Kodėl mums turėtų rūpėti kažkokia Čekija? Visų pirma, nėra jau taip toli nuo mūsų. Visų antra, dar visai neseniai mes jautėmės Vidurio Europos dalimi (Adamkaus laikais). Dabar jau mes vikingai ir šiauriečiai, nors Lavrinovičių (Lawrynowitz), ar netgi kokių nors Butrimavičių, (Butrimowitz), Vitkauskų (Witkowski) ir visokių slaviškomis pavardėmis besididžiuojančių pas mus kur kas daugiau negu Svensenų, Hansonų ir panašiai. Taigi, o dar be to vyko įdomūs dalykai. Pati rinkimų kampanija buvo spalvinga ir aktyvi, skirtingai negu mūsų 2009-ųjų nykuma.
Aišku, galima ginčytis, kad prezidento vaidmuo simbolinis. Taip, tačiau, būtent todėl tikrai yra svarbu, kas užims tas pareigas. Vaclov Klaus irgi buvo „simbolinis“ prezidentas, bet tai jam netrukdė būti nekenčiamam eurofederalistų ir kitų entuziastų dėl savo laikysenos ES atžvilgiu. Nors aišku, jo įtaką didino tai, kad ilgą laiką valdžioje buvo Pilietinės demokratijos partija, kurios pirmininku jis anksčiau buvo, bet iš esmės pati partija nėra kažkokia turboeuroskeptiška. Bet Klaus sugebėdavo išsimušti tiek įtakos, kad Čekija vis išsišokdavo iš bendro ES konteksto. Be to, tarkime Vokietijos prezidento galios panašios. Kai kilo Christian Wulff skandalas, visa Vokietija iškart suošė ir greitai padėjo jį į vietą. Todėl nepaisant to, kad Zeman įtaka bus ribota, tai svarbi kairiųjų pergalė.
Buvo penki apyrimčiai kandidatai.
Socialdemokratai iškėlė Jiri Dienstbier. Disidento sūnus, nelabai įdomus veikėjas, užėmė 4 vietą. Nors partija viena stipresnių Čekijoje, bet įdomesnio kandidato nesurado, aišku, kad pagrindinė jų problema yra ta, kad Zeman 2009 įkūrė savo kairiąją partiją (kas tas Zeman, rasite žemiau).
Jan Fischer - a la nepriklausomas kandidatas, nes iš tikrųjų jokiai partijai ir nepriklauso. Realiai, valdančiųjų dešiniųjų kandidatas. Žydas, ekonomistas, buvęs premjeru, nors ir nelabai ilgai. Ir jo vyriausybė nebuvo itin populiari. Tai, kad stipriausia dešinės partija nesurado rimtesnio kandidato, irgi atrodo gana įdomiai, ypač dar ir dėl to, kad ji yra valdančioji. Aišku, niekas nesitikėjo, kad Fisher net į antrą turą nepateks, bet dėl fiasko kalta ir partija. Fisher liko tik 3-ias.
Vladimir Franz be konkurencijos spalvingiausia rinkimų figūra. Pirmiausiai dėl išvaizdos - tatuiruotas iš esmės praktiškai visas jo kūnas. Kompozitorius, dailininkas ir profesorius, jaunimo numylėtinis, praktiškai liberalas. Jam buvo prognozuota 3 vieta, bet turbūt paskutinę minutę daug kas visgi persigalvojo ir pasirinko kitą centro dešinės kandidatą - Karel Schwarzenberg.
Karel Schwarzenberg tapo didžiausia pirmo turo staigmena. Tikėtasi, kad antrame ture bus po vieną dešinįjį ir kairįjį, bet kad dešiniesiems atstovaus Schwarzenberg, buvo netikėta. Užsienio reikalų ministras ir TOP 09 lyderis. TOP 09, kita Čekijos dešinioji partija. Proeuropietiška ir labiau krypstanti link liberalizmo, bet dešinioji, mažesnioji Pilietinės demokratijos partnerė koalicijoje. Kunigaikštis, princas, Monako princo, mirusio 2005 pusbrolis, Havelo draugas. Didžiąją gyvenimo dalį gyveno Austrijoje, netgi buvo kandidatas tapti Austrijos užsienio reikalų ministru. Populiarus tarp jaunimo.
Ir paskutinis rimtas kandidatas Miloš Zeman. Pakankamai neseniai įkūrė savo kairės partija, kuri, kaip parodė prezidento rinkimai, turbūt stipriai pakirs Socialdemokratų partijos pozicijas. Ekonomistas, buvęs komunistų partijos narys, bet nukentėjęs per Prahos pavasarį - kurį laiko jam teko dirbti sporto srityje. Nepripažįsta žmonių įtakos klimato atšilimui, nekenčia Kosovo, laiko jį narkomafijos ir terorizmo tvirtove. Nemėgsta ir musulmonų.
Taigi, antrame ture kovėsi Zeman ir Schwarzenberg, jaunimas Princo neišgelbėjo, jis surinko 45 procentus balsų.
Ką tai reiškia Europai?
Pirmiausiai, lankstesnį požiūrį ES klausimais. Taip, dešiniųjų vyriausybė liks dirbti kaip dirbusi, tačiau nebebus galingo antieuropietiško balso iš prezidentūros. Greičiausiai retorika ES atžvilgiu retės ir iš Vyriausybės pusės. Tai nereiškia, kad dabar Čekija puls jungtis į Eurozoną ar kartu su eurofederlistų chebra svajoti apie centrinės ES valdžios tiesioginius rinkimus. Tiesiog sumažės atvejų, kai dėl čekų griežtos pozicijos stringa sprendimų priėmimas.
Antras dalykas, silpsta dešiniųjų pozicijos regione. Vengrai Fidesz vis dar myli, nors kairieji sparčiai atsigauna ir iki naujų rinkimų gali būti kitokia situacija. Slovakija valdoma kairiųjų. Lenkija aiškiai konservatyvi ir valdoma dešiniųjų, bet tie, kurie panašesni į Čekijos dešiniuosius - Įstatytmas ir Teisingumas yra gilioje opozicijoje.
Apskritai, dešiniųjų - Pilietinės demokratijos perspektyvos atrodo neįspūdingos. Prezidento rinkimai parodė, kad partija nesugeba rasti kandidato, kuris nors į antrą turą sugebėtų patekti. Rimtų problemų buvo ir anksčiau, tokių kaip Topolanek vyriausybės griūtis. Jis buvo partijos lyderis, bet per savo buvimo valdžioje laiką išgarsėjo daugiau skandalais, negu nuveiktais darbais. Išgarsėjo ir tuo, kad buvo nufotografuotas nuogas per vieną Bunga Bunga Party pas Berlusconi. Petrui Nečui dabartinę Čekijos Vyriausybę suformuoti padėjo tik populistinės „Viešo reikalo/intereso“ partijos prisijungimas, kuri dar ir suskilti per savo ne itin ilgą gyvenimą valdžioje suspėjo.
Paskutinius parlamento rinkimus laimėjo kairieji - tuometiniai socialdemokratai dar su Zeman. Dabar jie aišku gerokai susilpninti, tačiau tai dar nereiškia, kad Zeman chebra bus vieninteliai konkurentai kituose rinkimuose. Visai gali būti, kad be didelių skandalų dirbanti TOP 09, vadovaujama Schwarzenberg, ilgainiui taps pagrindine dešiniąją jėga šalyje. Taigi, stabilumo Čekijoje tikrai nepadaugėjo, bet laukia įdomi ateitis.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą