Dar kartą apie dvigubą pilietybę

Žydrūno Ilgausko istorija parodė, kad šios diskusijos nebegalima dėti į stalčių ir apsimesti, kad niekas nevyksta, kaip buvo daug kartų - visuomenę sujudo, pakalbėjo ir pamiršo.

Problema yra tai, kad nors klausimas yra politinis, jo sprendimo būdas tampa teisiniu ypač dėl to, kad nėra iki galo sutariama, ar būtinai reikia referendumo, kurio labai vengia užsienio lietuviai. Kodėl vengia - visiškai aišku. Sunku surinkti prie balsadėžių piliečius, o jeigu pavyks, turbūt reiks triuškinančios persvaros.

Visgi, svarbesni dalykai yra principiniai. Dauguma gyventojų sutiks, kad nors Žydrūnas Ilgauskas tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių Lietuvos rinktinei neatstovavo, tačiau vien jo šlovė NBA buvo ir turbūt tebėra labai gera reklama mūsų šaliai. Ką jau kalbėti apie įvaikintus dvynukus. Čia šviesioji istorijos pusė.

Tamsioji yra ta, kad kaip ir dauguma sportininkų, dėl kukloko išsilavinimo nelabai gražiai atsiliepė apie savo Tėvynę garsiajame Lietuvos ryto interviu. Todėl dabar keistai atrodytų PR spektaklis, kaip laimingas Ilgauskas iš Skvernelio rankų atsiima naują lietuvio pasą. Pats sau išsikasė duobę.

Nelabai graži yra ir JAV piliečių tariama priesaika, kur gana aiškiai kalbama apie tai, kad JAV tampa prisiekiančiajam išskirtinė. Bet jau čia formalizmai.

Klausimas lieka toks - ar Lietuvai reikia Ilgauskų?

Aišku, galima atsakyti dvejopai. Viena vertus, Ilgauskas pats pasirinko tapti JAV piliečiu ir galėjo pasidomėti, kuo tai jam gali baigtis.

Kita vertus, galima suprasti žmogų, kuris jau daug metų ten gyvena, žmona užsienietė, yra veiklus ir visuomeniškas, norėtų dalyvauti politiniame gyvenime. Nors Lietuvos pilietybė šiais laikais ir yra gana tinkama klajoti po visą pasaulį, bet JAV aišku paprasčiau yra būti JAV piliečiu.

Lietuvoje bijoma (ir galbūt gana pagrįstai), kad dviguba pilietybė gali sukelti nenumatytų pasekmių - kai kas net kliedi apie tai, kad išaugtų Kremliaus įtaka. Tiesioginio ryšio aš čia neįžvelgčiau, bet tikrai būčiau už tai, kad tam tikri protingi saugikliai būtų, tačiau jie irgi neturėtų nuskriausti Afrikoje, Australijoje, Japonijoje ar Lotynų Amerikoje gyvenančių tautiečių. Uždavinys nėra lengvas, bet matyt pasukus galvą būtų galima rasti išeitį.

Apskritai, nemanau, kad dvigubos pilietybės kelias bus lengvas. Kiek paprasčiau būtų patvarkyti reikalus taip, kad mūsų žymus ir nusipelnę išeivijos asmenys galėtų turėti mūsų pilietybę greta kitos. Čia gal ir gerbiamas Konstitucinis Teismas, išsikvietęs naujas dvasias truputį kitaip galėtų ką nors paaiškinti.

Sutinku, kad situacija yra daugialypė ir sudėtinga. Bet nesinorėtų, kad atsivertus knygą apie žymiausius NBA krepšininkus pamatytume amerikietį Ilgauską ar knygoje apie dviratininkes italę Žiliūtę. Didiesiems visais laikais norisi atleisti daugiau.

Geltonsnapis Facebook'e