1. Serero.
Ajax dirbo visi. Tačiau vienas vyrukas buvo ekstremaliai juodai dirbantis ir nenuilstantis. Pelnytai išvedė savo klubų į priekį. Puikiai sužaidė tą antro kėlinio vidurį, kai Barca nesugebėjo sukurti nieko. Įspūdingos rungtynės jam.
2. Fischer. Dar vienas vyrukas, kurio kilometrų distancija turėjo atrodyti labai solidžiai. Visas rungtynes daug bėgiojo, spaudė Pinto (šis kelis kartus vos neprisižaidė), grįždavo komandos draugams padėti gynyboje. Turėjo puikią progą įmušti, tačiau po jo smūgio sukeltos sumaišties įmušė Hoesen.
3. Hoesen. Buvo kovingas ir labai stengėsi. Kėlė nemažai pavojų apgailėtinai vakar atrodžiusiai Barcos gynybai. Nepaaiškinamu būdu išliko ramus ir pergalingai smūgiavo į vartus net ir apsuptas būrio gynėjų.
4. Xavi. Įvartis nėra svarbu. Svarbu tai, kad Xavi vienintelis iš Barcos saugų trijulės žaidė arti įprasto savo lygio. Song buvo parodija, Iniesta klydo dažniau, negu įprasta, o Xavi kovojo ir daug darė. Dauguma pavojingiausių epizodų buvo sukurta jo pastangomis.
5. Tata. Kai paaiškėjo, kad Tata bus Barcos treneris, iškart prisiminiau nykų 2010 metų Paragvajų. Žiauriai nuobodžią komandą, kuri nuėjo toli. Barca nėra nuobodi, bet vakar buvo per daug paragvajietiška. Lėta, susikausčiusi, šiurkšti. Apskritai, santykiai tarp Barcos ir Ajax galėtų būti tokie draugiški, kaip Barcos iš Celtic, bet tiek sirgalių elgesyje, tiek abiejų klubų žaidime to nesijautė. Žaidimas buvo itin šiurkštus, ypač pirmame kėlinyje. Paragvajų gelbėdavo gynyba ir solidus saugų žaidimas. Barcos gynyba buvo tragiška, apie saugas irgi jau kalbėta. Taigi, tipiškas blogos Tatos komandos pavyzdys.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą