2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Atranka Brazilijon: Lietuva - Latvija 2:0

Įspūdžiai po geriausių Lietuvos futbolo rinktinės rungtynių po Couceiro eros, tokie:

1. Černych. (centre)



Gaila, bet Lietuvos futbole, kuris ir taip nepasižymi aukšto lygio žaidėjų pertekliumi, labai dažnai galima kelti klausimą, kodėl tik dabar? Žaliūkas, Kalonas, Šernas, visi jie savo šanso laukė ilgai ir nuobodžiai, o kai sulaukė, sulaukė ilgam. Dabar reikia tikėtis, kad Černych išlaikys savo lygį. Penktadienį buvo nuostabus - įvartis ir rezultatyvus perdavimas. Latviai yra latviai, bet vis tiek buvo nuostabu. Labai kūrybingas ir techniškas žaidėjas.

2. Kalonas. Jeigu Černychiškai būtų sužaidęs kažkuris iš rinktinės senbuvių, tada mačo MVP skelbčiau Kaloną. Žaidė kaip tais gerais laikais, kai juo domėjosi WBA ir Sevilla. Buvo labai tikslus ir greitas. Jo suregzta kombinacija, po kurios krito antras įvartis, būtų verta Ozil ar Xavi.

3. Mikoliūnas. Vengras tik tapęs treneriu kalbėjo, kad visi turi žaisti savo pozicijose, bet Mikoliūną marinuodavo gynyboje. Užteko perkelti jį į saugų liniją ir vėl matėme seną gerą Mikoliūną, kuris užbaigė puikiu smūgiu nuostabią kombinaciją.

4. Laizans. Latvių Šembero atitikmuo buvo tik šešėlis to žaidėjo, kuris pridarė tiek problemų mums Rygoje. Aišku, trūko Cauno, bet aikštės viduryje latviai buvo apgailėtini.

5. Revoliucija. Per mėnesį tapome komanda, kuri žaidžia techniškai (išskyrus Valskį), yra tiksli, greita, agresyvi ir žaidžia gražų futbolą. Jokių protu nesuvokiamų perdavimų. Protingas žaidimas. Manau, kad Pankratjevas padidino savo galimybes likti ilgiau negu vienoms rungtynėms.

Geltonsnapis Facebook'e

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą