O tai reiškia, kad 2019 m. Seimo narių, kurie mėgins tapti merais, pulkelis turėtų būti dar galingesnis, tikėtina, kad ir išrinktųjų bus daugiau.
Ši problema egzistavo ir anksčiau, kai Seimo nariai dalyvauja kituose rinkimuose ir juos laimi.
Su daugiamandatininkais viskas gerai, jie ramiai užleidžia savo vietą kolegoms, tačiau vienmandatininkų norai užimti vis įvairias kėdes valstybei kainuoja labai didelius pinigus.
Šį kartą rinkimai bus vieneri - Algis Kašėta buvo vienmandatininkas. Bet tendencijos gali būti ir tokios, kad ateityje tokių atvejų dėl 2015 m. daug kam liūdnos rinkimų patirties bus daugiau.
Ką būtų galima padaryti?
Daugiamandatininkų migracijos drausti neprasminga, nes jie savo vietas užleidžia kitokiems. Bet praverstų nedidelis punktas, pagal kurį vienmandatininko, o dabar jau ir miesto mero (tai yra asmenų, kurie laimėjo personalizuotus rinkimus) pareigos būtų kliūtis registruotis kandidatu kitos rūšies rinkimuose. Tada kiekvienas kandidatas turėtų apgalvoti savo planus ilgiau negu trims dienoms į priekį, o valstybė sutaupytų pinigų.
Tokiu atveju tie, kurie negali ilgai nusėdėti vienoje vietoje, sąmoningai kandidatuotų tik pagal sąrašą.
Papildomi rinkimai blogai ne tik todėl, kad jie kainuoja. Ateina mažiau žmonių, nes jie per televiziją ir nacionalinę spaudą kiaurą parą nemato to, kad rinkimai ant nosies. Lengva pamiršti, ne taip įdomu. Blogai yra ir partijoms, nes persiskirsto kėdės. Vienas žmogus į tą ar į kitą frakciją neatrodo daug, bet kartais ta kėdė gali būti ir auksinė, panaikinanti daugumą. Tokia sąlyga, kad viemandatininkas ar meras iki kadencijos pabaigos negali pretenduoti į kitas renkamas pareigas įneštų daugiau stabilumo.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą