1. Saudo Arabijos karalius Abdullah.
Mažai kas abejoja, kad autokratinėje Saudo Arabijoje sprendimus dėl naftos priima karalius. Šį kartą jis laimėjo, įtikindamas OPEC priimti sprendimą nemažinti naftos gavybos. Nesvarbu, kad vertybinis dėmuo čia tikrai nebuvo labai svarbus, esmė yra tame, kad Rusija neteko dar vieno šiaudo, kuriuo galėjo gelbėtis.
2. Petro Poroshenko. Nusprendė, kad jeigu jau teroristai kontroliuoja Donbasą, tegul jį ir išlaiko. Nors dėl to nukentės ir niekuo dėti gyventojai, bet būtų kvaila toliau maitinti Tave patį kertantį kalaviją. Dabar Rusijai po truputį pradės didėti Donbaso kaina, teks susirūpinti pensijomis ir panašiais dalykais.
3. Klaus Iohannis. Nuo Rumunijos provincijos miesto mero, iki šalies prezidento ir absoliučiai populiariausio FB Europos politiko. Pats Iohannio konkurentas - Victor Ponta save pergudravo - diasporai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos balsuoti, o tai įžiebė rimtus neramumus ir privertė ateiti balsuoti tingesnę elektorato dalį. Ponta paspringo ir savo popkornais, kuriuos planavo valgyti stebėdamas pirmo turo debatus, nes aktyvumu nesužibėjo. Šioje didelėje šalyje laukiama naujos eros - su geresniu įvaizdžiu, mažesne korupcija, laisvesne spauda ir be vienos partijos visose valdžios šakose. Iohanniui bus sunku, nes lūkesčiai truputį nenormalūs.
4. Nikola Sarkozy. Tapo UMP lyderiu, tačiau persavara nebuvo įtikinanti ir jam turėtų kelti nerimą, ruošiantis laimėti kandidato į prezidentus rinkimus partijos viduje. Tačiau jau pats buvusio prezidento sugrįžimas į didžiąją politiką yra svarbus žingsnis.
5. Hosni Mubarak. Arabų pavasaris žlugo. Tironas išteisintas dėl pagrindinių kaltinimų, valdžioje labai tvirtai jaučiasi buvę jo režimo pareigūnai. Ratas apsisuko atgal ir dabar jau Mursi teisiamųjų suole. Dar vienas argumentas tiems, kurie jau anksčiau įžvelgė tik Arabų žiemą.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą