, kad būtų daugiau TIE-SOS, sunku prognozuoti.
Kitose srityse turbūt užtektų nors nesugadinti reikalų.
Finansų politikoje vyksta įdomūs dalykai - sudaryta komisija, kuri svarstys mokesčių politiką. Joje lygiai vienas kairysis analitikas - Lazutka, todėl jeigu į šitą komisiją bus žiūrima rimtai, tai turbūt progresinių mokesčių nebus ir mokestinė politika 180 laipsnių per vieną naktį nesivers. Vienas svarbus žingsnis jau padarytas MMA pakelta iki 1000 LT. Visi suprantame, kad MMA didinti labai reikia, bet tai buvo daroma skubotai - nepanašu, kad spėta atlikti rimtus skaičiavimus ir aišku, trūko laiko, kad verslas tam pasiruoštų.
Gynybos srityje permainų tikėtis naivu - netgi sraigtasparniai dabar jau atrodo reikalingi. O ir keisti nieko neverta, šauktiniai negrįžo dešiniųjų laikais, negrįš ir dabar,
Kultūros politikos srityje aišku proveržis reikalingas, bet gerai būtų nors tiek, kad nebūtų gadinama aukšta ministerijos reputacija, kurią KM turėjo Gelūno laikais. Nepanašu, kad artimiausiu metu bus galima mėtytis milijonais kultūros projektams, todėl užtektų mokėti paskirstyti tiek pinigėlių, kiek jų yra.
Sveikatos politika aišku nebuvo tobula, bet pasiklausius kai kurių Andriukaičio kalbų darosi truputį, o gal net ir labai baisu. Todėl jau gerai kukurūzų mėnulyje nesodinti ir tenkintis tuo, kas yra dabar.
Dėl užsienio politikos viskas aišku - bus taip, kaip norės Prezidentė. Ministrai nuo 2009 yra kišeniniai ir su kuo lieps draugauti Grybauskaitė, su tuo ir bus draugaujama.
Su Ūkio politika truputį baisu. Senoji chebra nesugebėjo atlikti milžiniškų ekonomikos gaivinimo planų, bet investecijas po truputį pritarukinėjo, truputį mažino biurokratizmą verslui, privertė valstybės įmones savo pelnu dalintis su valstybe. Dabar Birutė Coolness kol kas labiau mėgsta kalbėti apie... energetiką.
Žemės ūkio politikos pagrindinis uždavinys bent trumpuoju laikotarpiu bus europinis - išsimušti normaliai pinigų iš ES. O visa kita turbūt labai keistis neturėtų, Starkevičius po ilgos pertraukos buvo pirmas populiarus Žemės ūkio ministras, o Jukna yra užtektinai protingas, kad negriautų to, kas buvo sukurta.
Panašiai yra ir susisiekimo srityje. Po ilgokos pertraukos kone visos šio sektoriaus valstybinės įmonės nešė pelną, bet ministras kol kas nusiteikęs kapoti galvas. O šiaip pirmieji veiksmai, neskaitant personalijų klausimų, atrodo visai normaliai. Bet šiaip ministras ne iš tų, kurie keltų pasitikėjimą.
Taigi, kol kas naujoji Vyriausybė didžiausią dėmesį skiria toms sritims, kurios buvo apleistos dešiniųjų ir sugeba labai nesugadinti to, ką gero padarė dešinieji. Naivu tikėtis, kad toks tęstinumas ir logika gyvuos visus ketverius metus. Neaišku ir tai, kaip toliau bus sugebama dirbti reformuojant tai, ką reformuoti būtina. Norai lyg ir geri, Premjeras lyg ir protingas, bet jo komanda klaustukų kelia.
Geltonsnapis Facebook'e
