1. Vladimiras Putinas.
Ukrainoje toliau dominuoja rusiškas scenarijus. Šalis grimsta į chaosą, valdžia neryžtinga. Sunku pasakyti, kiek toli Putinas eis, bet pačios tendencijos pavojingos. Lūžio tašku galėjo tapti Ženevos susitarimas, tačiau panašu, kad tai tiesiog buvo dar vienas Rusijos manevras. Gegužė bus sudėtinga - toliau vyks net tik karas dėl žmonių širdžių ir valdžios pastatų, bet turėtų vykti ir Ukrainos prezidento rinkimai, prorusiški aktyvistai nori organizuoti referendumus. Šios trys savaitės gegužę gali nulemti Ukrainos ateitį.
2. Jung Hong Won. Jau beveik precedentu tampa tai, jog po didelių šalis ištikusių nelaimių traukiasi jų lyderiai. Pietų Korėjos ministras pirmininkas paliko savo postą. Ne tiek svarbus konkretus atvejis, kiek tai, kad tokie veiksmai gali tapti kone įprastine praktika, nors tiesioginę atsakomybę paprastai įžvelgti sunku.
3. Popiežius Pranciškus. Kanonizavo Joną Paulių II ir Joną XXIII. Šis veiksmas sulaukė daug dėmesio. Jonas Paulius II buvo daugiau negu popiežius - kovos su komunizmu simbolis, keliautojas, reformatorius, jaunimo dienų tradicijos pradininkas, vienas ilgiausiai valdžiusių ir turbūt populiariausių popiežių istorijoje. Jau jo laidotuvių dieną minia reikalavo skelbimo šventuoju. Jonas XXIII, Gerasis popiežius, kuris buvo pasirinktas kaip pereinamasis Vatikano lyderis, sudrebino gerąją prasme Bažnyčią, sušaukdamas II Vatikano susirinkimą. Garsėjo nuostabiu humoro jausmu ir buvo geras pavyzdys, kad ir valstiečio sūnus gali daug pasiekti. Jonas Paulius II dažnai priskiriamas prie konservatorių, nors tikrai ne visada pelnytai, Jonas XXIII reformatorius, todėl jų kanonizaciją tą pačią dieną svarbus ir simboline prasme žingsnis.
4. Viktor Orban. Vėl visus sutriuškino ir su Fidesh partija liks valdžioje. Žmogus, iš kurio verta pasimokyti ne aklo prisitaikymo prie ES tendencijų, bet mokėjimo kovoti už savo Europos viziją. Euroskeptikų (švelniųjų ar radikaliųjų) stovyklai tai irgi svarbus ženklas, kad Vengrija, pasirinkusi savotišką savo raidos ES viziją ir nevengianti sprendimų, kuriuos ne visada toleruoja Briuselis, išliks atsargaus požiūrio į federalizaciją šalimi. Pergalę lėmė tiek seni, tiek nauji faktoriai, šalis dar prisimena gerokai šalies ekonominę padėtį sukomplikavusį kairiųjų valdymą, patys socialistai gerokai susipriešinę tarp savęs. Todėl dar 5 metus Vengriją turėtų valdyti Fidesh - dauguma stabili.
5. Maskvos Patriarchas Kirilas. Velykas stačiatikiai ir katalikai šventė kartu. Nemaža intriga buvo tai, ką Patriarchas Kirilas kalbės sveikindamas tikinčiuosius Velykų proga. Kaip ir buvo galima tikėtis, kalbėta praktiškai Putino lūpomis. O Rusijoje stačiatikybė atgimsta, tad didžiulis Putino reitingas ne maža dalimi yra ir Patriarcho nuopelnas.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą