1. Vladimiras Putinas.
Pradėjo oro atakas Sirijoje, nes to prašė Asad. Jeigu atmestume Donbasą, kur Rusija savo tiesioginio vaidmens nepripažįsta, tai pirma akivaizdi karine operacija užsienyje po ilgesnės pertraukos. Rusija akivaizdžiai siekia nebūti izoliuota pasaulio politikos žaidėja ir mėgina imtis lyderystės, kartu gerindama savo sąjungininko Sirijos režimo pozicijas, nes pirmosios atakos nukreiptos ne prieš Islamo valstybę, bet prieš sukilėlius.
2. Barackas Obama. Sulaukė savo šalyje popiežiaus ir po ilgesnės pertraukos kalbėjosi su Putinu. Nors Obamos administracija visą įvykį parodė taip, kad atrodytų, jog Putinas labai sunkiai išsiprašė vizito, tačiau lyderystė Sirijoje dabar jau jos rankose.
3. Viktoras Orbanas. Aštriausiai iš ES lyderių priešinasi migrantų antplūdžiui. Dygsta tvoros, kurios yra ne tik tiesioginis, bet ir perkeltinis įrodymas to, kad ne visoje Europoje jie yra laukiami. Nors sulaukia daug kritikos, tačiau šalių, kurioms tenka didžiausias krūvis piliečiai galbūt ir pavydi vengrams.
4. Sepas Blatteris. Jo byla įgauna pagreitį. Kita vertus, akivaizdu, kad FIFA tai ne per ne lyg rūpi - paskelbta, kad 2022 metų pasaulio futbolo čempionatas vyks žiemą, nors tai kardinaliai prieštarauja šios konservatyvios sporto šakos tradicijoms.
5. Taavi Roivas. Pasistengė, kad būtų išlaisvintas Estonas Kohveras, kurį Rusijos saugumas buvo pagrobęs. Dėl to teko Rusijai atiduoti jos naudai šnipinėjusį asmenį. Tačiau Estija parodė, kad savo piliečiais rūpinasi ir padarė viską, kad pareigūnas grįžtų namo.
Geltonsnapis Facebook'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą