2014 m. sausio 10 d., penktadienis

2013 metų žmogus - Vladimiras Putinas

Beveik visus metus kas mėnesį apžvelgdavau to mėnesio penkis svarbiausius žmones pasaulio politikoje. Atėjo laikas susumuoti viską.

1. Vladimiras Putinas.



 Metai buvo puikūs. Opozicija didelių laimėjimų nepasiekė, jeigu ne Aleksėjaus Navalno sėkminga kova dėl Maskvos mero posto. Tačiau Maskva yra Maskva, Rusija yra Rusija ir kadangi Navalnas buvo nuteistas, daugelis rusų mano, kad jis toks pats plėšikas kaip Chodorkovskis. Kremlius sugalvojo ką daryti, kai Vieningosios Rusijos populiarumas smunka. Atsirado Rusijos liaudies frontas, partija įkurta dar prieš porą metų, tik nieko neveikusi. Dabar jos šefu bus Putinas. Kol Dūmos rinkimai dar neatėjo, neaišku kaip bus žongliruojama partijomis, galbūt, kaip jau yra padaręs Putino bičiulis Silvio Berslusconi, kuris įkūrė partiją Pirmyn Italija, paskui ją reorganizavo į Laisvės žmones, o galiausiai pernai vėl reorganizavo ir pasiėmė senąjį pavadinimą. Chebra ta pati, etiketė nauja. Putinas šiemet buvo minimas tarp kandidatų į Nobelio premiją. Daug kas piktinosi. Aš tikrai ne. Bent jau Obama savo laiku labiau nusipelnęs nebuvo. Konfliktas Sirijoje neišspręstas, bet Putino planas padėjo išvengti regioninio karo, o tai savaime suponuoja tai, kad žmogus premijos iš esmės nusipelno. Jo draugas Asad liko savo poste, o Sirija vis labiau traukiasi į užmarštį. Dar nuostabiau atsitiko su Ukraina. Buvo momentų, kai atrodė, kad ES Asociacijos sutartis jau neišvengiamas. Bet Putinas laimėjo ir čia. Maidanas protestuoja, bet protestai išsikvepia. Kone iš dangaus nukrito Snowden, leidęs supriešinti Vakarus. Galiausiai - į laisvę išleisti politiniai kaliniai. Tie, kurie nepavojingi, nes pavargo, arba renkasi idiotiškus metodus, kurie kiršina visuomenę. Taigi, Putino įvaizdis išliko geras. Kas buvo blogai? Navalnas sąžininguose rinkimuose būtų patekęs į antrą turą ir nerimas dėl Sočio. Bet čia kiti metai. Šie metai beveik tobuli.

2. Hassan Rouhani. Tapo Irano prezidentu. Žmonių reakcijos truputį priminė Obamos pergalę - daug geresnio gyvenimo vilčių. Vilties ženklu jis tapo ir Vakarams, kol kas jis yra žmogus, su kuriuo bent galima kalbėtis. Prasidėjo šioks toks dialogas su Vakarais. Ir jis prasidėjo būtent dėl pokyčių Irane. Pažadėjo, kad branduolinė programa bus vykdoma taikiems tikslams ir Vakarai galės inspektuoti. Tai jau žingsnis į priekį ir nutolsta galimo karo perspektyva.

3. Edward Snowden. Šis vyrukas pasakė gana nedaug, bet to užteko, kad pasaulio įvykiai pakryptų kitaip. Paviešinta tai, ką ne vienas nujautė - JAV šnipinėja savo sąjungininkus. Pirmiausiai ėmė rimtai strigti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos. Rusija suteikė jam prieglobstį, tai sudavė jau eilinį, kad ir labai stiprų smūgį šalių santykiams. Galiausiai pradėjo aiškėti daugiau detalių, tai itin įsiutino Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos valdžią. Taigi, Snowden buvo didžiausias sumaišties kėlėjas 2013 metais.

4. Barack Obama. Pirmieji kadencijos metai buvo be proto sunkūs. Išliko nugalėtoju Vyriasybės uždarymo istorijoje - respublikonai iš šios liūdnos situacijos išėjo su dar žemesniais reitingais. Kitas laimėjimas yra tai, kad turėjo kantrybės išlaukti ir karštligiškai nesiuntė JAV kariuomenės į Siriją. Problema buvo išspręsta kitais būdais. Atlikti kelis svarbūs diplomatiniai žingsniai, pavyko sutaikyti Izraelį ir Turkiją, Pietų Korėjai aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta parama, jeigu šiauriniai kaimynai ims žvanginti ginklais. Tačiau problemų buvo daugiau - sekimo skandalas, ambicijas turėjo užgauti tai, kad Sirijos planą pasiūlė Rusija, reitingai išlieka kuklūs. Visgi, patys demokratai pernai atrodė stiprūs kaip niekad - susigrąžino Niujorko mero postą, visos demografinės ir politinės tendencijos žada, kad ateityje respublikonai gali būti silpnesni konkurentai, negu yra dabar.

5. Angela Merkel. Šiemet jai buvo svarbus vienas dalykas - laimėti rinkimus. Pavyko ir dar taip sėkmingai, kaip jos CDU/CSU jau seniai buvo. Pavyko ir sudaryti koaliciją su iš pradžių itin rėksmingai atrodžiusiais socialdemokratais. Tai ir buvo svarbiausia. Komanda gera, ypač svarbu tai. kad pasikeitė užsienio reikalų ministras - vokiečiai raudonuodavo dėl G. Westerwelle. Dar vienas akcentas - šnipinėjimo skandalas. Ir šiaip Vokietija nepriklauso prie JAV artimiausių Europos galiūnių, o dabar buvo viena iš tų šalių, kurios karščiausiai reagavo į skandalą.

Geltonsnapis Facebook'e

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą