32. Kamerūnas. Muštis dėl premijų ar tarpusavyje mokėjo geriau negu dėl rezultatų. Nors sudėtis buvo visai nebloga. bet tie, kurie turėjo būti komandos vedliai neišsiskyrė niekuo (Eto) arba tik raudona kortele Song (foto). Komanda atkentėjo 270 minučių ir išvažiavo namo.
31. Japonija. Zaccheroni darbas Japonijoje prasidėjo gerais rezultatais ir neblogu žaidimu. Tačiau per pasaulio čempionatą lyderių trijulė Honda, Okazaki ir Kagawa atrodė labai vidutiniškai, o patiems japonams stigo charakterio.
30. Hondūras. 90 minučių su Ekvadoru buvo labai simpatiškos, bet tada laimėti nepavyko. Likusios 180 neįtikino, kad ši komanda buvo verta čia dalyvauti. Komandinių rezultatų nebuvo, o turtingesnius darbdavius prisivilioti galėjo turbūt tik Costly.
29. Anglija. Žaidimas nebuvo labai blogas, bet rezultatai apgailėtini. Trūko ir sėkmės, ir kūrybiškumo. Šiokia tokia prošvaistė buvo geras Sterling žaidimas, bet jam trūko ir trenerio pasitikėjimo - rungtynėse su Urugvajumi lemiamais epizodais jis jau buvo ant suolo.
28. Ispanija. Čempioniškos buvo 90 minučių - su australais sužaistos puikios rungtynės, bet jos nieko nelėmė. Viską nulėmė keistokas žaidėjų pasirinkimas. Šviežio kraujo įlieti tikrai yra iš kur, bet del Bosque pasirinko keliauti su visa senąja gvardija, kurios ne vienas jau nebe vertas būti šioje komandoje. Baisoka tai, kad treneris gali būti nepakankamai ryžtingas atnaujindamas sudėtį, todėl 2016 nebūtinai bus sėkmės metai, nors potencialo tam pilnai pakanka.
27. Pietų Korėja. Su Rusija atrodė, kad komanda visai simpatiška ir mano apokaliptinės prognozės neišsipildys. Bet likusios rungtynės parodė, kad tai pats nykiausias šalies produktas pasaulio čempionatuose nuo 2002. Nuo visiškos gėdos išgelbėjo kovingas charakteris rungtynėse su Alžyru.
26. Australija. Įvertinant kartų kaitą, žaidimas neblogas. Gulbės giesmė buvo su olandais, su Čile silpnokas, bet kovingas pasirodymas, o su neįsiutusiais ispanais būtų sužaidę sėkmingiau. Kita vertus, kol kas Cahill yra šiurpiai svarbus komandai ir horizonte nelabai matosi, kas jį artimiausiu metu pakeistų.
25. Rusija. Capello buvo antras beviltiškas čempionatas. Gali veblenti apie demonstruojamą atakuojantį futbolą kiek nori - jo daugiausiai būtų galima priskaičiuoti pirmas 15 minučių rungtynėse su Alžyru. Kaip ir ne vienas treneris, kuris rinkosi atsargią taktiką, Capello kaip reikiant nudegė. O Rusijos irgi laukia kartų kaita.
24. Italija. Nesėkmė - atsitiktinumas, bet tokiu atveju, jeigu nauju treneriu taps ne Conte ar Spaletti, bus galima teigti, kad tai smūgis kokiu geru dešimtmečiu atgal. Su Mancini puikų atakuojantį potencialią ir gerą gynybos liniją turinti komanda turbūt žaistų kaip MC (ir labai netikėta, Italija šiame čempionate) - nuo gynybos, o svarbiose rungtynėse tai dažnai nesuveikia. Prandelli tiesiog per daug išsigando mirtininkų grupės ir per daug patikėjo, kad pergalė su Anglija jau reiškia patekimą į kitą etapą. Visa kita, ką jis per 4 metus nuveikė su Italija, verta paminklo. O dabar likimas gali būti niūrus, nepaisant įspūdingo įdirbio. Puolėjų linija su Balotelli, Immobile, Cassano, Cerci ir Insigne buvo prastesnė tik už Argentinos, bet lemiamose rungtynėse visas puolimas priklausė nuo 3-4 žaidėjų, kurie kurdavo prieš 11. Kiti buvo atkirsti nuo komandos arba pakrauti gynybinėmis funkcijomis.
23. Urugvajus. Iš sirgalių pamiltos nuostabų futbolą žaidžiančios gigantės tapo vienadiene išsišokėle. Forlan paseno, o pasirodė, kad dviems sunkiau kelti vėją prie varžovų vartų negu trims. O visai likę - juodadarbiai, orientuoti į griovimą, arba nelabai talentingi, bet darbštūs wingeriai. Tokio recepto užteko iki aštuntfinalio ir tada nyki komanda pelnytai vyko namo.
22. Iranas. Queiroz puikiai padirbėjo ir beveik iš vienų azijiečių sudaryta komanda žaidė visai neblogą futbolą ir tiesiog privalėjo iškovoti tašką su Argentina, kai pademonstravo ne tik geležinę gynybą, bet ir fantastiškai greitą perėjimą į atakas, kurios buvo labai pavojingos. Atsižvelgiant į kuklius resursus, puikus pasirodymas, apgadintas tik to, kad bosniai buvo labai pikti.
21. Portugalija. Atvejis panašus į Italijos - Bento geriausias treneris, kokį Portugalija turėjusi paskutiniu metu. Jo pagrindinis nuopelnas buvo tai, kad visa komanda ėmė iš tikrųjų sklandžiai dirbti CR07. Jis visus žmones sustatė į jiems tinkamiausias vietas. Tačiau traumų nukankinta rinktinė buvo per stiprioje grupėje, kad galėtų žengti toliau.
20. Gana. Su Vokietija sužaidė puikiai, o be to pasižymėjo tik profesionaliu pinigų reketavimu ir tuo, kad Boateng ir Muntari teko išskraidinti namo anksčiau laiko dėl elgesio. Na, dar Muntari pakėlė Brazilijos BVP dalindamas pinigus vargšams. Senoji gvardija paseno, jaunoji - buvę pasaulio čempionai kol kas vyrų futbole su nedidelėmis išimtimis nežiba.
19. Bosnija ir Hercegovina. Buvo geresnė komanda negu Argentina, blogesnė negu Nigerija, tačiau jeigu ne katastrofiškas teisėjavimas rungtynėse su Nigerija, kur teisėjas nukniaukė švarų Dzeko įvartį ir leido Emenike gerus 5-6 kartus alkūne į veidą atsikratyti savo varžovų krašte, Bosnija būtų žaidusi aštuntfinalyje. Komanda simpatiška ir niekas EURO 2016 būti vienoje grupėje su jais nenorės.
18. Graikija. Čempionatą skelčiau į dvi dalis. 180 minučių blogesnių negu gynybinė karaliaus Otto Graikija (su Kolumbija ir Japonija). Ir 210 minučių žaidimo, kai Graikija buvo geriausia kokią esu matęs - veržli, atakuojanti, pavojinga ir dėl to nė kiek neblogesnė gynyboje. Kosta Rika buvo traiškoma į vienus vartus žaidybine prasme, bet kai nėra įvarčių, tai nebesvarbu. Nors Drambliai iki tol buvo puikūs, bet su Graikija jie irgi buvo blogesnė komanda. Graikų irgi laukia nebloga ateitis.
17. JAV. Iš Jurgeno nesitikėjau, kad JAV protarpiais bus tokia gynybinė. Rungtynės su Gana ir Vokietija buvo labai atsargios, nors tai JAV futbolui nebūdinga. Na, rungtynės su Gana bent jau holivudinės, nes niekam negirdėtas vyrukas nuo suolo atėjo ir išsprendė reikalus. Su Portugalija viskas buvo labai gražu ir aišku holivudiška - CR07 sugebėjo sugadinti šventę. Su Belgija vėlgi rungtynės blankios, bet holivudiškos, šį kartą tas jaunuolis, kuris atgaivina viltis buvo Green, o rungtynių pabaigoje šturmas buvo neblogas. Taigi, rinktinė kiek netikėtai gana gynybinė, bet gražaus futbolo matėme, Jeigu Green būtų gavęs savo 15 minučių pirmose, o ne ketvirtose rungtynėse, neabejoju, kad po jų būtų tapęs startinės sudėties žaidėju.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą