1. Shinzo Abe.
Nors Japonija ir po Antrojo pasaulinio karo išliko taiki, bet tokių gilių karinių kompleksų, kaip kita didžioji karo agresorė Vokietija, neturėjo. Palaipsniui Japonijos kariuomenės vaidmuo auga, o dabar jau šalis galės dalyvauti užsienio operacijose. Be to, Abe gavo patikinimą iš Kerry, kad JAV gins Japonijos interesus kovoje dėl ginčytinų salų. Taigi, šaliai balandis baigėsi pakilia gaida, o įvykę pokyčiai turės ilgalaikių padarinių pasaulio geopolitinei pusiausvyrai.
2. Popiežius Pranciškus. Vienas dalykas, kai apie armėnų genocidą kalba valstybių vadovai, visai kas kita, kai popiežius. Jeigu tai dar būtų asmuo, kuris nėra taip mylimas žmonių ir žiniasklaidos, būtų kitaip, o dabar popiežius padidino tarptautinę įtampą, labai drąsiai kalbėdamas apie armėnų genocidą. Tai yra svarbu, nes jo žodžių pasaulyje klausoma atidžiai.
3. Hilary Clinton. Vieša paslaptis tapo atskleista - Hillary mėgins grįžti į Baltuosius rūmus jau ne kaip pirmoji šalies dama, o kaip pirmoji moteris pretendentė. Demokratų stovykloje konkurentų tiesiog nėra, o kas bus respublikonų kandidatas, pasakyti sunku. Tačiau kol kas Hillary yra absoliuti favoritė.
4. Xi Jinping. Imasi infrastruktūros projektų Pakistane, labai aiškus signalas Indijai. Ne visi jie turi aiškią ekonominę logiką, tad aišku, jog Kinija pirmiausiai bando įtvirtinti savo įtaką regione.
5. Nursultan Nazarbajev. Jokios sensacijos - Kazachstaną toliau valdys tas pats žmogus, jau ne pirmą dešimtmetį. Auganti ekonomiškai šalis ir toliau nematys tikros demokratijos ir visiškai neaišku, kas lauktų šalies po Nazarbajevo pasitraukimo, lyderiui jau 74, tad anksčiau ar vėliau šis klausimas kils visu aštrumu.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą