1. Kas bus Didžiosios Britanijos premjeras? Rinkimai vyks jau gegužės mėnesį. Laukia intriguojnati kova tarp dabartinio lyderio Davido Camerono ir leiboristo Ed Milliband. David Cameronui šie metai buvo sėkmingi. Nors vos neprisižaidė su Škotijos referendumu, tačiau rizika pasiteisino, o į istoriją dabar jau įeis kaip žmogus, kuris leido škotams pasirinkti. Pagal apklausas leiboristai nuolat priekyje su nedidelėmis išimtimis nuo pat 2010 metų pabaigos, tačiau mažoritarinė sistema gerokai apsunkina prognozes. Reikšmingą balsų skaičių turėtų gauti ir UK Nepriklausomybės partija (UKIP), Liberaldemokratai 2010 metų šlovės pasiekti šansų beveik neturi. Daug ką lems būtent tai, kiek balsų iš Konservatorių atims UKIP. Kaip nuspręs Britanija, spręsti sunku.
2. Kas valdys Lenkiją? Lenkijos parlamento ir prezidento rinkimai turėtų atsakyti į svarbų klausimą, kokia trajektorija judės Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Visgi, pokyčių turbūt bus išvengta. Donald Tuską Lenkijos premjero poste pakeitusi Ewa Kopacz nors ir primena lietuviams Graužinienę, tačiau sugrąžino Piliečių platformai pirmąją vietą apklausose. Nors partijoje vyksta įvairių užkulisinių žaidimų, tačiau tai neturėtų sutrukdyti likti valdžioje. Lemiamu faktoriumi bus mažųjų koalicijos partnerių, pasiekusių pritrenkiančių rezultatų savivaldos rinkimuose pasirodymas. Kiekvienas jų balsas aukso vertės, nes lenkiška rinkimų sistema palankesnė didesnėms jėgoms. Visgi, kalbama tik apie tai, kokio dydžio koaliciją Piliečių platforma suformuos. Teisei ir Teisingumui kone vienintelis įmanomas valdžios įgijimo būdas būtų absoliučios daugumos laimėjimas arba galbūt galimybė bendradarbiauti su Naujosios dešinės kongresu, kuris balansuoja ant patekimo į parlamentą ribos. Reikalui esant, galbūt prie Piliečių platfomos jungtųsi ir socialdemokratai, kurie irgi negali jaustis ramūs dėl patekimo į parlamentą. Prezidentu turėtų tapti Piliečių platformos kandidatas, nes Teisės ir teisingumo kandidatas Duda nėra įkvepiantis. Taigi, proveržio tarpusavio santykiuose tikėtis naivoka.
3. Kas taps Ispanijos ministru pirmininku? Ispanijos rinkimai visada būdavo intriguojantys, tačiau ekonominė krizė sumenkino šalies, kaip vienos iš ES galingųjų statusą. Rajoy nėra tokia politikos žvaigždė, koks buvo jo pirmtakas Zapatero. Pagal apklausas atlikti modeliai rodo, kad dešinieji turėtų gauti daugiausiai vietų, tačiau daugumai to neužteks. Kol kas įspūdingai populiari yra naujoji Podemos partija, lyginama su Italijos 5 žvaigždutėmis. Ji taip pat išaugo iš piliečių protestų prieš abi didžiąsias partijas. Jeigu pavyktų peržengti ambicijas ir susitarti su tradicine kaire, tada Ispanija gali turėti veiksmingą valdžią. Tačiau labai realus scenarijus yra ir didžioji koalicija tarp tradicinės dešinės ir kairės, arba trys jokių sąlyčio taškų nerandantys galios blokai, o tada jau reiktų pirmalaikių rinkimų. Kita vertus, iki rinkimų dar beveik metai ir padėtis gali keistis.
4. Kuri partija turės daugiausiai merų? Pretendentų yra daug, bet realiausia, kad tai bus LSDP, nes jie stipriausi regionuose. TS-LKD bent jau kol kas nepanašu, kad nauja tvarka naudinga - šurmulio matosi daugiau, negu idėjų. TT ir DP vis dar kenčia nuo teisinio persekiojimo, o LRLS neturi po Guogą kiekvienoje savivaldybėje. Gana nemenką dalį gali sudaryti ir nepartiniai merai. Aišku viena - po rinkimų laukia seniai regėtas chaosas ir galybė savivaldybių, kuriose darbas visiškai paralyžiuotas dėl mero ir koalicijos skirtingumo. Neabejoju, kad 2019 m. rinkimų tvarka jau bus kitokia.
5. Kas taps Vilniaus meru? Savo prognozių neišsižadu - Šimašius arba Zuokas. Paluckas ir Pinskus menkai žinomi kaip asmenybės, Majauskas kampaniją pradėjo gerais trimis mėnesiais per vėlai, Gražulis turbūt per daug nesofistikuotas bandymas visgi elitinio miesto užkariavimui. O lenkų tiesiog truputį per mažai ir jie truputį kitokie, negu rajone, todėl balsai turėtų pasklisti įvairesnėms partijoms. Intrigos galėjo įnešti Paksas, bet jis ne Fernando Torres, kad sumanytų grįžti prie ištakų. Todėl viskas turėtų spręstis kovoje tarp patyrusių, energingų ir ne per vėlai į kovą stojusių Zuoko ir Šimašiaus.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą