1. Ar Vakarai šoks pagal Rusijos dūdelę?
Metai Putinui arti tobulų - konfliktas Sirijoje sprendžiamas pagal jo scenarijų, po ranka pasipainiojęs Snowden sudavė smūgį Vakarų vienybei, artėja olimpinės žaidynės ir galima paleisti visiškai nekenksmingus politinius kalinius, kurie, arba kaip Chodorkovskis nebeturi jėgų ir/ar noro kovoti arba kaip Pussy Riot, stokoja smegenų protestuoti tokiu būdu, kuris sulauktų palaikymo šalyje. Ne veltui Putin ne viename įtakingiausiųjų sąraše šiemet virš Obamos. Kaip atrodys Vakarų santykiai tarpusavyje? Kaip po metų atrodys Sirija? Ar Sočio olimpiada bus sėkminga? Ar Putinas toliau sėkmingai didins savo galią? Laukia įdomūs metai.
2. Kas taps Indijos premjeru?
Didžiausios pasaulio demokratijos laukia įdomūs rinkimai. Opozicinė Bharatiya Janata turi neblogas galimybes kartu su savo Nacionaliniu demokratiniu aljansu tapti valdančiąja jėga. Narendra Modi - populiariausias pretendentas į ministro pirmininko postą. Profesionalus propagandininkas, vegetaras, gerai išmanantis ekonomiką tokiu atveju taptų šalies lyderiu. Vieningo progreso aljansas, dabar esantis valdžioje, iš kailio neriasi, jog sugebėtų išalikyti valdžią po rinkimų. Ne vienas projektas atrodo nepamatuotai ambicingas. Bloką į priekį ves legendinio Gandhi klano atstovė Sonia. Rinkimai šalyje visada sunkiai prognozuotini, bet panašu, kad sėkmė gali nusišypsoti Modi.
3. Ar Europos parlamento rinkimai sudomins europiečius?
Europos parlamento rinkimai senokia kelia nuobodulį ne vienoje valstybėje. Dabar žaidimo taisyklės artinamos prie eilinių demokratinių valstybių - partijos kelia kandidatus į EK vadovus. Kol kas aišku tik tai, jog socialistus į priekį ves Martinas Schulzas (jeigu nenutiks kažko nenumatyto). Kitų partijų ėjimus prognozuoti sunkiau - Liaudies partijos dažniausiai minimi kandidatai yra Katainen, Kenny, Reading, Juncker, Reindfelt, liberalų - Rasmussen ir Rehn, galimi ir nepartiniai kandidatai - Monti ar net pats Schwarznenegger. Ne mažiau svarbu, kas rinkimus laimės, nors istorija rodo, kad dažnai didžiosios jėgos sėkmingai dirba kartu.
4. Kas taps Brazilijos prezidentu?
Auganti Lotynų Amerikos galybė rinksis, kas ją ves į ateitį. Prezidentei Rousseff metai buvo sunkūs - vargino protestai prieš tai, kad šalis leidžia pinigus dideliems tarptautiniams sporto turnyrams, kai skurdo problemos dar aktualios. Visgi, prezidentės reitingai artėja prie 50 procentų. Pagrindinis konkurentas - populiarus ekonomistas Aecio Neves, kurio tėvas yra laimėjęs prezidento rinkimus, bet mirė dar iki kadencijos pradžios ir Eduardo Campos, sėkmingai vietos valdžios lygmenyje dirbantis taip pat ekonomistas. Galbūt rinkimuose dalyvaus ir Fernando Gabeira, garsus pasipriešinimo karinei diktatūrai aktyvistas, daug metų praleis emigracijoje dėl kritikos karinei diktatūrai, bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Joaquim Barbosa.
5. Lietuvai - ar įsivesime eurą?
Įdomių įvykių bus ir daugiau, bet tai vienas iš nedaugelio, kurio pasekmės būtų jaučiamos dar daugybę metų. Nors lietuviai į eurą žvelgia atsargiai, nemenkas pasiekimas būtų vien tai, jeigu po dešimtmečių neatsakingos finansinės politikos mes atitiktume garsiuosius Mastrichto kriterijus. Neabejoju, kad referendumo nebūtų, o socdemai rimtai nusiteikę įvesti eurą, tad sėkmė slypės tik ekonomikoje ir sugebėjime efektyviai vykdyti fiskalinę politiką.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą