1. Arsenij Jaceniuk.
Politinė kamikadzė dar turės progą galbūt net visą kadenciją užimti vieną sunkiausių postų, kokį šiuo metu galima tik įsivaizduoti. Nemanau, kad jis tikėjosi vasarį, jog už pusės metų galėtų laimėti rinkimus ir dar atskirai nuo Yulios Tymoshenko. Tačiau jam pavyko ir teks toliau spręsti milijonus šalies problemų. Kad pasirinkimas nėra blogas rodo ir visai nemaži jo pasiekimai per šiuos metus. Kad ir naujausiais - susitarimą su Gazprom galima vertinti įvairiai, bet dujos pigs.
2. Malala Yousafzai. Gavo Nobelio taikos premiją. Atkreipė dėmesį į švietimo problemas ir savo asmenine patirtimi bei kančios kaina parodė patogiai gyvenančiam Vakarų pasauliui, kokia vertybė yra mokslas.
3. Kailash Satyarthi. Indas liko pakistanietės šešėlyje - juk paauglių laureatų būna ne kasdien. Tačiau nuveikė ne mažiau - yra aktyvus kovotojas prieš vaikų darbą. O dar simboliškiau, kad premiją dalinasi istorinių varžovių piliečiai.
4. Viktor Orban. Nesvarbu, kad jo idėja apmokestinti internetą žlugo, bet jau vien šis pasiūlymas turbūt įeis į istoriją, kaip be precedento kvailas ir įžūlus. Neveltu protestuotojų minios buvo įspūdingos. Pasitvirtino Arabų pavasario taisyklė - šalin rankas nuo interneto, arba laukia nemalonumai. Nes ne mažiau dėmesio negu pats pasiūlymas sulaukė ir jo autorius.
5. Ewa Kopacz. Lietuva labiau pastebėjo jos etiketo išmanymo trūkumus, o ne mažytę žinutę, kad Lenkija turi neblogą karinį užsakymą, renkasi tarp JAV ir Prancūzijos pasiūlymų, o pasirinkimą gali nulemti Mistral likimas. O Lenkijos užsakymas. Prancūzija turės pasirinkti.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą