2015 m. gegužės 22 d., penktadienis

Apie gaisrų gesinimą, šauktinius ir lėktuvus

Prieš kelias savaites visa Lietuva užgniaužusi kvapą palinko prie Excel lentelių, kad įsitikintų ar jie, jų draugai, blogieji kaimynai Tautvydas Sabonis ir Lukas Spalvis pašaukti į kariuomenę. Visuomenė prie tos minties atrodo jau priprato, atsirado verkšlenančiųjų būrelis ir aišku būrelis tų, kurie ragino džiaugtis pašauktuosius (nors kaip rašė Tapinas, juk kažkodėl mokesčius mokam be didelio džiaugsmo).



Pats sprendimas iš principo nėra nei labai geras, nei blogas. Jeigu vertinsime visas aplinkybės - na ne šauktiniai, o profesionalai dominuoja galingiausiose kariuomenėse. Bet tai pigus būdus pagerinti šalies gynybos pajėgumus,

Bet kai pasigilinsime, kaip tai buvo padaryta, tai dar vienas akivaizdus pavyzdys kaip vietoje strateginio ir apgalvoto veiksmo atliekamas gaisro gesinimas. Taip, ką gesinti yra, bet ugnis dar ne atvira.

Vienas valstybės gynimo posėdis, užkurta biurokratinė mašina, svarstymai Seime ir Excel lentelės - viskas atsitiko per itin trumpą laiką. Iš vienos pusės būtų galima savimi didžiuotis - nors vieną dalyką padarėm greitai ir tikėkimės, kad tobulai. Be vilkinimo ir biurokratijos.

Bet tai tik ir buvo gaisro gesinimas, o ne strateginis sprendimas.

Tai ir yra Lietuvos problema, kad visos problemos sprendžiamos po vieną. OK, yra jaunimo nedarbas, sprendžiam, darom kažką ir kažkaip, truputį patvarkom kosmetiškai padėtį ir viskas, neškit čia kitą problemą.

Panašiai buvo ir su šauktinių kariuomene. Dabartinė sistema iš esmės sprendžia lygiai vieną problemą. Gynybos. Ir tai nėra blogai. Bet būtų galima vienu šūviu ne tik kiškutį susimedžioti, bet ir visą vakarienę. Ir jaunimo nedarbas čia nėra ne prie ko. Ar nebūtų blogai, jeigu valstybė kasmet 3000 sumažintų bedarbių skaičių?

Arba vėl auklėjamoji funkcija (juk išmokys visus šauktinius pagalves tvarkingai sudėti) - ar mes nenorėtume pirmiausiai išmokyti to tų, kurie niekur nedirba ir nesimoko? Ar ne jiems pirmiausiai reiktų tokių pamokų?

Taip, dabartinė sistema tam tikra prasme sukurta taip, kad visi būtų lygūs ir Tautvydas Sabonis ir koks nors pijokėlis Gediminas ar Vytautas. Abu turi vienodus šansus būti pašaukti, jeigu tik nesimoko. Ir tai iš principo nėra blogai, bet valstybei nereiktų galvoti, ką tuos 9 mėnesius veikti su pijokėliu Gediminu ar Vytautu, jeigu jis būtų kariuomenėje. O jau tie dirbantys ar besimokantys, ateis į kariuomenę patys, jeigu jie to norės ir bus su džiaugsmu priimti.

Dabar po šito sprendimo kilo keli gaisrai - ką darysim su sportininkais ar pasiėmusiais paskolas. Abu buvo prigesinti ir ramiai važiuojam toliau. Dabartinė tvarka nėra bloga, bet mes kaip visada, išsprendėm vieną problemą be platesnio konteksto.

O kai reikia gesinti gaisrus, kaip tą parodė lėktuvo nelaimė virš Baltijos jūros, tada į viską žiūrim per daug sistemiškai. Juk negražu bus iš Marijampolės šventės išvežti techniką lakūnų gelbėjimui. Čia tik vienas tragikomiškas aspektas. Kol kas tikruosius gaisrus gesiname sistemiškai, o reikia tiesiogiai eiti ir spręsti vieną konkrečią problemą. O ten, kur laužas dar tik įsiplieskia ir galima leisti sau truputį ilgiau pagalvoti, kas būtų tinkamiausi ugniagesiai, metame viską, kas yra po ranka.

Geltonsnapis Facebook'e

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą