Kartais Seimo nariai pradeda galvoti, ką padaryti, kad tauta pralinksmėtų ir pasijustų svarbi. Viena iš tokių idėjų - tiesioginiai merų rinkimai.
Visiškai nieko naujo - paskutinėse Seimo kadencijose apie tai kalbėta daug. Variantų buvo įvairių - pertvarkyti sistemą, kurioje meras de facto būtų vyr. miesto ūkininkas (perimtų daugumą administracijos direktoriaus pareigų), būtų panašesnis į Seimo pirmininką (vadovautų posėdžiams, turėtų simbolinių galių.
Pasirinktas kažkoks hibridas. Meras nustatinės vicemerų veikos sritis, teikia komitetų pirmininkų kandidatūras, skiria daugelio biudžetinių įstaigų vadovus. Negana to, mero pašalinti bus beveik neįmanoma, nes procedūra labai sudėtinga. Nors buvo kalbama, kad galbūt tai galės atlikti Miesto Taryba kvalifikuota dauguma ir paskui išrinkti naują merą, kurį išversti iš posto būtų gerokai lengviau, bet pasirinktas apkaltą primenantis kelias.
Kas bus meras po kitų metų rinkimų?
Žmogus, kuris išsaugoja visas reprezentacines funkcijas, viską, ką turėjo anksčiau + gaus truputį naujų, kurių negalima laikyti nereikšmingomis, bet iš esmės ir nieko įspūdingo. Ir be to, bus beveik nepašalinamas.
Tiesioginiai mero rinkimai pirmiausiai turbūt turėtų būti siejami su atskaitomybe. Lietuvis nemėgsta kolektyvinės atskaitomybės. Nors šunys paprastai kariami ant merų, tačiau net ir po šios reformos meras netampa tokiu supermenu, kokio turbūt norėtų tasai mistinis paprastas žmogus.
Viskas labai paprasta. Savivaldybės Taryba išlieka labai svarbi. Ką tai reiškia? Daug kur - nuolatines pjautynes ir normalaus darbo paralyžių. Bandymą kaišioti vieni kitiems pagalius į ratus visur, kur tik įmanoma.
Sutinku, kad daug kur koalicijos sulipdytos taip, kad rinkimų nugalėtojai yra Opozicijoje. Tie, kurie balsavo už nugalėtojus, gali pagrįstai piktintis, kad jų valios nepaisoma. Tačiau jeigu tai yra dauguma, reiškia, kad daugumai žmonių bent jau pirmą savaitę valdžia turėtų visai patikti.
Dabar nugalėtojas turės 4 metus ramybės. Bijau, bet tai bus nauja populizmo aušra mūsų politikoje. Galima laukti labai įdomių veikėjų antplūdžio, o kad jie gali pasiekti didelių pergalių mūsų žemėje, rodo patirtis.
Laukia nežinia ir turbūt daug kur chaosas. Institucinės reformos visada rizikingos, toje pačioje savivaldoje labai daug mokytasi iš klaidų. Kadencijų trukmės keitėsi bent du kartus. Iš principo tiesioginiai rinkimai nėra blogai. Tačiau sistema turi būti tam gerokai labiau pritaikyta negu dabar. Galiu lažintis, kad 2019 metais tvarka bus dar kitokia, nes ši reforma atrodo gana silpnai. O metai tarp 2015 ir 2019 bus smagūs savivaldoje - muilo operų turėtų būti daug ir dar turbūt ne visai prasto meninio lygio.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą