1. Vladimiras Putinas.
Viskas toliau klostosi pagal jam palankų scenarijų. Nors Minske pasiektas susitarimas vertinant atskirus punktus nėra visiškas Putino triumfas, tačiau tai tikrai jį tenkino. Tačiau įgyvendinimo scenarijus visiškai rusiškas - užimta Debalcevė, sunkiosios ginkluotės atitraukimas primena tik perdislokavimą. O Luhanskas ir Doneckas pradeda priminti taip Kremliui mielą Padniestrę, Abchaziją ar Pietų Osetija. Mėnesio pabaigoje neteko ir vieno svarbiausių kritikų. Nors vargu, ar tiesiogiai buvo įsikišta, tačiau nepraleista progos atlikti kratą ir pasisavinti Nemcovo sukauptą medžiagą apie Rusijos dalinių veiklą Ukrainoje.
2. Angela Merkel. Ėmėsi rizikingo žaidimo - atnešti taiką į Rytų Ukrainą. Kaip jai pavyko, vertinti dar anksti, nors kol kas labai daug pagrindo tvirtinti, kad pasiektas tvarus susitarimas tikrai nėra. Debalcevės įvykiai parodė, ką Rusijos pusei reiškia susitarimai. Nors netrūko ir ramesnių dienų, situacija trapi, tad bent jau kol kas į Nobelio taikos premijos kandidatų sąrašą kanclerę su Prancūzijos prezidentu traukti labai anksti. O pastangos kažką pasiekti, aišku, yra sveikintinos.
3. Borisas Nemcovas. Jo žūtis gali turės didelę įtaką Rusijos opozicijai. Daug yra kalbų, ar Putinui naudinga ši mirtis, tačiau aišku, kad be neapykantos opozicijai kurstymo, nebūtų įvykę nieko. Daugelis liberalų ES šalyse daugiausiai vilties dėjo būtent į Nemcovą, kuris buvo laikomas liberalesniu už Navalną. Navalnas dažnai mina teismų slenksčius, Chodorkovskis dar neseniai paleistas iš kalėjimo, laiką dažniausiai leidžia Šveicarijoje. Tad Nemcovo svarba dar ir todėl buvo išskirtinė. Į jo minėjimą vakar įvairiais skaičiavimais susirinko apie 100 000 žmonių. Rusijos mastais nėra itin daug, bet opozicijai tai nemažai. Dabar opozicijos laukia sunkūs laikai - ne tik netekus lyderio, bet ir juntant grėsmę gyvybėms.
4. Jean Claude Juncker. Alexis Tsipras gali sau leisti vaikščioti be kaklaraiščio, bet ne ignoruoti įsipareigojimus. Šiek tiek nuolaidų Graikija išpešė, bet taupymo era tikrai dar nesibaigia, ką savo rinkėjams žadėjo jo partija. ES vieningai laikėsi ir leido sau tik tokias nuolaidas, kokios jokiu būdu nereiškia, kad galima leisti persiderėti dėl įsipareigojimų.
5. Michael Fallon. Vienas dalykas yra girdėti apie realią karinę grėsmę Baltijos šalims iš Rasos Juknevičienės ar kokių nors žurnalistų, kita, kai tokius dalykus kalba Britanijos gynybos sekretorius. Aišku, to tikslas nėra mus gąsdinti, bet priminti, kad patys turime skirti didesnį dėmesį savo saugumui, taip pat ir priminimas britams apie tai, kad kontinentinėje Europoje nėra taip saugu, kaip salyne.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą