1. Mitrovič.
Finale jautėsi, kad daugiau serbų jauniklių yra uostę vyrų futbolo. Jie žaidė ramiau, labiau susikoncentravę. Mitrovič vienas iš labiausiai patyrusių, todėl nekeista, kad finale sužibėjo. Buvo aktyvus visas rungtynes ir po jo reido buvo įmuštas pergalingas įvartis.
2. Lukovič. Taip pat žaidė labai geras rungtynes, buvo gana pastebimas, atliko ir nemažai juodo darbo. Bet į istoriją įeis dėl įvarčio.
3. Rajkovič. Serbų vartininkas jau dabar galėtų būti kokio nors italų ar prancūzų vidutinioko pagrindinis vartų sargas. Nors jam dar tik 17, buvo labai solidus ir ne kartą gelbėjo saviškius.
4. Martial. Jeigu prancūzai būtų triumfavę, kartu su Rabiot ir Benzia būtų buvęs realiausiu pretendentu į geriausio turnyro žaidėjo vardą. Tačiau prancūzai nelaimėjo ir jeigu reikia ieškoti kaltų, Martial vienas iš kalčiausių. Trūko jo aktyvumo ir aštrumo, turbūt perdegė. Gaila, kad finale.
5. Prognozės. Jeigu viskas būtų vykę taip, kaip buvo prognozuota, serbai nebūtų žaidę Lietuvoje. Kai jie čia pateko ir burtai lėmė B grupę, tuomet jau buvo kalbama atsargiau - turkai ir gruzinai nebuvo itin galingos komandos. Tačiau iš finalinės ketveriukės būtent serbai buvo laikomi silpniausiais. Kuo viskas baigėsi - žinome.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą