Bet reikaliukai čia visai įdomūs. Aišku, prezidentė nėra tokia drąsi, kad priklausytų Drąsos Keliui ir rizikuotų iš esmės antikonstituciškai gelbėti vargšą Stagniūną. Dėl to diskutuoti neverta, Prezidentės reitingai krentantys, o šioje situacijoje vėl jai buvo toks lošimas, kuris bet kuriuo atveju dar sumažins jos reitingus, todėl rizikuoti dar ir apkaltos perspektyva jokio reikalo nėra.
Apskritai, problemą reiktų nagrinėti dviem aspektais - platesniu kalbėti apie dvigubos pilietybės įteisinimą, siauresniu - apie natūralizacijos liberalizavimą.
Dviguba pilietybė nėra fosilija ar libertarų modernus išradimas, gyvuoja ilgai, daug kur, ir sėkmingai. Turint tokius įstatymus kaip mūsų, praganyti lietuvišką pilietybę lengva - yra šalių, kur Tau ją duoda automatiškai, kai atitinki kokias nors sąlygas. Yra senosios kartos emigrantai, kurių pilietybės reikalai yra normaliau sutvarkyti, bet problemų kyla ir jiems. Yra ir emigrantai, kurie išvažiavo po nepriklausomybės atgavimo. Ne vienas iš jų neplanuoja grįžti, nėra oficialių duomenų, bet tikėtina, kad nuolat gausėja pretenduojančių į užsienio šalių pilietybes emigrantų ir ypač jų vaikų, nes daug kur užtenka gimti toje šalyje ir jau tampi piliečiu. Klausimas yra vienas - reikia mums Lietuvių užsienyje, ar galim tvarkytis be jų, nes jie tik gadina nervus ir gadina mūsų dainas (3 milijonus). Manau, kad reikia. Aišku, yra atvejų, kai žmogelis batus į tą lietuvišką pasą nusivalytų, bet nemanau, kad tokių yra dauguma. Galima apibrėžti, ką mes norime matyti tarp galinčių turėti du pasus ir keisti Konstituciją.
Natūralizacijos klausimas glaudžiai siejasi su dviguba pilietybe. Nes ir tie „išdavikai“, kaip bulgaras Jaaber, lenkas Logan ar rusas Holden, kurie turbūt bene pirmiausiai iškyla pradedant kalbėti apie natūralizaciją, amerikietiško paso į šiukšliadėžę neišmetė. Taip, mes esam gana konservatyvi ir tautiška visuomenė, ir jeigu atsižvelgti į galybę argumentų, kodėl negalima Tobias ir Co daryti lietuviais, vieną išlygą galima, o galbūt ir reikia priimti net ir tuo atveju, jeigu būtų nutarta taisykles liberalizuoti, prie Migracijos departamento ir pasų poskyrių pastatyti specialius konteinerius, kuriuose rituališkai naujalietuviai atsikratytų savo senųjų pasų ir su džiaugsmu žengtų į šviesesnį rytojų.
O šiaip kažką daryti reikia. Gaila to Stagniūno, visai pusė bėdos šoka, perspektyvos didelės, sportas sudėtingas, su Maryte Melninkaite nepašoksi taip kietai, kaip su Isabella ar Catherina. Ne tik dėl to, bet ir apskritai aš natūralizacijos sąlygas švelninčiau. Neesam mes jau tokia didinga tauta, kad galėtume visoms sporto šakoms turėti genijų, kad ir kaip to norėtųsi. Ar ką nors kenktų faktas, kad už gana beviltišką dabartinę Lietuvos moterų krepšinio rinktinę žaistų Katie Douglas ar Lietuvos rinktinėje žaistų Rafaelis Ledesma (dabar garantijų, kad jis būtų reikalingas nėra, bet tada, kai apie tai buvo kalbama, jis turbūt būtų be didesnės konkurencijos buvęs rinktinės lyderiu.
Aišku, konservatyvaus požiūrio šalininkai sakytų, kad tada už Lietuvą žaistų 10 brazilų ir Karčemarskas. Bet niekas nesako, kad mes turime supaprastintą natūralizaciją taikyti visiems. Iš esmės toks terminas, kaip Lietuvos garbės gynimas taikomas tik sportininkams, na galbūt iš bėdos meno veikėjams. Tarkime, kad tik šioms grupėms ir būtų taikoma natūralizacijos lengavtos. Diskriminacija? Jokios, valstybė turi teisę pritraukti tuos, kurie jai reikalingi. Pats procesas irgi neturėtų būti itin supaprastintas, tarkime naujalietuvis privalėtų atsisakyti kitos pilietybės (t.y. pasižadėti, kad išmes savo pasą, kai tik gaus išsvajotą lietuvišką), turėtų būti atitinkamos sporto šakos federacijos prašymas, įrodantis, kad tas vaikinukas ar mergina tikrai būtų mums naudingi, galiausiai pats žmogelis turėtų įsipareigoti tam tikrą laikotarpį kovoti už mūsų trispalvę. Tada komisija, sudaryta iš politikų ir pavyzdžiui olimpinių čempionų teiktų išvadą Prezidentei, ar vertas šitas žmogelis verkti, kai skamba „Tautiška giesmė“. Tokia procedūra atbaidytų turistus ir šiaip kenkėjus, o olimpiniai čempionai nesileistų mulkinami, jeigu geriausias 7 Svazilando futbolo lygos puolėjas bandytų tapti lietuviu. Kažkokia panaši komisija galėtų vertinti menininkus, tik netikiu, kad tokių atsirastų daug. Taip per olimpinį ciklą pora labai reikalingų žmogelių taptų lietuviais. Ar tai tikrai taip jau blogai?
Galiausiai, užsienyje auga mūsų naujieji vokietukai, norvegiukai, angliukai, škotukai ir airiukai. Jau ne vienas jų neturi Lietuvos pilietybės arba niekad ir neturėjo. Dalis jų tikrai bus genialūs futbolininkai, rankininkai, kriketininkai ir panašiai. Ir tikrai ne vienas jų bus per silpnas kokiai nors Vokietijos futbolo ar Danijos rankinio rinktinei, o gal ir nepaisant paso labai norės tapti Lietuviu. Ką darysime, jeigu koks nors Jonas Jonaitis iš Jonavos, gimęs ir augęs Vokietijoje, gražus kaip Cristiano Ronaldo, protingas kaip Mario Balotelli ir talentingas kaip Leo Messi norės žaisti futbolo rinktinėje su geltonais marškinėliais, o mes aiškinsime, kaip jis nesintegravęs ir kokie jo tėvai lopai, kad nepajėgė išsaugoti jam pilietybės. Nesvarbu, moka jis lietuviškai ar ne, jis man atrodytų lietuvis. Broliai irgi neįspūdingai rezga mintis lietuviškai, bet Tauta juos myli. O tikriausias žalgirietis, mūsų pasididžiavimo simbolis yra Marko Popovičius. Pasaulis keičiasi, mes irgi neturėtume stovėti vietoje.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą