1. Kampl.
Jau antrą kartą buvo turbūt pagrindinis galvos skausmas, jeigu kalbėsime apie Žalgirio gynybą. Buvo aktyvus, kūrė progas, įmušė įvartį ir pats. Nors Žalgiris jį ir stabdė kiek sėkmingiau negu Zalcburge, tačiau akivaizdžiai jam buvo leidžiama per daug.
2. Meilinger. Austrų treneris puikiai pasirinko startinę sudėtį - liko dauguma žaidėjų, sutriuškinusių Žalgirį Austrijoje ir pridėti keli alkani žaidėjai, kurie labai troško palikti įspūdį treneriui. Meilinger buvo vienas aktyviausių ir sėkmingiausių aikštėje. Pelnytai pasižymėjo įvarčiu.
3. Berisha. Norvegas savo pusvalandį išnaudojo puikiai - pagyvino žaidimą, daug dirbo ir sugebėjo atlikti rezultatyvų perdavimą.
4. Vitkauskas. Jeigu žalgiriečiai būtų patekę į Europos lygą ir ten Vitkauskas demonstruotų tokio pat lygio futbolo, greitai jį išvystume gerokai stipresnėje komandoje. Jau dabar turėjo sulaukti daug dėmesio iš kitų klubų. Vilniuje žaidė puikiai ir daugybę kartų gelbėjo savo klubą.
5. UEFA. Eilinį kartą paaiškėjo, kad žodžiai ir darbai linkę skirtis. Platini visada save titulavęs mažųjų šalių gelobėju (ir taip susilpninęs Čempionų lygą, įvesdamas atskirą atranką čempionams), dėl Europos lygos pasirinko kitą sprendimą. Izraelio ir Norvegijos klubai nėra tokia retenybė šio rango turnyruose kaip Lietuvos. Aišku, Žalgiris pats su Fenerbahce jėgų neimėgino, bet jau jeigu reikia ieškoti klubo, kurį nuskriaudė faktas, kad Fenerbahce neteisėtai žaidė Europoje, tokie yra tik du - Žalgiris ir Red Bull. Austrams atlyginta Europos lyga, Žalgiriui - niekuo.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą