Kad Atletico yra puiki komanda, žinojo visi. Simeone (foto) sukūrė labai kietą komandą, kuri tiksliai ginasi, nevengia žaisti šiurkščiau, kantriai kuria ir įspūdingai išnaudoja standartines situacijas. Tačiau daug kam atrodė, kad bronza yra lubos. 2013/2014 m. sezonas parodė, kad Atletico yra stipriausia komanda šalyje, tačiau kažkodėl po vasaros ji eilinį kartą buvo nurašoma.
Priežastys gana banalios - į Madridą atvyko James ir Kroos, į Barceloną - Suarez. Atletico neteko Courtois, Felipe Luis ir Diego Costos. Nors daug kas gyrė klubo veiklą per vasaros transferų langą, tačiau vis tiek atrodė, kad tai yra netektys, kurių kompensuoti neįmanoma.
Ir Primeroje į priekį atitrūko Real ir Barcelona.
Real daug kam (ypač aišku, jo gerbėjams) be konkurencijos atrodė komanda nr. 1 pasaulyje. Su įspūdinga startine sudėtimi, neįtikėtinu potencialu puolimą - tiek nuo kūrėjų, tiek nuo užbaigėjų įvairovės raibsta akys. Barceloną pritemdė transferų draudimas ir LE21 ne visada sėkmingi eksperimentai. O Atletico yra Atletico - prieš kiek daugiau nei dešimtmetį jie buvo Segundos komanda.
Tačiau Real fanai pamiršo kelis dalykus. Pasiskaičius komentarus, tiek užsienio, tiek Lietuvos portaluose, paprastai susidarydavo įspūdis, kad 2013/2014 Primeros sezonas net neegzistavo. Nors Real iškovojo gėdingus bronzos medalius po dviejų didžiausių savo varžovų, daug kas Real sezoną vertino kaip tiesiog tobulą, neįtikėtinai gerą, kalbėjo apie tai, kad Ronaldo tiesiog neturi konkurentų Auksinio kamuolio rinkimuose (nors Pasaulio čempionate buvo apgailėtinas). Kitas dalykas - gerokai labiau už tai, kaip ta pergalė buvo pasiekta, fanams įsiminė pats rezultatas. O ne tai, kad Atletico iki triumfo buvo likę pusė minutės ir didžiąją rungtynių dalį Real buvo visiškai sutramdytas.
Naujas sezonas Real parodė, kad viskas nėra taip gerai, kaip atrodo. Sezono pradžia buvo įspūdinga, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad Čempionų lygos grupė buvo viena silpniausių, o Primeros startas, kai pirmuose turuose teko susitikti su Sociedad ar Atletico gana sudėtinga. Kiek lengvesnis tvarkaraštis antroje rato dalyje sukūrė iliuzijas apie tai, kad Real yra nesustabdomas. Tačiau tik tekus sužaisti kelias iš eilės retas šio sezono rungtynes su tikrai rimtais varžovais ir klubas iškovojo 0 taškų prieš Valencia ir jau antrą kartą šį sezoną pralaimėjo Atletico.
Jau sezono pradžioje buvo galima pastebėti tai, kad saugų linijos gynybinis potencialas yra kuklokas, todėl vienintelė reali taktika buvo smaugti varžovus 90 minučių prispaudus prie jų vartų. Susidūrus su komandomis, kurių griaunamasis potencialas saugų linijoje rimtesnis, tai labai rizikinga taktika. Tą ir parodė Valencia bei Atletico. Kartu tai ir rimtas signalas Ancelotti, kad su itin ribota rotacija ilgai tokiu tempu Real žaisti negalės.
O Atletico šiuo metu žengia trečioje Primeros vietoje, tačiau kvėpuoja Barcelonai ir Real į nugaras. Manau, kad panaši situacija išliks visą sezoną ir visi reikalai spręsis paskutiniuose turuose.
Atletico vadovybė ne tik kad protingai užkamšė skyles, tačiau realiai komandą netgi nesusilpnėjo. Moya nėra toks PR'intas kaip Courtois, bet savo darbą atlieka puikiai. Siqueira privertė primiršti Felipe Luis. Gimenez sėkmingai įrodinėja, kad Mirandą galima siųsti gal net į tą patį Chelsea, kol už jį dar siūloma 30 mln EUR. Mario Mandzukic ir Raul Garcia nėra supersnaiperiai, bet darbštūs ir kovingi darbininkai. Griezmann įsibėgėjo lėtai, bet jau dabar yra rezultatyviausias žaidėjas.
Šį savaitgalį Atletico iššūkį bandys atlaikyti Barcelona. Laukia sunkus mūšis ir nenustebkite, jeigu po jo Atletico pakils į antrą vietą.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą